Santrauka

Skirgaila šiame šaltinyje rodomas kaip Jogailos brolis, jo ištikimas bendradarbis ir politinis partneris. Jis siejamas su derybomis dėl krikšto ir Lenkijos sosto, Polocko ir Trakų valdymu, konfliktais su Vytautu bei 1397 m. mirtimi Kijeve. Papildomai išryškėja jo slapta pasiuntinybė Vakaruose, Trakų ir Polocko valdų plėtra, nepopuliarumas Lietuvoje ir kitoks mirties datavimas: šiame veikale minima 1395 m., o ankstesniame įraše išlikęs ir 1397 m. datavimas.

Kunigaikščio Skirgailos antspaudas su Vyčiu, 1382 m.

Pagrindinis atvaizdas

Kunigaikščio Skirgailos antspaudas su Vyčiu, 1382 m.

TiesioginisAntspaudasPirminis

Unknown author Unknown author • 1382 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Skirgaila) Atidaryti šaltinį

1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.

Savybės

  • būdas / charakteris:
    • santrauka: Apibūdinamas kaip smarkus, linkęs į girtavimą ir nepopuliarus valdovas. šaltiniai:
      • Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
  • gebėjimai:
    • santrauka: Kartu minimas kaip mokėjęs gydyti ar apraišioti sužeistuosius, nes laikytas geru chirurgu. šaltiniai:
      • Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Teiginiai

Teiginys
t-001 Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, o Vytautas 1389 m. puolė Vilnių.
t-002 Jogaila pasiuntė Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Andriaus Algirdaičio, ir dėl to kilo atviras susirėmimas.
t-003 1393 m. tarp Vytauto ir Skirgailos kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių.
t-004 Skirgaila buvo apibūdintas kaip didelis girtuoklis, smarkus žmogus ir geras chirurgas.
t-005 Skirgaila, anot citatos, gavęs valdžią aplaidumu ir žiauriu elgesiu nuteikė prieš save didesnę Lietuvos dalį.
t-006 Jogaila po susitaikymo su Vytautu sutaikė jį ir su didžiausiu Vytauto priešu Skirgaila.
t-007 Trakuose viešpatavusio Skirgailos išvarymas galėjo sukelti naują karą.
t-008 Balińskis Skirgailos valdžios pradžią siejo su aplaidumu ir žiauriu elgesiu, kurie prieš jį nuteikė didesnę Lietuvos dalį.
t-009 Skirgailai išvykus į Polocką, Vytautui atsirado proga bandyti įgyvendinti sumanymą užimti Vilniaus Žemutinę pilį.
t-010 Skirgaila su Jogaila pasižadėjo per ketverius metus pasikrikštyti su visu kraštu.
t-011 Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karaliaus valdžiai.
t-012 Jogaila pasiuntė brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į Vakarų Europą, o Marienburge Skirgaila buvo draugiškai priimtas.
t-013 Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o po sutarčių Skirgaila gavo Kijevo kunigaikštystę ir kelias pilis.
t-014 1394 m. Vytautui panaikinus Kijevo kunigaikštiją, Kijevą gavo Skirgaila.
t-015 Skirgaila sėkmingai apgulė Polocką, pats jame įsitvirtino, o Andrių paėmė į nelaisvę ir išsiuntė į Lenkiją.
t-016 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 m. tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 m. dokumentuose vadintas tik Trakų kunigaikščiu.
t-017 1391 m. liepos 22 d. Jogaila dokumentu pažadėjo Skirgailai be jo žinios neatiduoti Vilniaus ir kitų miestų.
t-018 Lietuvos visuomenė buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes jis buvo nepopuliarus ir nesugebėjo sutelkti valstybės jėgų.
t-019 Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, todėl Vytautui labiau parūpo Lietuvos ateitis negu jos krikštas.
t-020 Skirgaila neturėjo visos valdžios valstybėje, nes Vilnių Jogaila pasiliko sau.
t-021 1388 m. prie Kauno sudarytoje taikos sutartyje Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
t-022 Balińskis Skirgailos būdą apibūdino kaip niršų ir siejo jį su Vytauto baime dėl pasikėsinimo į gyvybę.
t-023 Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai.
t-024 Jogaila pasiuntė savo brolį Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio.
t-025 Jogaila sutaikė Vytautą su Skirgaila, kuris citatoje vadinamas didžiausiu Vytauto priešu.
t-026 Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o sutartimis Skirgaila gavo Kijevo kunigaikštystę ir kelias pilis.
t-027 Skirgaila nuolatine buveine pasirinko Trakų pilį ir išvykdavo į mūšius su Prūsijos ordinu bei maištaujančiais kunigaikščiais.
t-028 Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis.
t-029 Skirgaila mirė 1395 m., po to Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
t-030 Skirgaila mirė 1395 m., o po jo mirties Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
t-031 Jogaila iki 1392 m. bandė valdyti Lietuvą per savo vietininką brolį Skirgailą.
t-032 Skirgaila išvyko į Polocką, ir tai sudarė progą įgyvendinti prieš tai sumanytą planą.
t-033 Skirgailos rūpesčiu Kęstučio palaikai buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį.
t-034 Vytautas negalėjo taikstytis su Skirgailos paaukštinimu, todėl Gardine susimokė išvyti Skirgailą iš sostinės ir paimti valdžią.
t-035 Jogaila, užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius.
t-036 Jogaila, užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius.
t-037 Balińskis Skirgailos būdą apibūdino kaip niršų ir siejo jį su Vytauto baime dėl pasikėsinimo į gyvybę.
t-038 1387–1392 m. Skirgaila neturėjo visos valdžios Lietuvoje, nes Vilnių Jogaila pasiliko sau.
t-039 Skirgaila Šventaragio slėnyje surengė Kęstučiui karališkas šermenis ir laidotuves.
t-040 Narbutas Lietuvos 1386–1447 m. laikotarpį apibūdino kaip didžiausios galybės epochą ir rašė, kad Vytautas sostą paveldėjo iš Skirgailos.
t-041 Narbutas rašė, kad 1386-1447 m. Lietuva pasiekė didžiausią galybę, ypač valdant Vytautui, sostą paveldėjusiam iš Skirgailos.
t-042 Ta da kunigaikštis Skirgaila davė žodi mano tėvui kuni gaikščio Jogailos vardu ir davė jam savo ranką, ir savo vardu taip pat davė žodį ir savo ranką.
t-043 O kunigaikštis Jogaila pažado neišpildė, atstojo nuo tiesos ir mano tėviškės man neatidavė, o davė mano tėviškę savo broliui kunigaikščiui Skirgailai.
t-044 Skirgailos baudžiamasis žygis prieš Polocką buvo 1381 m. rugpiūčlo mėn.

Ryšiai