Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Podolė

LaikotarpisXIVXXIXX1320–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Iš Liubarto sūnaus, Teodoro, tais pačiais metais (1393 m.) buvo atimtas Vladimiras, o iš Karijoto sūnaus, Teodoro, — Podolė. Iš visų čia suminėtų sričių ne visiškai perėjo į Vytauto valdžią tik viena Podolė: mat, ji iš seno buvo glaudžiai susijusi su Lenkija. Ir tikrai, tuojau kilo su ja konfliktas dėl Podolės žemių. Šiame pasakojime Podolija pateikiama kaip kraštas, kur anksčiau buvo jūra. Podolė šiame fragmente veikia kaip istorinė teritorija.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Podolė
  • Podolija
  • Podolija vadinamuose
  • Podolijomis
  • Podolijų

Laikotarpis ir datos

  • datos: 1320 m.
  • tipas: kraštas / regionas; istorinis kraštas / regionas

Teiginiai

Teiginys
t-001 Kai kurie dvasininkų autoriai Goštautą laikė Podolės vaivada, pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėju ir vėlesniu Vilniaus vyskupu.
t-002 Goštautas vedė Bučiacką iš Podolės ir priėmė Romos katalikų tikėjimą.
t-003 Vytautas buvo perleidęs Švitrigailai Kamenecą ir kitas Podolės pilis.
t-004 Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė Podolės vaivadiją ir kitas LDK teritorijas.
t-005 Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.
t-006 1447 m. privilegijoje Kazimieras pasižadėjo išlaikyti Lietuvą Vytauto laikų ribose, todėl Podolė su Voluine turėjo likti Lietuvai.
t-007 Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei.
t-008 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo plačią Podoliją palei Dniestrą.
t-009 Apsirūpinus artilerija ir amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siunčiami į Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis.
t-010 Stryjkovskis konflikte su lenkais dėl Podolės ir Volinijos gynė lietuvių poziciją.
t-011 Drauge su Podole į Lietuvos valstybę buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė.
t-012 1395 m. Vytautas paskyrė savo vietininką Podolėje.
t-013 Netrukus Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais.
t-014 Podolei ir Rusiai kazokai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.
t-015 Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų pilių Podolėje.
t-016 Netrukus Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kryžiuočių ordinu.
t-017 Kazokai Podolei ir Rusiai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.
t-018 Podolei ir Rusiai kazokai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, kurie per Dniestrą drįsdavo keltis tik sutelkę dideles pajėgas.
t-019 Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, suėmė Daugirdą Gedgailą ir atplėšė Podolę nuo Lietuvos Lenkijos naudai.
t-020 1621 m. liepos 14 d. LDK kariuomenė atžygiavo į bendrą stovyklą prie Orinino, netoli Podolės Kameneco.
t-021 Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, atplėšė Podolę nuo Lietuvos ir perdavė Lenkijai.
t-022 Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.
t-023 Susidarius grėsmingai situacijai, Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir padėti Lenkijos kariuomenei.
t-024 Po Torno taikos Jogaila davė Vytautui lėno teisėmis vakarinę Podolijos dalį su Kamieniecu.
t-025 Kai kurių autorių manymu, Podolės vaivada Goštautas vėliau tapo vienuoliu ir pirmuoju Vilniaus vyskupu.
t-026 Jadvyga anksčiau kėlė protesto balsą dėl Podolijos, rūpindamasi, kad jos auka nenueitų niekais.
t-027 Tuo metu Vytautas paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.
t-028 Waddingo ir Antonijaus Melissanijaus pasakojimu, 1333 m. Podolės vaivada Petras Goštautas iš Rusios ir Podolės į Vilnių atkvietė keturiolika pranciškonų.
t-029 Vorsklos mūšyje žuvo Vytauto bičiulis Spytkas iš Melštyno, valdęs Podoliją.
t-030 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų Algirdas sumušė totorius ir laimėjo Podoliją bei Dniepro žemupį.
t-031 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, tuomet nusidriekusi iki Dniepro ir Dniestro žiočių, priklausė Lietuvai.
t-032 Vytautas Švitrigailai buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje.
t-033 Waddingo ir Antonijaus Melissanijaus pasakojimu, 1333 m. Podolės vaivada Petras Goštautas iš Rusios ir Podolės į Vilnių atkvietė keturiolika pranciškonų.
t-034 Vytautas tuo metu paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.
t-035 Petras Goštautas, vedęs Bučiacką iš Podolės, priėmė krikštą ir pagonišką dievaičių buveinę pavertė Šv. Petro bažnyčia.
t-036 Jadvyga anksčiau buvo kėlusi protestą dėl Podolijos.
t-037 Podolė ne visa perėjo į tiesioginę Vytauto valdžią, nes ji nuo seno buvo glaudžiai susijusi su Lenkija.
t-038 Po Vytauto mirties lenkai pradėjo konfliktą dėl Podolės žemių, suėmė Lietuvos vietininką Daugirdą ir užėmė pilis.
t-039 Vytautas, vėl prijungęs Podolę prie Lietuvos, jos pilyse ir miestuose paliko lietuvių įgulas bei lietuvių kilmės vietininkus.
t-040 Jogailai išvykus iš Lietuvos į Lenkiją, Boleslovas su kariuomene patraukė į Podolę.
t-041 Lietuviai reikalavo sugrąžinti Podolę, kurią, jų teigimu, Lietuvos kunigaikščiai ginklu išvadavo iš skitų vergovės.
t-042 Lenkai tvirtino, kad Podolė Lenkijai atiteko dėl Kazimiero Didžiojo užkariavimo ir paveldėjimo teisių, o ne atplėšus ją nuo Lietuvos.
t-043 Lietuviai teigė, kad dėl Jogailos neapgalvotų pažadų Podolė buvo atplėšta nuo Lietuvos ir prijungta prie Lenkijos.
t-044 Visa Lietuva rengėsi karui dėl Podolės, bet apsiribojo grasinimais ir kariuomenės telkimu.
t-045 Dėl perdėtų žinių pasklido neteisingas gandas, kad Podolėje jau prasidėjo karas.
t-046 Lietuvos metraštyje Jonas Žadivydas vadinamas kunigaikščiu, valdžiusiu Podolės žemę.
t-047 Lietuvos metraštis Vytautą vadina didžiuoju kunigaikščiu ir rašo, kad pavasariop jis ištraukė į Podolės žemę.
t-048 Teodoras Narbutas Podoliją priskiria miškingoms stepėms, per kurias jo pasakojime iš Juodosios jūros link Baltijos keliavo atvykėliai.
t-049 Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su Lietuva Išleisdami Kazimierą į Lenkiją, lietuviai buvo gavę lenkų sutikimą, kad visa Podolė ir Voluinė bus pripažintos Lietuvai.
t-050 5 Podolė — istorinis pavadinimas Ukrainos dalies (į šiaurę nuo Karpatų ir Dnestro, apimančios Dnestro bei Pietų Bugo aukštupių baseinų).
t-051 Usunigcie Fedora Korjatowicza г Podola w 1393 r.— Prace historyczne w 30-lecie dzialalnoici protesorskiej Stanislawa Zakrzewskiego, Lwow.
t-052 Čia pirmiausia Petras Goš tautas, kunigaikščio Algirdo laikų didikas ir Vilniaus vaivada, per Bučiacką, paimtą iš Podolės žmoną, garsios anuomet didikų giminės, pa sikrikštijęs, kai ir Algirdas, per Tve rės kunigaikštytę Mariją, šventąjį krikštą priėmė, tą.

Ryšiai