Santrauka
Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, dar XIX a. laikė skalvius ir nadruvius lietuviais. |
| t-002 1289 m. balandžio 23 d. brolis Meinhardas su kariuomene įžengė į skalvių žemę ir Nemuno pakrantėje pastatė Landeshutės pilį. |
| t-003 Magistras ir broliai, keršydami skalviams, įsiveržė į Skalvą, ją nusiaubė, daug žmonių išžudė, o moteris ir vaikus išsivarė. |
| t-004 Sembų fogtas brolis Ditrichas su Ordino kariais įsiveržė į abipus Nemuno buvusią skalvių žemę ir užpuolė pilį būsimos Ragainės vietoje. |
| t-005 Skalviai ir lamatiečiai gyveno į šiaurę nuo Nemuno žiočių, Minijos žemupyje. |
| t-006 Skalvių viešpačiai Surbantas, Svisdeta ir Surdeta paliko tėvonijas ir su šeimomis pasitraukė pas Ordino brolius. |
| t-007 Prie Nemuno buvo pastatyta Skalvių pilis, skirta į Kristaus tikėjimą atsivertusiems skalviams gyventi. |
| t-008 Materialinės kultūros požiūriu skalviai prie Nemuno žemupio siejami su kuršiais, kalbėjusiais pereinamąja kalba tarp prūsų, žemaičių ir latvių. |
| t-009 Skalvių vyresnieji, susirinkę į sueigą, nusprendė pasiųsti 400 rinktinių vyrų į žygį prieš Labguvos pilį. |
| t-010 Archeologijos duomenys rodo, kad skalvių gentinė kultūra Nemuno ir Jūros santakos rajone buvo ryški nuo mūsų eros pradžios. |
| t-011 Pereinamosiomis tarmėmis laikomi ir nadruviai, ypač skalviai. |
| t-012 Dusburgietis Skalvos nusiaubimą aiškina kaip brolių kerštą skalviams už ankstesnį nusikaltimą. |
| t-013 Skalvos centras buvo Ragainė (dab. |
| t-014 Po Karaliaučiaus pastatymo nadruviai, skalviai ir sūduviai įsiveržė į Sembą, plėšė bei degino kraštą ir grįždami pastatė Vėluvos pilį. |
| t-015 Skalviai laivais priplaukė Labguvos pilį, apyaušryje ją užėmė, išžudė vyrus, sudegino pilį, o moteris ir vaikus išsivedė. |
| t-016 Ordino broliai kariavo daug karų su skalviais, o pasitraukus skalvių vadams paprasti žmonės pasidavė krikščionių tikėjimui. |
| t-017 Narbutas Merkinės seniūnijos kaimiečius laikė senovės skalvių palikuonimis, nuo seno gyvenusiais tikrosios Lietuvos plotuose. |
| t-018 Apie Labguvos pilies sunaikinimą Sitai išgirdę, skalviai sunerimo iki širdies gelmių, o susirinkę į sueigą genties vyresnieji [seniores populi] pradėjo tartis, kaip atkeršyti. |
| t-019 Apie tai, kaip buvo apleista Skalvos žemė Daug kitų karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną. |