Santrauka
Dar nėra galutinai išaiškintas klausimas, kada Karijotaičiai yra pasirodę Podolėje. Iš Podolės Karijotaičių paminėtini Jurgis († 1374), Aleksandras († 1388), Konstantinas († 1388), Teodoras. Podolėje Karijotaičiai ėmė įvesti tvarką, statyti pilis (Kamieniecą, Smotryčą, Bakotą ir kt.), užvesti ūkinį gyvenimą.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Nėra galutinai išaiškinta, kada Karijotaičiai pasirodė Podolėje. | c-001 | |
| t-002 Podolės Karijotaičiams priklausė Jurgis, Aleksandras, Konstantinas ir Teodoras. | c-002 | |
| t-003 Podolėje Karijotaičiai ėmė įvesti tvarką, statyti pilis (Kamieniecą, Smotryčą, Bakotą ir kt.), užvesti ūkinį gyvenimą. | c-003 | |
| t-004 1366 m. vasarą Karijotaičiai Jurgis ir Aleksandras rėmė Kazimiero žygį prieš Liubartą. | c-004 | |
| t-005 Lietuvos kariuomenė buvo sudaryta iš Lietuvos valdovo Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų - Karijotaičių vadovaujamų karių. | c-005 | |
| t-006 Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp. | c-006 | |
| t-007 Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organizavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minėtas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis. | c-007 | |
| t-008 1366 vasarą Kazimieras, remiamas Mozūrijos Ziemovito ir Karijotaičių Jurgio ir Aleksandro, su kuriais Liubartas buvo suėjęs į konfliktą, padarė žygį. | c-008 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Nėra galutinai išaiškinta, kada Karijotaičiai pasirodė Podolėje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Menkai gyvenamoje Podolėje rado sau gerų žemių gausi Algirdo brolio Karijoto šeima. Šie galėjo ten įsikurti ir be Algirdo paramos. Dar nėra galutinai išaiškintas klausimas, kada Karijotaičiai yra pasirodę Podolėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Podolės Karijotaičiams priklausė Jurgis, Aleksandras, Konstantinas ir Teodoras.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Iš Podolės Karijotaičių paminėtini Jurgis († 1374), Aleksandras († 1388), Konstantinas († 1388), Teodoras. Šalia kitų, kurių vardai apytikriai tenustatomi, rodos, Karijoto sūnus buvo ir Borisas, pasižymėjęs sudarant Kriavo aktą. Podolėje Karijotaičiai ėmė įvesti tvarką, statyti pilis (Kamieniecą, Smotryčą, Bakotą ir kt.), užvesti ūkinį gyvenimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Podolėje Karijotaičiai ėmė įvesti tvarką, statyti pilis (Kamieniecą, Smotryčą, Bakotą ir kt.), užvesti ūkinį gyvenimą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Šalia kitų, kurių vardai apytikriai tenustatomi, rodos, Karijoto sūnus buvo ir Borisas, pasižymėjęs sudarant Kriavo aktą. Podolėje Karijotaičiai ėmė įvesti tvarką, statyti pilis (Kamieniecą, Smotryčą, Bakotą ir kt.), užvesti ūkinį gyvenimą. Drauge su Podole Lietuvos valstybėn buvo įjungta ir Kijevo kunigaikštystė, kuri jau nuo Gedimino laikų buvo didžiojo Lietuvos kunigaikščio priklausomybėje, kai Kijevą valdė jaunesnis Gedimino brolis Teodoras.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1366 m. vasarą Karijotaičiai Jurgis ir Aleksandras rėmė Kazimiero žygį prieš Liubartą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Atsisakęs minties pradėti karą su kryžiuo čiais, Kazimieras vėl ėmė ruoštis karui ir 1363 m. išsirūpino 12 metų atlaidus visiems, kurie kovos su netikėliais^22. 1366 vasarą Kazimieras, remiamas Mozūrijos Ziemovito ir Karijotaičių Jurgio ir Aleksandro, su kuriais Liubartas buvo suėjęs į konfliktą, padarė žygį. Tada Kęstutis buvo užimtas kovomis su ordinu, o Algirdas ruošėsi žygiui į Maskvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos kariuomenė buvo sudaryta iš Lietuvos valdovo Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų - Karijotaičių vadovaujamų karių.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvos kariuomenė buvo sudaryta iš Lietuvos valdovo Algirdo ir jo brolio Karijoto trijų sūnų - Karijotaičių vado- vaujamų karių. Jie susirėmė su Juodosios jūros pajūrio ir Krymo totorių teritori- jos trijų vadų-kunigaikščių Chadžibėjaus, Kutlugbugo, Dmitrijaus kariuomene.
Didžiausia tikimybė, kad Mėlynieji Van- denys, tai Siniuchos upė Pietų Ukrainoje, kairysis Pietinio Bugo intakas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mūšio padariniai „Pasakojime apie Podolę“ teigiama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, valdančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, patraukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Mūšio padariniai
„Pasakojime apie Podolę“ tei- giama, kad Lietuvos valdovo Algirdo brolio Karijoto, val- dančio Lietuvos Naugarduką, sūnūs - trys broliai Karijotaičiai, leidus Algirdui, su Lietuvos žemės pagalba, pa- traukė į Podolės žemę (Mažoji Podolė tarp Aukštutinių Pietinio Bugo ir Dniestro, taigi
į vakarus nuo minėtos mūšio vietos), kurioje nebuvo nė vie- nos pilies. Jie susidraugavę su vietiniais atamanais, ėmė ginti Podolės žemę, neduoti duok-
lės jų baskakams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organizavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minėtas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Algirdo remiami Karijotaičiai, įsitvirtinę Mažojoje Podolėje, vietiniams gyventojams pritariant, organi- zavo šio krašto gynybą nuo totorių puolimų bei grobimų, statė minė- tas Smotričo, Bakotos, Kameneco pilis. Pietinių žemių (Kijevo, Mažosios Podolės ir kt.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1366 vasarą Kazimieras, remiamas Mozūrijos Ziemovito ir Karijotaičių Jurgio ir Aleksandro, su kuriais Liubartas buvo suėjęs į konfliktą, padarė žygį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
1366 vasarą Kazimieras, remiamas Mozūrijos Ziemovito ir Karijotaičių Jurgio ir Aleksandro, su kuriais Liubartas buvo suėjęs į konfliktą, padarė žygį. Tada Kęstutis buvo užimtas kovomis su ordinu, o Algirdas ruošėsi žygiui į Maskvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |