Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Lenkai

LaikotarpisXIIXX1200–1923

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Lenkai siekė įrodyti Lietuvos priklausymą lenkų kultūros įtakai ir lenkiškai visuomenei. Lenkai yra Traidenio karo priešininkai.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Po Kauno suvažiavimo lenkai siekė užkirsti kelią pavojui, kurį unijai kėlė Vytauto užsienio politika.
t-002 Po Ostrovos sutarties lenkai, remdamiesi Krėvos unijos aktu, laikė Lietuvą savo provincija.
t-003 Atvykusiems lenkams anuometinis Vilnius iškilo kaip niūrokas, bet gražiu kraštovaizdžiu kerintis miestas.
t-004 1430 m. spalio 30 d. mirus Vytautui, jo gedėjo visa Lietuva ir lenkai, kuriuos jis buvo vedęs į pergalingus mūšius.
t-005 Pukuveras pasiuntė Vytenį su didele kariuomene į Lenkijos Bresto žemę, kur jo kariai žudė, ėmė belaisvius, degino ir grobė.
t-006 Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką.
t-007 Po personalinės unijos lenkų pareigūnai buvo siunčiami į Lietuvą su valdovo įgaliojimais, o lietuvių kariuomenė talkino lenkams.
t-008 Lenkai siekė unitarinės valstybės, tačiau po Liublino unijos teoriškai susikūrė federacinė, o realiai konfederacinė valstybė.
t-009 Į Vilnių kartu su Jogaila atvyko Jadvyga, Gniezno arkivyskupas, Krokuvos vyskupas ir daugybė lenkų didikų bei kunigaikščių.
t-010 Nepriklausomybės pradžioje dalis Vilniaus krašto lenkų komunistinių funkcionierių planavo teritorinę autonomiją.
t-011 Jadvyga ir lenkų ponai nepalankiai žiūrėjo į didėjantį Vytauto savarankiškumą.
t-012 Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.
t-013 Lenkai pasipiktino lietuvių siūlomu projektu ir reikalavo derybas grįsti 1501 m. Melniko bei 1564 m. Varšuvos receso aktais.
t-014 Negalėdami dėl prastų tarpvalstybinių santykių vykdyti platesnės politinės veiklos, Lietuvos lenkai daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai.
t-015 LDK elito lenkėjimas keitė Lietuvos teisinę ir politinę padėtį.
t-016 Po Ostrovos sutarties lietuviai laikė valstybę savarankiška, o lenkai, remdamiesi Krėvos aktu, laikė Lietuvą savo provincija.
t-017 Vytautas 1401 m. akte priminė pažadą laikytis Jogailos, Lenkijos karūnos ir jos didikų bei ginti juos nuo priešų.
t-018 Traidenis dažnai kariavo su lenkais ir pasiekdavo ne tik Mozūrus, bet ir Krokuvą.
t-019 Gyvenę nekompaktiškai lenkai neturėjo galimybių rasti vaikams mokyklų visose Lietuvos dalyse, tad leido vaikus į nelegalias mokyklas, kurių 1935 m. priskaičiuota apie 40.
t-020 Lenkai sudarė apie 3,2 proc. Lietuvos gyventojų ir savo kultūrinį gyvenimą telkė apie lenkiškas mokyklas.
t-021 Prūsų kariuomenė kelis kartus užpuolė Lenkijos žemę, degino namus, žudė suaugusiuosius, o moteris ir vaikus varė į nelaisvę.
t-022 Lenkai tvirtina, kad Vorsklos žygis palaidojo tris ketvirtąsias Vytauto kariuomenės dalis.
t-023 Vytautas ilgą laiką turėjo stiprią jo įtakai pasidavusią partiją tarp lenkų ponų.
t-024 Stryjkovskio kronikoje kartais atsispindėjo lenkų tezės, tarp jų Dlugošo Žalgirio kautynių aprašymas ir Vytauto karūnos byla.
t-025 Vytauto akte priminta, kad lenkai pasikvietė Jogailą į savo sostą ir pripažino jį karaliumi Vladislovu.
t-026 Po Krėvos sutarties lenkų pareigūnai buvo siunčiami į Lietuvą, o lietuvių ir lenkų kariuomenės talkino viena kitai.
t-027 1376 m. Vytautas, jau kaip Gardino kunigaikštis, dalyvavo žygyje prieš lenkus.
t-028 Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, gedint Lietuvai ir lenkams, kuriuos jis buvo vedęs į pergalingus mūšius.
t-029 Lenkų priešinimasis trukdė prieš Vladislovo Jogailos ir Lenkijos senato valią uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną.
t-030 Lucjano Żeligowskio akciją sveikino Vilniaus lenkų minios, o Lietuvai teko stabdyti tolesnį jo dalinių judėjimą į Lietuvos teritoriją.
t-031 Lietuva rūpinosi internuotų lenkų karių apgyvendinimu ir maitinimu bei 12 000 Lenkijos žydų pabėgėlių išlaikymu.
t-032 Lenkija stebėjo Vytauto užmojus ir stengėsi jiems kliudyti, todėl kilo konfliktas su Lenkija.
t-033 Dalis lenkų bijojo, kad Vytautas, sumušęs totorius, galėtų nukreipti savo ginklą prieš Lenkiją.
t-034 Konstancos susirinkime Vokiečių ordinas kaltino Jogailą, tuo metu buvusį Lenkijos karaliumi, Kęstučio nužudymu.
t-035 Vytauto tarnyboje buvo įvairių svetimšalių, daugiausia lenkų ir vokiečių.
t-036 Lenkai žiūrėjo į Vytautą kaip į priklausomą kunigaikštį, turintį klausyti jų ir ginti jų interesus.
t-037 Nutautėjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino „litvinais“ arba „senalietuviais“, bet dauguma integravosi į lenkų tautą.
t-038 Jadvyga ir lenkų ponai nepalankiai vertino Vytauto pastangas būti nepriklausomam.
t-039 Lucjano Żeligowskio akciją sveikino Vilniaus lenkų minios, Tautų Sąjunga pasirodė bejėgė, o Lietuvai teko stabdyti želigovskininkų judėjimą.
t-040 Didžioji lenkų vėliava Žalgirio mūšyje pateko į kryžiuočių tarpą, bet lenkai ją atgavo įtraukus antrąją liniją.
t-041 1326 m. Gedimino raiteliai kartu su lenkais nuniokojo Brandenburgo žemę vakariau Kryžiuočių ordino valdų.
t-042 Jogaila pažadėjo atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos.
t-043 Lenkijos vyrai stojo į kovą su įsiveržusia prūsų kariuomene, bet prūsai privertė lenkus bėgti ir išžudė daugybę žmonių.
t-044 Lenkų pasipriešinimas trukdė uždėti Vytautui Lietuvos karaliaus karūną prieš Jogailos ir Lenkijos senato valią.
t-045 Kantoninės Lietuvos atveju Vilniaus regionas galėjo tapti lenkų ir lietuvių nacionalizmų konflikto židiniu kalbos pagrindu.
t-046 Įvairūs lenkų autoriai Stryjkovskį laikė tipišku lenkų renesanso atstovu.
t-047 Lenkai Krėvos unija siekė laimėti ginčijamus žemės plotus, todėl Lenkijoje ėmė reikštis silpna opozicija.
t-048 1291 m. lietuviai nuniokojo Kujaviją, o 1292 m. Pukuveras pasiuntė Vytenį į Lenkiją su didele kariuomene.
t-049 Vytautas ilgą laiką turėjo stiprią savo šalininkų grupę tarp lenkų ponų.
t-050 Prūsijos magistrui Meinhardui atvykus su kariuomene, Lenkijos kunigaikščiai Kazimieras ir Lokietka pasitraukė su savo lenkais.
t-051 1916 m. lietuvių ir lenkų delegacijos nesutarė dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos priklausomybės.
t-052 Lenkiškai kalbantiems lietuviams linkstant į lenkų kultūrinę orbitą, stiprėjo Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.
t-053 Traideniui teko daug kariauti su lenkais, o jo žygiai siekė Mozūrus ir Krokuvą.
t-054 Vytautas, būdamas Jogailos dukters globėjas, kurį laiką turėjo tiek įtakos Lenkijoje, kad sukėlė nepasitenkinimą.
t-055 Lenkai Vytautą laikė priklausomu kunigaikščiu, turinčiu jų klausyti ir ginti jų interesus.
t-056 Dalis lenkų baiminosi, kad Vytautas, sumušęs totorius, galėtų nukreipti savo kariuomenę prieš Lenkiją.
t-057 Sustiprėjęs Vytautas pradėjo mažiau skaitytis su lenkais, o jo politika pablogino santykius su Lenkija.
t-058 Lenkai siekė unitarinės valstybės, bet Abiejų Tautų Respublika realiai veikė kaip konfederacinė valstybė.
t-059 Lietuvių ir lenkų pasitarimuose lenkų delegacija atmetė pasiūlymus, nes nesutarta dėl Vilniaus ir Rytų Lietuvos priklausomybės.
t-060 Lenkai pasipiktino imperatoriaus sumanymu siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, todėl svarstymai nutrūko.
t-061 1920 m. Lenkijos ir Lietuvos konflikto dėl Vilniaus metu Vilniaus krašte buvo suformuota Vidurinė Lietuva.
t-062 Nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti ilstančią kryžiuočių kariuomenę, ir jų eilės nebeatlaikė.
t-063 Santykiai su Lenkija gerėjo, nes per pusę šimtmečio Vilniaus demografinė padėtis pasikeitė lietuvių naudai.
t-064 Kronistas kartais perteikdavo lenkų tezes, pavyzdžiui, Dlugošo kronikos įtaką Žalgirio kautynių aprašymui ir Vytauto karūnos bylai.
t-065 Žalgirio mūšyje dalis su lietuviais kovojusių kryžiuočių puolė lenkus.
t-066 1398 m. iš Lenkijos pirmą kartą pasigirdo protestas prieš Lietuvos ir Lenkijos santykių eigą.
t-067 Lenkijos ponų taryba privertė Jogailą atšaukti sutikimą dėl Vytauto karūnavimo ceremonijos.
t-068 Nutautėjusioje Lietuvos dalyje kai kurie bajorai tebesivadino „litvinais“ arba „senalietuviais“, bet dauguma integravosi į lenkų tautą.
t-069 Pablogėjus santykiams, Vytautas pradėjo ruoštis karui net prieš lenkus.
t-070 Lenkai iš tolo bijodavo lietuvių žygių, nes lietuviai prisiplėšdavo grobio ir parsivesdavo belaisvių.
t-071 Vyriausioji Lenkijos vėliava pateko į priešų rankas.
t-072 Lenkams įkyrėjo dažnai pasikartojančios nelaimės, o suskilusi Lenkų karalystė sunkiai susitardavo dėl gynybos.
t-073 Germantas sudarė draugystę su lenkais, siūlydamas sąjungą ir siekdamas bendromis jėgomis pulti rusus.
t-074 Kai kurių asmenų maištingi sumanymai išardė sutartimi sutvirtintą lietuvių draugystę su lenkais.
t-075 Giliginui valdant lietuvių kariaunos nusiaubė Mazoviją, Kulmo kraštą ir Kujaviją, o lenkai buvo smarkiai sumušti.
t-076 Lešekas teigė, kad ginkluoti lenkai turės ne kovoti su bėgančiais priešais, o juos žudyti.
t-077 Mūšyje lenkai atsiėmė visą grobį, o keli tūkstančiai lietuvių žuvo kautynėse ir bėgdami.
t-078 Lenkai savinosi Kijevą ir Volynę, remdamiesi Boleslovo Narsiojo pergalėmis ir naujais giminystės ryšiais.
t-079 Lenkai dvejojo, ar kariuomenę kreipti prieš lietuvius, ar prieš kryžiuočius.
t-080 Lenkai pasiuntė į Lietuvą pasiuntinius prašyti Gedimino dukters Aldonos rankos Lenkijos valdovui Kazimierui.
t-081 Lietuvos didikų ginče nugalėjo ryšių su Jogailos gimine ir sąjungos su lenkais šalininkai.
t-082 Kazimieras su žymiaisiais lenkų didikais viešėjo Sandomire, kai karalius Vladislovas buvo išvykęs iš Lenkijos.
t-083 Pasak Lietuvos istorikų, Kazimieras negavęs lenkų pritarimo slaptai iškeliavo iš Sandomiro į Brestą.
t-084 Lenkai pirmieji atvirai užsipuolė karalių ir reikalavo sušaukti luomus į Piotrkovo seimą.
t-085 Lenkai tvirtino, kad Jogailos, Vytauto ir Žygimanto laikų susitarimų negalima keisti.
t-086 Lenkai įtarė lietuvius ir karalių dėl Podolės nuniokojimo, teigdami, kad lietuviai sukurstė skitus prieš lenkus.
t-087 Po visą Lenkiją sklidusios paskalos paskatino luomus reikalauti, kad valdovas neatplėštų žemių nuo karalystės.
t-088 Lenkų seimas susirinko Parčeve, o lietuvių seimas Breste; po ginčų nutarta susitikti Lomžoje.
t-089 Lenkai, vengrai, čekai, lietuviai ir valachai sudarė sutartis dėl tarpusavio gynybos kare prieš turkus.
t-090 Aleksandras Vilniuje užbaigė lietuvių ir lenkų santarvės aktą, anksčiau pažadėtą lenkams Piotrkove.
t-091 Aleksandras ir Šich Achmetas suteikė bajoriškųjų lengvatų karo žygiais išgarsėjusiems lenkams, lietuviams ir skitams.
t-092 Bychovco kronikos pasakojime lenkai vaizduojami atėmę Vytautui skirtą karaliaus vainiką, kad Lietuva netaptų karalyste.
t-093 Narbuto lenkų kalba parašytas veikalas išryškino etnokultūrinius lietuvių ir „koroniažų“, tai yra Lenkijos gyventojų, skirtumus.
t-094 Narbutas perteikė autoriaus pranašystę, kad Lenkijos ir Lietuvos tautos nenukryps kaip čekai dėl valdovo tikėjimo ir valdinių prisirišimo prie sosto.
t-095 Narbutas aiškino, kad kai kurie lietuviški herbai įėjo į Lenkijos herbynus tikriausiai persikėlus jais besinaudojusioms šeimoms.
t-096 Narbutas nurodė dokumentinius įrodymus, kad XVI a. teismuose nuosprendžiai sakyti lietuviškai, o knygose rašyti rusiškai, lotyniškai arba lenkiškai.
t-097 Aprašomoje vietoje viena iš trijų mūrinių šventyklų buvo lenkų, o dvi kitos - rusinų apeigoms.
t-098 Nors unijos aktas ir leido, tačiau lenkai Lietuvoje dar ilgai negalėjo įsigyti dvarų, o valstybinių urėdų jie niekuomet negalėjo gauti Lietuvoje.
t-099 1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija.
t-100 Tačiau viską nulėmė dar viena aplinkybė – didžiausią įtaką Lietuvos kultūrai darė lenkiškoji civilizacija.
t-101 Lietuvių tautinis atgimimas, laikęs savo priešu caro režimą, netrukus atrado dar vieną – lenkų polonizatorius.
t-102 Savo valstybingumo planuose lenkai numatė lietuviams tik tautinės mažumos statusą.
t-103 Ar Lietuva nepralaimėjo neišnaudojusi visų federacijos idėjos su Lenkija galimybių, kad Rytų Europoje nebuvo įdiegtas Šveicarijoje pasiteisinęs kantonų principas?
t-104 Komplikuotai susiklostė lietuvių ir lenkų santykiai Vilniaus krašte, kurį naciai padarė Lietuvos generalinės srities dalimi ir priskyrė lietuvių administracijai.
t-105 Tad susitarkiva mudu abudu ir prisiekiva, kad jei aš sulauk siu vaikų, o tu ne, tai jx> mūsų mirties tegul mano vai kai paveldi Lenkijos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę; o jeigu aš nesulauksiu vaikų, o tu tu rėsi, tai tegul viską valdo tavo.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos