Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). 1324 m. Tomas Aldenburgas su 44 broliais ir 400 žmonių iš Sembos bei Natangos užpuolė Gedimino pilies papilį. Lietuviai rugpjūtį niokojo Sembos žemės Vėluvos apylinkes, o rugsėjo mėnesį - Dobrynės kunigaikštystę.
12 ## Puslapis 29 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO - NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven vietės.
387); anot jos, Ragainės komtūras Fridri chas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį. Trečią kartą šis papilys bu vo sudegintas 1324 metais; rašo apie tai Dusburgas, kad bir želio Il dieną, švintant, Ragainės komtūras Tomas Alden- burgas ir 44 broliai su 400 žmonių iš Sembos ir Natangos netikėtai užpuolė Gedimino pilies papilį ir plėnimis palei do8. Iš to, kas Dusburgo sakoma, peršasi išvados: pirma, kad ta Gedimino pilis, kiek galima susivokti, buvo Lietuvos ar Žemaitijos pasienyje, dėl šito ir su Strijkovskiu sutariama; antra, kad galėjo net prie Nemuno stovėti; pagaliau, kad Cast rum Gedemini jau 1304 metais buvo, o Vilniaus pilis tik 1322 metais pastatyta.
Kovo viduryje „lietuviai iš Žemaitijos užkariavo Klaipėdos miestą“ ir jį sudegino kartu su trimis gre- timomis kryžiuočiams pavaldžiomis pilimis. Rugpjūtį lietuviai niokojo Sembos žemės Vėluvos apylinkes, o rugsėjo mėn. - Dob- rynės kunigaikštystę.
Prailgus budėti, tikėdami, kad lietuviai bus pasitraukę, jie grįžo į savo kraštą. Tai sužinoję lietuviai persekiojo priešą, įsiveržė į Sembą, niokojo priešo teritoriją. Akivaizdu, kad Lietuvos karinė vadovybė iš savo žvalgybos laiku gaudavo vertingos informacijos.
70 (69). Apie karo su sembais rezultatų atspėjimą\n\n Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau\njį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą,\nmaloniai jį priėmė, aprodydami visą jų valgomojo, miegamojo ir bažnyčios įrengimą.\nŠis, gerai susipažinęs su brolių gyvenimu, sugrįžo pas sembus ir pasakė: „Žinokite, kad\nbroliai tokie pat žmonės kaip ir mes: jie turi didelius ir minkštus pilvus, o tokius ir mes\nturime, panašūs jų ginklai, panašus maistas ir šiaip daug kuo jie į mus labai panašūs,\nbet štai kuo nuo mūsų skiriasi: jie įpratę prie vieno dalyko, kuris tikriausiai mums atneš\npragaištį.
Apie sembų pavergimą\n\n Kai atsivertė mūsų anksčiau minėti pagonys [gentes] prie vieningo tikėjimo, paliko\nsembai, kurių pavergti Kristus savo įsikūnijimo 1254 metais pasiuntė Otokarą, Čekijos\nkaralių318, tikrai pamaldų vyrą ir įgudusį karvedį, Otoną, Brandenburgo markgrafą,\nkuris šiame maldininkų žygyje buvo jo maršalas, Austrijos kunigaikštį, Moravijos\nmarkgrafą319, Kulmo vyskupą Henriką, Varmės vyskupą Anzelmą, Olomouco320 vyskupą\nsu galybe maldininkų ir baronų, riterių bei kilmingųjų iš Saksonijos, Tiuringijos, Meiseno,\nAustrijos, Reino krašto [de... Reno] ir kitų Vokietijos žemių; jie visi degte degė troškimu\natkeršyti už nukryžiuotojo viešpaties kančias.