Vieta

Lietuva

246 teiginiai420 įrašų787 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Lietuva (oficialiai Lietuvos Respublika) – valstybė Vidurio Rytų Europoje, Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje. Plotas 65 300 km². Lietuva – viena iš Baltijos valstybių. Šiaurėje ribojasi su Latvija (sausumos sienos ilgis – 588 km, jūros siena – 22 km), rytuose ir pietuose – su Baltarusija (sienos ilgis – 677 km), pietvakariuose – su Lenkija (sienos ilgis – 104 km) ir Rusija (Kaliningrado sritis; sausumos sienos ilgis – 255 km, Kuršių mariomis – 18 km, jūra – 22 km). Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90,66 km. Lietuvos–Baltarusijos ir Lietuvos–Rusijos siena yra ir Europos Sąjungos siena. Lietuvos ekonominė zona Baltijos jūroje (vakaruose) siekia Švedijos ekonominę zoną. Didžiausias šalies miestas yra sostinė Vilnius. Kiti didieji miestai: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Lietuva – istorinė valstybė ir politinė erdvė, kurios raida apima Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, nepriklausomybės atkūrimus ir sudėtingus XX amžiaus lūžius. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susikūrė XIII a. viduryje, o jos pirmasis valdovas Mindaugas 1253 m. buvo karūnuotas karaliumi. Gedimino ir Algirdo laikais Lietuva tapo politinės sistemos centru: aplink sostinę buvo kuriama mūrinių pilių sistema, o jos įtakoje atsidūrė Voluinė, Haličas, Kijevas ir Pskovas. Vytauto politika padėjo valstybei pašalinti didžiuosius pavojus, įteisinti savo egzistenciją, įžengti į Europą ir joje išsilaikyti. 1918 m. vasario 16 d. Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę, o 1991 m. jos tarptautinis pripažinimas ir pasirinktas euroatlantinės integracijos kelias įtvirtino sugrįžimą į pasaulio politinę erdvę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Lietuvos didysis antspaudas, naudotas Aleksandro Jogailaičio valdymo metu, 1503 m.1503 · Žiūrėti galerijoje
A. N. TrubeckojusA. SmetonaAleksandrasAleksandras BalinskisAleksandras JogailaitisAlgirdas (Lietuvos valdovas)Andriejus (Polocko kunigaikštis)Antanas MackevičiusAntanas Smetona (Lietuvosprezidentas, XX a.)Audrys Juozas Bačkis (Vilniausarkivyskupas metropolitas)AugustasBazilijus SerebrianasBenediktas MakrasBona SforcaBrunonasBrunonas BonifacijusBurundajusDimitras KaributasEberhardas (Varmės vyskupas)Eberhardas de VirnemburgasElena (vyskupas, XV–XVI a.)ErnekėFransua MiteranasFridrichas iš Libencelės (vyskupas,XIV a.)Gediminas (Lietuvos didysiskunigaikštis, XIV a.)GermantasGlebas (Smolensko kunigaikštis)Goštautas (vyskupas, XV a.)IvanasJadvygaJadvyga JogailienėJaranda iš Brudzevo (vyskupas)JaroslavasJaroslavas (Kijevo valdovas)Jaunutis (valdovas, XIV a.)Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)Jonas iš Lichino (vyskupas)Jonas iš VienosJonas Kropidlas (vyskupas)Jonas Paulius IIJonas TarnovskisJonas Žemaitis-VytautasKaralius Kazimieras (1483 m.privilegijos davėjas)Kazimieras Jogailaitis (valdovas, XVa.)Kazys LadygaKonradasKonradas Ciolneris RotenšteinasKonradas LichtenhagenasKrivisKukovaitisKūnasLevas (Haličo kunigaikštis)LibonasLizdeikaMartynas iš GolinoMengli GirėjusMergelė MarijaMichailas AleksandrovičiusMikalojus MaskoževskisMykolas GlinskisMindaugas (valdovas, XIII a.)Narimantas (Pinsko kunigaikštis)NetimerasNogajusNogajus (Aukso ordos valdytojas)Olegas (Riazanės didysiskunigaikštis)Olegas (Romano sūnus)Ona VytautienėP. VirgoličiusPaulius VladimiriPelkaPetras GoštautasPetras ŠuiskisPopiežius Honorijus IIPukuveras (Lietuvos karalius, XIIIa.)Romanas SanguškaSimonas DaukantasSimonas Lengvenis (valdovas, XIV a.)SkirgailaStanislovas Augustas Poniatovskis(valdovas)Stanislovas KiškaStasys GirėnasSteponas BatorasSteponas DariusŠach AchmedasŠich AchmetasŠv. KazimierasŠventaragisŠvitrigailaTautvilaTautvilasTeodoras NarbutasTochtamišasTomas (Hertvigo iš Pokarvių sūnus)TrobiusUlrichas von JungingenasVaišelga (kunigaikštis)Valteris, pravarde GoldinasVasiljevičius (Maskvos valdovas)Verneris iš Orzelno (kryžiuočiųordino magistras, XIV a.)Vinrichas KniprodėVytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XVa.)Vytautas LandsbergisVytenis (valdovas, XIII–XIV a.)Vladislovas JogailaVolkvinasZbignevas Olesnickis (vyskupas)Zbignievas OlesnickisZigfridas iš RechbergoZigmantas (Romos imperatorius)ZivinbudasZöllnerisŽygimantasŽygimantas Augustas (arkivyskupas,XVI a.)Žygimantas Kęstutaitis (Lietuvosdidysis kunigaikštis, XIV–XV a.)Žygimantas Senasis (Lenkijoskaralius, XVI a.)Adomas Stanislovas NaruševičiusIrena KatilienėJūratė Dalia BaronienėMykolas BalinskisRobert Gordon LathamRomas DubonisS. DaukantasSkirmantė RamanauskaitėTeodoras NarbutasJogailos pripažinimas didžiuojukunigaikščiu VilniujeKazimiero žygis atsiimti SmolenskąKlecko mūšis (1506 m. rugpjūčio 6 d.)Kryžiaus karaiMindaugo karūnacijaMindaugo karūnacija (1253 m.)Salaspilio (Kircholmo) mūšis (1605m.)Smolensko prastųjų žmonių sukilimas(sukilimas)Vytauto ir Maskvos didžiojokunigaikščio Vasilijaus susitikimasSmolenskeVytauto tėviškės užrašymas SkirgailaiLiubline11 brigada12-asis ulonų pulkas2-asis pėstininkų pulkasAbiejų Tautų RespublikaAnglaiAntantėArmėnaiAugustinijonų ordinasAuksinė OrdaAukso ordaAušrininkaiBajoraiBaltaiBaltarusiaiBaltijos valstybėsBartaiBazilijonų ordinasBermontininkaiCentralinis Komitetas NukentėjusiemsDėl Karo Šelpti (institucija)ChodkevičiaiDalomoji KomisijaDanijos karaliaus kariai iš RevelioDidžiojo Naugardo respublikaEdukacinė KomisijaEgiptiečiaiEstaiEuropos kryžininkaiEuropos SąjungaEuropos Taryba (institucija)FinikiečiaiGediminaičių dinastijaGermanaiGotaiGraikaiHaličo kunigaikščiaiHanzaHerulaiHiriaiII brigadaJėzuitų ordinasJogailaičiaiJogailaičių dinastijaJotvingiaiKalavijuočių ordinasKaraimaiKarmelitų ordinasKentauro herbo dinastijaKijevo kunigaikštystėKijevo RusiaKryžiuočių ordinasKuršiaiKuršo kunigaikštystėLaikinė Lietuvos vyriausybėLaikinoji revoliucinė darbininkų irvalstiečių VyriausybėLatviaiLenkaiLenkijos bajorijaLenkijos didikų ir bajorų seimas(seimas, XIV a.)Lenkijos karalystės kariuomenėLenkijos senatasLenkų senatasLenkų socialistų partijaLenkų tautiniai demokrataiLiaudies seimas (seimas)LietuviaiLietuvių aktyvistų frontasLietuvių Mokslo DraugijaLietuvos bajorijaLietuvos Didžioji KunigaikštijaLietuvos Didžioji KunigaikštystėLietuvos kariuomenėLietuvos laisvės kovos sąjūdisLietuvos partizanaiLietuvos RespublikaLietuvos Respublikos Seimas (seimas)Lietuvos rusinaiLietuvos totoriaiLietuvos vyrų krepšinio rinktinėLitvakaiLitvinaiLivonijos kunigaikštystėLivonijos ordinasLotynaiLotoriaiMaskvėnaiMazovijos kunigaikščiaiMongolaiNacių VokietijaNapoleono kariuomenėNATONaugardukiečiaiNepriklausomų Valstybių SandraugaNormanaiosios oro desanto divizijos 234-asispulkasPelazgaiPijarų ordinasPonų taryba (institucija)Pranciškonų ordinasPrūsaiRadvilosRaganosRygiečiaiRygos vyskupijaRytasRomėnaiRusaiRusijos kariuomenėSaksų dinastijaSandaraSembaiSenovės romėnaiSilezijos ir Vroclavo gyventojaiSkandinavaiSlavaiSmolensko kunigaikščiaiSovietų SąjungaSSRS kariuomenėStačiatikiaiSūduviaiŠiaurės Atlanto sutartiesorganizacija (NATO)Šubravcų draugijaŠvedaiTautų SąjungaTeutonaiTotoriaiTotorių pajėgosTverės ir Riazanės kunigaikščiaiUkrainiečiaiUnitaiVilniaus miestiečių luomasVyriausiasis Lietuvos tribunolasVitebsko gvardijos 103-ioji orodesanto divizijaVokiečiaiVokiečių ordinasŽeligovskininkaiŽemaičiaiŽydaiAdutiškisAleksotasAnglijaAntakalnisAstravasAšmenaAukštaitijaAustrijaBajerburgo pilisBaltijaBaltijos jūraBaltoji RusiaBerlynasBiarmijaBrandenburgasBrastaBūgasBukovinaČekijaČernigovasDainavaDancigasDanijaDaugavaDauguvaDidžioji BritanijaDitvaDnieprasDniestrasDobrynės žemėDrujaDubysaDubrovnaDvinaEstijaEuropaEuropos geografinis centrasGardinasGnieznoGraikijaKafaKaimasKaraliaučiusKarališkasis malūnas VilniujeKaukazasKaunasKauno gubernijaKauno pilis (pilis)KernavėKijevasKijevo RusiaKlaipėdaKlaipėdos kraštasKleckasKoložaKrėvaKrymasKrokuvaKujavijaKulmasKuršasLatgalaLatvijaLeningradasLenkijaLietaukaLinkmenysLiublinasLivonijaLuckasLvovasMadridasMalburgasMaskvaMazovijaMedininkaiMelnikasMerkysMinijaMinsko LietuvaMozyriusMožaiskasNadruvaNaugardasNaugardukasNemunasNerisNesvyžiusNevėžisNovosilėPagraudėPagraudenėPalangaPanemunėPaneriaiPasveikinimo kalvaPeterburgasPinskasPiotrkovasPodolėPodolijaPolockasPolonaPomeranijaPoznanėPrancūzijaPrūsijaPrūsų žemėPskovasPulavaiRagainėRiazanėRygaRytų EuropaRytų kraštas (Ostlandas)Rokiškio apskritisRomanovaRusiaRusijaSankt PeterburgasSėlpilisSeverskasSilezijaSkalvaSkandinavijaSmolenskasSorokaSSRSStarodubasSūduvaSuomijaSuvalkaiŠalčininkaiŠušvėŠv. Dvasios bažnyčia VilniujeŠv. Jono bažnyčia VilniujeŠv. Onos bažnyčia VilniujeŠvedijaTykioji SosnaTrakaiTrakų pilis (pilis)TverėUkmergėUpės (Oppen) kaimasValakijaVargiaiVaršuvaVelikije LūkiVeližasVentaVyborgasVidurio EuropaVienaVilnelėVilniaus pilysVilnijaVilniusVitebskasVokietijaVolynėVoluinėŽemaitijaAntspaudaiArtilerijaDrabužiaiHerbasIetisIetysKalavijasKarūnaKryžiusKukovaičio atminimo stabasLaivaiLankaiLietuvos auksasLietuvos herbas VytisMonetosPaplotėlisParakasPartizaninio pasipriešinimo pradžiosLietuvos laisvės kovotojų raištisPilysSkydaiŠarvuotasis traukinys GediminasVėliavosVytisŽygimanto Augusto Vilniuje pagamintiginklai ir amunicijaŽirgaiIštikimybė protėvių religijai irpapročiamsSeimų vieta Lietuvoje ir Gardino kastrečio seimo taisyklė„Baigėsi karas su prūsais. Prasidėjokaras su lietuviais“„Be abejonės, sanskrito giminingumassu lietuvių kalba yra didesnis, negusu bet kuria kita kalba šioje žemėje“„Lietuvos karaliaus sūnus“„Lithuania Propria“„Po kuo būti geriau – rusais arvokiečiais“„senesnė ir garbingesnė, negu lenkų“„Tas pavyzdžio neturintis abejingumasbus amžina Lietuvos dėmė“„valdomos demokratijos“gerumu galima ir laukinius žvėrissušvelninti.Iki gyvos galvoskaras po karoŠitaip aš, nors jaunas, vienas patsapgyniau nuo priešo tėvynębaltų sąjungadidysis kunigaikštisdidysis magistrasdiecezijafeodalizmasistorinė LietuvaJidišjurisdikcijakonstitucijoskunigaikščiaikunigaikštijakunigasLitalainmagistrasmetraštismetropolitasModus vivendipaliaubospriešmindauginė Lietuvaprimus inter paresprotestantizmasseimasseniūnasSuverenitetasvaivadavėliavavietininkasLietuva

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
AplinkaŠaltinių nesutarimas
  • XVI–XVII a. Lietuva buvo šiauriausias katalikiškojo Pietų ir Vidurio Europos kultūrinio pasaulio pakraštys.
  • Lietuva valdė nedidelį ir uostų stokojantį Baltijos pakrantės ruožą.
  • Lietuva buvo didelis, bet nedaug dirbamos žemės turintis, pelkėtas ir miškingas kraštas.
  • Lietuva turėjo didžiulius miškus, o vasaros joje buvo labai lietingos.
  • Šaltinio autorių apibūdinimas apie XVI–XVII a.
  • Michał Baliński, aprašydamas XIII a. vidurio Lietuvą.
  • Teodoro Narbuto pateiktas Lietuvos apibūdinimas; autoriaus vertinimas, laikas nenurodytas.
  • Teodoro Narbuto apibūdinimas; autoriaus teiginys apie jo laikų ir ankstesnę Lietuvą.
Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas
  • XIII a. viduryje Lietuva savo žemėje jau turėjo keletą miestų.
  • Valdant Algirdui Lietuva išsiplėtė nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir apėmė etnines lietuvių bei platesnes stačiatikiškas senrusių žemes.
  • Michał Baliński, aprašydamas XIII a. vidurį.
  • Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio aprašymas apie Algirdo valdymą (1345–1377).
PaskirtisŠaltinių nesutarimas
  • Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi prijungtos ir jos politinėje įtakoje buvusios žemės.
  • Kafa buvo svarbiausias Lietuvos prekybinis uostas prie Juodosios jūros, jungęs Lietuvą su Rytais.
  • Šaltinio autorių aprašymas apie Gedimino arba Algirdo valdymą.
  • Michał Baliński aprašė istorinę Lietuvos prekybinę sistemą.
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Valdant Gediminui arba Algirdui aplink valstybės branduolį ir sostinę buvo sukurta mūrinių pilių sistema: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, Gardinas ir Kaunas.
  • Sovietmečiu į Lietuvą buvo integruoti keliai, autostrada ir geležinkeliai.
  • XVI amžiuje, pasibaigus karams su vokiečių ordinu, Lietuvoje atsivėrė prekybos keliai į Baltijos jūrą, o prekyba ėmė klestėti.
  • Šaltinio autorių aprašymas apie Gedimino arba Algirdo valdymą.
  • Šaltinio autorių aprašymas apie sovietmetį.
  • A. Šapokos redaguotos Lietuvos istorijos aprašymas apie XVI a.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-180152aukstas

Pasak teksto, lietuvių tauta pirmiausia Dievui nusilenkė Vilniuje, kai Petras Goštautas pakvietė Šv. Pranciškaus vienuolius.

Įrodymai (3)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čia pirmiausia mūsų lietuvių tauta Dievui nusilenkė, kai anuomet Šv. Pranciškaus vienuolius, kunigus, į Vilnių tas pats Petras Goštautas atkvietė, dar prieš 80 metų iki Jogailos viešpatavimo; o vienas medis, liepa, priešais senosios bažnyčios duris, kurią pats Goštautas savo rankomis buvo pasodinęs, kaip 1621 metais rašė maldingasis kunigas Petras Korkonas, Antakalnio 29 ## Puslapis 46 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Didelė ir galinga buvo Algirdo viešpatija: šalys, jo valdžioje buvusios, driekėsi nuo Brastos iki Možaisko į rytus ir nuo Baltijos krantų iki Juodosios jūros į pietus. Vis dėlto ne tokios jėgų įtampos iš lietuvių reikalavo šio karžygio ekspedicijos į Rusią, kokie būdavo kruvini mūšiai su Ordinu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalykloje vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams bendrai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų protėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, tačiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai leidžiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą monetą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine lenkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą. Šiuo mūsų įsakymu norime, kad visi bendrai 445 ## Puslapis 462 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS mūsų pavaldiniai kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, ir kitose mūsų karalystės valdose privalėtų išlaikyti dešimties lenkiškų grivinų baudą ir ši bauda į bet kurio mūsų valdų miesto valdybą, tiek pilies, tiek miesto, būtų atnešta ir paduota.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

— 369- (Iš Dogelio rankraščių Vilniaus universiteto bibliotekoje) Žygimantas Augustas ir 1.1. Visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tiktai reikės žinoti, pranešame, kad mes, pasigailėję mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavaldinių dėl nuostolio, kurį savo Lietuvos monetų kalykloje vietinėse mūsų Karalystės valstybėse iki šio laiko turėjo, mūsų Lietuvos ir Lenkijos ponų tarybų patarimu, įsakėme paskelbti, kaip visiems mūsų Karalystės pavaldiniams bendrai įsakome, kad lietuvišką monetą, su mūsų ir mūsų protėvių tikslais nukaldintą jų nuosava ir senąja kaina, tai yra, du lietuvišku grašiu, imtų už pustrečio lenkiško grašio, tačiau dėl to šį perspėjimą ir sąlygą skelbiame visiems, kad, kai šiame seime, pagal bendras Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės privilegijas patvirtinsime, vienodai nauja kalykla kaldintų, tuomet tik ta viena kalykla pinigus kals, visas, kad ir kokios būtų lietuviškos monetos, nukaldintos penkiasdešimtais aštuntais iki šešiasdešimt penktųjų, dėl jos ir turės veikti šis ediktas, bus laisvai leidžiama mūsų kalyklai pagal tą pačią kainą pakeisti, tą monetą jau mūsų kalėjai pagal tą aprašytą paprotį imti ir naują už ją duoti privalės, kaip visa tai per konstituciją šio seimo gale plačiau atlikta ir garantuota. O grašius, Tikocine lenkiškų pavidalu nukaldintus, įsakome taip pat, kad kaip Lenkijoje, taip ir Lietuvoje, kad būtų imami pagal lenkiškų grašių kainą.
t-002aukstas

Pirmosios Lietuvoje suteiktos teisės būtų pagerinusios miesto būklę, jei šalyje nebūtų kilęs vidaus karas.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros. Vladislovas Jogaila su nemažėjančiu apaštalavimo įkarščiu tuo metu tikrai visą Lietuvą aplankė diegdamas naujo tikėjimo nuostatus; dar numaldęs Baltojoje Rusioje prasidėjusius bruzdėjimus, pargrįžo į Vilnių. Čia, krašto reikalus įstatęs į tvirtas vėžes, tikrąjį savo brolį Skirgailą paskyrė savo vietininku ir titulavo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pavaldžiu karališkajai savo valdžiai16.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Il KNYGA savo lėšomis turėjo ją vykdyti tol, kol visas miestas nebuvo aptvertas mūro siena. Tos pirmosios Lietuvoj teisės būtų gerokai pagerinusios miesto būklę, jeigu vidaus karas, apie kurį netrukus papasakosime, nebūtų sukėlęs šalyje naujos audros.
t-010aukstas

Balińskis Kryžiuočių ordino nuniokojimą iki Medininkų ir Ašmenos vadino paskutiniu smūgiu pagoniškai Lietuvai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai. Juk kai per Jogailos apsukrų laviravimą žlugo visos kryžiuočių jam daromos kliūtys siekti Lenkijos sosto, 1385 metų pabaigoje Lietuvos valdovas paliko savo senąją sostinę ir gausios lietuvių kunigaikščių ir didikų svitos lydimas išvyko į Krokuvą.
t-028aukstas

Ordino vadovas siekė išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą ir 1390 m. sausio 19 d. per komtūrą sudarė sutartį su Vytautu.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytautu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuočiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuodami, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1390 metų sausio pradžioje visą savo šeimą iš Gardino išsiuntęs į Prūsiją, ruošdamasis atnaujinti ankstesnes sutartis su didžiuoju magistru Konradu Ciolneriu, dar labiau įtvirtino Gardiną kaip savo buveinę, sustiprino ir kitų savo pilių gynybą. Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas progos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą atsiuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lietuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes.
t-032aukstas

1392 m. Vytautas atsisakė sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogaila ir lenkais ir gavo valdyti visą Lietuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Smulkmenos niekad nenustelbė jame didesniųjų uždavinių, o kartais tolimi tikslai nesumažino jo sugebėjimo naudotis momentu ir taikintis prie esamų aplinkybių. 1392 metai Vytauto gyvenime yra persilaužimo metai — jis galutinai atsisakė nuo sąjungos su Ordinu, susitaikė su Jogaila ir lenkais ir gavo valdyti ne tik tėviškę, bet ir visą Lietuvą. Jo santykiai su tauta pasikeitė.
t-078aukstas

1388 m. dokumente Skirgaila save vadino Lietuvos kunigaikščiu ir Trakų bei Polocko valdovu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas]. 17 Latopisiec Litwy, paskelbtas D a nito w i c z, Wilno, 1827, 8vo, 1.
t-039aukstas

Taigi Gedimino valdoma Lietuvos valstybė XIV a.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Taigi Gedimino valdoma Lietuvos valstybė XIV a. 3-iame dešimtmetyje, atremdama priešo spaudimą prie Nemuno, kovodama plačiu frontu nuo Suomijos įlankos šiaurėje iki Oderio pietvakariuose, bendradarbiaudama su kaimyninėmis rusų bei lenkų žemėmis, sukūrė gilų užnugarį slavų žemėse, sulaikė kryžiuočių veržimąsi, prisidėjo prie Ordino veiksmų bei siekimų demaskavimo, jo pozicijų silpninimo tarptautiniu mastu. Pačioje Vakarų Europoje XIII—XIV a.
Visi teiginiai ir įrodymai (246 teiginiai, 420 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gimimo vieta:
buvo užkariauta:
A. Smetona valdė ←:
Aleksandras Jogailaitis buvo valdovas ←:
Algirdas valdė ←:
Andriejus surengė žygį į ←:
Antanas Smetona valdė ←:
Benediktas Makras siuntė į ←:
Brunonas Bonifacijus keliavo į ←:
Ernekė keliavo į ←:
Fransua Miteranas keliavo į ←:
Gediminas buvo valdovas ←:
Gediminas valdė ←:
Gediminas keliavo į ←:
Jaroslavas surengė žygį į ←:
Jaunutis buvo valdovas ←:
Jogaila buvo valdovas ←:
Jogaila valdė ←:
Jogaila siuntė į ←:
Jonas Paulius II keliavo į ←:
Jonas iš Lichino keliavo į ←:
Kazys Ladyga keliavo į ←:
Libonas keliavo į ←:
Michailas Aleksandrovičius keliavo į ←:
Mindaugas valdė ←:
Narimantas buvo valdovas ←:
Netimeras buvo valdovas ←:
Nogajus siuntė į ←:
Olegas puolė ←:
Pukuveras buvo valdovas ←:
Skirgaila buvo valdovas ←:
Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo valdovas ←:
Stasys Girėnas keliavo į ←:
Steponas Darius keliavo į ←:
Tochtamišas gyveno ←:
Vaišelga buvo valdovas ←:
Verneris iš Orzelno surengė žygį į ←:
Vinrichas Kniprodė surengė žygį į ←:
Vladislovas Jogaila valdė ←:
Vladislovas Jogaila keliavo į ←:
Vytautas buvo valdovas ←:
Vytautas valdė ←:
Vytautas keliavo į ←:
Vytautas gynė ←:
Vytenis buvo valdovas ←:
Šach Achmedas mirė ←:
Šventaragis valdė ←:
Švitrigaila surengė žygį į ←:
Žygimantas Senasis buvo valdovas ←:
Žygimantas Senasis valdė ←:
Lietuvos auksas priklausė ←:
Aukso orda puolė ←:
Bermontininkai užėmė ←:
Europos kryžininkai surengė žygį į ←:
Haličo kunigaikščiai puolė ←:
Jogailaičių dinastija valdė ←:
Jėzuitų ordinas keliavo į ←:
Kalavijuočių ordinas puolė ←:
Karaimai keliavo į ←:
Kijevo kunigaikštystė priklausė ←:
Kryžiuočių ordinas puolė ←:
Kryžiuočių ordinas surengė žygį į ←:
Lenkai puolė ←:
Lenkai siuntė į ←:
Lenkijos karalystės kariuomenė siuntė į ←:
Lenkijos senatas siuntė į ←:
Lenkų senatas siuntė į ←:
Lietuvos kariuomenė priklausė ←:
Lietuvos partizanai valdė ←:
Lietuvos rusinai gyveno ←:
Maskvėnai puolė ←:
Mongolai puolė ←:
Napoleono kariuomenė užėmė ←:
Pijarų ordinas keliavo į ←:
Rusai siuntė į ←:
SSRS kariuomenė keliavo į ←:
Silezijos ir Vroclavo gyventojai keliavo į ←:
Sovietų Sąjunga užėmė ←:
Sovietų Sąjunga užkariavo ←:
Totoriai puolė ←:
Totoriai gyveno ←:
Totorių pajėgos puolė ←:
Vilniaus miestiečių luomas prekiavo su ←:
Vitebsko gvardijos 103-ioji oro desanto divizija siuntė į ←:
Vokiečiai užėmė ←:
Švedai puolė ←:
Žemaičiai priklausė ←:
Žydai gyveno ←:
Baltoji Rusia priklausė ←:
Karaliaučius priklausė ←:
Kijevo Rusia priklausė ←:
Klaipėdos kraštas priklausė ←:
Gynė Lietuvą:
Livonija priklausė ←:
Pagraudė priklausė ←:
Palanga priklausė ←:
Podolija priklausė ←:
Podolė priklausė ←:
Polockas priklausė ←:
Ragainė priklausė ←:
Severskas priklausė ←:
Smolenskas priklausė ←:
Trakai priklausė ←:
Vitebskas priklausė ←:
Voluinė priklausė ←:
Žemaitija priklausė ←:
Puslapio nuorodos:
AlgirdasGediminasKaralius KazimierasKazimieras JogailaitisLizdeikaMengli GirėjusMindaugasMykolas GlinskisTautvilasVytautasVytenisŠich AchmetasŽygimantas KęstutaitisAdomas Stanislovas NaruševičiusIetisIetysKukovaičio atminimo stabasLankaiMonetosSkydaiBaltarusiaiBazilijonų ordinasDidžiojo Naugardo respublikaGediminaičių dinastijaJotvingiaiKentauro herbo dinastijaKryžiuočių ordinasLenkijos didikų ir bajorų seimasLietuvių Mokslo DraugijaLietuvos Didžioji KunigaikštystėLietuvos bajorijaLivonijos ordinasPonų tarybaPranciškonų ordinasSmolensko kunigaikščiaiTotoriaiŠubravcų draugijaŽemaičiaiJogailos pripažinimas didžiuoju kunigaikščiu VilniujeKazimiero žygis atsiimti SmolenskąKlecko mūšisSalaspilio (Kircholmo) mūšisSmolensko prastųjų žmonių sukilimasVytauto ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus susitikimas SmolenskeVytauto tėviškės užrašymas Skirgailai LiublineIštikimybė protėvių religijai ir papročiamsgerumu galima ir laukinius žvėris sušvelninti.Šitaip aš, nors jaunas, vienas pats apgyniau nuo priešo tėvynę„Baigėsi karas su prūsais. Prasidėjo karas su lietuviais“„Lietuvos karaliaus sūnus“„Tas pavyzdžio neturintis abejingumas bus amžina Lietuvos dėmė“„senesnė ir garbingesnė, negu lenkų“AstravasAukštaitijaBajerburgo pilisBaltijos jūraBukovinaDancigasDaugavaDobrynės žemėKaraliaučiusKarališkasis malūnas VilniujeKaunasKijevasKleckasKoložaKrėvaA. SmetonaAleksandras BalinskisAleksandrasAlgirdasAugustasElenaGediminasGoštautasIvanasJogailaJonas KropidlasJonas Žemaitis-VytautasKonradasKūnasMartynas iš GolinoMergelė MarijaMindaugasOna VytautienėPelkaPetras GoštautasPopiežius Honorijus IIRomanas SanguškaSimonas DaukantasSkirgailaSteponas BatorasTautvilaTeodoras NarbutasTomasUlrichas von JungingenasVladislovas JogailaVytautasZigmantasŠach AchmedasZivinbudasŽygimantas AugustasIrena KatilienėJūratė Dalia BaronienėMykolas BalinskisRobert Gordon LathamRomas DubonisS. DaukantasSkirmantė RamanauskaitėTeodoras NarbutasAntspaudaiArtilerijaDrabužiaiHerbasKalavijasKarūnaKryžiusLaivaiMonetosPaplotėlisParakasPilysVytisŽirgaiAbiejų Tautų RespublikaAntantėAušrininkaiBajoraiBaltaiBaltarusiaiBaltijos valstybėsChodkevičiaiEstaiGermanaiGraikaiHerulaiHiriaiJogailaičiaiKijevo RusiaKijevo kunigaikštystėKryžiuočių ordinasKuršiaiLatviaiLenkaiLenkijos bajorijaLiaudies seimasLietuviaiLietuvių aktyvistų frontasLietuvos Didžioji KunigaikštijaLietuvos RespublikaLietuvos bajorijaLietuvos kariuomenėLietuvos laisvės kovos sąjūdisLietuvos vyrų krepšinio rinktinėLotynaiMaskvėnaiMazovijos kunigaikščiaiNATOPelazgaiPrūsaiRadvilosRusaiRytasSandaraSembaiSkandinavaiSlavaiSovietų SąjungaStačiatikiaiTeutonaiTotoriaiTverės ir Riazanės kunigaikščiaiUkrainiečiaiVokiečiaiŠvedaiŽydaiKryžiaus karaiMindaugo karūnacijaMindaugo karūnacijaSeimų vieta Lietuvoje ir Gardino kas trečio seimo taisyklėIki gyvos galvoskaras po karo„Be abejonės, sanskrito giminingumas su lietuvių kalba yra didesnis, negu su bet kuria kita kalba šioje žemėje“„Lithuania Propria“„Po kuo būti geriau – rusais ar vokiečiais“„valdomos demokratijos“AleksotasAnglijaAntakalnisAustrijaAšmenaBaltijaBerlynasBiarmijaBrandenburgasBrastaBūgasDanijaDauguvaDidžioji BritanijaDitvaDnieprasDniestrasDrujaDvinaEstijaEuropaGardinasGnieznoGraikijaKafaKaimasKaukazasKaunasKernavėKijevasKlaipėdos kraštasKrokuvaKrymasKujavijaKulmasKuršasKleckasLatvijaLenkijaLietaukaLiublinasLivonijaMadridasMaskvaMazovijaMedininkaiMerkysMožaiskasNaugardasNaugardukasNemunasNerisNesvyžiusPalangaPanemunėPeterburgasPiotrkovasPodolėPolockasPomeranijaPoznanėPrancūzijaPrūsijaPrūsų žemėPskovasPulavaiRiazanėRusiaRusijaRygaSSRSSkandinavijaSuomijaSuvalkaiSėlpilisTrakaiTrakų pilisTverėUkmergėUpės (Oppen) kaimasValakijaVargiaiVaršuvaVidurio EuropaVienaVilnijaVilniusVokietijaVoluinėVolynėVyborgasČekijaŠalčininkaiŠvedijaŽemaitijaJidišLitalainModus vivendiSuverenitetasbaltų sąjungadidysis kunigaikštisdidysis magistrasfeodalizmasistorinė Lietuvakonstitucijoskunigaikštijakunigaikščiaikunigasmagistrasmetropolitaspaliaubospriešmindauginė Lietuvaprimus inter paresprotestantizmasseimasvaivadavėliavaLinkmenysLiublinasLuckasLvovasMalburgasMelnikasMozyriusNaugardukasNemunasNerisPalangaPaneriaiPasveikinimo kalvaPinskasPodolėPolockasPolonaPskovasSankt PeterburgasSorokaStarodubasTrakaiTykioji SosnaVelikije LūkiVeližasVilnelėVilniaus pilysVilniusVitebskasČernigovasŠv. Dvasios bažnyčia VilniujeŠv. Jono bažnyčia VilniujeŠv. Onos bažnyčia VilniujeŽemaitijadiecezijajurisdikcijametraštismetropolitasseniūnasvietininkas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—78126
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—4970
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—2883
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)—2023
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—1012
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—710
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—716
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais—55
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—429
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—33
Lietuvių tautos istorija, t. 3—33
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)—311
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—37
Lenkai Lietuvoje Dr. J. Basanavičius—22
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje—22
Lituanistika-32634-ATR-palivarko-ukis — XVI–XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikos palivarko ūkis marksistiniu bei neoinstitucionalistiniu požiūriu—22
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje—22
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—22
04-ldk-personalijos-idejos-refleksijos—11
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995—11
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—11
Lituanistika-65087-kupiskis-naujausi-moksliniai-lokaliniai-tyrimai — Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios architektūra ir dailės kūriniai—11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4—11
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)—11