Grupė

Lenkai

105 teiginiai119 įrašų572 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Lenkai – Vidurio Europos vakarų slavų tauta, gausiausiai gyvenanti Lenkijoje, bet dėl XIX-XX a. vykusios lenkų tautos migracijos sutinkama ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Vartoja lenkų kalbą ir yra antra gausiausia slavų tauta, gausumu nusileidžianti rusams ir šiek tiek pranokstanti ukrainiečius. Daugelis tikinčiųjų – katalikai. Duomenys apie lenkų tautybės asmenų skaičių įvairiuose šaltiniuose skiriasi, bet manoma, jog iš viso lenkų yra apie 50 milijonų, iš jų apie 38 milijonus sudaro gyvenantys Lenkijoje bei lenkų mažumos kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Lietuvoje, Ukrainoje ir Vokietijoje, dauguma kurių – autochtonai.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Lenkai – istorinė politinė ir karinė grupė, įvairiais laikotarpiais susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykiais, konfliktais ir sąjungomis. 1326 m. Gedimino pasiųsti 1200 raitelių kartu su lenkais įsiveržė į Brandenburgo žemę, esančią vakariau Kryžiuočių ordino valdų. Žalgirio mūšyje didžioji lenkų vėliava buvo patekusi į kryžiuočių tarpą, tačiau ją atgavus ir į kovą įtraukus antrąją liniją, lenkų padėtis sustiprėjo. Santykiuose su Vytautu lenkai jį laikė priklausomu kunigaikščiu, turinčiu klausyti jų ir ginti jų interesus, todėl jo pastangos išlaikyti Lietuvos savarankiškumą kėlė įtampą. Šis konfliktas ypač išryškėjo lenkams pasipiktinus pasiūlymu Vytautui suteikti Lietuvos karūną: svarstymai nutrūko, o pasiuntiniai su karūna buvo sulaikyti prie sienos.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Tačiau su lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą. Mozūrų kunigaikštis (Boleslovas II), norėdamas apsisaugoti nuo Traidenio puolimų, vedė net jo dukterį.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) · c-162821

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
TikslaiŠaltinių nesutarimas	Po Kauno suvažiavimo siekė užkirsti kelią Vytauto užsienio politikos keliamam pavojui unijai. Siekė Krėvos unija laimėti sau ginčijamus žemės plotus, juos kolonizuoti. Lenkų valstybingumo planuose lietuviams numatė tik tautinės mažumos statusą. Siekė Lietuvą inkorporuoti į Lenkijos valstybę. Savinosi Kijevą ir Volynę, remdamiesi senomis Boleslovo Narsiojo pergalėmis ir naujais giminystės ryšiais.	Šaltinyje aprašomi lenkų veiksmai po Kauno suvažiavimo; autoriaus vertinimas ir laikotarpis – Vytauto Didžiojo epocha. Šaltinyje tai pateikiama kaip autoriaus aprašomas lenkų siekis Krėvos unijos kontekste; dėl jo Lenkijoje reiškėsi silpna opozicija. Šaltinyje aprašomi lenkų valstybingumo planai; teiginys pateiktas 2013 m. Lietuvos istorijos veikale, tautinių santykių kontekste. Šaltinyje tai pateikiama kaip autoriaus apibūdinamas lenkų požiūris į Vytautą ir jų politinis siekis Vytauto laikotarpiu. Šaltinyje aprašomi lenkų teritoriniai siekiai Lietuvos kunigaikščio valdomo Kijevo kontekste.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
StruktūraŠaltinių nesutarimas	Po Ostrovos sutarties, remdamiesi Krėvos unijos aktu, laikė Lietuvą savo provincija. Lenkų politiniame požiūryje Vytautas buvo laikomas priklausomu kunigaikščiu, turinčiu klausyti lenkų ir ginti jų interesus.	Šaltinyje pateikiamas istorinis lenkų požiūris po Ostrovos sutarties; tai autoriaus aprašomas to meto politinis santykių kontekstas. Tai šaltinio autoriaus aprašomas lenkų požiūris Vytauto laikotarpiu; jis siejamas su Lietuvos inkorporavimo į Lenkijos valstybę siekiu.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Aktyviai veikė ištisus metus po Kauno suvažiavimo, reikalaudami iš Vytauto naujų priesaikų, patvirtinančių ankstesnius pažadus ir ištikimybę Lenkijai. Lietuvos lenkai, negalėdami vykdyti platesnės politinės veiklos dėl prastų tarpvalstybinių santykių, daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai. Pasipiktino lietuvių siūlomu projektu ir reikalavo derybas grįsti 1501 m. Melniko bei 1564 m. Varšuvos receso aktais. Leido vaikus į nelegalias lenkiškas mokyklas; 1935 m. jų buvo apie 40. Lenkų kultūros organizacijos Pochodnia, Oswiata ir Jutrzenka rėmė lenkų pradines mokyklas bei gimnazijas Lietuvoje. Kariavo su Traideniu; jo žygiai pasiekdavo Mozūrus ir Krokuvą. 1326 m. kartu su Gedimino raiteliais įsiveržė į Brandenburgo žemę ir ją nuniokojo. Žalgirio mūšyje atgavo didžiąją lenkų vėliavą, kai į mūšį buvo įtraukta antroji linija. Pasipiktino imperatoriaus sumanymu siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, todėl svarstymai nutrūko. Atkakliai tvirtino, kad Jogailos, Vytauto ir Žygimanto laikų susitarimai bei potvarkiai negali būti keičiami. Sudarydami sutartis su vengrais, čekais, lietuviais ir valachais įsipareigojo tarpusavyje gintis kare prieš turkus. Mūšyje atsiėmė visą grobį po lietuvių pralaimėjimo.	Autorius šią veiklą aprašo po Kauno suvažiavimo, Vytauto užsienio politikos ir unijos santykių kontekste. Šaltinyje aprašoma Lietuvos lenkų padėtis tarpukario laikotarpiu; teiginys priklauso 2013 m. istorijos veikalo autorių vertinimui. Šaltinyje aprašomas lenkų elgesys konkrečių derybų metu; vertinimas pateiktas 1936 m. istorijos veikale. Šaltinyje aprašoma Lietuvos lenkų švietimo veikla, kai dėl nekompaktiško gyvenimo nebuvo mokyklų visose Lietuvos dalyse. Šaltinyje aprašoma Lietuvos lenkų kultūrinė ir švietimo veikla; organizacijos gaudavo pinigų iš Lenkijos, o kontekstas – 1935–1936 mokslo metai. Šaltinyje aprašomi XIII a. Traidenio laikotarpio kariniai susirėmimai su lenkais; autoriaus formuluotė – „jam tekdavo nemažai kariauti“. Šaltinyje aprašoma bendra Lenkijos ir Lietuvos karinė operacija prieš Kryžiuočių ordino valdų vakaruose esančią Brandenburgą. Šaltinyje aprašomas konkretus lenkų veikimas Žalgirio mūšyje; prieš tai vėliava buvo patekusi į kryžiuočių tarpą. Šaltinyje aprašomas lenkų elgesys konkrečiame politiniame susitikime; teiginys pateiktas Michał Baliński veikale, išleistame 2007 m. Šaltinyje aprašoma lenkų pozicija ginčuose dėl Podolės ir ankstesnių Lietuvos bei Lenkijos susitarimų. Šaltinyje aprašomas politinis ir karinis susitarimas, kuriame lenkai dalyvavo kartu su kitomis tautomis. Šaltinyje aprašomas konkretus mūšis; autorius taip pat nurodo, kad jame žuvo keli tūkstančiai lietuvių, o dalis jų krito bėgdami.	Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Sudarydami apie 3,2 proc. Lietuvos gyventojų, savo kultūrinį gyvenimą telkė apie lenkiškas mokyklas. Gyveno nekompaktiškai įvairiose Lietuvos dalyse.	Šaltinyje aprašoma Lietuvos lenkų padėtis tarpukariu; nurodoma, kad jų pačių nuomone, lenkų turėjo būti 10 proc. Šaltinyje aprašoma Lietuvos lenkų gyvenamoji padėtis ir su ja susiję švietimo sunkumai; kontekstas – 1935 m. ir 1935–1936 mokslo metai.	Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003aukstas

Atvykusiems lenkams anuometinis Vilnius iškilo kaip niūrokas, bet gražiu kraštovaizdžiu kerintis miestas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Lietuviai bajorai buvo puiki tų dviejų pirmaujančios anuomet Šiaurėje valstybės valdovų svita. Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu kraštovaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvykusiems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kalnų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydinta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.

t-006aukstas

Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką. Kairysis kryžiuočių sparnas, kuris buvo sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne pastatytus lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių^21.

t-007aukstas

Po personalinės unijos lenkų pareigūnai buvo siunčiami į Lietuvą su valdovo įgaliojimais, o lietuvių kariuomenė talkino lenkams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietuvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nulemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.

t-018aukstas

Traidenis dažnai kariavo su lenkais ir pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir Krokuvą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tačiau su lenkais jam tekdavo nemažai kariauti; jis pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir tolimąją Krokuvą. Mozūrų kunigaikštis (Boleslovas II), norėdamas apsisaugoti nuo Traidenio puolimų, vedė net jo dukterį.

t-026aukstas

Po Krėvos sutarties lenkų pareigūnai buvo siunčiami į Lietuvą, o lietuvių ir lenkų kariuomenės talkino viena kitai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietuvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nulemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.

t-030aukstas

Lucjano Żeligowskio akciją sveikino Vilniaus lenkų minios, o Lietuvai teko stabdyti tolesnį jo dalinių judėjimą į Lietuvos teritoriją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L. Želigovskio akciją sveikino minios Vilniaus lenkų, Tautų Sąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai dabar jau reikėjo sustabdyti tolesnį želigovskininkų judėjimą į Lietuvos teritoriją. Persigrupavusi Lietuvos kariuomenė tik lapkričio viduryje sustabdė lenkų dalinius mūšiuose prie Širvintų ir Giedraičių.

t-040aukstas

Didžioji lenkų vėliava Žalgirio mūšyje pateko į kryžiuočių tarpą, bet lenkai ją atgavo įtraukus antrąją liniją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dalis kryžiuočių, kurie kovojo su lietuviais, dabar puolė lenkus. Didžioji lenkų vėliava atsidūrė didžiausiame pavojuje, susvyravo ir pateko į kryžiuočių tarpą; bet lenkai ją vėl atgavo, nes tuo tarpu į mūšį buvo įtraukta antroji linija. Vytautas visą laiką lakstė kovojančių eilėse — įsakinėjo ir pats kovėsi.

Visi teiginiai ir įrodymai (105 teiginiai, 119 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

kariavo prieš:

Antanas Šukys Maslavas Traidenis Vytautas Vytenis 3-ioji divizija Kryžiuočių ordinas Švitrigaila Jotvingiai Kryžiuočių ordinas Lietuviai Rusai Lietuviai Lietuvos Respublika Lietuvos kariuomenė Prancūzai Prūsai Rusai asis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas

buvo puolamas:

Cipkevičius Liubartas Vytenis Šidiškis 9-asis pėstininkų pulkas Kryžiuočių ordinas Lietuviai Parusėnai Vokiečiai

buvo sąjungininkas su:

Gediminas Germantas Vytautas Zigmantas Kaributas Zyndramas iš Moškovicų Kryžiuočių ordinas Lietuviai Lietuvos ir Rusios didikai bei žemvaldžiai Lietuviai Lietuvos kariuomenė Totoriai

buvo ginama:

Mikalojus Moskoževskis Vileniškis Vytautas Lietuviai

turėjo priklausinį:

Herbai Bajorai Jotvingiai Seradzo lenkų seimas Bastūnai Kulmas Varėna

buvo remiamas:

Jutrzenka Lietuviai Oswiata Pochodnia

buvo priešas:

Kryžiuočių ordinas Lietuviai Lietuviai

rėmė:

J. Pilsudskis Lietuviai

paskyrė:

Jogaila

priklausė:

Vytautas Sandomiras

puolė:

1-oji pėstininkų divizija Jotvingiai Kryžiuočių ordinas Lietuviai Parusėnai Prūsai Augustavo-Suvalkų operacija Vytauto karūnacijos byla Brandenburgo žemė Kaunas Lietuva Prūsija Sviečė Utena Zarasai Švenčionėliai

sudarė sutartį su:

Lietuviai Valachai

dalyvavo mūšyje:

Pabaisko mūšis Žalgirio mūšis

užėmė:

Aukštadvaris Butrimonys Dubingiai Giedraičiai Marcinkonys Maskva Molėtai Tauragnai Varėna Vidiškis Vilnius Volynė Švenčionėliai Zelva

keliavo į:

Balnininkai Krokuva Krėva Praha Prūsija Vilnius

valdė:

Bastūnai Podolė Varėna Volynė

apgulė:

Belzas

gyveno:

Kulmas Lietuva Lubava Lubavas Vilnius

siuntė į:

Lietuva

gynė:

Vilnius

prekiavo su:

Stralsundas

Traidenis kariavo prieš ←:

Traidenis

Vytautas kariavo prieš ←:

Vytautas

Vytenis puolė ←:

Vytenis

Puolė Kryžiuočių ordiną ←:

Kryžiuočių ordinas

Kryžiuočių ordinas puolė ←:

Kryžiuočių ordinas

Kryžiuočių ordinas kariavo prieš ←:

Kryžiuočių ordinas

Sąjungininkai:

Lietuviai Lietuvos kariuomenė

Puolė Lenkai:

Kryžiuočių ordinas Vytenis

Lenkai valdė:

Podolė Polesė

Lenkai keliavo į:

Krėva

Lenkai puolė:

Kryžiuočių ordinas Lietuva Parusėnai Švenčionėliai

Lenkai apgulė:

Belzas

Lenkai užėmė:

Aukštadvaris Butrimonys Dubingiai Giedraičiai Marcinkonys Maskva Molėtai Švenčionėliai Tauragnai Vidiškis Vilnius Zelva

Lenkai siuntė į:

Lietuva

Lenkai kariavo prieš:

Rusai

Lenkai sudarė sutartį su:

Valachai

Sąjungininkai ←:

Lietuviai Lietuvos kariuomenė

Puolė Parusėnai ←:

Parusėnai

Prūsai kariavo prieš ←:

Užėmė Aukštadvarį ←:

Apgulė Belzą ←:

Užėmė Butrimonį ←:

Užėmė Dubingiai ←:

Užėmė Giedraičiai ←:

Puolė Lietuvą ←:

Užėmė Marcinkonį ←:

Užėmė Maskvą ←:

Užėmė Molėtai ←:

Buvo valdoma ←:

Užėmė Tauragnai ←:

Užėmė Vidiškį ←:

Užėmė Vilnių ←:

Puolė Švenčionėliai ←:

Švenčionėliai

Užėmė Švenčionėliai ←:

Švenčionėliai

Užėmė Želvą ←:

Zelva

Puslapio nuorodos:

Algirdas Gediminas Kazimieras Jogailaitis Mengli Girėjus Teodoras Narbutas Vladislovas Lokietka Vytautas Vytenis Žygimantas Kęstutaitis Romas Dubonis Karūna Kryžiuočių kariuomenės dalių vėliavos Vėliavos Šarvai Baltarusiai Gediminaičių dinastija Jotvingiai Kryžiuočių ordinas Adomas Jakštas-Dambrauskas Adomas Mickevičius Albertas (Vaitiekus) Sampolinskis Albertas Manvydas Andrius Vosylius Jastrzębiecas Antanas Smetona Augustas Zaleskis Augustinas Voldemaras Benediktas Makras Boleslovas Maldingasis Bonifacas IX Cipkevičius Dmitrijus E. Koso Fiodoras Gregorijus Henrikas Henrikas von Plauenas Inocentas VI Ivanas IV Rūstusis J. Kraševskis J. Pilsudskis J. Čaplikas Jadvyga Jokūbas iš Kobylanų Jonas Karolis Chodkevičius Jonas Tarnovskis Jonušas Svierčiovskis Jurgis Juzefas Ignacas Kraševskis Juzefas Pilsudskis Kazimieras Kazimieras Didysis Kinsgaila Klemensas Moskorzewskis Konradas Konradas Wallenrodas Konradas fon Jungingenas L. Želigovskis Liudvikas Marija Marija Markvardas Markvardas Zalzbachas Mikalojus Maskoževskis Mikalojus Sapienskis Motiejus Strijkovskis Mykolas Küchmeisteris Mykolas Tromba Mykolas Velhorskis Olesnickio Ona Otokaras Romanas Dmovskis S. Radziševskis Spytekas iš Melštyno Stanislovas Ciołek Stanislovas Liubomirskis Sungaila Vaclovas Pragiečius Vaitiekus Jastrzembiec Vileniškis Vilhelmas Habsburgas Vladislovas Vladislovas Vladislovas iš Opolijos Vladislovas Lokietka Vladislovas Vosylius Vosylius I Zbignievas Olesnickis Zemovitas Zigmantas Kaributas Zyndramas iš Moškovicų imperatorius Zigmantas Česlovas Milošas Šidiškis Adomas Mickevičius Aleksandro Gvanjinio B. Włodarski Bačkauskas Tamošauskas F. Gause Fr. Benninghoven Fr. Mager G. Rhode J. Ochmański Jakštas, J K. Chodynicki K. Kantrimas Kochanovskis Kondratavičius Kraševskis Lenkų istorikai ir Lietuvos istoriografijos tyrėjai M. Bielski M. Kromer Mykolas Balinskis Mykolas Kleopas Oginskis O. Balzeris O. Halecki St. Krakowski T. Wierzbowski T. Čarkovskis Tadas Korsakas W. Conze Wł. Semkowiczius prof. dr. St. Kutrzeba Antspaudas Artilerija Bomba Durtuvas Ginklai ir ginkluotė Herbas Karūna Kryžiuočių kariuomenės dalių vėliavos Kryžiuočių kariuomenės vėliavos Malūnas Ordino komtūrų barzdos Parakas Šarvai Šarvinių pirštinių, žasto, dilbio, kelio ir blauzdos apsaugos Šarvuotasis traukinys Gediminas Šv. Vaclovo karūna Ūkės lazda 1-oji pėstininkų divizija 13-asis ulonų pulkas 201-asis pėstininkų pulkas 4-asis pėstininkų pulkas 6-asis pėstininkų Pilėnų Kunigaikščio Margio pulkas 9-asis pėstininkų pulkas A. Mokšeckio brigada Antantė Armija Krajova Aukščiausioji Santarvininkių Taryba Bajorai Didžioji Lietuvos kunigaikštystė Didžlenkiai Gardino pulkas Jogailos palikuonys Jutrzenka Kariuomenės ir Iždo komisijos Kariškoji Lenkų Organizacija Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė L. Želigovskio pajėgos Lenkijos karalystės kariuomenė Lenkijos valstybės taryba Lenkų bajorai Lenkų bajorija Lenkų karinė organizacija Lenkų krikščionys demokratai Lenkų ponų taryba Lenkų socialistų partija Lietuviškoji socialdemokratų partija Lietuvių Mokslo Draugija Lietuvos Taryba Lietuvos demokratų partija Lietuvos seimas Liublino seimas Mažalenkiai Mokomoji kuopa Mokslo mėgėjų draugija Krokuvoje Naujoji Lenkų Valstybės Taryba Nuolatinė Taryba Oswiata Parusėnai Pochodnia Podoliečiai Riurikaičių dinastija Romanovų dinastija Senalietuviai Slavofilai Susivienijimas Lietuvių Amerikoje Tautininkų grupuotė apie „Viltį“Tautų Sąjunga Tautų Sąjungos kontrolės komisija Tochtamišo totoriai Varšuvos seimas Vazų dinastija Vengrai Vilniaus Lietuvių Mokslo Draugija Vilniaus mokslo bičiulių draugija Voluiniečiai 1413 m. Horodlės unijos peržiūra ir naujas ištikimybės pažadas 1422 m. Červinsko stovykla ir bajorų privilegijų suteikimas 1425 m. Bresto (Kujavijoj) seimas 1426 m. Lietuvos Brastos suvažiavimas 1428 m. Lenčicos suvažiavimas 1430 m. Jedlno seimo suvažiavimas 1432 m. perversmas ir Zigmanto Kęstutaičio iškėlimas Augustavo-Suvalkų operacija Baro konfederacija Gedimino sąjunga su Lenkija Giedraičių kautynės Giedraičių kautynės Incidentas prie Lietuvos ir Lenkijos administracinės linijos Jono Sobieskio elekcija Kauno bolševikų sukurstytas maištas Kauno susitarimas su Vokiečių ordinu Konrado Wallenrodo žygis į Lietuvą ir Vytauto kontrpuolimas Nemuno ruože Krėvos sutarties priėmimas Krėvos sutartis Kėzmarko pasitarimai su Zigmantu dėl karūnos Lenkijos ultimatumas Lietuvai ir jo priėmimas Lenkų sąmokslas Lietuvoje (P.O.W.)Lietuviškosios socialdemokratų partijos susikūrimas Lietuviškosios spaudos draudimas ir rusiškų raidžių įvedimas Lietuvių mokslo draugijos ir Vilniaus mokslo bičiulių draugijos įkūrimas Lietuvos ir ordino sienos galutinis patvirtinimas pagal Melno taiką Lietuvos krikštas Vilniuje Lietuvos priėmimas į Tautų Sąjungą Liublino unija Maironio knygų „Pavasario balsai“ ir „Jaunoji Lietuva“ išleidimas Pabaisko mūšis Paliaubų protokolo pasirašymas Kaune Pirmasis Lietuvos gyventojų surašymas Pirmasis Vilniaus krašto okupavimas Rusijos ir Lenkijos-Lietuvos karas Smolensko apgultis Sutartis su Fridriku Brandenburgiečiu ir Jadvygos sužieduotuvės Suvalkų derybos ir demarkacinės linijos nustatymas Sąmyšio metai Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos susidūrimai Vilniaus krašte Vilniaus apgultis ir Kreivosios pilies sudeginimas Vilniaus užėmimas Vilniaus užėmimas lenkų Vytauto karūnacijos byla Zigmanto Vazos elekcija Čičinsko seimo išardymas Štumdorfo paliaubos Šv. Vaclovo karūnos pasiūlymas Jogailai ir Vytauto sutikimas priimti čekų karūną Šv. Vaitiekaus misija į aisčių kraštą ir žūtis Šv. Vaitiekaus misija į aisčių kraštą ir žūtis Žalgirio mūšis Želigovskio smurtas Atskiri Lietuvos seimai karo ir tarpuvaldžio metu Bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovo rinkimas Bendri Lietuvos ir Lenkijos seimai Carinė „rusų pradų atkūrimo“ rusinimo praktika 1864-1904 m Carinės „lenkų pradų naikinimo“ rusinimo praktikos Elekcijų dalyvavimo tvarka lenkai viritim, lietuviai atstovais Fronto kasdienybė: naktinis budėjimas ir dienos miegas slėptuvėse Karinė savanorystė ir žemės pažadas valstybės gynimui Klaipėdos krašto autonominis režimas Konspiracinė P.O.W. organizacijos veikla Kreipimasis į Vytautą svarbiausiais reikalais Lenkų kalbos pasirinkimas LDK protestantiškoje ir politinio elito raštijoje Lenkų kalbos, kultūros ir gyvensenos perėmimas LDK elite Lietuvių ir lenkų dalinių bendros operacijos bei pasienio susirėmimai Lietuvių ir lenkų kultūrinių draugijų paralelizmas, tyrimai ir viešos parodos Lietuvių kalbos viešas vartojimas ir lietuviškų pamaldų reikalavimas bažnyčiose Lietuvos kariuomenės išvedimas už sienos tik seimo įsakymu Mokymas lotyniškai, iš dalies lenkiškai, Vyriausiojoje Lietuvos Mokykloje Nelegalios lietuvių periodinės spaudos leidimas ir platinimas tautiniam sąjūdžiui Panedėlio už grieką laikymas Protestantų pamaldos lenkiškai Seimų vieta Lietuvoje ir Gardino kas trečio seimo taisyklė Steigiamojo seimo rinkimų tvarka Sutarties ir vasaliteto tvirtinimas raštu bei antspaudais Suvažiavimų rengimas arti Lietuvos sienos Sūduvos pasidalijimo sutartys ir sąjungų stiprinimas Tautinės savimonės telkimas per poeziją, liaudies dainas ir giedamą himną Tautos istorijos atminties saugojimas piliečių lūpose Vyresnybės įsakymų skelbimas krivūle Įkaitų davimas kaip sutarties garantija Šturmovųjų grupių fronto pralaužimo taktika Žydų prekybos ribojimas pilyse iki pusrytės „Raudonųjų“ daugiakalbė sukilimo propaganda valstiečiams Aktai sau, gyvenimas nuėjo sau Christ ist erstanden Damoklo kardas tikrai pakibo ant unijos Jūs abu esate mūsų viešpačiai MIRTIES AKIVAIZDOJE Mes kariaujame ne su kryžium, o su vokiečiais!Taip pat protestuoju prieš neteisybę, kuri mums būtų padaryta Tautos istorija turi būti kiekvieno piliečio lūpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga.Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat sa Tegyvuoja gegužės 3 d. konstitucija!Tėve mūsų ir Tikiu Dievą Vilniuje karalius turi gan puikios artilerijos be Vytauto, kaip be druskos, neapseidavo deržati mi jeho vyše vseje našeje bratije prieš vėją nepapūs sąmyšio metai Širvintų stebuklas „Kristus prisikėlė“„Przenigdy“ „Niekados“„Tautos istorija turi būti kiekvieno piliečio lūpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga.“„Tegul krikščionys (lotyniškieji) Dievą garbina pagal savo apeigas, tegul rusai (rutheni) jam tarnauja pagal savo paprotį, lenkai taip pat s „Vytautas negali sustoti, pasakyti — gana galybės.“„būtų liaudžiai suprantama“„lenkai atakuoja...“„lenkų Trojos arklys“„lenkų pradų naikinimo“ „istorinio pirmumo teisę“ „rusų pradų atkūrimo“„lenkų pradų naikinimo“ „istorinio pirmumo teisę“„lenkų suartinimo su rusais“„mūsų žydeliai“„prišlieti“Oberostas Antisemitizmas batviniai Kerzono linija Klaipėdiškiai lažas Nepriklausomybės kovos Personalinė unija pusrytės Rašliava Teritorinė autonomija Tiesioginis valdymas administracinė linija demarkacijos linija applicare prišlieti apsigynimo ir puolimo sutartis apsikarūnavimas atskiri seimai baudžiava baudžiavinė priklausomybė bolševizacija demarkacijos linija egzekucija etnolingvistinis nacionalizmas federacija federacinė valstybė flangas gudų rašto kalba humanistinė istoriografija integracinė kalba polonizacija karūnacija karūnuotis kaštelionas klaipėdiečiai klaipėdiškiai kultūrinė autonomija luomas subluomas metrika mokytojų seminarija neutralitetas oficialusis kultūros modelis organinis nacionalizmas paliaubos perdėtinis piastas polonizacija integracinė kalba polonizacija regestai regestas regestai rekvizicijos rezervas rusinimas rusinimo politika rusinimas savarankiškumas senalietuviai jaunalietuviai seniūnas storasta seniūnas separatizmas statuto dėsniai supremacija tautinis krikštas tautinė mažuma etninė kultūrinė mažuma tėviškė urėdas vachmistras viršila šlėkta Lietuvių Mokslo Draugija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Livonijos ordinas Ponų taryba Pranciškonų ordinas Totoriai Vilniaus archeologijos komisija Žemaičiai Mes kariaujame ne su kryžium, o su vokiečiais!„senesnė ir garbingesnė, negu lenkų“Kijevas Lietuva Liublinas Luckas Lvovas Melnikas Naugardukas Podolė Polockas Pskovas Trakai Vilnius Vitebskas Černigovas Istorinis-geografinis tautos supratimas diecezija seniūnas transkripcija

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)	—	28	26
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)	—	25	29
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)	—	19	23
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	8	10
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)	—	7	6
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)	—	7	9
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)	—	5	10
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)	—	4	3
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	1	1
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)	—	1	2

Lietuvos istorija

Naršyklė

Savybės

Atrinkti teiginiai

Su kuo susijęs objektas

Šaltinių sąrašas