| BūdasŠaltinių nesutarimas | - Šaltinio autoriaus vertinimu, Vytautui buvo būdingas taupumas, tačiau jis ypač demonstruodamasis užsieniečiams švaistė materialines gėrybes.
- Šaltinio autoriaus vertinimu, Vytautas buvo ambicingas, kietas ir kartais žiaurus; kitas autorius jį apibūdino kaip ūmų, labai ambicingą ir kartais tikslų siekiantį bet kokiomis priemonėmis.
| - Zenonas Ivinskis, 1978 m.; autoriaus vertinimas apie Vytauto būdą.
- Zenonas Ivinskis, 1978 m., ir Michał Baliński, 2007 m.; autorių vertinimai.
| |
|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas | - Kautynių metu Vytautas tvarkė pulkus, davinėjo įsakymus, keisdamas žirgus visur jodinėjo, atstatinėjo pralaužtas vietas arba jas keitė naujais daliniais.
- Vytautas mokėjo vokiečių ir lotynų kalbas; šaltinyje svarstoma, kad galėjo mokėti ir rusų bei totorių kalbas.
- Nuo jaunystės Vytautas domėjosi karo reikalais ir ginklais, lengvai perimdavo karo naujoves bei sekė Vakarų Europos išradimus ir papročius.
| - Aprašomas elgesys kautynių metu; Zenonas Ivinskis, 1978 m.
- Kalbų mokėjimas aprašytas 1930 m. biografijoje; dėl rusų ir totorių kalbų pateikta kaip galimybė.
- Aprašymas 1930 m. biografijoje.
| |
|---|
| BendravimasŠaltinių nesutarimas | - Vytautas apsimetė Ordino draugu, palaikė su juo laiškų mainus, teikė patarimus, keitėsi brangiomis dovanomis ir dėjosi nematąs, kas vyksta Žemaičiuose.
- Vytautas laiškuose gynė visos Lietuvos reikalus ir nepriklausomybę, nepakęsdamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žeminimo.
| - Zenonas Ivinskis, 1978 m.; aprašomas konkretus politinis elgesys ir jo kontekstas.
- 1429 m. vainikavimo konflikto su Lenkija kontekstas; Zenonas Ivinskis, 1978 m.
| |
|---|
| PažiūrosŠaltinių nesutarimas | - Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje jį išgelbėjo Švč. Mergelė Marija.
- Vytautas aktyviai rūpinosi krikščionybės plėtra; Zenonas Ivinskis jį vertino kaip Lietuvos krikščionintoją, greta Jogailos turėjusį žymių nuopelnų.
| - Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis, 2013 m.; šaltinis aiškiai priskiria tikėjimą Vytautui.
- Autoriaus vertinimas apie Vytauto religinę politiką; Zenonas Ivinskis, 1978 m.
| |
|---|
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas | - Vytautas valdė Lietuvą 1392–1430 m. ir šaltinyje vadinamas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu bei iškiliausiu Gediminaičių dinastijos atstovu.
- 1415 m. Vytautas sušaukė LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir paskyrė į ją Grigorijų Camblaką.
- Vytautas buvo karo tarybos pirmininkas ir šaltinio vertinimu – tikrasis Tanenbergo mūšio vadas.
| - Valdymo laikotarpis ir vaidmuo nurodyti 2013 m. Lietuvos istorijoje.
- Institucinės ir religinės valdžios organizavimas; 2013 m. Lietuvos istorija.
- A. Šapoka, 1936 m.; autoriaus vertinimas apie 1410 m. mūšio vadovavimą.
| |
|---|
| Istorinė reikšmėŠaltinių nesutarimas | - Šaltinyje Vytautas vadinamas vienu galingiausių Lietuvos valdovų; teigiama, kad jis maksimaliai išplėtė valstybę, prijungė Smolenską ir pasiekė Juodąją jūrą.
- Vytauto valdymas 1392–1430 m. šaltinyje apibūdinamas kaip epochinių permainų metas, o 1430 m. LDK – kaip galinga valstybė, kurios galią jautė visas regionas.
- Atgimstančios lietuvių tautos sąmonėje Vytautas buvo pasirinktas valstybės ir tautos didvyriu, didžiu karo vadu ir tautos genijumi.
| - Karolis Zikaras (sud.), 2013 m.; autoriaus istorinis vertinimas.
- Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas ir Mindaugas Tamošaitis, 2013 m.; autoriaus istorinis vertinimas.
- XX a. istorinės atminties ir kulto kontekstas; 2013 m. Lietuvos istorija.
| |
|---|
