Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Vokiečių ordinas

14 teiginių13 įrašų19 ryšių

Vikipedijos įžanga

Vokiečių ordinas (VO, vok. Deutscher Orden), , Teutonų ordinas (lot. Ordo Teutonicus)), oficialiai Švč. Mergelės Marijos vokiečių ligoninės ordinas Jeruzalėje (vok. Orden der heiligen Maria des deutschen Hospitalhaus in Jerusalem, lot. Ordo domus hospitalis Sanctae Mariae Teutonicorum in Jerusalem) – riterių ordinas, įkurtas Akrėje 1190 m. per III kryžiaus žygį kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus popiežiui ir Šventosios Romos imperatoriui.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Vokiečių ordinas – istorinis politinis ir karinis darinys, kurio agresija paveikė Lietuvos bei kaimyninių žemių istoriją. Jo valstybėje veikė dideli miestai ir svarbūs prekybos centrai, tarp jų Dancigas (Gdanskas), Torunė bei Elbingas, prekiavę su Vakarų Europa. Šių miestų pirkliai domėjosi iš Lietuvos gaunamomis prekėmis ir pradėjo skverbtis į Lietuvos rinką. Vokiečių ordino agresija ištuštino prie lenkų mozūrų, senrusių, jotvingių ir lietuvių žemių paribio susiformavusio regiono šiaurinę, jotvingių gyventą dalį. Žalgirio pergalė, pasak Bumblausko, pašalino Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijai kilusį Vokiečių ordino pavojų. Pateikti šaltiniai neleidžia patikimai nustatyti tikslaus ordino susikūrimo laikotarpio, teritorinių ribų ar institucinio vaidmens, todėl santrauka apsiriboja dokumentuotais aspektais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Zigmantas IJotvingiaiKryžiuočių ordinasLietuviaiTotoriaiLietuvaPamarisPrūsų žemėŽemaitijaVokiečių ordinas

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Vokiečių ordinas nukariavo prūsus, skalvius ir nadruvius, pasiekė bei peržengė Nemuno žemupį.
  • Vokiečių ordino vadovybė griežtai draudė prekybą su Lietuva ir draudė į Lietuvą įvežti ginklus bei arklius.
  • Vokiečių ordinas per savo žemes kontroliavo svarbius prekybos kelius į Vakarų Europą ir Dancigą; jo valstybėje esantys dideli miestai prekiavo su Vakarų Europa.
  • Vokiečių ordinas trukdė Vytautui siekti, kad Lietuva būtų pripažinta Europos katalikiškųjų šalių dalimi.
  • 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir nuo tada nebekėlė grėsmės Lietuvai.
  • 1404 m. Vokiečių ordinas su Jogaila ir Vytautu sudarė Racionžo taikos sutartį.
  • Po Lietuvos krikšto 1387 m. Vokiečių ordino santykiuose su Lietuva atsirado naujų formų: kovas pertraukdavo derybos, paliaubos ir sutartys.
  • Vokiečių ordino agresija ištuštino regiono šiaurinę, jotvingių gyventą dalį.
  • Pasak Zig manto Kiaupos, Ordino veikla vyko prieš Lietuvos krikštą ir buvo apibūdinta kaip veržimasis į Lietuvą.
  • Zigmanto Kiaupos ir Juozo Jakšto šaltiniuose tai aprašoma Vytauto laikų bei ankstesnių Lietuvos ir Ordino santykių kontekste.
  • Šaltiniai tai aprašo Vytauto laikų prekybos ir po 1404 m. Racionžo taikos sutarties susidariusių sąlygų kontekste.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai nurodo Vytauto bažnytinės politikos ir Lietuvos krikšto akcijos kontekste; vertinimas taikomas Vytauto laikotarpiui.
  • Lietuvos istorijos autoriai tai aprašo Vytauto karūnacijos siekimo politiniame kontekste.
  • Zig mantas Kiaupa šį įvykį nurodo Lietuvos ir Ordino karų bei santykių kontekste.
  • Zigmanto Kiaupos aprašymas apima laikotarpį po 1387 m. Lietuvos krikšto.
  • Bumblausko teiginys apie regioną ties mozūrų, senrusių, jotvingių ir lietuvių žemių paribiu; autorius agresiją sieja su ankstesniu regiono ištuštėjimu.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Vokiečių ordino magistrui uždraudus į Lietuvą įvežti druską, Vytautas liepė vokiečių pirkliams iki Sekminių išvykti iš Lietuvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nors lietuviai ir buvo paleisti, bet Vytautas vokiečių pirklių nepaleido ir Grabovo suvažiavime pareikalavo iš Ordino atsilyginti už paimtas prekes ir nužudytų pirklių šeimoms^2 ). O kai Vokiečių Ordino magistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsakė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsinešdinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nustatyti Žemaitijos sienas.
t-002vidutinis

Vokiečių ordinas turėjo didelę įtaką Vytauto laikų prekybai, nes per jo žemes ėjo svarbūs keliai į Vakarų Europą ir Dancigą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos santykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svarbiausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai turėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiausias Vytauto kaimynas. Taigi Vytautas negalėjo išvengti su juo nuolatinių prekybos santykių susijusių su visa eile politinių įvykių, kuriems gerėjant arba blogėjant, atitinkamai keitėsi ir prekyba su Ordinu.
t-003vidutinis

Vokiečių ordinui draudžiant į Lietuvą įvežti ginklus ir arklius, Vytautas jų gaudavo iš Rygos ir Krokuvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ginklus ir arklius, kuriuos Ordinas draudė Lietuvon įvežti, Vytautas gaudavo iš Rygos ir Krokuvos. Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos santykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svarbiausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai turėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiausias Vytauto kaimynas.
t-004vidutinis

Grabovo suvažiavime Vytautas pareikalavo, kad Ordinas atlygintų už paimtas prekes ir nužudytų pirklių šeimoms.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nors lietuviai ir buvo paleisti, bet Vytautas vokiečių pirklių nepaleido ir Grabovo suvažiavime pareikalavo iš Ordino atsilyginti už paimtas prekes ir nužudytų pirklių šeimoms^2 ). O kai Vokiečių Ordino magistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsakė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsinešdinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nustatyti Žemaitijos sienas.
t-005vidutinis

Vokiečių ordinas trukdė Vytautui siekti, kad Lietuva būtų pripažinta Europos katalikiškųjų šalių dalimi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Mergelės garbinimo tradiciją Lietuvoje pradėjo Vytautas, nors jo bažnytinę politiką Lietuvos krikšto akcijoje užgožė Jogaila, o pagrindinis Vytauto tikslas buvo pastatyti Lietuvą Europos katalikiškųjų šalių greton. Tai padaryti trukdė Vokiečių ordinas. Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytauto funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą.
t-006vidutinis

Net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Vokiečių ordinu priežastis buvo Žemaitija.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Vakaruose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.
t-007vidutinis

1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir nebekėlė grėsmės Lietuvai.

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (14 teiginiai, 13 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

rėmė:
Vytautas
užkariavo:
JotvingiaiPrūsų žemė
prekiavo su:
Lietuviai
kariavo prieš:
Totoriai
puolė:
Lietuva
valdė teritoriją:
PamarisŽemaitija
Rėmė Vytautą ←:
Vytautas
Vokiečių ordinas valdė:
PamarisŽemaitija
Vokiečių ordinas rėmė:
Vytautas
Vokiečių ordinas užkariavo:
Jotvingiai
Buvo valdoma ←:
PamarisŽemaitija
Puslapio nuorodos:
VytautasZigmantas IJotvingiaiKryžiuočių ordinas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—43
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—44
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—33
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija—22
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo ištakos: didžiojo kunigaikščio taryba ir bajorų suvažiavimai XIV–XV a.—11