Lenkai

Santrauka

Lenkai siekė įrodyti Lietuvos priklausymą lenkų kultūros įtakai ir lenkiškai visuomenei. Lenkai yra Traidenio karo priešininkai.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-002 Kronistas kartais perteikdavo lenkų tezes, pavyzdžiui, Dlugošo kronikos įtaką Žalgirio kautynių aprašymui ir Vytauto karūnos bylai.		c-028
t-003 1292 m. Pukuveras išsiuntė savo sūnų Vytenį į Lenkiją su didele kariuomene.		c-029
t-004 Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką.		c-030
t-005 Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.		c-031
t-006 Tiesa, nutautėjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino „litvinais“ arba „senalietuviais“, tačiau dauguma jų vis labiau integravosi į lenkų tautą, o Lietuvą laikė Lenkijos dalimi.		c-032
t-007 Būtent ši samprata iškilo 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.		c-033
t-008 1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.		c-034
t-009 Jogaila pažadėjo atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos.		c-035
t-010 Po personalinės unijos lenkų pareigūnai buvo siunčiami į Lietuvą su valdovo įgaliojimais, o lietuvių kariuomenė talkino lenkams.		c-036
t-011 Lenkijos ponų taryba privertė Jogailą atšaukti sutikimą dėl Vytauto karūnavimo.		c-037
t-012 Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija.		c-038
t-013 Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.		c-039
t-014 Lenkai siekė unitarinės valstybės, tačiau po Liublino unijos teoriškai susikūrė federacinė, o realiai konfederacinė valstybė.		c-040
t-015 Šią teisinę ir politinę situaciją keitė LDK elito lenkėjimas.		c-041
t-016 Lenkų kalba 1697 m. Seime gavo oficialios raštinių kalbos statusą vietoje anksčiau vartotos rusėnų raštų kalbos.		c-042
t-017 Tarp miestų gyventojų didžiausia tautinė grupė buvo žydai – apie 42 proc., toliau ėjo lenkai – apie 24 proc., lietuviai – apie 8 proc.		c-043
t-018 Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius.		c-044
t-019 Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą.		c-045
t-020 Lenkiškai kalbantiems lietuviams linkstant į lenkų kultūrinę orbitą, stiprėjo Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.		c-046
t-021 Lietuvių ir lenkų pasitarimuose lenkų delegacija atmetė pasiūlymus, nes nesutarta dėl Vilniaus ir Rytų Lietuvos priklausomybės.		c-047
t-022 L. Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, o Lietuvai teko stabdyti tolesnį jo dalinių judėjimą į Lietuvos teritoriją.		c-048
t-023 Kantoninės Lietuvos atveju Vilniaus regionas galėjo tapti lenkų ir lietuvių nacionalizmų konflikto židiniu kalbos pagrindu.		c-049
t-024 Lenkai sudarė apie 3,2 proc. Lietuvos gyventojų ir savo kultūrinį gyvenimą telkė apie lenkiškas mokyklas.		c-050
t-025 Gyvenę nekompaktiškai lenkai neturėjo galimybių rasti vaikams mokyklų visose Lietuvos dalyse, tad leido vaikus į nelegalias mokyklas, kurių 1935 m. priskaičiuota apie 40.		c-051
t-026 Negalėdami dėl prastų tarpvalstybinių santykių vykdyti platesnės politinės veiklos, Lietuvos lenkai daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai.		c-052
t-027 Vilnius pagal to meto demografinę padėtį pasirodė esąs lenkiškas miestas, kurio trečdalį gyventojų sudarė žydai.		c-053
t-028 Komplikuotai susiklostė lietuvių ir lenkų santykiai Vilniaus krašte, kurį naciai padarė Lietuvos generalinės srities dalimi ir priskyrė lietuvių administracijai.		c-054
t-029 Per pusę šimtmečio Vilniaus demografinė padėtis pasikeitė lietuvių naudai, o lenkų mieste liko 20 proc.		c-055
t-030 Nepriklausomybės pradžioje dalis Vilniaus krašto lenkų komunistinių funkcionierių planavo teritorinę autonomiją.		c-056
t-031 Gediminas suartėjo su Lenkija 1325 m. sutuokęs dukrą Aldoną Oną su Lenkijos sosto įpėdiniu Kazimieru.		c-057
t-032 1376 m. Vytautas, jau kaip Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.		c-058
t-033 Konstancos susirinkime Vokiečių ordinas kaltino Jogailą, tuo metu buvusį Lenkijos karaliumi, Kęstučio nužudymu.		c-059
t-034 Po Ostrovos sutarties lietuviai laikė savo valstybę savarankiška, o lenkai, remdamiesi Krėvos aktu, laikė Lietuvą savo provincija.		c-060
t-035 Jadvyga ir lenkų ponai nepalankiai vertino Vytauto pastangas būti nepriklausomam.		c-061
t-036 Dalis lenkų baiminosi, kad Vytautas, sumušęs totorius, galėtų nukreipti savo kariuomenę prieš Lenkiją.		c-062
t-037 Lenkai tvirtina, kad Vorsklos žygis palaidojo tris ketvirtąsias Vytauto kariuomenės dalis.		c-063
t-038 Didžioji lenkų vėliava Žalgirio mūšyje pateko į kryžiuočių tarpą, bet lenkai ją atgavo įtraukus antrąją liniją.		c-064
t-039 Vytautui antrą kartą pabėgus į Prūsiją, dalis lenkų siūlė nutraukti uniją su Lietuva.		c-065
t-040 Lenkija stebėjo Vytauto užmojus ir stengėsi jiems kliudyti, todėl kilo konfliktas su Lenkija.		c-066
t-041 1398 m. iš Lenkijos pirmą kartą pasigirdo protestas prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą.		c-067
t-042 Vytautas 1401 m. akte priminė pažadą laikytis Jogailos, Lenkijos karūnos ir jos didikų bei ginti juos nuo priešų.		c-068
t-043 Po Kauno suvažiavimo lenkai siekė užkirsti kelią pavojui, kurį unijai kėlė Vytauto užsienio politika.		c-069
t-044 Lenkai žiūrėjo į Vytautą kaip į priklausomą kunigaikštį, turintį klausyti jų ir ginti jų interesus.		c-070
t-045 Vytautas ilgą laiką turėjo stiprią savo šalininkų grupę tarp lenkų ponų.		c-071
t-046 Sustiprėjęs Vytautas pradėjo mažiau skaitytis su lenkais, o jo politika pablogino santykius su Lenkija.		c-072
t-047 Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.		c-073
t-048 Traideniui teko daug kariauti su lenkais, o jo žygiai siekė Mozūrus ir Krokuvą.		c-074
t-049 Lietuviai padėjo lenkams kariauti vieną kartą su Brandenburgu, o kitą kartą su ordinu.		c-075
t-050 Jogaila tuojau ėmė rūpintis, kad lenkai iš anksto pripažintų jo sūnums sostą.		c-076
t-051 Lenkai bandė sutrukdyti Vytauto karūnavimo sumanymą ir net siūlė jam Lenkijos karūną.		c-077
t-052 Lenkai šitokiu lietuvių siūlomu projektu pasipiktino.		c-078
t-053 Nuo Kazimiero laikų lenkai karaliais rinkdavosi tuos pačius asmenis, kuriuos Lietuva išsirinkdavo didžiaisiais kunigaikščiais.		c-079
t-054 Nors unijos aktas tai leido, lenkai Lietuvoje dar ilgai negalėjo įsigyti dvarų ir gauti valstybinių urėdų.		c-080
t-055 Į Vilnių kartu su Jogaila atvyko Jadvyga, Gniezno arkivyskupas, Krokuvos vyskupas ir daugybė lenkų didikų bei kunigaikščių.		c-081
t-057 Lenkai pasipiktino imperatoriaus sumanymu siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, todėl svarstymai nutrūko.		c-083
t-058 Lenkų pasipriešinimas trukdė uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną prieš Jogailos ir Lenkijos senato valią.		c-084
t-059 Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, gedint Lietuvai ir lenkams, kuriuos jis buvo vedęs į pergalingus mūšius.		c-085

Reikšmingi paminėjimai

c-009

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tad lenkai lietuvių žygių iš tolo bijodavę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-010

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-011

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-013

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jadvyga ir lenkų ponai į tai kreivai žiūrėjo ir jiems labai nepatiko, kad jis stengiasi būti nepriklausomas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-014

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas net prieš lenkus pradėjo ruoštis į karą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-015

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkai tvirtina, kad Vorsklos žygis palaidojo tris ketvirtąsias Vytauto kariuomenės dalis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-016

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dabar reikėjo pa sirūpinti, kas imsis lenkų kariuomenę vesti. Vytautas savo ka riuomenę pats vedė, o lenkai visai neturėjo vadų. Jogaila ėmė tartis su čekų ir moravų riteriais, siūlydamas jiems kariuome nę vesti. Tie atsisakė. Tada karalius lenkų kariuomenės ve dimą atidavė Zyndramui iš Moškovicų, Krokuvos vaivadai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-017

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tarpu lenkai, kurie vėliau pradėjo mūšį, dar kovojo. Prieš lenkus buvo pastatyta vos ketvirta ar penkta kryžiuočių kariuomenės dalis, betgi lenkai nepasistūmėjo iki šiol nė kiek į priekį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-018

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Didžioji lenkų vėliava atsidūrė didžiausiame pa vojuje, susvyravo ir pateko į kryžiuočių tarpą; bet lenkai ją vėl atgavo, nes tuo tarpu į mūšį buvo įtraukta antroji linija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-019

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pasilikę lenkai su lietuvių likučiais atkakliai laikėsi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-020

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O tai ne galėjo patikti Lenkijai, kuri budriai sekė kiekvieną jo užsimoji mą ir stengėsi kliudyti. Vytautas tam negalėjo nesipriešinti, dėl ko ir kilo konfliktas su Lenkija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-021

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Todėl iš Lenkijos pusės, nors ir labai silpna, ėmė reikštis opozi cija: juk lenkai norėjo Krėvės unija tuos žemės plotus laimėti sau, t. y. kolonizuoti, o dabar dalykai ėmė krypti priešingon pusėn.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-022

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kad Vytauto lenkai bijojo ir 1401 m. aktą darant, rodo faktas — Lietuvos bajorų dalyvavimas unijoj. Jie bijojo, kad jis, gerai progai pasitaikius, nesugriautų ką tik sulipdyto rūmo. Todėl patraukdami bajorus prie unijos, kad šie turėtų jai įtakos, lenkai siekė, taip sakant, realinės unijos ir no rėjo suvaržyti Vytautą jo bajorų pasižadėjimais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-023

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas pradžioj savo akto primena, kad kai lenkai pasi kvietė į savo sostą Jogailą, tada jis jam kaip karaliui Vladislovui, lenkų Karūnai ir tos karalystės didikams gryna mintimi, neatšau kiamu noru, nei priverstas, nei suklaidintas, abiem pusėm sutin kant, tvirtai bei laisvai prižadėjo ir tai dokumentu patvirtino, kad niekados Jogailos karalystės ir karūnos gyventojų neapleis, bet visados visa galybe ir jėga jų laikysis ir juos nuo priešų gins.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-024

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo metu pagerėjo reikalai ir su Lenkija: ji dabar nekliudė Vytauto planą, — gal bijojo kry žiuočią, kurie iš abieją kraštą nesantaikos galėjo tik pasinaudoti.. Juk vokietis niekad nebuvo atsisakęs nuo pretenziją į Lenkiją, taip pat niekad nebuvo atsižadėjęs ne tik nuo įtakos ir net užka riavimo Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos. Tai buvo bendras ir pavojingas priešas vakaruose. Kitas priešas, ne mažiau pavo jingas, buvo Maskva, kuri diena iš dienos augo ir darėsi rimta Rytą Europos jėga. Žodžiu, Lietuva ir Lenkija stovėjo tarp priekalo ir kūjo, kitaip sakant — grėsė joms peilio ir šakutės „filosofija“. Tat ir nenuostabu, kad kalbamuoju metu tikrai tarp Vytauto ir lenką santykiai ėmė gerėti: lenką riteriai akty viai dalyvavo visoj eilėj Vytauto žygiu prieš Maskvą^4 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-025

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Net ir svetur Vytautas mokė jo įsigyti pagalbininkų ir šalininkų. Ilgą laiką jis turėjo lenkų ponų tarpe stiprią partiją, pasidavusią jo įtakai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-026

Santrauka: Lenkai papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Totorius su vokiečiais jis kolonizavo ne iš meilės, o tik dėl to, kad matė iš to kraštui naudos. Jo tarnyboje mes ga lime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-028

Santrauka: Kronistas kartais perteikdavo lenkų tezes, pavyzdžiui, Dlugošo kronikos įtaką Žalgirio kautynių aprašymui ir Vytauto karūnos bylai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet pasitaiko, kad kartais kronistas perduoda ir lenkų tezes, pvz., iš Dlugošo kronikos atsis pindi Žalgirio kautynių aprašymas, Vytauto D. karaliaus karūnos byla (1429-1430).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: 1292 m. Pukuveras išsiuntė savo sūnų Vytenį į Lenkiją su didele kariuomene.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1291 lietuviai nuteriojo Kujaviją, o kitais metais Pukuveras savo sūnų Vytenį Lenkijon išsiuntė su didele kariuo mene^21. Besikaudamas su įsiveržusiais lietuviais 1294 Sochaczewo apylinkėse žuvo Lęčycos kunigaikštis Kazimieras^22.

(^14) **LReim, 8346-50.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką. Kairysis kryžiuočių sparnas, kuris buvo sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne pastatytus lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių^21.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė. Lemtingosios kau tynės baigėsi visišku ordino kariuomenės sutriuškinimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Tiesa, nutautėjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino „litvinais“ arba „senalietuviais“, tačiau dauguma jų vis labiau integravosi į lenkų tautą, o Lietuvą laikė Lenkijos dalimi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tiesa, nutautėjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino „litvinais“ arba „senalietuviais“, tačiau dauguma jų vis labiau integravosi į lenkų tautą, o Lietuvą laikė Lenkijos dalimi. Būtent ši samprata iškilo 1920 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Būtent ši samprata iškilo 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Būtent ši samprata iškilo 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu, kai Vilniaus krašte buvo suformuota „Vidurinė Lietuva“. Remiantis tokia lenkiška Lietuvos sam- prata, Lietuvos Respublika buvo vadinama „Kauno Lietuva“, o žemaičių tarmė – lietuvių kalba.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: 1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Jogaila pažadėjo atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Su- tarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos. „Prišlieti“ būtina rašyti su ka- butėmis: mat iki šiol ginčijamasi, kaip išversti lotynišką žodį applicare.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Po personalinės unijos lenkų pareigūnai buvo siunčiami į Lietuvą su valdovo įgaliojimais, o lietuvių kariuomenė talkino lenkams.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu- von, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu- lemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Lenkijos ponų taryba privertė Jogailą atšaukti sutikimą dėl Vytauto karūnavimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nors Niurnbergo auksakaliai jau buvo pagaminę karūnas Vytautui ir jo žmonai Julijonai, Lucko suvažiavimas. Dail. J. Mackevičius, 1934 m.

L I E T U V O S I S T O R I J A 52 ceremonija neįvyko – Lenkijos ponų taryba privertė Jogailą atšaukti duo- tą sutikimą. 1430 m. Vytautas Jogailos sutikimą vėl gavo, reikėjo sulaukti tik lenkų didikų pritarimo, deja, Vytautas jo nesulaukė – 1430 m. spalio 27 d. mirė. Nors maksimalus planas nebuvo įgyvendintas, svarbiausią tikslą Vytauto politika pasiekė: atsilikusi ir izoliuota Lietuvos valstybė pašalino didžiuosius pavojus, įteisino savo egzistenciją, įžengė į Europą, pritapo prie jos ir joje išsilaikė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau viską nulė- mė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija. Jos poveikis reiškėsi įvairiais pavidalais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo LDK mokytoja. Lietuvos bėda, kad ji dažnu atveju nesuspėjo ar neturėjo galimybių pasiekti „gilesnę“ Europą ir europeizacija baigdavosi lenkėjimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Len- kijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika. Galima su šypsena žiūrėti į tradicinės lenkų istori- nės minties nelogiškumą: jei unija – „šventa santuoka“, tai kur santuokos partneris? O gal tai visai ne unija, o tik Lenkijos civilizacinės misijos idė- ja, gal Lenkijai rūpėjo tik inkorporuoti Lietuvą?

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Lenkai siekė unitarinės valstybės, tačiau po Liublino unijos teoriškai susikūrė federacinė, o realiai konfederacinė valstybė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi len- kai norėjo unitarinės valstybės, tačiau teoriškai buvo sukurta federacinė, o realiai – konfederacinė valstybė, abi sąjungos narės vykdė bendrą už- sienio politiką. Šią teisinę ir politinę situaciją keitė LDK elito lenkėjimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Šią teisinę ir politinę situaciją keitė LDK elito lenkėjimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Šią teisinę ir politinę situaciją keitė LDK elito lenkėjimas. Nors egzis- tavo rusėniškasis, lotyniškasis ir lietuviškasis kalbiniai kultūros modeliai, vis labiau plito lenkiškasis, kurį skatino integraciniai procesai viešajame gyvenime. Bene svarbiausias lenkiškojo modelio pradžios taškas buvo 1582 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Lenkų kalba 1697 m. Seime gavo oficialios raštinių kalbos statusą vietoje anksčiau vartotos rusėnų raštų kalbos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

“ Lenkų kalba pa- mažu įsigalėjo – 1697 m. Seime jai suteikiamas oficialios raštinių kalbos statusas vietoje anksčiau vartotos rusėnų raštų kalbos. Taigi lenkų kalba buvo įteisinta pačių Lietuvos bajorų reikalavimu, tai buvo Lietuvos visuo- menės pasirinkimas, o ne polonizacija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Tarp miestų gyventojų didžiausia tautinė grupė buvo žydai – apie 42 proc., toliau ėjo lenkai – apie 24 proc., lietuviai – apie 8 proc.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tarp miestų gyventojų didžiausia tautinė grupė buvo žydai – apie 42 proc., toliau ėjo lenkai – apie 24 proc., lietuviai – apie 8 proc. Nors pastebimas lietuvių veržimasis į prekybą, verslą, gamybą, atskirose srityse pasiekimai dar nedideli – lietuvių pirklių būta tik 14, o žydų – 3 853…

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius. Jau ne vienos šeimos kalbėjimas lietuviškai viešai, pamaldų lietuvių kalba reikalavimai bažnyčiose kėlė len- kiškai kalbančiųjų opoziciją. Dvarininkai, gindamiesi nuo „litvomanijos“, vis labiau tolo nuo lietuviškai kalbančių kaimo gyventojų, o tautiškai ne- susipratę kunigai jau rimtai kirtosi su lietuvių aspiracijomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą. Tarsi „at- sidėkodami“ už tai lietuviai savo vizijų Lietuvos valstybėje lenkiškai kal- bantiesiems taip pat numatė tik tautinės mažumos statusą. Dialogas kom- plikavosi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Lenkiškai kalbantiems lietuviams linkstant į lenkų kultūrinę orbitą, stiprėjo Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kadangi Lenkijos ir Lietu- vos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos ne- priklausomybės siekis etnografiniu pagrindu. Lietuviakalbės Lietuvos kūrėjai lenkiškai kalbantiesiems nesiūlė jokių papildomų privilegijų, o tik teisę likti tautine mažuma, nes dauguma lietuvių vargiai būtų pritarę dva- rininkų privilegijoms.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Lietuvių ir lenkų pasitarimuose lenkų delegacija atmetė pasiūlymus, nes nesutarta dėl Vilniaus ir Rytų Lietuvos priklausomybės.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pasitarimai vyko, teikta ir pasiūlymų, tačiau visus Vilnius 1916 m. – lietuvių ir lenkų disputo epicentras. J. Bulhako nuotrauka

L I E T U V O S I S T O R I J A 140 juos lenkų delegacija atmetė – nesutarta dėl Vilniaus ir kam turi priklau- syti visa Rytų Lietuva. Lietuviai motyvavo, kad tai yra jų istorinė terito- rija, lenkai aiškino, kad Vilnijos gyventojai daugiausia kalba lenkiškai, o Vilnius – lenkiškas miestas. Kadangi iki XX a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: L. Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, o Lietuvai teko stabdyti tolesnį jo dalinių judėjimą į Lietuvos teritoriją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L. Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, Tautų Sąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai dabar jau reikėjo sustabdyti tolesnį želigovskininkų judėjimą į Lietuvos teritoriją. Persigrupavusi Lietuvos kariuomenė tik lapkričio viduryje sustabdė lenkų dalinius mūšiuose prie Širvintų ir Giedraičių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Kantoninės Lietuvos atveju Vilniaus regionas galėjo tapti lenkų ir lietuvių nacionalizmų konflikto židiniu kalbos pagrindu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tikėtiniau, kad kantoninė Lietuva būtų tapusi dviejų kalbinių nacionalizmų Šiaurės Airija, konflikto tarp dviejų tautinių grupių židiniu, tik ne religijos, o kalbos pagrindu. Neabejotina, kad lenkų ir lietuvių liberalai būtų sutarę, tačiau kaip būtų sugyvenę Vilniaus regione lenkų ir lietuvių nacionalizmai? Ar Varšuva nebūtų diktavusi Vilnijos kantono (ar autonomijos) lenkams savo politi- kos?

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: Lenkai sudarė apie 3,2 proc. Lietuvos gyventojų ir savo kultūrinį gyvenimą telkė apie lenkiškas mokyklas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lenkai, sudarę apie 3,2 proc. gyventojų, nors, jų nuomone, lenkų tu- rėjo būti 10 proc., savo kultūrinį gyvenimą suko taip pat apie lenkiškas mokyklas. Tačiau situaciją blogino Lenkijos vykdomi lietuvių kultūrinio gyvenimo ribojimai Vilniaus krašte, nes tuo pačiu atsakydavo ir Lietuvos valdžia. Pradinėse mokyklose lenkų vaikų skaičius vis mažėjo –1923 m. 30-yje lenkiškų pradinių mokyklų mokėsi 2 852 pradinukai, o 1932 m. tik 603. Nuo 1927 m. susiklostė praktika, kad reikėdavo nurodyti moki- Žydų Hapoelio klubo jaunieji sportininkai žygiuoja Kauno centrine gatve 1935 m. (Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje archyvas)

L I E T U V O S I S T O R I J A 170 nių tautybę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: Gyvenę nekompaktiškai lenkai neturėjo galimybių rasti vaikams mokyklų visose Lietuvos dalyse, tad leido vaikus į nelegalias mokyklas, kurių 1935 m. priskaičiuota apie 40.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Gyvenę nekompaktiškai lenkai neturėjo galimybių rasti vaikams mo- kyklų visose Lietuvos dalyse, tad leido vaikus į nelegalias mokyklas, kurių 1935 m. priskaičiuota apie 40. Švietimui padėjo lenkų kultūros organiza- cijos Pochodnia („Deglas“), Oswiata („Apšvieta“), Jutrzenka („Aušrinė“), gaudavusios pinigų iš Lenkijos. Jos rėmė lenkų pradines mokyklas ir Lie- tuvos vyriausybės finansiškai remiamas lenkų gimnazijas Kaune, Pane- vėžyje ir Ukmergėje. 1935–1936 mokslo metais veikė apie 30 lenkiškų mokyklų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Negalėdami dėl prastų tarpvalstybinių santykių vykdyti platesnės politinės veiklos, Lietuvos lenkai daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Negalėdami dėl prastų tarpvalstybinių santykių vykdyti platesnės poli- tinės veiklos, Lietuvos lenkai daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai. Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lie- tuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos. Vokiečių ir lenkų mažumos darė žygių gauti tautinę autonomiją žydų pavyzdžiu, tik rusų mažuma tokių reikalavimų nekėlė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Vilnius pagal to meto demografinę padėtį pasirodė esąs lenkiškas miestas, kurio trečdalį gyventojų sudarė žydai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vilnius pagal to meto demografinę padėtį pasirodė esąs lenkiškas miestas, kurio trečdalį gyventojų sudarė žydai. Lenkų patriotai lietuvių administraciją sutiko priešiškai, ypač pradėjus miestą išoriškai lietuvinti, keisti užrašus, rengti lietuvių kalbos kursus, piktinosi lenkiško Stepono Batoro universite- to uždarymu, tad sostinės, ministerijų ir įstaigų perkelti iš Kauno į Vilnių neskubėta. Daug laiko atėmė ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvo- je, 20 000 kariškių reikmės – trūko kareivinių, patalpų, butų karininkams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: Komplikuotai susiklostė lietuvių ir lenkų santykiai Vilniaus krašte, kurį naciai padarė Lietuvos generalinės srities dalimi ir priskyrė lietuvių administracijai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Komplikuotai susiklostė lietuvių ir lenkų santykiai Vilniaus krašte, kurį naciai padarė Lietuvos generalinės srities dalimi ir priskyrė lietuvių administracijai. Vykdžiusi nacių diktuojamą politiką lietuvių admini- stracija nepaisė lenkų daugumos interesų ir susilaukė jų neapykantos. Kovai su vietos lenkų pasipriešinimu civilinė administracija pasiuntė į Vilniją lietuvių Vietinės rinktinės dalinius, kurie susidūrė su ginkluotais lenkų Armija Krajova daliniais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: Per pusę šimtmečio Vilniaus demografinė padėtis pasikeitė lietuvių naudai, o lenkų mieste liko 20 proc.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Geryn klostėsi santykiai su kaimyne Lenkija, mat Vilniuje per pusę šimtme-

L I E T U V O S I S T O R I J A 256 čio demografinė padėtis pasikeitė lietuvių naudai, lenkų Vilniuje liko 20 proc. Nepaisant nepriklausomybės pradžioje susovietintų Vilniaus krašto lenkų komunistinių funkcionierių planų (Maskvos inspiruota akcija) turėti savo, jų supratimu, teritorinę autonomiją (į ją turėjo įeiti Vilniaus apskritis, apimanti lenkiškus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus), Lietuvos valdžiai terminuotai įvedus juose tiesioginį valdymą, santykiai su Lenkija nepablogėjo – Varšuva suprato, kas ten suka reikalus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: Nepriklausomybės pradžioje dalis Vilniaus krašto lenkų komunistinių funkcionierių planavo teritorinę autonomiją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nepaisant nepriklausomybės pradžioje susovietintų Vilniaus krašto lenkų komunistinių funkcionierių planų (Maskvos inspiruota akcija) turėti savo, jų supratimu, teritorinę autonomiją (į ją turėjo įeiti Vilniaus apskritis, apimanti lenkiškus Vilniaus ir Šalčininkų rajonus), Lietuvos valdžiai terminuotai įvedus juose tiesioginį valdymą, santykiai su Lenkija nepablogėjo – Varšuva suprato, kas ten suka reikalus. 1994 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: Gediminas suartėjo su Lenkija 1325 m. sutuokęs dukrą Aldoną Oną su Lenkijos sosto įpėdiniu Kazimieru.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tuo metu ypač paaštrėjo Lenkijos ir Kryžiuočių ordino santy- kiai. Gediminas suartėjo su Lenkija, 1325 m. sutuokęs savo dukrą Aldoną Oną su Lokietkos sūnumi, Lenkijos sosto įpėdiniu Kazi- mieru. 1326 m. Lenkijos karaliaus prašymu, Gediminas nusiuntė 1200 savo raitelių ir bendromis pastangomis su lenkais ties Frank- furtu įsiveržė ir nuniokojo Brandenburgo žemę vakariau Ordino valdų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-058

Santrauka: 1376 m. Vytautas, jau kaip Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

) pradeda dalyvauti įvairiuose karo žygiuose: 1368 ir 1372 metais į Mask vos žemes; 1376 metais, jau kaip Gardino‘kunigaikštis, jis da lyvauja kartu žygyje prieš lenkus. Pirmąją gi didelę karinę pamoką Vytautas gavo viename mūšyje su kryžiuočiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-059

Santrauka: Konstancos susirinkime Vokiečių ordinas kaltino Jogailą, tuo metu buvusį Lenkijos karaliumi, Kęstučio nužudymu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vokiečių Ordinas dar griež čiau pareiškė dėl Jogailos kaltės Konstancijos susirinkime, at sakydamas į priešą priekaištus: „Jogaila, dabartinis lenką ka ralius…, net Kęstutį kalėjime pasmaugė ir jo žmoną, Vytauto motiną, paskandino“^3 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-060

Santrauka: Po Ostrovos sutarties lietuviai laikė savo valstybę savarankiška, o lenkai, remdamiesi Krėvos aktu, laikė Lietuvą savo provincija.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Po Ostrovos sutarties lietuviai savo valstybę laikė visiš kai savarankišką^1 ), o lenkai, remdamiesi Krėvės unijos aktu, laikė Lietuvą savo provincija. Nuomonių skirtumas ir jų paaš trėjimas iškilo tuomet, kai ėmė didėti Vytauto galybė ir sava rankiškumas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-061

Santrauka: Jadvyga ir lenkų ponai nepalankiai vertino Vytauto pastangas būti nepriklausomam.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jadvyga ir lenkų ponai į tai kreivai žiūrėjo ir jiems labai nepatiko, kad jis stengiasi būti nepriklausomas. Tada Jadvyga, norėdama įrodyti Vytautui, kad jis nėra savarankiškas, bet priklausąs Lenkijos, pareikalavo, kad jis mokėtų metinį činšą už Lietuvos ir Rusijos žemes, kurias jai Jo gaila užrašė kraičiu (1386).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-062

Santrauka: Dalis lenkų baiminosi, kad Vytautas, sumušęs totorius, galėtų nukreipti savo kariuomenę prieš Lenkiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jadvygos ir lenkų (ne visų) toks neigiamas nu sistatymas šiuo laiku Vytauto atžvilgiu gali būti suprastas ne kitaip, kaip baimė, kad Vytautas, sumušęs totorius, neatkreip tų savo ginklo prieš Lenkiją. Užtai nenuostabu, kad Jadvygos, įtaka padarė tai, kad lenkai šiame žygyje beveik nedalyvavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-063

Santrauka: Lenkai tvirtina, kad Vorsklos žygis palaidojo tris ketvirtąsias Vytauto kariuomenės dalis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkai tvirtina, kad Vorsklos žygis palaidojo tris ketvirtąsias Vytauto kariuomenės dalis. Bet šitas mūšis nepigiai apsėjo ir totoriams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-064

Santrauka: Didžioji lenkų vėliava Žalgirio mūšyje pateko į kryžiuočių tarpą, bet lenkai ją atgavo įtraukus antrąją liniją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Didžioji lenkų vėliava atsidūrė didžiausiame pa vojuje, susvyravo ir pateko į kryžiuočių tarpą; bet lenkai ją vėl atgavo, nes tuo tarpu į mūšį buvo įtraukta antroji linija. Vy tautas visą laiką lakstė kovojančių eilėse — įsakinėjo ir pats kovėsi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-065

Santrauka: Vytautui antrą kartą pabėgus į Prūsiją, dalis lenkų siūlė nutraukti uniją su Lietuva.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautui antrą kartą pabėgus į Prūsus, ne visi lenkai beno
rėjo su juo taikintis: kai kurie iš jų siūlė nutraukti net uniją su
Lietuva. Bet buvo ir tokių, kurie įrodinėjo, kad blogumų prie
žastis glūdi ne pačioj unijoj, tik nevykusioj formoj, kurioje ji bu
vo padaryta. Todėl buvo nutarta sudaryti atskirą Lietuvos did.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-066

Santrauka: Lenkija stebėjo Vytauto užmojus ir stengėsi jiems kliudyti, todėl kilo konfliktas su Lenkija.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O tai ne galėjo patikti Lenkijai, kuri budriai sekė kiekvieną jo užsimoji mą ir stengėsi kliudyti. Vytautas tam negalėjo nesipriešinti, dėl ko ir kilo konfliktas su Lenkija. Kad suprastumėm jo ge nezę (kilmę), pažvelkime į jo didelius užsimojimus politikoj.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-067

Santrauka: 1398 m. iš Lenkijos pirmą kartą pasigirdo protestas prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkai stengėsi pastoti tam kelią. 1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-068

Santrauka: Vytautas 1401 m. akte priminė pažadą laikytis Jogailos, Lenkijos karūnos ir jos didikų bei ginti juos nuo priešų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas pradžioj savo akto primena, kad kai lenkai pasi kvietė į savo sostą Jogailą, tada jis jam kaip karaliui Vladislovui, lenkų Karūnai ir tos karalystės didikams gryna mintimi, neatšau kiamu noru, nei priverstas, nei suklaidintas, abiem pusėm sutin kant, tvirtai bei laisvai prižadėjo ir tai dokumentu patvirtino, kad niekados Jogailos karalystės ir karūnos gyventojų neapleis, bet visados visa galybe ir jėga jų laikysis ir juos nuo priešų gins. Ir dabar, kada Jogaila jam atiduoda aukščiausią savo valdžią iki gyvos galvos (ad tempora vite nostre) visose Lietuvos kuni gaikštijos žemėse, jis, norėdamas dar labiau gerbti jį, karūną,

(^1) ) a) Vytauto dokumento, duoto 1401 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-069

Santrauka: Po Kauno suvažiavimo lenkai siekė užkirsti kelią pavojui, kurį unijai kėlė Vytauto užsienio politika.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Šie Vytauto nedraugingi žygiai Lenkijos atžvilgiu negalėjo nepasiekti Krokuvos ausų. Vytautą už tai pradėjo įtarinėti neiš tikimybe ir separatizmu. Po Kauno suvažiavimo lenkai ėmėsi įvairių pastangų pastot kelią tam pavojui, kuris pradėjo grėsti pačiai unijai dėliai tokios Vytauto vedamos užsienių politikos. Aktyviai dirbo lenkai ištisus po suvažiavimo metus, bet nepa darė jokio juridinio akto; kaip ir visada tokiais baimės momen tais, taip ir dabar lenkai nieko gudresnio nesugalvojo, kaip pa reikalauti iš Vytauto naujų priesaikų, patvirtinančių senus pa žadus ir ištikimybe Lenkijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-070

Santrauka: Lenkai žiūrėjo į Vytautą kaip į priklausomą kunigaikštį, turintį klausyti jų ir ginti jų interesus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lenkai žiūrėjo į Vytautą kaip į priklausomą kunigaikštį kuris turi jų klausyti ir ginti jų interesus. Jis atrodė jiems įrankis inkorporuoti Lietuvą Lenkijos valstybėm Vytauto tikslas — Lietuvos savarankiškumo išlaikymas. Aplinkybių verčiamas lenkams nusileidžia, bet žiūri į juos tik kaip į sąjun gininkus, naudingus jo užsienių politikai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-071

Santrauka: Vytautas ilgą laiką turėjo stiprią savo šalininkų grupę tarp lenkų ponų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Net ir svetur Vytautas mokė jo įsigyti pagalbininkų ir šalininkų. Ilgą laiką jis turėjo lenkų ponų tarpe stiprią partiją, pasidavusią jo įtakai. Kaip puikus diplomatas jis buvo geras ir karo vadas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-072

Santrauka: Sustiprėjęs Vytautas pradėjo mažiau skaitytis su lenkais, o jo politika pablogino santykius su Lenkija.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Galingu tapęs, jis pradėjo nesiskaityti su lenkais, kaip tatai parodo kad ir Liubičo klausi mas. Ir dėl to jo politika sukėlė Lenkijoje reakciją, kurios re zultatas buvo santykių pablogėjimas ir konfliktas dėl karū nacijos. Vytautas buvo žymus ir kaip savo krašto tvarkytojas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-073

Santrauka: Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo tarnyboje mes ga lime užtikti įvairių svetimšalių, o labiausiai lenkų ir vokiečių. Aiškus dalykas, kad nemažą įtaką Vytautas bus padaręs že mės eksploatacijai per savo dvarus, o jų jo laikais didysis kuni gaikštis įsigijo labai daug, nes jo tiesioginėn žinion perėjo buvu siųjų sričių kunigaikščių dvarai, bet apie tą tiesioginių žinių mes veik neturime.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-074

Santrauka: Traideniui teko daug kariauti su lenkais, o jo žygiai siekė Mozūrus ir Krokuvą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau su lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą. Mozūrų kunigaikštis (Boleslovas II), norėdamas apsisaugoti nuo Traidenio puolimų, vedė net jo dukterį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-075

Santrauka: Lietuviai padėjo lenkams kariauti vieną kartą su Brandenburgu, o kitą kartą su ordinu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuviai padėjo lenkams kariauti vieną kartą su Brandenburgu, o kitą kartą su ordinu. Tačiau lenkai neateidavo į pagalbą Gediminui, nors sutartis galiojo visą Gedimino gyvenimą ir buvo nutraukta tik po jo mirties (1343 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-076

Santrauka: Jogaila tuojau ėmė rūpintis, kad lenkai iš anksto pripažintų jo sūnums sostą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jogaila tuojau ėmė rūpintis, kad lenkai iš anksto pripažintų jo sūnums sostą. Lenkų bajorai, už tai išsireikalavę iš Jogailos sau privilegijų praplėtimo, sutiko.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-077

Santrauka: Lenkai bandė sutrukdyti Vytauto karūnavimo sumanymą ir net siūlė jam Lenkijos karūną.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lenkai dar visaip bandė sutrukdyti Vytauto sumanymą, prašė Vytautą nors nesiskubinti ir buvo pasiūlę jam įteikti net Lenkų karūną (tuo būdu Jogailai būtų tekę atsisakyti nuo sosto). Tačiau Vytautas viską atmetė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-078

Santrauka: Lenkai šitokiu lietuvių siūlomu projektu pasipiktino.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lenkai šitokiu lietuvių siūlomu projektu pasipiktino. Jie rei- kalavo derybų pagrindui 1501 m. Melniko ir 1564 m. Varšuvos re- ceso aktų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-079

Santrauka: Nuo Kazimiero laikų lenkai karaliais rinkdavosi tuos pačius asmenis, kuriuos Lietuva išsirinkdavo didžiaisiais kunigaikščiais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tiesa, nuo Kazimiero laikų lenkai ėmė rinktis sau karaliais visada tuos pačius asmenis, kuriuos išsirinkdavo Lietuva sau didžiaisiais kunigaikščiais. Tuo būdu išliko personalinės valstybių unijos ryšys: abi valstybės buvo vieno valdovo valdomos. Tačiau tą ryšį palaikė ne aktai, bet Lenkijos, o kartais ir Lietuvos noras jo nenu- traukti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-080

Santrauka: Nors unijos aktas tai leido, lenkai Lietuvoje dar ilgai negalėjo įsigyti dvarų ir gauti valstybinių urėdų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nors unijos aktas ir leido, tačiau lenkai Lietuvoje dar ilgai negalėjo įsigyti dvarų, o valstybinių urėdų jie niekuomet negalėjo gauti Lietuvoje. Unijos aktas, sulie- damas valstybes, paliko daug spragų, kurias dar labiau padi- dino lietuvių noras savarankiškai gyventi ir savos valstybinės tradicijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-081

Santrauka: Į Vilnių kartu su Jogaila atvyko Jadvyga, Gniezno arkivyskupas, Krokuvos vyskupas ir daugybė lenkų didikų bei kunigaikščių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kartu su juo atvyko žavesiu ir tauriais jausmais švytinti Jadvyga, irgi trokštanti skleisti krikš čionybę, Jogailos giminės vasaliniai kunigaikščiai, Gniezno arkivyskupas ir Krokuvos vyskupas, Mazovijos kunigaikš čiai, daugybė lenkų didikų ir kunigaikščių, pagaliau pa krikštytieji Krokuvoje. Lietuviai bajorai buvo puiki tų dviejų pirmaujančios anuomet Šiaurėje valstybės valdovų svita.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-083

Santrauka: Lenkai pasipiktino imperatoriaus sumanymu siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, todėl svarstymai nutrūko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo. Zigmantas, vis dėlto pasėjęs nesantaikos sėklą tarp bro lių ir dviejų tautų, pargrįžęs tuoj pat išleido pasiuntinius su karūna pas Vytautą. Deja, tik dalis tos pasiuntinybės pasie kė Lietuvos sostinę: kai kuriuos jų didžialenkiai sulaikė prie sienos ir imperatoriaus aktus, kuriais Vytautui pripažįsta mas karaliaus titulas, atėmė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-084

Santrauka: Lenkų pasipriešinimas trukdė uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną prieš Jogailos ir Lenkijos senato valią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau galima buvo numatyti, kad tas prašmatnias iškilmes, tą smagią viešnagę nutrauks liūdni įvykiai. Len kų priešinimasis buvo pernelyg grėsmingas, pernelyg tvir ti ir šventi jau buvo tuomet ryšiai, sieję Lietuvą su Lenkija, o karalių su Vytautu, kad prieš Vladislovo Jogailos ir Len kijos senato valią galima būtų didžiajam kunigaikščiui už dėti Lietuvos karaliaus karūną ir paskui išlaikyti ją nebau džiamiems. Vytautas, vėl su įkarščiu išsakęs savo didelį norą stojęs prieš karalių ir senatorius, kai visi jo prašymai ir mal davimai buvo tačiau visai atmesti, nusprendė imtis kitų bū dų: palenkti dovanomis ir pažadais Krokuvos vyskupą Olesnickį, kuris kartu su Krokuvos vaivada Janu iš Tarno vo turėjo lemiamą balsą karaliaus taryboje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-085

Santrauka: Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, gedint Lietuvai ir lenkams, kuriuos jis buvo vedęs į pergalingus mūšius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, gedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė į pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė ir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil mingai palaidoti85.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Lietuvos istorijos žinių bazė

Naršyklė

Santrauka

Teiginiai

Reikšmingi paminėjimai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

Turinys

Atgalinės Nuorodos