Algirdas

Santrauka

Algirdas šiame šaltinyje rodomas kaip Lietuvos valdovas, valdęs rytines žemes ir plėtęs valstybę Rusios kryptimi. Jis siejamas su Vilniaus kunigaikštyste, Kijevo užėmimu, santuoka su Julijona ir pagonišku palaidojimu Vilniuje.

Vaidmenys

Lietuvos valdovas

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Algirdas valdė Krėvą ir Vitebską.		c-001
t-002 Kęstučiui užėmus Vilnių, Algirdas gavo valdyti Vilniaus kunigaikštystę.		c-002
t-003 1345 m. Algirdas, kaip visos Lietuvos valdovas, drauge su Kęstučiu susidūrė su ordinu.		c-003
t-005 1362 m. Algirdas sumušė totorius ties Mėlynaisiais Vandenimis, paėmė Kijevą ir pasodino ten savo sūnų Vladimirą.		c-005
t-006 Algirdas vedė Julijoną, siekdamas sąjungininko prieš Maskvą.		c-006
t-007 Algirdas buvo pagonis ir 1377 m. buvo sudegintas Vilniuje pagal pagonių papročius.		c-007
t-008 Algirdas buvo vienas paskutinių pagoniškų Lietuvos valdovų ir 1377 m. palaidotas pagoniškais papročiais.		c-008
t-009 Lietuvai įsiviešpataujant rytų erdvėje iki Okos aukštupių, Maskva Algirdui dar nepajėgė aktyviai atsispirti.		c-009
t-010 Paliuosuodamas Rusios žemes iš totorių jungo ir palikdamas ankstesnę tvarką, Algirdas labiausiai išplėtė savo valdžią į rytus ir pietus.		c-011 c-010
t-011 Algirdas vedė gerai organizuotą Lietuvos kariuomenę, kuri prie Mėlynųjų Vandenų sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus.		c-012
t-012 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV Algirdas reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais.		c-013
t-013 Tose pačiose derybose Algirdas reikalavo sugrąžinti Lietuvai baltų žemes vakaruose iki Alnos, Priegliaus ir Dauguvos.		c-013
t-015 Vytauto senelis ir vėliau jo dėdė Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas.		c-015
t-016 Valdovai buvo deginami iki pat krikšto: šaltiniuose išliko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio palaikų deginimo aprašymai.		c-016
t-017 Šiandien pripažįstama, kad epinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraščiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į Maskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi dar ir kitkuo –.		c-017
t-018 Lietuva liks savarankiška civilizacinė monada, todėl tiek Gediminas, tiek Algirdas, nelaukdami pripažinimo ir karūnos iš svetur, nemandagiai (Vakarų žvilgsniu) vadinsis karaliais.		c-018
t-020 Valdant Ldk Algirdui (1345–1377) Lietuva ne tik tampa didvalstybe, bet ir išplečia savo teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros.		c-020
t-021 Kijevas galėjo būti prijungtas 1322 m., valdant Gediminui, tačiau labiau linkstama manyti, kad Kijevą prijungė Algirdas po pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 m. ar 1363 m. Valdant Gediminui ir Algirdui išsiplėtė ne tik valstybės teritorija –.		c-021
t-022 Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.		c-022
t-023 Vilniaus „rusėnų pusėje“ jau Gedimino laikais stovėjo cerkvės: stačiatikės visų pirma buvo kai kurios didžiųjų Lietuvos kunigaikščių žmonos, tačiau stačiatikių būta ir valdovo dvare – Algirdas toleravo stačiatikybę, jei tai neprieštaravo jo, kaip valdovo.		c-023
t-024 O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė.		c-024
t-025 ## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos valdovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų.		c-025
t-026 Algirdas 1358 m. derybose su Karoliu IV reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes ir grąžinti Lietuvai baltų žemes vakaruose.		c-026
t-028 Algirdas gi su Kęstučiu pasidalino sunkų krašto vadovavimo darbą pusiau.		c-028
t-029 Abi Algirdo žmonos ir pirmosios pačios vaikai, buvo stačiati kių tikėjimo.		c-029
t-030 Tad kiek vėliau pas popiežių Urboną VI buvo pasiųsti kiti pasiunti niai su Poznaniaus vyskupu Dobrogosta, vieną kartą jau tar pininkavusiu tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo.		c-030
t-031 Jis, būdamas dar pranciškonų ku nigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vil niuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų ka ralienės Elžbietos, Jadvygos motinos.		c-031
t-032 Toks Vytauto pasisekimas prijungiant rusų žemes įvyko dėl stipriai įsigalėjusių tradicijų nuo Algirdo laikų; tai sustiprino ir jo būklę, ir galybę Lietuvoj, kas negalėjo neatsiliepti į jo elgesį su Lenkija.		c-032
t-033 Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku nigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis.		c-033
t-034 Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro).		c-034
t-035 Algirdas viešpatavo Vitebske ir Krėvoje ir dar Gediminui gyvam esant išgarsėjo mūšiais su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu.		c-035
t-036 Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas bei pats miestas perėjo į Algirdo rankas.		c-036
t-037 Apie 1345 m., Algirdui išvykus iš sostinės, Vilniaus prastuomenė užėmė pranciškonų vienuolyną ir nužudė vienuolius.		c-037
t-038 Algirdas viešai nubaudė to žiauraus poelgio vadei vas ir liepė paskelbti visame krašte valią nevaržomiems gyventi visiems krikščionių vienuoliams ir laisvę išpažinti savo tikėjimą.		c-038
t-039 1377 m. birželio pabaigoje Algirdas su žmona ir vaikais buvo Vilniuje, kai priešai sustojo prie miesto.		c-039
t-040 Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da rė gyvą.		c-040
t-041 1440 m. privilegijoje Vilniaus miestiečių laisva prekyba be muito vadinta Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos laisvės atnaujinimu.		c-041

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Algirdui priklausė Krėva ir Vitebskas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Mirdamas jis paliko 7 sūnus. Jau anksčiau visi jie buvo gavę po sritį. Vyriausias sūnus, Man- v y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir- das — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Algirdas gavo valdyti Vilniaus kunigaikštystę.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kęstučiui iš Trakų buvo visai netoli Vilnius, tad jisai ir pradėjo veikti. Netikėtai užėmęs Vilnių, jis pasikvietė Algir- dą ir užleido jam valdyti visą Vilniaus kunigaikštystę. Jaunu- čiui buvo duota Zaslaulio kunigaikštystė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Algirdas 1345 m. kaip valdovas kariavo su ordinu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Algirdo ir Kęstučio laikais nuolat ėjo kovos su kryžiuočiais, bet vis be lemiamos persvaros. Daugiausia su jais teko kovoti Kęstučiui, kuriam dažnai čia padėdavo ir Al- girdas. Pirmą kartą, kaip visos Lietuvos valdovas, Algirdas, drauge su Kęstučiu, susidūrė su ordinu tais pačiais metais, kai buvo nuo sosto pašalintas Jaunutis (1345 m.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Algirdas 1362 m. perėmė Kijevą ir pasodino ten savo sūnų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kijevas priklausė Lietuvai jau Gedimino laikais, tačiau į jį vis dar kišos totoriai. Todėl Algirdas 1362 m. suruošė į tas sritis žygį, sumušė totorius ties Mėlynaisiais Vandenimis ir paėmė Kijevą į savo valdžią. Senasis kunigaikštis buvo pašalintas, o į jo vietą pasodintas Algirdo sūnus Vladimiras.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Algirdas vedė Julijoną, ieškodamas sąjungos prieš Maskvą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Rinkdamas į savo valdžią centrinės Rusijos kunigaikštystes, jis irgi susidūrė su sustiprė- jusią Maskva. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Kadangi tuo metu Tverė varžėsi su Maskva dėl įtakos, tai Algirdui teko net kelis kartus padėti savo svainiui prieš Maskvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Algirdas buvo pagonis ir po mirties sudegintas Vilniuje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Visi jo vaikai, gimę Vitebske, buvo krikštyti rytų Bažny- čios apeigomis; bet tie, kurie gimė Vilniuje, buvo pagonys. Ir pat- sai Algirdas buvo pagonis. 1377 m. miręs, jis buvo sudegintas ant laužo Vilniuje ir palaidotas pagonių papročiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Algirdas buvo vienas paskutinių pagoniškų Lietuvos valdovų ir 1377 m. palaidotas pagoniškais papročiais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

« Lietuvos diecezijai » buvo lemta greitai žlugti, ypač, kai jos vyskupas Kristijonas jau 1259 m. turėjo galutinai pasitraukti Vokietijon^7 , iš kurios ir jo įpėdiniai kojos lietuvių žemėn nebeįkėlė. Atsakymo reikalauja ir kitas faktas. Matomai Lietuvos valdo vai, kurie iki 1385 m. dar buvo pagonys, ar buvo pagoniškais pa pročiais palaidojami (paskutinieji jų, Algirdas 1377 m. ir Kęstutis 1382 m.), ir savo valdomą lietuvių tautą patys tebelaikė dar pago niška.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Maskva Algirdui dar nepajėgė aktyviai atsispirti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Atskirą didelę epochą sudarė Lietuvos istorijoje, kai lietuviai įsiviešpatavo anoje rytų erdvėje iki Okos aukštupių (anapus Dniep ro). Lietuva tada buvo ofenzyvoje. Tad rivalizuojanti Maskva Algirdui dar nepajėgė aktyviai atsispirti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Algirdas labiausiai išplėtė savo valdžią į rytus ir pietus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lietuviai, akivaiz džiai įsitikinę, kaip ordino žemėse su krikštijimu buvo susijęs pavergimas, norėjo apdrausti savo saugumą ir reikalavo garantijų. Besitęsiantys kruvini karai, kurių metu ordinas nė karto (iki 1382) nesiderėjo dėl Lietuvos kunigaikščių krikšto, sunkino apsispren dimą O valdantieji kunigaikščiai atsižvelgė ir į nusistatymus Aukštaičių ir Žemaičių, kurie labiausiai nešė įtemptos kovos naštą. Paliuosuodamas Rusios žemes iš totorių jungo ir « po senovei» (po staremu) palikdamas iš anksčiau susidėsčiusią tvarką, Algirdas savo valdžią labiausiai išplėtė į rytus ir į pietus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Algirdas papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Veržimąsi dik tavo pati geopolitinė padėtis. Nė vienas Lietuvos valdovas XIV amž. neatsisakė nuo užvaldymo naujų slaviškųjų žemių, kur gau sioms Gedimino vaikų šeimoms lengvai buvo galima išskirti reika lingas dalis. Vytauto senelis ir vėliau jo dėdė Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-012

Santrauka: Algirdas šaltinyje rodomas kaip Mėlynųjų Vandenų pergalės karvedys.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Algirdas derybose su Karoliu IV formuluoja plačią antimongolišką ir teritorinę programą.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pasiekęs neregėtą galybę rytuose, Algirdas 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV išdidžiai reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais ir sugrąžinti Lietu- vai baltų žemes vakaruose iki Alnos ir Priegliaus bei Dauguvos. Kryžiuočiai į tai atsakė 1360 m. prasidėjusiomis intensyviomis puolamosiomis operacijomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Vytauto senelis ir vėliau jo dėdė Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nė vienas Lietuvos valdovas XIV amž. neatsisakė nuo užvaldymo naujų slaviškųjų žemių, kur gau sioms Gedimino vaikų šeimoms lengvai buvo galima išskirti reika lingas dalis. Vytauto senelis ir vėliau jo dėdė Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas. Jiedu užvaldė jas ne tik ginklu, bet ir taikiu būdu, net giminystėmis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Valdovai buvo deginami iki pat krikšto: šaltiniuose išliko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio palaikų deginimo aprašymai.