Santrauka

Imperijos politikoje „lenkų klausimu“ viršų gavo tie, kurie manė, kad regione reikia veikti jėga, neieškant konsensuso su vietos visuomene. „Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Abu sukilimai Rusijos aukštuosiuose sluoksniuose sukėlė rusiško nacionalizmo ir polonofobijos bangą.c-001
t-002 „Rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę rusai mokytojai, todėl lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Abu sukilimai Rusijos aukštuosiuose sluoksniuose sukėlė rusiško nacionalizmo ir polonofobijos bangą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

LIAUDIS VIRSTA TAUTA N ors Rusijos imperijos vidaus politika nerusiškų im- perijos regionų ir „pakraščių“ atžvilgiu tuomet dar nebuvo beatodairiškai persmelkta rusų nacionalizmo (pastarasis princi- pas taps vyraujančiu imperijos vidaus politikos principu Aleksandro III (1881–1894) laikais), abu sukilimai Rusijos aukštuosiuose sluoksniuose sukėlė rusiško nacionalizmo ir polonofobijos bangą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: „Rusų pradus“ turėjo diegti iš Rusijos gilumos atvykę rusai mokytojai, todėl lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuga- lėjo tie, kurie „pradų“ diegimo praktikos nepatikėjo vietos gyventojams, tad lietuvių kalba į švietimo įstaigas neįleista. Diegti „rusų pradus“ turėjo rusai mokytojai, paprastai atvykę iš Rusijos gilumos, pradžioje daugumą jų sudarė rusų stačiatikių dvasinių seminarijų auklėtiniai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai