Lietuviai bajorai buvo puiki tų dviejų pirmaujančios anuomet Šiaurėje valstybės valdovų svita. Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- siems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.
Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką. Kairysis kryžiuočių sparnas, kuris buvo sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne pastatytus lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių^21.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos \nveiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos \nLenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu-\nvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu \natveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – \ntai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, \nkitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį \nsupo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos \nvalstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu-\nlemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
Tačiau su lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo\nne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą. Mozūrų kunigaikštis\n(Boleslovas II), norėdamas apsisaugoti nuo Traidenio puolimų,\nvedė net jo dukterį.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos \nveiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos \nLenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu-\nvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu \natveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – \ntai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, \nkitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį \nsupo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos \nvalstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu-\nlemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
L. Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, Tautų \nSąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai dabar jau reikėjo sustabdyti tolesnį \nželigovskininkų judėjimą į Lietuvos teritoriją. Persigrupavusi Lietuvos \nkariuomenė tik lapkričio viduryje sustabdė lenkų dalinius mūšiuose prie \nŠirvintų ir Giedraičių.