Vikipedijos įžanga
Lietuviai – Europos tauta. Šiuo metu lietuviais save pasaulyje laiko apie 4,2 mln. žmonių. Maždaug milijonas lietuvių diasporos daugiausiai gyvena Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje, Rusijoje bei Kanadoje. Tautos gimtoji kalba – lietuvių, kuri kartu su latvių yra vienintelės išlikusios gyvos baltų kalbos. Pagal 2021 m. duomenis, 84,6% Lietuvos gyventojų laiko save lietuviais, 6,5% – lenkais, 5% – rusais, 1% – baltarusiais, o 1,1% save priskiria kitoms etninėms grupėms. Kaimynystėje lietuvių autochtonų iki šiol išliko kitapus dabartinės Lietuvos valstybinės sienos atsidūrusiose senojo lietuvių etninio arealo dalyse, t. y. šiaurės vakarų Baltarusijoje (apie Apsą, Gervėčius, Pelesą ir kitur), pietryčių Latvijoje, daugiausia tarp Latvijos–Lietuvos valstybinės sienos bei Dauguvos upės, ir šiaurės rytų Lenkijoje – aplink Punską ir Seinus, taip pat Seinų bei Suvalkų miestuose. Dabartinėje Kaliningrado srityje gyvena apie 9 769 lietuvių.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Lietuviai – istoriškai susiformavusi baltų kilmės žmonių grupė, kurios tapatybė skirtingais laikotarpiais buvo siejama su kalba, politine bendruomene ir siekiu kurti savą valstybę. Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas 1009 m., o lietuvių kalba nuo latvių atsiskyrė apie VII a. XVII–XVIII a. gyvavo lietuvių nacija, suprasta kaip LDK politinė tauta, todėl lietuviu laikytas ne vien lietuviškai kalbantis žmogus, bet ir Lietuvos laisvę ginantis bei Lietuvos Statutais besivadovaujantis asmuo. 1897 m. dabartinės Lietuvos ribose be Klaipėdos krašto gyveno apie 2,7 mln. žmonių, iš jų apie 1,6 mln. buvo etniniai lietuviai. XIX a. tautinį sąjūdį telkė 1883 m. Rytprūsiuose pradėtas leisti mėnraštis „Aušra“, pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas periodinis leidinys lietuvių kalba.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
1937-10-31 · Žiūrėti galerijoje
