Santrauka
Skirgaila šiame šaltinyje rodomas kaip Jogailos brolis, jo ištikimas bendradarbis ir politinis partneris. Jis siejamas su derybomis dėl krikšto ir Lenkijos sosto, Polocko ir Trakų valdymu, konfliktais su Vytautu bei 1397 m. mirtimi Kijeve. Papildomai išryškėja jo slapta pasiuntinybė Vakaruose, Trakų ir Polocko valdų plėtra, nepopuliarumas Lietuvoje ir kitoks mirties datavimas: šiame veikale minima 1395 m., o ankstesniame įraše išlikęs ir 1397 m. datavimas.
Savybės
- būdas / charakteris:
- santrauka: Apibūdinamas kaip smarkus, linkęs į girtavimą ir nepopuliarus valdovas.
šaltiniai:
- Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
- santrauka: Apibūdinamas kaip smarkus, linkęs į girtavimą ir nepopuliarus valdovas.
šaltiniai:
- gebėjimai:
- santrauka: Kartu minimas kaip mokėjęs gydyti ar apraišioti sužeistuosius, nes laikytas geru chirurgu.
šaltiniai:
- Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
- santrauka: Kartu minimas kaip mokėjęs gydyti ar apraišioti sužeistuosius, nes laikytas geru chirurgu.
šaltiniai:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-020 Jogaila pasiuntė savo brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į Vakarų Europą, kur jis Marienburge buvo draugiškai priimtas. | c-001 | |
| t-021 Skirgaila viešpatavo Trakuose, o jo išvarymas galėjo sukelti naują karą. | c-002 | |
| t-022 Skirgaila buvo apibūdintas kaip didelis girtuoklis, smarkus žmogus ir geras chirurgas. | c-003 | |
| t-023 Lietuvos visuomenė buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes jis buvo nepopuliarus ir nesugebėjo sutelkti valstybės jėgų. | c-004 | |
| t-025 Skirgaila mirė 1395 m., o po jo mirties Kremenecas vėl susijungė su Volynija. | c-006 | |
| t-026 Skirgaila su Jogaila pasižadėjo per ketverius metus pasikrikštyti su visu kraštu. | c-007 | |
| t-027 O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. | c-008 | |
| t-028 Karalius, užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius. | c-009 | |
| t-029 Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. | c-010 | |
| t-031 Skirgaila gavo Kijevą, kai 1394 m. Vytautas panaikino Kijevo kunigaikštiją. | c-012 | |
| t-032 Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, o Vytautas 1389 m. puolė Vilnių. | c-013 | |
| t-033 Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku Lietuvoje, o anksčiau buvo davęs jam valdyti Trakų kunigaikštiją vasalo teisėmis. | c-014 | |
| t-034 Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis. | c-015 | |
| t-035 Jogaila sutaikė Vytautą su Skirgaila, kuris citatoje vadinamas didžiausiu Vytauto priešu. | c-016 | |
| t-036 Jogaila iki 1392 m. bandė valdyti Lietuvą per savo vietininką brolį Skirgailą. | c-017 | |
| t-037 Jogaila pasiuntė Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Andriaus Algirdaičio, o tai privedė prie atviro susirėmimo. | c-018 | |
| t-039 Skirgailos rūpesčiu Kęstučio palaikai buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį. | c-020 | |
| t-040 Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai. | c-021 | |
| t-041 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 m. tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 m. dokumentuose vadintas tik Trakų kunigaikščiu. | c-022 | |
| t-042 1388 m. prie Kauno sudarytoje taikos sutartyje Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu. | c-023 | |
| t-043 Dėl Skirgailos niršaus būdo Vytautas negalėjo būti tikras, kad nebus pasikėsinta į jo gyvybę. | c-024 | |
| t-044 Vytautas negalėjo taikstytis su Skirgailos paaukštinimu ir nusprendė išvyti jį iš sostinės bei paimti valdžią. | c-025 | |
| t-045 Skirgailai išvykus į Polocką, Vytautui atsirado proga bandyti įgyvendinti sumanymą užimti Vilniaus Žemutinę pilį. | c-026 | |
| t-046 Skirgaila, anot citatos, gavęs valdžią aplaidumu ir žiauriu elgesiu nuteikė prieš save didesnę Lietuvos dalį. | c-027 | |
| t-047 Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o po sutarčių vienas jų gavo Kijevo kunigaikštystę. | c-028 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Jogaila pasiuntė savo brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į Vakarų Europą, kur jis Marienburge buvo draugiškai priimtas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Naujų galimumų akivaizdoje Jogaila pasiuntė į Vakarų Eu ropą savo brolį Skirgailą su slaptais įgaliojimais į kažkokius pasitarimus. Ordinas, matyti, apie Skirgailos pasiuntinystės tikslus žinojo ar bent nujautė, nes jis Marienburge buvo draugiš kai ir vaišingai priimtas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila viešpatavo Trakuose, o jo išvarymas galėjo sukelti naują karą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tuo tarpu Trakuose viešpatavo Skirgaila, kurio išva rymas vėl galėjo sukelti naują karą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila buvo apibūdintas kaip didelis girtuoklis, smarkus žmogus ir geras chirurgas.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lietuvos didikai negalėjo pakęsti dar ir to, kad jų aukš čiausias žmogus, Skirgaila, visiškai neimponavo dorovingumu: buvo didelis girtuoklis, pasigėręs nustodavęs proto, mušdavosi, kardu kapodavo apie save susirinkusius žmones, o atsipeikėjęs pats sužeistuosius apraišiodavo, nes tais laikais buvęs geras chirurgas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos visuomenė buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes jis buvo nepopuliarus ir nesugebėjo sutelkti valstybės jėgų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Antra, Lietuvos visuomenė labai buvo nepatenkinta Skirgailos valdymu, nes savo gyveni mu nebuvo jos tarpe populiarus ir nesugebėjo sujungti vienon galybėn skylančių Lietuvos jėgų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila mirė 1395 m., o po jo mirties Kremenecas vėl susijungė su Volynija.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tai pasi sekė dar lengviau įvykdyti, kai mirė Skirgaila (1395 m.). Kre- meniecas vėl susijungė su Volynija^4 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila su Jogaila pasižadėjo per ketverius metus pasikrikštyti su visu kraštu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Viena jų Jogaila su Skirgaila pasižadėjo ketverių metų būvyje pasikrikštyti su visu kraštu. Kitu aktu buvo daroma savotiška karinė sąjunga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalius, užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Reikšmingu dokumentu užrašydamas Skirgailai Trakus ir Polocką, karalius pažadėjo laikyti jį aukščiau už visus kitus brolius — «a deržati mi jeho vyše usieje našeje bratije »^3. Skirgailos politinis svoris, kurio valdžion pateko svarbios že mės, turėjo padidėti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet visos valdžios valstybėje Skirgaila neturėjo. O Vilnių Jogaila sau pasiliko, atsiųsdamas ten lenkų įgulą, kuriai vadovavo Klemensas Moskorzewskis. Lietuvos metraštis («Liatopisiec veli- kich kniaziej litovskich») Vytauto lupomis paaiškina, jog tokis Jogailos žygis sukėlė Lietuvoje nepasitenkinimą, nes didžiojoje kunigaikštijoje ėmė valdyti svetimieji, «ko anksčiau lietuvių žemėje nebūdavo »5 6.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila gavo Kijevą, kai 1394 m. Vytautas panaikino Kijevo kunigaikštiją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikš- tiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila pavedė Lietuvą savo broliui Skirgailai, o Vytautas 1389 m. puolė Vilnių.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Lietuvą Jogaila pavedė savo broliui Skirgailai ir todėl Vytautui tuo tarpu la biau parūpo Lietuvos ateitis, kaip jos krikštas. Jis, surinkęs Lucke savo šalininkus, puolė Vilnių (1389); tačiau turėjo pasi traukti ir antrą kartą bėgti pas kryžiuočius ir pradėti su Jo gaila karą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku Lietuvoje, o anksčiau buvo davęs jam valdyti Trakų kunigaikštiją vasalo teisėmis.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Todėl paskyrė jai savo vietininku tikrąjį bro lį Skirgailą, kuriam jau anksčiau buvo davęs valdyti vasalo tei sėmis Trakų kunigaikštiją. Tai buvęs menkos vertės žmogus,
— 147 —(^1) ) С. ер. V. 35 nr. (^2) ) C. ep. s., II t., 11 nr.
148girtuoklis ir ištvirkėlis, todėl jam atidavimas Lietuvoj valdžios ne tik nenuramino krašte kilusio nepasitenkinimo, bet, priešin gai, jį dar padidino.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Skirgailai buvo pavesta valdyti Vilniaus sritis. Jo valdžia nesiekė kitų kunigaikščių (Ged. giminės) teritorijų. Ji buvo la bai apribota.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila sutaikė Vytautą su Skirgaila, kuris citatoje vadinamas didžiausiu Vytauto priešu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Susitaikinęs Jogaila su Vytautu, stengėsi jį, pagaliau, su taikinti ir su Skirgaila^2 ), didžiausiu Vytauto priešu, kas jam ir pavyko padaryti^3 ). Vytautas pasižadėjo padėti Skirgailai pa imti Kijevą ir atiduoti jam Kremencą ir Stožką vietoj Trakų kunigaikštijos. Po metų, kai vėl kilo tarp jų nesusipratimai, juos sutaikino Jadvyga.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila iki 1392 m. bandė valdyti Lietuvą per savo vietininką brolį Skirgailą.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Klausimas kaip Lietuva bus valdoma, pasiliekama to paties Jogailos nuožiūroje. Jis gi bando ją valdyti per savo vietininką (iki 1392 mt.) broli Skirgailą, kurį, kaip sako Dlugošas, buvo paskyręs „pro prin cipali duce“, „ut summe rerum in Lithuaniae praeesset^3 ).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila pasiuntė Skirgailą į Polocko kunigaikštystę vietoje Andriaus Algirdaičio, o tai privedė prie atviro susirėmimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30. 28 Tas sandėris buvo sudarytas slapta girioje, prie dabartinių Daugų, Tra kų paviete, netoli nuo Alytaus, kaip manau (auf dem Felde Daudisken); tarp atvykusiųjų į tariamą medžiok lę buvo: Jogaila, lydimas Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Jono, bei Vaidilos, ir didysis komtūras, ku ris jiems iškėlė puikias vaišes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgailos rūpesčiu Kęstučio palaikai buvo nuvežti į Vilnių ir turėjo būti sudeginti pagal pagonių paprotį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
To garbingo karžygio palaikai Skir gailos rūpesčiu buvo nuvežti į Vilnių, pagonių papročiu tu rėjo būti sudeginti su visu tuo, ką jis dažniausiai naudoda vo37. Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas iš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas, tačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pa vyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo neišvengiamos pražūties.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila paskyrė Skirgailą savo vietininku ir titulavo jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai valdžiai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jo gaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 m. tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 m. dokumentuose vadintas tik Trakų kunigaikščiu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Išties trumpas, bet itin nesėkmingas buvo Vilniui Skir gailos valdymas. Nuolatine savo buveine pasirinkęs Trakų pilį, jis išvykdavo tik į mūšius su Prūsijos ordinu arba su Baltojoje Rusioje maištaujančiais įvairių valdų kunigaikš čiais. Vilniaus Aukštutinėje pilyje Jogailos paliktas vadas su lenkų įgula17 tuomet valdydavo ir kitus gyventojus, bet ir 16 Skirgaila ne anksčiau kaip 1388 me tais tapo didžiuoju kunigaikščiu, nes 1387 metais visuose dokumentuose visur vadinamas Skargalo Dux Tro- censis, bet niekur nėra Dux Lithua- niae.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1388 m. prie Kauno sudarytoje taikos sutartyje Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tik taikos sutartyje tarp Ordi no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra kų bei Polocko valdovas].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl Skirgailos niršaus būdo Vytautas negalėjo būti tikras, kad nebus pasikėsinta į jo gyvybę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Karaliui išvykus į Lenkiją, Vytauto padė tis tapo dargi nesaugi: mat akylai stebimas kiekviename žingsnyje, nevaliojo savarankiškai imtis kokių nors veiks mų, o dėl Skirgailos niršaus būdo negalėjo netgi būti tikras, kad nebus pasikėsinta į jo gyvybę18. Vytautas, visus savo brolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios ir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriau domis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų val dyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus bro lis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais Lietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sos tinės Skirgailą ir paimti valdžią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas negalėjo taikstytis su Skirgailos paaukštinimu ir nusprendė išvyti jį iš sostinės bei paimti valdžią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vytautas, visus savo brolius ir gimines gabumais lenkiantis, pasigviešęs valdžios ir garbės, negalėjo taikstytis nei su jam daromomis skriau domis, nei su Skirgailos, kuris neturėjo jokių sugebėjimų val dyti, išskyrus tą privalumą, kad buvo tikras karaliaus bro lis, paaukštinimu, tad susimokęs Gardine su jam palankiais Lietuvos kunigaikščiais ir didikais, nusprendė išvyti iš sos tinės Skirgailą ir paimti valdžią. Tačiau nenorėdamas ban dyti laimės ir pradėti mūšį su persvarą turinčiomis priešo pajėgomis, ieškojo paspirties, juoba kad 1389 metų gale 18 Slap t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgailai išvykus į Polocką, Vytautui atsirado proga bandyti įgyvendinti sumanymą užimti Vilniaus Žemutinę pilį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
116
Puslapis 133
Il KNYGA Skirgailai išvykus į Polocką jam buvo gera proga įgyvendin ti savo sumanymą. Tuo tikslu paskleidęs gandą, esą turįs at vykti į Vilnių sudaryti tam tikrų sutarčių, pirma išsiuntė daug dengtų rogių, prikrautų įvairių atsargų, ten sutalpino ir gin kluotų žmonių būrį. Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemu tinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirgaila, anot citatos, gavęs valdžią aplaidumu ir žiauriu elgesiu nuteikė prieš save didesnę Lietuvos dalį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kai visa tai vyko, karalius, matydamas pavojų keliančias Vytauto užmačias, kita vertus, negalėda mas pasikliauti ir Skirgailos pasiruošimu apsiginti, mat jis, vos tik gavęs valdžią, aplaidumu ir žiauriu elgesiu didesnę pusę Lietuvos prieš save nuteikė, išsiuntė į Vilnių Karūnos pakanclerį Mikalojų Moskoževskį, naujais Lenkijos pulkais vediną, ir liepė įsikurti Vilniaus pilyse. Pats tuo metu už ėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su ražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur mu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip patvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Karalienė Jadvyga stengėsi sutaikyti Skirgailą su Vytautu, o po sutarčių vienas jų gavo Kijevo kunigaikštystę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pati karalienė Jad vyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius - Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuo savybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais vals tybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Al girdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50. 48 Długosz Histor.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Kryžiuočių ordinas
- kunigaikščiai
- vasalas
- vietininkas
- Andrius Algirdaitis
- Apgulties mašinos
- Jogailos grįžimas į nuniokotą Vilnių ir miesto atkūrimo pradžia (1390 m. lapkritis)
- Jogailos ir Vokiečių ordino puolimo sutartis (1382 m. liepos 6 d.)
- Kulikovo kautynės (1380 m. rugsėjo 8 d.)
- Kęstučio ir Vytauto suėmimas bei Kęstučio mirtis Kriave (1382 m. rugpjūčio 15 d.)
- Livonijos ordinas
- Polocko maištas prieš Skirgailą (1381 m. pavasaris)
- Trakų pilies pasidavimas Jogailai (1382 m. liepos 20 d.)
- Vilniečių sąmokslas ir Jogailos įsitvirtinimas Vilniuje bei Trakuose
- Vitebsko užėmimas (1392 m.)
- Vytauto ir Ordino žygis į Trakus bei Vilnių (1383 m. rugsėjo 11–22 d.)
- Vytauto ir Skirgailos ginčas Vilniuje (1393 m. spalio 3 d.)
- deržati mi jeho vyše vseje našeje bratije
- dux Russiae
- kunigaikštija
- Įkaitų davimas kaip sutarties garantija (sutartis)
- įkaitai
- Saugokis manęs, kaip ir aš tavęs saugaus
- Vytauto sričių kunigaikščių suvaldymas ir valstybės sutelkimas