vieta

Podolė

64 teiginiai94 įrašai15 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Kai kurie dvasininkų autoriai Goštautą laikė Podolės vaivada, pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėju ir vėlesniu Vilniaus vyskupu. Goštautas vedė Bučiacką iš Podolės ir priėmė Romos katalikų tikėjimą. Vytautas buvo perleidęs Švitrigailai Kamenecą ir kitas Podolės pilis.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-005aukstas

1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo plačią Podoliją palei Dniestrą.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų\nVandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo\nne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį\nDniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13. Menkai gyvenamoje\nPodolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų\nVandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo\nne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį\nDniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13. Menkai gyvenamoje\nPodolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.
t-008aukstas

Drauge su Podole į Lietuvos valstybę buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo\nkunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos\nkunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino\nbrolis Teodoras. Galutinai senosios Rusios sostinę atėmęs iš totorių\nįtakos, ten Algirdas pasodino savo sūnų Vladimirą († 1398).

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo\nkunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos\nkunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino\nbrolis Teodoras. Galutinai senosios Rusios sostinę atėmęs iš totorių\nįtakos, ten Algirdas pasodino savo sūnų Vladimirą († 1398).
t-011aukstas

Podolei ir Rusiai kazokai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuviai kava-\nUa\n\nįgudę šaudyti iš lanko kaip totoriai ir lygiai kaip totoriai, kai to reikia, visu spartumu\ntraukdamiesi, sugeba apšaudyti besivejantį priešą strėlėmis. Podolei ir Rusiai jie svarbi\nJėga ginantis nuo totorių, kurie, kazokų bijodami, per Dniestrą persikelti išdrįsta tik su-\nrinkę dideles pajėgas; todėl Jo Didenybė kazokams moka atlygį, nors ir labai nedidelį.“\n\nCHOTINO MŪŠIS 1621 m.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

įgudę šaudyti iš lanko kaip totoriai ir lygiai kaip totoriai, kai to reikia, visu spartumu\ntraukdamiesi, sugeba apšaudyti besivejantį priešą strėlėmis. Podolei ir Rusiai jie svarbi\nJėga ginantis nuo totorių, kurie, kazokų bijodami, per Dniestrą persikelti išdrįsta tik su-\nrinkę dideles pajėgas; todėl Jo Didenybė kazokams moka atlygį, nors ir labai nedidelį.
t-015aukstas

Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, suėmė Daugirdą Gedgailą ir atplėšė Podolę nuo Lietuvos Lenkijos naudai.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

210 ## Puslapis 227 III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti troškimo at­ keršyti. Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­ sai nejautė savo įdūkio ribų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad \nPodolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai \nsugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį \nPodolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­\ndami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­\nsai nejautė savo įdūkio ribų. Beprotiškai įniršęs, kaip sako \nLietuvos istorikai3, užsipuolė karalių, užgauliai priekaištau­\ndamas jam ir jį supantiems lenkams, kad Podolę, nuo seno \npriklausančią Lietuvai, norį neteisėtai iš jo atimti.
t-017aukstas

Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, atplėšė Podolę nuo Lietuvos ir perdavė Lenkijai.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

210 ## Puslapis 227 III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti troškimo at­ keršyti. Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­ sai nejautė savo įdūkio ribų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

210 ## Puslapis 227 III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti troškimo at­ keršyti. Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­ sai nejautė savo įdūkio ribų.
t-019aukstas

Susidarius grėsmingai situacijai, Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir padėti Lenkijos kariuomenei.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Po šio pralaimėjimo kilo grėsmė, kad Turkija gali įsiveržti į Lenkiją. Susidarius grėsmingai si- tuacijai, Abiejų Tautų Res- publikos valdovas Zigmantas Vaza nurodė LDx kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei. Jungtinės kariuo- menės vadu karalius paskyrė Lietuvos di- dįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Po šio pralaimėjimo kilo grėsmė, kad Turkija gali įsiveržti į Lenkiją. Susidarius grėsmingai si- tuacijai, Abiejų Tautų Res- publikos valdovas Zigmantas Vaza nurodė LDx kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei. Jungtinės kariuo- menės vadu karalius paskyrė Lietuvos di- dįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių.
Visi teiginiai ir įrodymai (64 teiginiai, 94 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)1731
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)911
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)78
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)77
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)64
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)610
Lietuvių tautos istorija, t. 544
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)34
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)27
Istorija 85.indb — 1769 m. įvykiai Šiaulių ekonomijoje: maištas ar sukilimas? Istoriografinių tradicijų sankirtos11
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje11
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)12