Santrauka
Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios. Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Juk randama, kad Vilniaus kapitulai 1390 metais Vladislovo Jo gailos duotoje privilegijoje, kuria do vanojami Paneriai, Vilija yra pava dinta Vigilia: obstaculum in superiori parte nostri obstaculi, in fluvio Vigilia situati [aukštutinėje dalyje mūsų už.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jogaila sutelkė nemažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus. |
| t-002 Vladislovas Jogaila pirmuoju Vilniaus diecezijos vyskupu išrinko Andrių iš Vasilevo Važilą. |
| t-003 Jogaila Vilniaus seniūno pareigas pavedė Jonui Olesnickiui, kuris sustiprino abiejų pilių įgulas. |
| t-004 1397 m. Vladislovas Jogaila ir Vytautas Vilniaus vyskupui Andriui laidavo dviejų šimtų markių metines pajamas. |
| t-005 1401 m. Vladislovas Jogaila iš Vytauto gavo aktą, kad po Vytauto mirties Lietuva ir Rusia pereis karaliaus valdžion. |
| t-006 Beginklis Jogaila su visa palyda buvo įkalintas pilyje ir saugomas daugybės kareivių. |
| t-007 Vladislovas Jogaila paveldėjimo teise vėl suteikė Panerius katedrai ir Vilniaus kapitulai. |
| t-008 Pagal Vladislovo Jogailos potvarkį Vilniaus sargyba ir policija laikinai priklausė pilies tarnybai. |
| t-009 Vladislovas Jogaila nusprendė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį. |
| t-010 Karalius Vladislovas ir karalienė Jadvyga prašė pripažinti Vilnių miestu, o Šv. Stanislovo bažnyčią - katedra. |
| t-011 Vladislovas Jogaila katedrai ir vyskupams skyrė nemažą Vilniaus miesto dalį nuo pilies iki Šv. Mikalojaus kapinių. |
| t-012 Siekdamas didelės valdžios, Jogaila pirmiausia sutelkė jėgas nusikratyti dėde Kęstučiu. |
| t-013 Jogaila siekė Lenkijos sosto ir sumanė sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje. |
| t-014 Bajoras Vaidila patarimais ir įtaka rėmė Jogailos siekius, o 1380 m. Prūsijoje ruošė dirvą slaptam sandėriui. |
| t-015 Vladislovas Jogaila aplankė Lietuvą diegdamas naujo tikėjimo nuostatus ir, numaldęs bruzdėjimus Baltojoje Rusioje, grįžo į Vilnių. |
| t-016 1390 m. Vladislovas Jogaila Vilniaus kapitulai suteikė privilegiją, kuria dovanojo Panerius. |
| t-017 Vladislovas Jogaila nepasitikėjo Vytautu ir negrąžino jam nei Lietuvos valdymo, nei po Kęstučio mirties priklausiusio paveldo. |
| t-018 Jogailos laikais Lietuvos krikštas ir sąjunga su Lenkija nesuteikė Vilniaus miestiečiams palankaus meto įgyti daugiau laisvių. |
| t-019 Vladislovas Jogaila Vilniuje įsakė statyti Šv. Martyno ir Šv. Jono bažnyčias. |
| t-020 Vladislovas Jogaila Merkinėje rašytu iškilmingu aktu suteikė Vilniui Magdeburgo teises. |
| t-021 Algirdui užleidus sostą, jo sūnus Jogaila dar tėvui gyvam esant perėmė aukščiausiąją Lietuvos valdžią. |
| t-022 1390 m. lapkritį Vladislovas Jogaila su gausia kariuomene parvyko iš Lenkijos į griuvėsiais virtusį Vilnių. |
| t-023 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės. |
| t-024 Ir po metų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad Žygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžią ją Kunigaikštystę24. |