Pirmą kartą 1365 m., kai di dysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama sis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio sūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara liaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė. Tąkart Vinrichas, vasario pradžioje kirtęs Lie tuvos sieną su didele govėda baronų ir riterių iš Prancūzijos bei Vokietijos, sutelktų stoti po kryžiaus ženklu, turėjo sku binai trauktis atgal į Prūsiją dėl staigaus atodrėkio ir upių polaidžio.
Pirmą kartą 1365 m., kai di\ndysis Prūsijos magistras Vinrichas Kniprodė, naudodama\nsis dviejų jaunų Lietuvos kunigaikščių - Butauto, Kęstučio \nsūnaus, ir Survilos, jo artimo giminaičio, pabėgimu, Kara\nliaučiuje juos pakrikštijęs, su didele kariauna įsiveržė į Lie\ntuvą21. Nemažas būrys, vadovaujamas paties Vinricho, su\ndeginęs visus valsčius nuo Labūnavos iki pat Kernavės ir \nMaišiagalos, priartėjo prie Vilniaus pilių.
30 ## Puslapis 47 I KNYGA degindamas ir siaubdamas miesto apylinkės22. Kita ekspe dicija iš Prūsijos 1375 metais irgi buvo sukėlusi Vilniui pa našią grėsmę. Tąkart Vinrichas, vasario pradžioje kirtęs Lie tuvos sieną su didele govėda baronų ir riterių iš Prancūzijos bei Vokietijos, sutelktų stoti po kryžiaus ženklu, turėjo sku binai trauktis atgal į Prūsiją dėl staigaus atodrėkio ir upių polaidžio.
Turime kažkokį aprašymą šio medžio, kurį Bo\nleslovas Kreivaburnis, užpuolęs Prūsiją, įsakė padegti, nes ne\ngalėjo greitomis jo nukirsti; taip liudija kai kurie kronikinin\nkai. Tačiau Treteris tą neigia sakydamas, kad ąžuolas tebesto\nvėjęs kryžiuočių laikais, o žmonės nenustoję jam melstis, to\ndėl didysis kryžiuočių magistras Vinrichas Kniprodė, vyskupo\nJono I prašomas, įsakė jį nukirsti. Tai buvo tarp 1351 ir 1355\nmetų; tada tasai Jonas I buvo Varmijos vyskupas.