Santrauka
Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios. Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios. | c-001 | |
| t-002 Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. | c-002 | |
| t-003 Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už. | c-003 | |
| t-004 Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Jagaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukš čiausiąją Lietuvos valdžią. | c-004 | |
| t-005 Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose. | c-005 | |
| t-006 Jogailos siekius pata rimais rėmė ir, naudodamasis savo įtaka, dar skatino bajo ras Vaidila. | c-006 | |
| t-007 Kai visa tai vyko, Jogaila, seniai laukęs tinkamo meto at gauti savo paveldą ir atkeršyti už Vaidilos mirtį, sutelkė ne mažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus. | c-007 | |
| t-008 Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenki jos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prū sijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis ne gandomis. | c-008 | |
| t-009 Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės. | c-009 | |
| t-010 Ati teko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė. | c-010 | |
| t-011 Tuo pat metu Vladislovas Jogaila įsakė Vilniuje statyti dvi bažnyčias. | c-011 | |
| t-012 Vladislovas Jogaila buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 ## Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. | c-012 | |
| t-013 Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. | c-013 | |
| t-014 Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vla dislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kai navo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvy rojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių. | c-014 | |
| t-015 Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą. | c-015 | |
| t-016 Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į. | c-016 | |
| t-017 Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda mas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu. | c-017 | |
| t-018 Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. | c-018 | |
| t-019 Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis. | c-019 | |
| t-020 Kitais metais (1397 m.) atvykęs į Lie tuvą, Vladislovas Jogaila, kartu su kunigaikščiu Vytautu, atlygindami Vilniaus vyskupui Andriui už tokį dorą jo pa sišventimą, negailint savęs ir turto, nepaisant daugybės pa vojų, tykančių skleidžiant krikščioniškąjį. | c-020 | |
| t-021 Vladislovas Jogaila, aukščiausiąją valdžią Lietuvoj patikėdamas Vytautui, buvo paėmęs iš jo iškilmingą aktą (1401 m.), laiduojantį, kad po Vytauto mirties Lietuva ir Rusia, ištisai visa, pereisianti karaliaus valdžion ir būsianti pri jungta prie Lenkijos. | c-021 | |
| t-022 149 ## Puslapis 166 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vytautas savo sostinėje su visa ištaiga priėmė Vladislovą Jo gailą, vėl apsilankiusį Lietuvoje, kad numaldytų nuolatos at sinaujinančius kivirčus su kryžiuočiais, ir dosniai ją apdalijo dovanomis; bet. | c-022 | |
| t-023 Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas. | c-023 | |
| t-024 Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju. | c-024 | |
| t-025 Ir po metų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad Žygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžią ją Kunigaikštystę24. | c-025 | |
| t-026 Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. | c-026 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1836
Puslapis 18
ĮVADAS R ašydamas istoriją miesto, kuris bemaž du amžius buvo vie nos galingiausių Šiaurės Europos šalių sostinė, o vėliau, net iki mūsų laikų, svarbiausias mokslo ir vyriausiosios valdžios cen tras Lietuvoje, turėjau omenyje du tikslus: ne tik stengiausi iš įvairių kronikų ir senųjų, archyvuose saugomų rankraščių iš rinkti padavimus, bylojančius apie Vilniaus kilmę, tas teises ir daugybę privilegijų, kuriomis jo gyventojai nuo senų laikų nau dojosi, ne tik atgaivinti amžininkų atmintyje ankstesnius, kele to amžių, įvykius toje sostinėje, bet ir, kiek tema ir galimybės man leido, prisidėti prie kai kurių Lietuvos istorijos įvykių aiški nimo. Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės atskirta nuo kitų Europos šalių, vien savo narsos dėka įstengė atremti baisius mongolų antpuolius, pažaboti Rusią ir nesileisti pavergiama godžiai grobuoniško Prūsijos Kryžiuočių ordino. Tokie įvykiai civilizuotam pasauliui nėra neįdomūs, ta čiau, norint juos aiškiai nušviesti ir parašyti tokio vardo vertą lietuvių Tautos Istoriją, be daugelio kitų sąlygų, pirmiausia rei- 2
Puslapis 19
ĮVADAS kia detaliai išnarplioti atskirų šios šalies miestų, būtent jos sos tinės, istoriją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vėliau įvykiai ir permainos klostėsi labai netikėtai; Vilniaus miestiečių luomui tvir tėti nebuvo laiko. Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ar ba, priešingai, po vandeniu slypin čiais rifais klastingai prigaudavo pir 16
Puslapis 33
I KNYGA klius, išdrįsusius, Lietuvai su Prūsi ja ėmus prekiauti, leistis į pirmąją kelionę sieliais. Bet jeigu upei Vili jos vardas buvo duotas Vilniaus gy ventojų krikšto laikais, valdant Jo gailai, tai tas žodis turėtų paeiti nuo W igilja. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už kardos, Vigilijos upėje esančios].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Jagaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukš čiausiąją Lietuvos valdžią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Con cedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum thelo- neum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consu etudinem antiquam a Nostris Praede cessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domi no Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32
Puslapis 49
I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pa gonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą. Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Ja- gaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukš čiausiąją Lietuvos valdžią. Ėmė krašte krikti feodalinės visuomenės pamatai, kurią tinkamai išlaikyti gebėjo Gedi minas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma lone lietuvių karalius]. Lenkai jį va dindavo trumpumo dėlei -Jagiełło, o lotyniškai - jagelo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogailos siekius pata rimais rėmė ir, naudodamasis savo įtaka, dar skatino bajo ras Vaidila.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jogailos siekius pata rimais rėmė ir, naudodamasis savo įtaka, dar skatino bajo ras Vaidila. Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai visa tai vyko, Jogaila, seniai laukęs tinkamo meto at gauti savo paveldą ir atkeršyti už Vaidilos mirtį, sutelkė ne mažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Palikdamas Vilnių, Trakų pilies gynybą ir valdžią pavedė savo sūnui, jaunajam Vytautui. Kai visa tai vyko, Jogaila, seniai laukęs tinkamo meto at gauti savo paveldą ir atkeršyti už Vaidilos mirtį, sutelkė ne mažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus. Hanulas, arba Hanka32, užmuš, o mūsų kraštą užvaldys.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenki jos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prū sijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis ne gandomis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenki jos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prū sijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis ne gandomis. Jogaila, nuvargintas giminaičių, kunigaikščių tarpusavio vaidų ir nematydamas galimybės įveikti žiau riausių Lietuvos priešų kryžiuočių neįstojus į stiprių krikš čioniškųjų valstybių gretas, pasišovė didžiam sumanymui - siekti Lenkijos sosto ir sukurti naują galingą valstybę Šiau rės Europoje. Tai pastūmėjo jį aukoti susitarimą ir turtingą leną prieštaringo likimo dar nepalaužtam Vytautui, kuris irgi negaišdamas griebėsi netikėtai pasitaikiusios progos; ap simetęs, jog suruošė žygį prieš Skirgailą, gebėjo išsprukti iš 40 To mūšio miglotus aprašymus Vy gando ir Komerio kronikose minty se perkratydamas, manau, kad til tas, kur kautasi, turėjęs būti per Vingrių upokšnį Trakų kelyje, gal netoli pranciškonų, juk sunku pati kėti, kad būtų kalbama apie tiltą per Viliją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Stanislovo katedra8. Iškilmingai, dalyvaujant lietuvių ir lenkų kunigaikščiams bei didikams, ją pašventino Gniezno arkivyskupas Bodzanta, o karalienė Jadvyga iš savo pačios lobyno skrynių apdovanojo brangiais rykais ir visokia manta. Lenkų didžponiams patarus, pir muoju Vilniaus diecezijos vyskupu Vladislovas Jogaila iš rinko Andrių iš Vasilevo Važilą, dar vadinamą Vasilionu, iš Jastžembcų giminės, lenką, Mažesniųjų brolių ordino vie nuolį, Cereto vyskupą, kadaise Vengrijos karalienės Elžbie tos nuodėmklausį, pavyzdingą vyrą ir garsų pamokslinin ką9.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ati teko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ati teko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė. Tas lėšas Vladislovas Jogaila dar padidino skirdamas katedrai ir vyskupams nemažą Vilniaus miesto dalį - visą plotą nuo pilies iki pat Šv. Mikalojaus kapinių netoli Rūdninkų vartų, o kitoje pusėje - ligi Trakų kelio, dovanodamas ten ir aikštes, ir namus, net su gyventojais11.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuo pat metu Vladislovas Jogaila įsakė Vilniuje statyti dvi bažnyčias.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuo pat metu Vladislovas Jogaila įsakė Vilniuje statyti dvi bažnyčias. Vieną prie Aukštutinės pilies - Šv. Martyno, kurios klebonija, kaip įprasta, bemat buvo aprūpinta lėšo mis. Tos senovinės šventovės griuvėsiai, dunksantys palei Viliją prie Arsenalo, iki šios dienos Vilniaus gyventojams mena garbingus šio monarcho, skleidusio Lietuvos žemėje europinę civilizaciją, darbus13. Kitą - Šv. Jono, kuriai ateity je buvo lemta tapti garsia Vilniaus aukščiausiosios mokslo įstaigos bažnyčia14.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vladislovas Jogaila buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113 Puslapis 130 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Buvo juk to kia visuotinė pirmykščių krikščionių bažnyčios taisyklė - pagonis atver čiant į tikrąjį tikėjimą bažnyčias 113
Puslapis 130
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Sutvarkęs Vilniuje tikybos reikalus, karalius atkreipė dė mesį į savo senosios sostinės padėtį. Atmindamas Vilniaus gyventojų ištikimybę ir nepalaužtą jų prieraišumą kivirčų su Kęstučiu krašto viduje laikais, gelbėdamas miestą nuo valdžios nepastovumo ir sumaišties, į kurią buvo įstūmę kai mynų puldinėjimai ir tarpusavio vaidai, iškilmingu aktu, rašytu Merkinėje, kitą dieną po Šv. Benedikto, abato, šven tės, valdovas Vilniui suteikė Magdeburgo teises15.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarš čiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidė jusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė sa vo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16. Miestui teko būti liudytoju dviejų prašmatnių vestuvių: Ziemovito, Mazovijos jaunesniojo kunigaikščio, už kurio Jo gaila išleido savo seserį Aleksandrą, ir Jonušo, vyresniojo Mazovijos kunigaikščio, kuris vedė Vytauto seserį Oną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vla dislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kai navo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvy rojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vla dislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kai navo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvy rojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių ordinas, aiškiai numatydamas savo nuopuolį, jei Lietuva ir Lenkija ateityje sustiprėtų. Ta liūdna Vilniaus padėtis dar pablogėjo įsiliepsnojus Vytauto karui su Skir gaila. Įtarusis Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir, laužydamas duotus pažadus sutariant dėl tarpusavio taikos, ne tik Lie tuvos valdymo, bet ir paveldo, po Kęstučio mirties priklau sančio, negrąžino.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Ne paisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 me tams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, ku rios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jad vygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina mies tu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv. Stanislovo garbei, iškilmingai pripažinta katedra.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
128
Puslapis 145
Il KNYGA saujele narsių lenkų, išlikusių gyvų po tų visuotinių žudy nių ir plėšimų, buvo pasiryžęs tame nusiaubtame krašte val dyti. Liūdnas buvo Vilniaus miesto ir jo apylinkių vaizdas 1390 metų pabaigoje, kai karalius Vladislovas Jogaila, nors jau pavėluotai, pagaliau susiruošė gelbėti sielvarto prislėgtos tėvynės ir su gausia kariuomene lapkričio mėnesį iš Lenki jos parvyko į griuvėsiais virtusį gimtąjį miestą. Nemažos maisto ir drabužių atsargos, karaliaus atsigabentos iš Len kijos ir dosniai dalijamos liaudžiai, pravertė visą turtą pra- radusiems gyventojams, o karaliaus buvimas stiprino tie kos negandų nualintą jų dvasią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Moskoževskis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda mas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pamažu ėmė telktis išsisklaidę gyventojai ir statytis namus ant degėsių. Tačiau Moskožev- skis, iškamuotas nesibaigiančių karo rūpesčių ir nebenorėda mas taikstytis su Skirgailos paikais įnoriais, grąžino karaliui Vilniaus seniūno pareigas, kurias Jogaila tuojau pat pavedė Jonui Olesnickiui, gerokai sustiprinusiam abiejų pilių įgu las37. Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už glaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ir Lietuvos dvasininkija nebuvo karaliaus dosnumo apeita, mat tuo metu jis išties stengėsi visokiais būdais už glaistyti dar šviežius krašto niokojimo pėdsakus. Katedra ir Vilniaus kapitula vėlei gavo iš Vladislovo Jogailos pavel dėjimo teise Panerius, kadaise Algirdui, o po jo Jogailai pri klausiusią valdą, be to, dar kitų mažesnių pajamų38. Taip 37 Mano nuomonė, Strijkovskis klysta nurodydamas, esą jau tuo lai kotarpiu Skirgailai buvusi paskirta Kijevo kunigaikštystė, bet tai įvyko po poros metų, po karaliaus ir Vy tauto sudarytos sutarties.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasiliono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jis atvyksta į Vilnių, čia jį džiugiai sutinka Olesnickis, kuris karaliaus apie tą susitarimą jau buvo perspėtas49. Netrukus, tais pačiais metais, Vilniuje įvyko Vytauto įvesdinimo į val džią iškilmės, kai iš Vilniaus vyskupo Andriaus Važilo (Vasi- liono) Vytautas gavo patepimą tapti didžiuoju Lietuvos kuni gaikščiu, kartu dalyvavo žmona Ona, Jogaila, aukščiausiasis valdovas, daugelis kunigaikščių ir bajorų. Pati karalienė Jad vyga stengėsi sutaikyti nuo seno besipykstančius pusbrolius - Skirgailą su Vytautu: tad buvo sudarytos sutartys, kurių galia vienas gavo Kijevo kunigaikštystę ir keletą pilių valdyti nuo savybės teise, o Lietuvos sostinė kartu su didžiuliais vals tybės žemių plotais atiteko įžymiajam kariui, kuris greit Al girdo sostui su kaupu sugrąžino senąją šlovę bei galybę50.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kitais metais (1397 m.) atvykęs į Lie tuvą, Vladislovas Jogaila, kartu su kunigaikščiu Vytautu, atlygindami Vilniaus vyskupui Andriui už tokį dorą jo pa sišventimą, negailint savęs ir turto, nepaisant daugybės pa vojų, tykančių skleidžiant krikščioniškąjį.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
140
Puslapis 157
Il KNYGA godamas tiesiog kasdien aukoti skaitytines mišias už savo mirusius brolius kunigaikščius: Kazimierą Karigailą ir Aleksandrą Vygantą58. Kitais metais (1397 m.) atvykęs į Lie tuvą, Vladislovas Jogaila, kartu su kunigaikščiu Vytautu, atlygindami Vilniaus vyskupui Andriui už tokį dorą jo pa sišventimą, negailint savęs ir turto, nepaisant daugybės pa vojų, tykančių skleidžiant krikščioniškąjį mokymą tarp nau- jakrikščių Lietuvoje, iš savo iždo laidavo jam dviejų šimtų markių metines pajamas - šimtą iki gyvos galvos, o kitą šimtą, kol neįsigalės taika tarp Lietuvos ir kryžiuočių59.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vladislovas Jogaila, aukščiausiąją valdžią Lietuvoj patikėdamas Vytautui, buvo paėmęs iš jo iškilmingą aktą (1401 m.), laiduojantį, kad po Vytauto mirties Lietuva ir Rusia, ištisai visa, pereisianti karaliaus valdžion ir būsianti pri jungta prie Lenkijos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Didysis kunigaikštis ne teko savo žirgų ir brangenybių, o žala, kurią per tai patyrė, kaip įkainojo patys Vilniaus gyventojai, siekė iki 60 tūkstan čių sidabro luitų65 • . Vladislovas Jogaila, aukščiausiąją valdžią Lietuvoj patikėdamas Vytautui, buvo paėmęs iš jo iškilmingą aktą (1401 m.), laiduojantį, kad po Vytauto mirties Lietuva ir Rusia, ištisai visa, pereisianti karaliaus valdžion ir būsianti pri jungta prie Lenkijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 149 Puslapis 166 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vytautas savo sostinėje su visa ištaiga priėmė Vladislovą Jo gailą, vėl apsilankiusį Lietuvoje, kad numaldytų nuolatos at sinaujinančius kivirčus su kryžiuočiais, ir dosniai ją apdalijo dovanomis; bet.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
149
Puslapis 166
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Vytautas savo sostinėje su visa ištaiga priėmė Vladislovą Jo gailą, vėl apsilankiusį Lietuvoje, kad numaldytų nuolatos at sinaujinančius kivirčus su kryžiuočiais, ir dosniai ją apdalijo dovanomis; bet vėliau Vilniaus reikalai darėsi liūdnesni. Kai Vilniuje (1418 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Beprotiškai įniršęs, kaip sako Lietuvos istorikai3, užsipuolė karalių, užgauliai priekaištau damas jam ir jį supantiems lenkams, kad Podolę, nuo seno priklausančią Lietuvai, norį neteisėtai iš jo atimti. Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas. Tačiau kai ši jo nelaisvė gana ilgai užsi tęsė, apie tai pasklido žinia ne tik Lenkijoje, bet ir tolesnėse šalyse.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakel ti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitė Vytauto bro lį. Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygiman tu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nu raminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai pa imtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ir po metų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad Žygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžią ją Kunigaikštystę24.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė je praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu čio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš kamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo gailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23. Ir po metų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad Žygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžią ją Kunigaikštystę24.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū tų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri ma dieną ir naktį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Algirdas (Lietuvos valdovas)
- Ateitis
- Drabužiai
- Graikai
- Jadvyga
- Jadvyga Jogailienė
- Jogaila
- Kryžiuočių ordinas
- Kęstutis (vakarų pasienio valdovas, XIV–XV a.)
- Lenkai
- Lietuviai
- Pataurininkis
- Patrankos
- Rykai
- Skirgaila
- Stanislovas (Plocko vyskupas)
- Tomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)
- Vilniaus kapitula
- Vladislovas
- Vladislovas Varnietis
- Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- diecezija
- kapitula
- kunigaikščiai
- lenas
- luomas
- pagonybė
- seniūnas
- supremus dux ir magnus dux
- vietininkas
- Žirgai
- Žygimantas
- žygis
- Andrius iš Vasilevo Važila
- Bažnyčių steigimas buvusiose pagonių kulto vietose
- Bodzanta
- Elžbieta (Vengrijos karalienė)
- Jastžembcų giminė
- Lenkų didžponiai
- Lietuvos didikų suvažiavimai, laiškų skaitymas ir ištikimybės priesaikos
- Lietuvos kunigaikščiai ir didikai
- Magdeburgo teisės
- Pranciškonų ordinas
- Vilniaus miestiečių Magdeburgo teisės, pavaldumas seniūnui ir pilies saugojimo prievolė
- Vilniaus suvažiavimas ir priesaika dėl Lietuvos grįžimo Jogailai (1401 m.)
- Vilniui suteikiamos Magdeburgo teisės (1387 m.)
- klebonija
- prelatai ir kanauninkai
- vaidilos, žyniai ir pranašai
- žiogriai statinių tvoros palisadai
- Vaidila
- Jogailos giminė
- Lietuvos krikštas Vilniuje (1387 m.)
- Andrius Važila
- Didžiojo kunigaikščio įvesdinimas į valdžią patepimu
- Julijona
- Metinės išmokos ir medaus duoklė vyskupui už naujakrikščių mokymą
- Ona
- Vilniaus gyventojai
- Vilniaus magistratas
- miesto sargyba ir policija