Podolė

Santrauka

Iš Liubarto sūnaus, Teodoro, tais pačiais metais (1393 m.) buvo atimtas Vladimiras, o iš Karijoto sūnaus, Teodoro, — Podolė. Iš visų čia suminėtų sričių ne visiškai perėjo į Vytauto valdžią tik viena Podolė: mat, ji iš seno buvo glaudžiai susijusi su Lenkija. Ir tikrai, tuojau kilo su ja konfliktas dėl Podolės žemių. Šiame pasakojime Podolija pateikiama kaip kraštas, kur anksčiau buvo jūra. Podolė šiame fragmente veikia kaip istorinė teritorija.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-011 Susidarius grėsmingai situacijai, Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir padėti Lenkijos kariuomenei.		c-001
t-012 Liepos 14 d. lietuviai atžygiavo į bendrą stovyklą prie Orinino, netoli Podolės Kameneco.		c-002
t-013 Podolei ir Rusiai kazokai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.		c-003
t-014 Kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos dar tebeėjo ginčas dėl Podolės ir Voluinės, tai lietuviai į šitą privilegiją įrašė punktą, kuriuo Kazimieras pasižadėjo išlaikyti Lietuvą tose pačiose ribose, kokias ji turėjo Vytauto laikais.		c-004
t-015 Išleisdami Kazimierą į Lenkiją, lietuviai buvo gavę lenkų sutikimą, kad visa Podolė ir Voluinė bus pripažintos Lietuvai.		c-005
t-016 Kazimiero laikais tankiau gyventa Podolės Braclavo srityje, o visa kita Podolė priklausė Lenkijai.		c-006
t-017 1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikštiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.		c-007
t-018 Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas).		c-008
t-020 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo plačią Podoliją palei Dniestrą.		c-010
t-021 Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.		c-011
t-022 Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino brolis Teodoras.		c-012
t-023 Kazokai Podolei ir Rusiai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.		c-013
t-024 Jadvyga anksčiau buvo kėlusi protestą dėl Podolijos.		c-014
t-025 Tuo metu Vytautas paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.		c-015
t-026 Po Torno taikos Jogaila išsprendė lietuvių ir lenkų ginčą dėl Podolijos, 1403 m. davęs Vytautui vakarinę jos dalį su Kamieniecu.		c-016
t-028 1333 m. Podolės vaivada Petras Goštautas iš Rusios ir Podolės į Vilnių atkvietė keturiolika pranciškonų.		c-018
t-029 Petras Goštautas per žmoną Bučiacką iš Podolės priėmė krikštą ir pagonišką dievaičių buveinę pavertė Šv. Petro bažnyčia.		c-019
t-030 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė tuo metu priklausė Lietuvai ir siekė Dniepro bei Dniestro žiotis.		c-020
t-031 Kai kurie dvasininkų autoriai Goštautą laikė Podolės vaivada, pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėju ir vėlesniu Vilniaus vyskupu.		c-021
t-032 Vytautas buvo perleidęs Švitrigailai Kamenecą ir kitas Podolės pilis.		c-022
t-033 Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.		c-023
t-034 Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, suėmė Daugirdą Gedgailą ir atplėšė Podolę nuo Lietuvos Lenkijos naudai.		c-024
t-035 Netrukus Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kryžiuočių ordinu.		c-025
t-036 Apsirūpinus artilerija ir amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siunčiami į Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis.		c-026

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Susidarius grėsmingai situacijai, Zigmantas Vaza nurodė LDK kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir padėti Lenkijos kariuomenei.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Susidarius grėsmingai si- tuacijai, Abiejų Tautų Res- publikos valdovas Zigmantas Vaza nurodė LDx kariuomenei telktis prie Podolės Kameneco ir suteikti pagalbą Lenkijos kariuomenei. Jungtinės kariuo- menės vadu karalius paskyrė Lietuvos di- dįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Liepos 14 d. lietuviai atžygiavo į bendrą stovyklą prie Orinino, netoli Podolės Kameneco.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1621 m. birželio pabaigoje LDK kariuo- menė atvyko į Lvovą. Liepos 14 d. lietuviai atžygiavo į bendrą stovyklą prie Orinino, netoli Podolės Kameneco. Jungtinėje kariuomenėje buvo 33180 karių (daugiau nei devyniolika tūkstančių kavalerijos ir apie keturiolika tūks- tančių pėstininkų) LDK kariuomenę sudarė 3350 husarų, 750 reitarų, 2200 kazokų ir totorių, 2350 pėstininkų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Podolei ir Rusiai kazokai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

įgudę šaudyti iš lanko kaip totoriai ir lygiai kaip totoriai, kai to reikia, visu spartumu traukdamiesi, sugeba apšaudyti besivejantį priešą strėlėmis. Podolei ir Rusiai jie svarbi Jėga ginantis nuo totorių, kurie, kazokų bijodami, per Dniestrą persikelti išdrįsta tik su- rinkę dideles pajėgas; todėl Jo Didenybė kazokams moka atlygį, nors ir labai nedidelį.“

CHOTINO MŪŠIS 1621 m. rugsėjo 2-spalio 10 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Lenkijos dar tebeėjo ginčas dėl Podolės ir Voluinės, tai lietuviai į šitą privilegiją įrašė punktą, kuriuo Kazimieras pasižadėjo išlaikyti Lietuvą tose pačiose ribose, kokias ji turėjo Vytauto laikais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1447 m. privilegija. Kadangi tuo metu tarp Lietuvos ir Len- kijos dar tebeėjo ginčas dėl Podolės ir Voluinės, tai lietuviai į šitą privilegiją įrašė punktą, kuriuo Kazimieras pasižadėjo iš- laikyti Lietuvą tose pačiose ribose, kokias ji turėjo Vytauto lai-

kais. Tai reiškė, kad Podolė su Voluine turi likti Lietuvai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Išleisdami Kazimierą į Lenkiją, lietuviai buvo gavę lenkų sutikimą, kad visa Podolė ir Voluinė bus pripažintos Lietuvai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su Lietuva**

Išleisdami Kazimierą į Lenkiją, lietuviai buvo gavę lenkų sutikimą, kad visa Podolė ir Voluinė bus pripažintos Lietuvai. Kazimieras tą pažadėjo savo privilegijoje ir priesaikoje. Bet kai jis nuvyko į Lenkiją, lenkai pareikalavo sau tų žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kazimiero laikais tankiau gyventa Podolės Braclavo srityje, o visa kita Podolė priklausė Lenkijai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

), taip ir Kazimiero laikais tankiau buvo gyvenama tik tikrojoj Lietuvoj, Palenkėj, Voluinėj ir Podo- lės Braclavo srityje (visa kita Podolė priklausė Lenkijai). O rytinės Lietuvos žemės, išskyrus didesniųjų miestų apy- linkes, buvo beveik negyvenamos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikštiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1393 m. Luckas perėjo tiesiogiai Vytauto žinion, 1394 m. jis panaikino Kijevo kunigaikš- tiją (Kijevą gavo Skirgaila), 1395 m. paskyrė savo vietininką Podolėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygimantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė beveik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Voluinės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tada Lietuvai buvo suduotas skaudus smūgis – karalius Žygi- mantas Augustas, palaikydamas Lenkiją, savo aktais prie jos prijungė be- veik pusę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijos (Palenkę ir Volui- nės, Kijevo ir Podolės (Braclavo) vaivadijas). Prijungtų sričių bajorai turėjo prisiekti Lenkijai, o jų atstovai dalyvauti Lenkijos Seime.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: 1362 m. prie Mėlynųjų Vandenų sumušęs totorius, Algirdas laimėjo plačią Podoliją palei Dniestrą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Sumušdamas totorius 1362 m. prie Būgo prieupio Mėlynųjų Vandenų — « Sine Wody » (arti Juodosios jūros), Algirdas laimėjo ne tik plačią Podoliją, turtingą žemę palei Dniestrą, bet ir patį Dniepro žemupį, kuris tada buvo tuščias^13. Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima. Šie galėjo ten įsikurti ir be Algirdo paramos. Dar nėra galutinai išaiškintas klausimas, kada Karijotaičiai yra pasirodę Podolėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino brolis Teodoras.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino brolis Teodoras. Galutinai senosios Rusios sostinę atėmęs iš totorių įtakos, ten Algirdas pasodino savo sūnų Vladimirą († 1398).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Kazokai Podolei ir Rusiai buvo svarbi jėga ginantis nuo totorių, todėl valdovas jiems mokėjo nedidelį atlygį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Podolei ir Rusiai jie svarbi Jėga ginantis nuo totorių, kurie, kazokų bijodami, per Dniestrą persikelti išdrįsta tik su- rinkę dideles pajėgas; todėl Jo Didenybė kazokams moka atlygį, nors ir labai nedidelį.“

CHOTINO MŪŠIS 1621 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Jadvyga anksčiau buvo kėlusi protestą dėl Podolijos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 m. pirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią Lietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl Podolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au­ ka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos reikalą^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Tuo metu Vytautas paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kaip tik tuo laiku Vytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jas­ trzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ). Pašauktas jis buvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulau­ žant lenkų papročius ir tradicijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Po Torno taikos Jogaila išsprendė lietuvių ir lenkų ginčą dėl Podolijos, 1403 m. davęs Vytautui vakarinę jos dalį su Kamieniecu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin­ čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg­ damas gyvo lenkų nepasitenkinimo^1 ), davė Vytautui lėno teisė­ mis taip pat tos žemės vakarinę dalį su Kamieniecu, išstumdamas iš čia karūnos seniūną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: 1333 m. Podolės vaivada Petras Goštautas iš Rusios ir Podolės į Vilnių atkvietė keturiolika pranciškonų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šios 19 Waddyngas, Mažesniųjų brolių ordino istorijos autorius, ir jo komen­ tatorius Antoni Melissanius de Macro pasakoja, kad dar 1333 metais (prieš Gedimino mirtį) Pet­ ras Goštautas, būdamas Podolės vai­ vada, iš Rusios ir Podolės atkvietęs į Vilnių keturiolika Šv. Pranciškaus regulos vienuolių vietoje anksčiau, 1325 metais, atvykusių su popie­ žiaus pasiuntinybe ir jau mirusių ar įvairiais laikais pagonių nukankin­ tų, ir apgyvendino juos prie Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Petras Goštautas per žmoną Bučiacką iš Podolės priėmė krikštą ir pagonišką dievaičių buveinę pavertė Šv. Petro bažnyčia.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Čia pirmiausia Petras Goš­ tautas, kunigaikščio Algirdo laikų didikas ir Vilniaus vaivada, per Bu- čiacką, paimtą iš Podolės žmoną, garsios anuomet didikų giminės, pa­ sikrikštijęs, kai ir Algirdas, per Tve­ rės kunigaikštytę Mariją, šventąjį krikštą priėmė, tą pagoniškąją die­ vaičių buveinę bažnyčia, tikrajam Dievui pavertė ir savo Globėjo, Šv. Petro, vardui pašventė. Čia pirmiau­ sia mūsų lietuvių tauta Dievui nu­ silenkė, kai anuomet Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Kijevo kunigaikštystė ir Podolė tuo metu priklausė Lietuvai ir siekė Dniepro bei Dniestro žiotis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

79 Kijevo kunigaikštystė ir Podolė, anais laikais nusidriekusi iki pat Dniepro ir Dniestro žiočių, priklau­ sė Lietuvai; Kafos* miestas prie Juo­ dosios jūros buvo svarbiausias Lie­ tuvos prekybinis uostas, jungęs su Rytais, iš kur prekės būdavo gabe­ namos į Kijevą; pastarajam tarpinin­ kaujant Vilnius, kaip valstybės sos­ tinė, palaikė prekybinius ryšius su Rytais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Kai kurie dvasininkų autoriai Goštautą laikė Podolės vaivada, pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėju ir vėlesniu Vilniaus vyskupu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vil­ nių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuo­ se]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo mies­ tu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 many­ mu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Bet­ gi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Vytautas buvo perleidęs Švitrigailai Kamenecą ir kitas Podolės pilis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

---- • ---- 209 III

Puslapis 226

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Po Vytauto mirties karalius Vladislovas Jogaila netrukus paskyrė savo vietininką Lietuvai. Švitrigaila, neseniai susi­ vienijęs su Vytautu, kuris jam buvo perleidęs Kamenecą ir kitas pilis Podolėje, paskubėjo atvykti į Vilnių anksčiau nei tas valdovas numirs ir, remiamas galingų šalininkų - rusų apeigų Lietuvos kunigaikščių bei didikų - labiausiai iš kitų Algirdaičių tiko į didžiuosius kunigaikščius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir kitų Podolės pilių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Taigi Švitrigaila Lenkijos labui atsisakė Kameneco ir tolesnių pilių Podolė­ je2, ir Vilniaus vyskupas Mikalojus, karaliaus įsakymu, sos­ tinės Šv. Stanislovo katedroje jį iškilmingai paskelbė didžiuo­ ju kunigaikščiu. Tačiau vos tik tai įvyko, Jogaila beveik iškart ėmė gailėtis savo pasirinkęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, suėmė Daugirdą Gedgailą ir atplėšė Podolę nuo Lietuvos Lenkijos naudai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo­ dami viršenybę Bučackiams. Įširdęs Švitrigaila tuomet jau vi­ sai nejautė savo įdūkio ribų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Netrukus Voluinėje ir Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kryžiuočių ordinu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netrukus Voluinėje bei Podolėje įsiplieskė karas su Lietuva ir valakais, o 1431 m. Didžiojoje Lenkijoje - su Kry­ žiuočių ordinu. Volumes gyventojai, jausdami karaliui anti­ patiją dėl trukdymo laisvai išpažinti savo tikėjimą ir dėl rusų apeigų cerkvių pakeitimo katalikiškomis bažnyčiomis, anaip­ tol nebuvo palankūs lenkams, o Švitrigailai šis žygis buvo ga­ nėtinai sėkmingas, taigi karalius, negalėdamas nieko jam pa­ tarti, sudarė su juo ilgalaikes paliaubas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Apsirūpinus artilerija ir amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siunčiami į Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Apsirūpinus ar­ tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu­ vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide­ les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy­ giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma­ gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry­ gos arkivyskupą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Pavadinimai šaltiniuose

• Podolė
• Podolija
• Podolija vadinamuose
• Podolijomis
• Podolijų

Laikotarpis ir datos

• datos: 1320 m.
• tipas: kraštas / regionas; istorinis kraštas / regionas