Klaipėdos kraštas

Santrauka

Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos. Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos.		c-001
t-002 Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui.		c-002
t-003 Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.		c-003
t-004 Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai.		c-004
t-005 Versalio sutarties 28 straipsnis iš tiesų atribojo Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos ir perdavė laikinai sąjungininkų kontrolei.		c-005
t-006 Clemenceau) rašte vokiečiams paaiškino, kad sąjungininkai nepažeidė tautų apsisprendimo principo, nes Klaipėdos regionas „visada buvo lietuviškas“, o Klaipėdos uostas tėra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.		c-006
t-007 Pademonstruota vienybė su Mažąja Lietuva – Steigiamasis Seimas 1921 m. lapkričio 11 d. vienbalsiai pareikalavo įjungti Klaipėdos teritoriją į Lietuvos sudėtį.		c-007
t-008 Pagal Versalio sutartį Klaipėdą valdė prancūzų administracija, remiama bataliono prancūzų pėstininkų.		c-008
t-009 1924 m. gegužės 8 d. Memelio (Klaipėdos) Konvencija ir Statutas panaikino „Klaipėdos problemos“ teritorinį aspektą, paskelbdamas regioną autonomine Lietuvos dalimi.		c-009
t-010 1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai.		c-010
t-011 Abi šalys Berlyne nustatė sienos liniją, kuri Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje.		c-011
t-012 Pirmasis Europoje procesas prieš nacius ir Klaipėdos praradimas Viena iš svarbių problemų darėsi nesėkmingas Klaipėdos integravimas, nes Klaipėda niekaip „neprilipo“ prie Lietuvos, o vokiškoji Klaipėdos krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų.		c-012
t-013 Nors Lietuvos vyriausybė skyrė Klaipėdos kraštui nemažai lėšų – vien į uostą investuota 42 mln.		c-013
t-014 Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą.		c-014
t-015 Klaipėdos kraštas daugeliu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Didžiąją Lietuvą.		c-015
t-016 Griebtasi šantažo – grasinta prijungti jau lietuvišką Klaipėdos kraštą prie RSSFR Kaliningrado srities, o iš lenkiškai ir rusiškai kalbančio Vilniaus regiono sukurti autonomiją ar net mini Lietuvos SSR (Transdnistrijos pavyzdžiu), jeigu Lietuva L I E T U V O.		c-016
t-017 Tarpukariu Lietuva su Vokietija konfliktavo dėl Klaipėdos krašto, o su Lenkija – dėl Vilniaus krašto.		c-017
t-018 Klaipėdos sukilimas, kuriam vadovavo J.		c-018
t-019 Atskirai paminėtina Klaipėdos krašto bibliografija : M.		c-019

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos. Taikos kon- ferencija tik iš dalies teatsižvelgė į tuos lietuvių reikalavimus:

ji atskyrė nuo Vokietijos tik mažą dalį žemių, kuriose nuo senų senovės gyveno lietuviai. Bet kadangi tada Lietuvos liki- mas formaliai dar nebuvo išspręstas, tai tas atskirtas kraštas, gavęs Klaipėdos krašto vardą, nebuvo prijungtas prie Lietuvos, o buvo laikinai paliktas didžiųjų valstybių žinioje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvos vyriausybė atrėmė įtarimus, tačiau apsiėmė atšaukti visus iš Didžiosios Lietuvos išėjusius savano- rius, pasižadėjo viską padaryti ramybei ir taikai išlaikyti ir tam tikslui pasiuntė iš savo pusės specialų komisarą. Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klai- pėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui suteikiant autonominį režimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

komisijos nustatytas susitarimo, arba konven- cijos, tekstas buvo pasirašytas Paryžiuje Lietuvos ir didžiųjų valstybių įgaliotinių. Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra negin- čijama Lietuvos valstybės dalis. Jis turi savo autonominę valdžią, o respublikos vyriausybei ten atstovauja prezidento skiriamas gu- bernatorius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietuvos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai.