Žemaitija

Santrauka

Žemaitija šiame šaltinyje vaizduojama kaip pagrindinis Lietuvos ginčo su Ordinu kraštas, kurio dėl Ordino pretenzijų vyko nuolatinės kovos, o vietos gyventojai ne kartą sukilo.

Pavadinimai šaltiniuose

• Žemaitija
• Žemaičiai
• Samogitija

Kas tai

Žemaitija čia yra Lietuvos regionas ir politinio ginčo erdvė, susijusi su kryžiuočių ekspansija, pilių statyba ir vietos gyventojų pasipriešinimu.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Žemaitija pasirodo tiek Mindaugo laikų vyskupijos ir Livonijos ordino santykių, tiek Vytauto kovų su Ordinu ir 1409 m. sukilimo kontekste.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-006 Vytauto tėvas gynė Žemaitijos ir lietuvių laisvę, kai kardininkai ir kryžiuočiai smarkiai puldinėjo Lietuvą.		c-001
t-007 Žemaitijoje Vytautas pastatė Varnių katedrą ir bažnyčias Ariogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Senvarniuose ir Veliuonoje.		c-002
t-008 Derybose dėl sienų Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, tačiau Ordinas su tuo nesutiko.		c-003
t-009 1398 m. spalio 12 d. Salyne Vytautas atidavė Ordinui visą Žemaitiją.		c-004
t-010 Arklių ūkis buvo labiau paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus, o žemaičiai Vytautui duoklę dažnai mokėdavo arkliais.		c-005
t-011 Vytauto laikais kolonizuota Žemaitija ir kiti jam priklausę kraštai.		c-006
t-012 Kryžiuočių ordinui Žemaitijos užvaldymas buvo valstybės gerovės ir net egzistencijos klausimas.		c-007
t-013 Kai Vytautas dar buvo žygyje prieš totorius, 1398 m. vasarį Kryžiuočių ordino Livonijos atšakos pajėgos smogė Žemaitijai, daug žmonių išsivedė į nelaisvę.		c-008
t-014 Nemuno saloje „Salyne“ (kiek žemiau Kulautuvos) Vytauto ir didžiojo magistro Konrado delegacijų susitikime buvo patvirtinta kryžiuočiams užleista Žemaitija iki Nevėžio ir Sūduva iki Šešupės aukštupio.		c-009
t-015 1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.		c-010
t-016 1251 m. Mindaugas perleido didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui mainais į krikštą.		c-011
t-017 Mindaugo krikštas nepašalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Žemaitija.		c-012
t-018 Po Lietuvos krikšto Žemaitija vis dar priklausė Vokiečių ordinui.		c-013
t-019 Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai.		c-014
t-020 Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytauto funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą.		c-015
t-021 Po Žalgirio mūšio Žemaitija liko pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis.		c-016
t-022 Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos prioritetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė.		c-017
t-023 Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios paskelbto rekrutų ėmimo.		c-018
t-024 Bendros sukilimo vadovybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe.		c-019
t-025 Istorijos šaltinių jis naudojo labai mažai^57 , o atkėlė savo jaunystės laikų Žemaitijos kaimo kultūrinį paveikslą į senus laikus.		c-020
t-026 Vytauto tėvas gynė Žemaitijos ir lietuvių laisvę nuo kardininkų ir kryžiuočių antpuolių.		c-021
t-028 Trijuose suvažiavimuose dėl sienų Vytautas reikalavo plačių Žemaitijos ribų, bet Ordinas su tuo nesutiko.		c-023
t-029 Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus, o žemaičiai Vytautui dažnai mokėdavo duoklę arkliais.		c-024
t-031 Žemaitijos pasieny kryžiuočiai turėjo pasistatę eilę tvirtovių ir ruošėsi slinkti tolyn.		c-026
t-032 Tačiau pavasarį sukilimas spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir greitai apėmė visą Lietuvą.		c-027
t-034 Žemaitijoje tik šen bei ten kilo pavienės feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės.		c-029
t-035 Žemaitija, siekianti Baltijos jūrą, apibūdinta kaip lietuvių genties centras, išsaugojęs gryniausius padermės bruožus.		c-030
t-036 Vilniaus ir dalies Gardino gubernijų kraštas laikytas dviejų lietuvių padermių, Žemaitijos ir aukštutinės Lietuvos, gyvenviete.		c-031
t-037 Žemaitijos žemė aiškinta kaip ta pati Lietuvos žemė, tik vadinama žemesne žeme.		c-032
t-038 Pasakojama, kad tremtiniai persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje.		c-033
t-039 Be kai kurių skandinaviškų žodžių, pastebėtų lietuvių kalboje, dar di­ džiuliai pilkapiai Žemaitijoje, vadin­ ti Milžinų Kapais, gal šventovėmis, gal kapais buvę, yra paminklai, liu­ dijantys buvus mūsų kraštuose tų drąsių klajūnų ir Skandinavijos įta­ kos.		c-034
t-040 Rygoje sudarytos paliaubos su Livonijos magistru aplenkė Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.		c-035
t-041 Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos atvyko į pagalbą sūnui.		c-036
t-042 Kol vokiečių kariuomenė stovyklavo Žemaitijoje, lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir nusiaubė Dorpato vyskupiją.		c-037
t-043 Veliuonos pilis tikriausiai buvo pastatyta XIII a., kad Žemaitijos sienos būtų apsaugotos nuo kryžiuočių puldinėjimų.		c-038

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vytauto tėvas gynė Žemaitijos ir lietuvių laisvę, kai kardininkai ir kryžiuočiai smarkiai puldinėjo Lietuvą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Istorikai nurodo, kad Vy­ tautas turėjo tris žmonas^1 ). Trečios žmonos vardas buvęs Ju­ lijona. Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Žemaitijoje Vytautas pastatė Varnių katedrą ir bažnyčias Ariogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Senvarniuose ir Veliuonoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du­ bingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet. Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­ niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen­ varniuose, Veliuonoje. Iš čia matome, kaip platus buvo Vytauto statytų bažnyčių tinklas apėmęs ne tik Lietuvą, bet ir kraštus, esančius toliau nuo Lietuvos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Derybose dėl sienų Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, tačiau Ordinas su tuo nesutiko.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet kadangi veržimasis į rytus jau nuo Otono D. (X a.) laikų buvo visų vokiečių tenden­ cija, tai gaudamas sau iš jų paramos, Ordinas ir po Konstanci­ jos susirinkimo nenorėjo Vytautui nusileisti. Padarytos pa­ liaubos buvo kelis kartus pailgintos, vis atidedant pastovią tai­ ką ; sušaukti trys suvažiavimai sienoms nustatyti praėjo be vai­ sių: Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, o Ordinas nenorėjo su tuo sutikti. Vienais metais (1418) Vytautas ir Jo­ gaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1398 m. spalio 12 d. Salyne Vytautas atidavė Ordinui visą Žemaitiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tikslu, t. y. gauti iš Ordino pagalbos ir įvyk­ sta 1398 m. spalių mėn. 12 d. Salyne Vytauto ir kryžiuočių ma­ gistro suvažiavimas^1 ). Vytautas atvyko su puikia ir gau­ sia svita. Čia jisai, laikydamas save aukščiausiu Lietuvos kun. (nors tas titulas priklausė tik Jogailai; jo vartojimas, sako Koch., yra aiškus Vytauto stokojimas lojalumo Jogailai ir Lenkijai), atidavė Ordinui visą Žemaitiją^2 ), o iškilmingai patvirtindamas visus reikalavimus kryžiuočių, besigrumiančių tuo metu su Len­ kija dėl Dobrynės, nutraukė visus ryšius su Karūna, žinodamas, kad savarankiškumas, o ypač nedraugingas Lietuvos pasielgi­ mas su Lenkija, negalėjo būti jos toleruojamas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Arklių ūkis buvo labiau paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus, o žemaičiai Vytautui duoklę dažnai mokėdavo arkliais.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

lius ir kaip tas ūkis buvo Lietuvoj platus, aišku jau iš to, kad keliaujant jam 1427 m. po Rusiją, dar nepasiekus Smolensko, pa­ kelyje jis gavo dovanų 2007 arklius; toliau jo brolis Zigmantas dovanojo 210 arklių, kaž koks pasienio vaivada 200, kiti po ma­ žiau^1 ). Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Tra­ kus; žemaičiai net ir duoklę Vytautui dažnai arkliais mokėda­ vo1 2). Be arklių buvo dar auginami jaučiai, kuriais ardavo že­ mę, karvės, kiaulės, naminiai paukščiai ir k. Jaučių daugiau buvo laikoma Vilniaus ir Gardino apylinkėse^3 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vytauto laikais kolonizuota Žemaitija ir kiti jam priklausę kraštai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip pat ir kitais sumetimais Vytautas stengdavosi įkur­ dinti neužimtose, bet jam priklausomose žemėse, plėsdamas jose dvarų ūkį ir įkurdamas darbininkus, kuriuos atleisdavo nuo lažo ir padarydavo laisvus nuomininkus, arba tos žemės būdavo duodamos turtingesniems, nes iš jų tikėtasi geresnės karinės prievolės atlikimo. Taip buvo kolonizuojama ir Žemaitija ir ki­ ti kraštai. Kai kas mano, kad naujose žemėse žmonės buvo įkurdinami sodžiais, tiksliai suskirsčius jų žemes, kas padėjo su­ sidaryti vėlesnei Zigmanto Augusto valakų sistemai^3 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kryžiuočių ordinui Žemaitijos užvaldymas buvo valstybės gerovės ir net egzistencijos klausimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Matydamas, kad Lietuva metais vėliau ar anksčiau taps krikščioniška ir kad jos visos užgrobti nesuskubs, Ordinas da­ bar sujudo kaip nors prisijungti sau Žemaitiją, kuri buvo lyg koks barjeras kyliu įsispraudusi susijungusių Ordinų tarpan. Užvaldyti Žemaitiją jiems buvo jų valstybės gerovės ir net egzistencijos klausimas. Jei ligtol jų dėmesį dar kreipė visa Lietuva, tai nuo dabar jų visos jėgos buvo koncentruojamos Žemaitijai pajungti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Kai Vytautas dar buvo žygyje prieš totorius, 1398 m. vasarį Kryžiuočių ordino Livonijos atšakos pajėgos smogė Žemaitijai, daug žmonių išsivedė į nelaisvę.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kai Vytautas dar buvo žygyje prieš totorius, 1398 m. vasarį Kryžiuočių or- dino Livonijos atšakos pajėgos smogė Žemaitijai, daug žmonių išsivedė į nelaisvę. Siekdamas didelių planų pietryčiuose, va- karuose Vytautas turėjo bet kokiu būdu bent laikinai izoliuoti kryžiuočius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Nemuno saloje „Salyne“ (kiek žemiau Kulautuvos) Vytauto ir didžiojo magistro Konrado delegacijų susitikime buvo patvirtinta kryžiuočiams užleista Žemaitija iki Nevėžio ir Sūduva iki Šešupės aukštupio.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nemuno saloje „Salyne“ (kiek žemiau Kulautuvos) Vytauto ir didžiojo magistro Konrado delegacijų susitikime buvo pa- tvirtinta kryžiuočiams užleista Žemaitija iki Nevėžio ir Sūduva iki Šešupės aukštu- pio. Kryžiuočiai turėjo remti LDK veiksmus rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: 1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais baigė formuotis krikščioniškoji Europa.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1387 m. Lietuva krikštijosi katalikišku krikštu, o jos dalis Žemaitija tapo paskutiniu Europoje apsikrikštijimo regionu – šiais įvykiais bai- gė formuotis krikščioniškoji Europa. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo- kiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: 1251 m. Mindaugas perleido didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui mainais į krikštą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Mindaugo krikštas nepašalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Žemaitija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Mindaugo krikštas nepa- šalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Že- maitija. Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą. Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Po Lietuvos krikšto Žemaitija vis dar priklausė Vokiečių ordinui.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žalgirio mūšis Nors popiežius uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su ap- sikrikštijusia Lietuva, Žemaitija vis dar priklausė jam. Ordinas tebebuvo galinga jėga, kėlusi egzistencinį pavojų Lietuvos valstybei.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žalgirio pergalė pakeitė Lietuvos ir Lenkijos geopolitinę padėtį. Nors reikėjo dar dviejų karų, kad Žemaitija būtų iki galo pripažinta Lietuvai, būtent Žalgirio mūšyje buvo pakirsta Ordino hegemonija, jis nebekėlė egzistencinės grėsmės nei Lenkijai, nei Lietuvai. Žalgirio mūšis įėjo į isto- riją kaip vienas didžiausių mūšių Viduramžiais, lenkai ir lietuviai pasida- lijo grobį – belaisvius, Ordino komtūrų barzdas, vėliavas, taip pat Ordino teritoriją – taigi Lietuva – lygiavertė su Lenkija Žalgirio mūšio laimėtoja.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytauto funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytau- to funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą. Be to, dar bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinci- ją, sukurti Lietuvos stačiatikių metropoliją ar vyskupiją ir šią sujungti su Katalikų bažnyčia.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Po Žalgirio mūšio Žemaitija liko pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Va- karuose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos prioritetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos priori- tetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė. Atėjo metas Lietuvos ir Lenkijos santykių problemai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios paskelbto rekrutų ėmimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvoje sukilimas prasidėjo spontaniškai 1831 m. pavasariop Žemaitijoje dėl valdžios pa- skelbto rekrutų ėmimo. Todėl sukilėlių būriuose, kuriems vadovavo vieti- niai smulkiosios bajorijos atstovai, buvo daug valstiečių, kai kuriuose net dauguma, tad atsišaukimuose lenkų ir lietuvių (žemaičių) kalbomis keltas ir reikalavimas paleisti valstiečius iš baudžiavos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Bendros sukilimo vadovybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bendros sukilimo vado- vybės Lietuvoje nebuvo, daug „vyriausybių“ veikė konkrečios apskrities teritorijoje, o viena tokių „vyriausybių“ pasiskelbė Žemaitijos vyriausybe. Iki gegužės sukilėliai perėmė valdžią bemaž visoje teritorijoje į vakarus ir šiaurę nuo Vilniaus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Istorijos šaltinių jis naudojo labai mažai^57 , o atkėlė savo jaunystės laikų Žemaitijos kaimo kultūrinį paveikslą į senus laikus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Istorijos šaltinių jis naudojo labai mažai^57 , o atkėlė savo jaunystės laikų Žemaitijos kaimo kultūrinį paveikslą į senus laikus. Tas paveikslas yra statiškas, be laiko perspektyvos ir be evoliucijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Vytauto tėvas gynė Žemaitijos ir lietuvių laisvę nuo kardininkų ir kryžiuočių antpuolių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas brendo audringu Lietuvos valstybės laikotarpiu, kada jo tėvas, gindamas Žemaitijos bei lietuvių laisvę, negalėjo išleisti ginklo iš rankų, nes du galingi priešai, kardininkai iš šiaurės ir kryžiuočiai iš žiemos vakarų pusės, tuo laiku ypač smarkiai puldavo Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Žemaitijoje Vytautas pastatė Varnių katedrą ir bažnyčias Ariogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Senvarniuose ir Veliuonoje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Brastoje (pirmos žmonos Marijos Praksėdos atminimui), Volkoviske, Visoko Litevske, Gniondze, Naugardėlyje, Vitebske, Drahočyne, Pinske, Kamieńce (vyskupui katedrą); Žemaitijoje pastatė Var­ niuose katedrą ir bažnyčias: Airiogaloje, Betygaloje, Kelmėje, Kražiuose, Kaltinėnuose, Luokėje, Raseiniuose, Viduklėje, Sen­ varniuose, Veliuonoje. Iš čia matome, kaip platus buvo Vytauto statytų bažnyčių tinklas apėmęs ne tik Lietuvą, bet ir kraštus, esančius toliau nuo Lietuvos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Trijuose suvažiavimuose dėl sienų Vytautas reikalavo plačių Žemaitijos ribų, bet Ordinas su tuo nesutiko.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Padarytos pa­ liaubos buvo kelis kartus pailgintos, vis atidedant pastovią tai­ ką ; sušaukti trys suvažiavimai sienoms nustatyti praėjo be vai­ sių: Vytautas reikalavo Žemaitijai plačių sienų, o Ordinas nenorėjo su tuo sutikti. Vienais metais (1418) Vytautas ir Jo­ gaila buvo net išsirengę į karą ir savo kariuomenes sutraukę prie Červinsko, bet, įsikišus popiežiaus pasiuntiniams, paliaubos buvo dar metams prailgintos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Trakus, o žemaičiai Vytautui dažnai mokėdavo duoklę arkliais.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Arklių ūkis labiau buvo paplitęs Žemaitijoje ir apie Tra­ kus; žemaičiai net ir duoklę Vytautui dažnai arkliais mokėda­ vo1 2). Be arklių buvo dar auginami jaučiai, kuriais ardavo že­ mę, karvės, kiaulės, naminiai paukščiai ir k.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Kryžiuočių ordinui Žemaitijos užvaldymas buvo valstybės gerovės ir net egzistencijos klausimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Užvaldyti Žemaitiją jiems buvo jų valstybės gerovės ir net egzistencijos klausimas. Jei ligtol jų dėmesį dar kreipė visa Lietuva, tai nuo dabar jų visos jėgos buvo koncentruojamos Žemaitijai pajungti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Žemaitijos pasieny kryžiuočiai turėjo pasistatę eilę tvirtovių ir ruošėsi slinkti tolyn.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Žemaitijos pasieny kryžiuočiai turėjo pasistatę eilę tvirtovių ir ruošėsi slinkti tolyn. Bet pirmaisiais 6 metais, t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Tačiau pavasarį sukilimas spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir greitai apėmė visą Lietuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau pavasarį sukilimas spontaniškai prasidėjo Žemaitijoje ir greitai apėmė visą Lietuvą. Rusų valdžia kontroliavo tik Vilniaus miestą, iš kurio pasitraukė keli šimtai universiteto studentų ir įsiliejo į su­ kilėlių gretas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Žemaitijoje tik šen bei ten kilo pavienės feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie­ tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės. Tokią Lietuvą rado kunigaikštis Gediminas, dar­ nesnio ir pajėgesnio feodalizmo kūrėjas, sykiu ir miestų savo šalyje įkūrėjas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Žemaitija, siekianti Baltijos jūrą, apibūdinta kaip lietuvių genties centras, išsaugojęs gryniausius padermės bruožus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu­ mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus. Kraštas, ku­ rį dabar užima Vilniaus gubernija ir dalis Gardino guberni­ jų, nuo tos gadynės buvo nuolatinė dviejų svarbiausių lie­ tuvių tautos padermių gyvenvietė: Žemaitijos, arba žemutinės, ir Vilijos pakrančių, arba aukštutinės, Lietuvos2.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Vilniaus ir dalies Gardino gubernijų kraštas laikytas dviejų lietuvių padermių, Žemaitijos ir aukštutinės Lietuvos, gyvenviete.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kraštas, ku­ rį dabar užima Vilniaus gubernija ir dalis Gardino guberni­ jų, nuo tos gadynės buvo nuolatinė dviejų svarbiausių lie­ tuvių tautos padermių gyvenvietė: Žemaitijos, arba žemutinės, ir Vilijos pakrančių, arba aukštutinės, Lietuvos2. i Kol istorikai neįstengė rasti patiki­ mos išvados apie lietuvių tautos kilmę, kol kas to dar neketinu šia­ me veikale aptarti; vis dėlto turiu pripažinti, kad švedų mokslininko Thunmano tyrinėjimai ir prie­ laidos panašiausios į tiesą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Žemaitijos žemė aiškinta kaip ta pati Lietuvos žemė, tik vadinama žemesne žeme.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tai reiškia: „Žemaitijos žemė yra ir visada bu­ vo vienas ir tas pats, kaip ir Lietu­ vos žemė: juk ta pati kalba ir tie pa­ tys žmonės; tik dėl to, kad žemaičių žemė yra žemesnė už Lietuvos že­ mę, todėl ir vadinama Szomoyth, kas lietuviškai reiškia - žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Auxto- te, tai yra aukštesnė žemė palyginus su Žemaitija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Pasakojama, kad tremtiniai persikėlė per jūrą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Likimo lemties tremtiniai, sutelkę į draugę valtis, vadovauja­ mi išsirinkto vado, persikėlė per jū­ rą ir įsikūrė Prūsijoje, Žemaitijoje bei Karelijoje, tarp vietinių gyventojų. Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Be kai kurių skandinaviškų žodžių, pastebėtų lietuvių kalboje, dar di­ džiuliai pilkapiai Žemaitijoje, vadin­ ti Milžinų Kapais, gal šventovėmis, gal kapais buvę, yra paminklai, liu­ dijantys buvus mūsų kraštuose tų drąsių klajūnų ir Skandinavijos įta­ kos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be kai kurių skandinaviškų žodžių, pastebėtų lietuvių kalboje, dar di­ džiuliai pilkapiai Žemaitijoje, vadin­ ti Milžinų Kapais, gal šventovėmis, gal kapais buvę, yra paminklai, liu­ dijantys buvus mūsų kraštuose tų drąsių klajūnų ir Skandinavijos įta­ kos Lietuvoje. 4 Žr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Rygoje sudarytos paliaubos su Livonijos magistru aplenkė Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos atvyko į pagalbą sūnui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ir šią pilį Jogaila būtų leng­ vai užėmęs, jeigu Kęstutis su stipriais pulkais iš Žemaitijos į pagalbą sūnui pagaliau nebūtų atvykęs. Stojo vėl į kovą tarp Trakų ir Vilniaus35 kartu su sūnumi Vytautu visus smūgius atlaikęs senolis, o prieš jį Jogailos pulkas, kartu su broliu Skirgaila ir kryžiuočių pulkais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Kol vokiečių kariuomenė stovyklavo Žemaitijoje, lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir nusiaubė Dorpato vyskupiją.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kol vokiečių kariau­ na dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan­ čiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivys­ kupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejoti­ nas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu bu­ vo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Veliuonos pilis tikriausiai buvo pastatyta XIII a., kad Žemaitijos sienos būtų apsaugotos nuo kryžiuočių puldinėjimų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

100

Puslapis 117

III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry­ žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko­ vų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kai­ mu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai