Santrauka
Klaipėdos krašto atskyrimas nuo Vokietijos. Didžiosios valstybės, arba vadinamoji Ambasadorių Konferencija, buvo patenkintos jų komisijos ir Lietuvos komisaro bendradarbiavimu visų įvykių likvidavime ir 1923 metų vasario 16 d. nutarė Klaipėdos kraštą priskirti prie Lietuvos valstybės, pačiam kraštui. Nuo to laiko Klaipėdos kraštas yra neginčijama Lietuvos valstybės dalis.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Jono Budrio vadovaujamas Klaipėdos sukilimas padėjo Lietuvai XX a. pirmoje pusėje susigrąžinti Klaipėdos kraštą. |
| t-002 Taikos konferencija atskyrė Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, bet jo neprijungė prie Lietuvos. |
| t-003 1919 m. Versalio taikos konferencija nuo Vokietijos atskyrė Klaipėdos kraštą, bet jo neatidavė Lietuvai. |
| t-004 Pagal Versalio sutartį Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą valdė prancūzų administracija, remiama prancūzų pėstininkų bataliono. |
| t-005 Berlyne nustatyta sienos linija Klaipėdos teritoriją paliko Lietuvos pusėje. |
| t-006 Klaipėdos krašto integravimą sunkino tai, kad vokiškoji krašto direktorija labiau klausė Vokietijos nurodymų. |
| t-007 Įvesti mokymą lietuviškai pagal mokinių kilmę nepavyko, o nurodymai tarnautojams darbe kalbėti lietuviškai, dalyvauti lietuviškose šventėse davė atvirkščią rezultatą – oponentai efektyviai kliudė integruoti Klaipėdos kraštą. |
| t-008 Klaipėdos kraštas daugeliu išsivystymo parametrų buvo panašesnis į Latviją ir Estiją, negu į Didžiąją Lietuvą. |
| t-009 1925 m. Klaipėdos krašto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad krašte gyvena 141 000 gyventojų, iš jų 64 000 vokiečių, 37 000 lietuvių ir 34 000 „klaipėdiečių“, kurie namuose kalbėjo lietuviškai. |
| t-010 Tarpukariu Lietuva su Vokietija konfliktavo dėl Klaipėdos krašto, o su Lenkija – dėl Vilniaus krašto. |
Ryšiai
- Klaipėdos kraštas priklausė Lietuva