Santrauka
(Taip atvaizduota jo mirtis vienos senos Sembos bažnyčios altoriuje).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Tik Pomeranijoje, Vyslos žemupyje bei Sembos pusiasalyje pasimaišė vienas kitas importuotas dirbinys. | c-001 | |
| t-002 Ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai 1255 m. Otokaro II garbei buvo pastatytas Karaliaučius. | c-002 | |
| t-003 Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko prie Rudavos bažnytkaimio, esančio už trijų mylių į šiaurę nuo Karaliaučiaus. | c-003 | |
| t-004 1410 m. rugpjūtį Livonijos kariuomenė laivais atvyko į Sembą. | c-004 | |
| t-005 Rugpjūtį lietuviai niokojo Sembos žemės Vėluvos apylinkes. | c-005 | |
| t-006 Mat viena klastinga stabmeldė pranešė magistrui, kad lietuvių karalius telkęs didelę daugybę kariuomenės, su kuria norįs nusiaubti Sembos žemę. | c-006 | |
| t-007 Tai sužinoję lietuviai persekiojo priešą, įsiveržė į Sembą, niokojo priešo teritoriją. | c-007 | |
| t-008 Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pasta tytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas. | c-008 | |
| t-009 Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko krūvon ties Rudavos (Rudau) bažnyt kaimiu (3 mylios į šiaurę nuo Karaliaučiaus). | c-009 | |
| t-011 Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). | c-011 | |
| t-012 1324 m. birželio 11 d. Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas su kariais iš Sembos ir Natangos užpuolė Gedimino pilies papilį. | c-012 | |
| t-013 Sembos vyskupas Jonas su kitais Prūsijos vyskupais Elbinge surengė pasitarimą dėl gautos žinios apie sutartį. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Tik Pomeranijoje, Vyslos žemupyje bei Sembos pusiasalyje pasimaišė vienas kitas importuotas dirbinys.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar XVI-XV amž. Lietuvoje žalvario buvo tiek maža, kad visi įrankiai buvo dar akmeniniai. Tik Pomeranijoje, Vyslos žemupyje bei Sembos pusiasalyje pasimaišė vienas kitas importuotas dirbinys. Veliuonoje surastas kotinis durklas iš žalvario skirtinas apie 1400 m. pr.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai 1255 m. Otokaro II garbei buvo pastatytas Karaliaučius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Daugiau ir tikslesniu žinių yra apie Mindaugo santykius su vo kiečių ordinu. Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pasta tytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas. Ordinui toliau rūpėjo per nadruvių, sūduvių ir skal vių plotus rasti kelią į šiaurę, t. y. į pietų Žemaičius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko prie Rudavos bažnytkaimio, esančio už trijų mylių į šiaurę nuo Karaliaučiaus.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Drauge buvo ir Algirdas su savo būriais. Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko krūvon ties Rudavos (Rudau) bažnyt kaimiu (3 mylios į šiaurę nuo Karaliaučiaus). Čia juos pasitiko kryžiuočių kariuomenė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1410 m. rugpjūtį Livonijos kariuomenė laivais atvyko į Sembą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet (1410.VIII.) Livonijos kariuomenė laivais atvyko Sembon.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rugpjūtį lietuviai niokojo Sembos žemės Vėluvos apylinkes.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Rugpjūtį lietuviai niokojo Sembos žemės Vėluvos apylinkes, o rugsėjo mėn. - Dob- rynės kunigaikštystę.
1323 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mat viena klastinga stabmeldė pranešė magistrui, kad lietuvių karalius telkęs didelę daugybę kariuomenės, su kuria norįs nusiaubti Sembos žemę.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mat viena klastinga stabmeldė pranešė magistrui, kad lietuvių karalius telkęs didelę daugybę ka- riuomenės, su kuria norįs nusiaubti Sembos žemę. Todėl [Prūsijos] magistras ir kiti pagal kilmingiausių [svečių] patarimą grįžta saugoti savo krašto.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tai sužinoję lietuviai persekiojo priešą, įsiveržė į Sembą, niokojo priešo teritoriją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tai sužinoję lietuviai persekiojo priešą, įsiveržė į Sembą, niokojo priešo teritoriją. Akivaizdu, kad Lietuvos karinė vadovybė iš savo žvalgybos laiku gaudavo vertingos informacijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pasta tytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Prūsuose ordinas sėkmingai tvirtinosi Semboje, kai iš Čekijos atvykusio žygin Otokaro II garbei 1255 m. buvo pasta tytas Karaliaučius, kuris vėliau kovose prieš lietuvius tapo svarbus atramos taškas. Ordinui toliau rūpėjo per nadruvių, sūduvių ir skal vių plotus rasti kelią į šiaurę, t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko krūvon ties Rudavos (Rudau) bažnyt kaimiu (3 mylios į šiaurę nuo Karaliaučiaus).
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Nuterioję Sembą, lietuviai susirinko krūvon ties Rudavos (Rudau) bažnyt kaimiu (3 mylios į šiaurę nuo Karaliaučiaus). Čia juos pasitiko kryžiuočių kariuomenė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1410 m. rugpjūtį Livonijos kariuomenė laivais atvyko į Sembą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet (1410.VIII.) Livonijos kariuomenė laivais atvyko Sembon.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven vietės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1324 m. birželio 11 d. Ragainės komtūras Tomas Aldenburgas su kariais iš Sembos ir Natangos užpuolė Gedimino pilies papilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trečią kartą šis papilys bu vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei do8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sembos vyskupas Jonas su kitais Prūsijos vyskupais Elbinge surengė pasitarimą dėl gautos žinios apie sutartį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |