Tai padaryti trukdė Vokiečių ordinas. Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.
Nors lietuviai ir buvo paleisti, bet Vytautas vokiečių pirklių nepaleido ir Grabovo suvažiavime pareikalavo iš Ordino atsilyginti už paimtas pre kes ir nužudytų pirklių šeimoms^2 ). O kai Vokiečių Ordino ma gistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsa kė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsineš dinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nu statyti Žemaitijos sienas.
Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos san tykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svar biausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai tu rėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiau sias Vytauto kaimynas. Taigi Vytautas negalėjo išvengti su juo nuolatinių prekybos santykių susijusių su visa eile politinių įvykių, kuriems gerėjant arba blogėjant, atitinkamai keitėsi ir prekyba su Ordinu.
Ginklus ir arklius, kuriuos Ordinas draudė Lietuvon įvežti, Vytautas gau davo iš Rygos ir Krokuvos. Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos san tykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svar biausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai tu rėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiau sias Vytauto kaimynas.
Nors lietuviai ir buvo paleisti, bet Vytautas vokiečių pirklių nepaleido ir Grabovo suvažiavime pareikalavo iš Ordino atsilyginti už paimtas pre kes ir nužudytų pirklių šeimoms^2 ). O kai Vokiečių Ordino ma gistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsa kė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsineš dinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nu statyti Žemaitijos sienas.
Mergelės garbinimo tradiciją Lietuvoje pradėjo Vytautas, nors jo baž- nytinę politiką Lietuvos krikšto akcijoje užgožė Jogaila, o pagrindinis Vy- tauto tikslas buvo pastatyti Lietuvą Europos katalikiškųjų šalių greton. Tai padaryti trukdė Vokiečių ordinas. Taip po Žalgirio mūšio atsirado Vytau- to funduotos bažnyčios ir vienuolynai, buvo apkrikštyta Žemaitija (1413), įsteigta Žemaičių vyskupija (1417), o Vakaruose vykdyta plati žinių apie tai sklaidos kampanija, siekiant parodyti Lietuvą kaip katalikišką kraštą.
Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Va- karuose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)