Santrauka
Algirdas šiame šaltinyje rodomas kaip Lietuvos valdovas, valdęs rytines žemes ir plėtęs valstybę Rusios kryptimi. Jis siejamas su Vilniaus kunigaikštyste, Kijevo užėmimu, santuoka su Julijona ir pagonišku palaidojimu Vilniuje.

Pagrindinis atvaizdas
Algirdo mirtis XVI a. Rusios iliustruotajame metraštyje.
TiesioginisRankraštisPirminis
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Algirdas) Atidaryti šaltinį
8 vaizd. / 8 tiesiog. / 0 susij.
Vaidmenys
- Lietuvos valdovas
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Algirdas buvo vienas paskutinių pagoniškų Lietuvos valdovų ir 1377 m. palaidotas pagoniškais papročiais. |
| t-002 Lietuvai įsiviešpataujant rytų erdvėje iki Okos aukštupių, Maskva Algirdui dar nepajėgė aktyviai atsispirti. |
| t-003 Algirdas paliuosavo Rusios žemes iš totorių jungo, paliko jose ankstesnę tvarką ir išplėtė valdžią į rytus bei pietus. |
| t-004 Algirdas vedė gerai organizuotą Lietuvos kariuomenę, kuri prie Mėlynųjų Vandenų sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus. |
| t-005 1358 m. derybose su Šv. Romos imperatoriumi Karoliu IV Algirdas reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes kovoti su mongolais. |
| t-006 Tose pačiose derybose Algirdas reikalavo sugrąžinti Lietuvai baltų žemes vakaruose iki Alnos, Priegliaus ir Dauguvos. |
| t-007 Algirdas valdė Krėvą ir Vitebską. |
| t-008 Kęstučiui užėmus Vilnių, Algirdas gavo valdyti Vilniaus kunigaikštystę. |
| t-009 1362 m. Algirdas sumušė totorius ties Mėlynaisiais Vandenimis, paėmė Kijevą ir pasodino ten savo sūnų Vladimirą. |
| t-010 Algirdas vedė Julijoną, siekdamas sąjungininko prieš Maskvą. |
| t-011 Algirdas buvo pagonis ir 1377 m. buvo sudegintas Vilniuje pagal pagonių papročius. |
| t-012 Algirdas buvo Gedimino sūnus ir Jogailos tėvas. |
| t-013 1440 m. privilegijoje Vilniaus miestiečių laisva prekyba be muito vadinta Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos laisvės atnaujinimu. |
| t-014 Algirdas, laimėjęs sostą ir įsitraukęs į karus su Rusia, netrukus išvyko iš Vilniaus. |
| t-015 Algirdas buvo vyriausias iš brolių. |
| t-016 Lietuvos metraščiuose užrašyti Ldk Algirdo žygiai į Maskvą laikomi epinius pasakojimus atitinkančiu siužetu. |
| t-017 1365 m. Algirdas su Kęstučiu, Patriku ir Aleksandru įsiveržė į Ordino valdas, jas nuniokojo ir ugnyje paaukojo vokietį belaisvį. |
| t-018 Algirdas buvo Seversko kunigaikščio Dmitrijaus Kaributo tėvas. |
| t-019 Algirdas iš senosios Kijevo Rusios įsigijo plačias teritorijas. |
| t-020 1440 m. privilegijoje Vilniui atnaujintos senos laisvės, suteiktos Algirdo ir jo įpėdinių. |
| t-021 Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas bei pats miestas perėjo į Algirdo rankas. |
| t-022 Algirdo ir Kęstučio palaikų deginimo aprašymai išliko istoriniuose šaltiniuose. |
| t-023 Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas bei pats Vilnius perėjo į Algirdo rankas. |
| t-024 Nuo Algirdo laikų įsigalėjusios tradicijos padėjo Vytautui prijungti rusų žemes. |
| t-025 Lietuvos valdovas Algirdas prie Mėlynųjų vandenų vedė Lietuvos kariuomenę, kuri sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus. |
| t-026 Valdant Ldk Algirdui 1345–1377 m. Lietuva tapo didvalstybe ir išplėtė teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros. |
| t-027 Algirdas valdė Vitebską ir Krėvą, o dar Gediminui gyvam esant išgarsėjo mūšiuose su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu. |
| t-028 1377 m. birželio pabaigoje Algirdas su žmona ir vaikais buvo Vilniuje, kai priešai sustojo prie miesto. |
| t-029 Algirdas, nelaukdamas pripažinimo ir karūnos iš svetur, vadinosi karaliumi. |
| t-030 Po Vilniaus pilių įkūrimo Vilnius tapo Algirdo sostine. |
| t-031 Algirdas viešpatavo Vitebske ir Krėvoje ir dar Gediminui gyvam esant išgarsėjo mūšiais su Mazovija, Rusia ir Prūsijos ordinu. |
| t-032 Algirdas 1358 m. derybose su Karoliu IV reikalavo iškelti kryžiuočius į rytų stepes ir sugrąžinti Lietuvai vakarines baltų žemes. |
| t-033 Algirdo valdymo ir rūpesčio dėka Lietuvoje plitusi prekyba palaikė Vilniaus gyvybingumą. |
| t-034 Algirdas valdė Lietuvą Vilniuje, o Kęstutis tuo pat metu valdė Trakuose. |
| t-035 Algirdas kartais gyvendavo Paneriuose, kurie Balińskio laikais priklausė Vilniaus kapitulai. |
| t-036 Algirdas leido Romos vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apeigas. |
| t-037 Algirdo ir Kęstučio laikais Lietuvoje kursavo Čekijos grašiai, kurių 60 sudarydavo vieną rublį. |
| t-038 Poznanės vyskupas Dobrogostas buvo tarpininkavęs tarp popiežiaus Inocento VI ir didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo. |
| t-039 Abi Algirdo žmonos ir pirmosios žmonos vaikai buvo stačiatikių tikėjimo. |
| t-040 Labiau linkstama manyti, kad Algirdas prijungė Kijevą po pergalės prieš Aukso ordą prie Mėlynųjų Vandenų 1362 ar 1363 m. |
| t-041 Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. |
| t-042 Algirdas ir Kęstutis pasidalijo Lietuvos vadovavimo darbą pusiau. |
| t-043 Lietuvos valdovas Algirdas prie Mėlynųjų vandenų vedė Lietuvos kariuomenę, kuri sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus. |
| t-044 Algirdas nubaudė pranciškonų žudynių vadus ir paskelbė vienuoliams laisvę gyventi bei išpažinti tikėjimą. |
| t-045 Algirdo valdymo ir rūpesčio dėka Lietuvoje plitusi prekyba palaikė Vilniaus gyvybingumą. |
| t-046 Kęstutis užleido valdžią Algirdui, nors pats buvo pašalinęs Jaunutį ir, pasak Kojelavičiaus, turėjo daugiau teisių į valdžią. |
| t-047 Kęstutis ir Algirdas sutarė, kad Algirdas gaus didžiojo kunigaikščio titulą, o kitą valdžią jie dalysis lygiomis. |
| t-048 Algirdas įsakė kariuomenei sustoti ir pasirengti kautynėms, kai priešo kunigaikščiai rengėsi stoti į mūšį. |
| t-049 Algirdas, žmonos Julijonos prašymu sutikęs priimti krikščionybę, Vitebsko rusams pastatė porą šventovių. |
| t-050 Algirdas išvarė Teodorą Karijotaitį iš valdų, užėmė Podolės pilis ir paskyrė Goštautą Podolės seniūnu. |
| t-051 Algirdas ir Aleksandras Karijotaitis nuniokojo daug Prūsijos vietų, sugriovė Tilžės ir Ragainės pilis ir išsivarė 800 belaisvių. |
| t-052 Algirdas išstūmė svetimšalius iš Kijevo ir Volynės žemių, o užimtą kraštą padalijo brolio Karijoto sūnums. |
| t-053 Simonas Olelkaitis citatoje pristatomas kaip Slucko kunigaikštis ir Algirdo proanūkis. |
| t-054 Narbutas Algirdą vadina Smolensko kunigaikštytės Olgos sūnumi, gimusiu 1296 m., ir jo vardą aiškina kaip „Olgos meilę“. |
| t-055 Narbutas rašo, kad apie 1331 m. Algirdo žmona Julijona įsakė panaikinti Ragučio maldyklą ir jos vietoje įkūrė cerkvę. |
| t-056 Narbutas mini Algirdo privilegijos nuorašą, kuriuo patvirtinta riteriška kilmė ir herbas su strėlių ryšuliu raudoname lauke. |
| t-057 Vilniaus „rusėnų pusėje“ jau Gedimino laikais stovėjo cerkvės: stačiatikės visų pirma buvo kai kurios didžiųjų Lietuvos kunigaikščių žmonos, tačiau stačiatikių būta ir valdovo dvare – Algirdas toleravo stačiatikybę, jei tai neprieštaravo jo, kaip valdovo. |
| t-058 O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė. |
| t-059 Žygūnas susitiko su Algirdu Krėvoje, ir didysis kunigaikštis Algirdas pa siskubino ir greitai atvyko pas savo brolį kunigaikštį Kęstutį. |
| t-060 APIE DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO ALGIRDO 2YG\| 1 PODOLĘ, TOTORIŲ SUMUŠIMA IR KARIJOTO GEDIMINAICIO ŠONŲ KARIJOTAICIŲ ĮSIGALĖJIMĄ PODOLĖJE 1351 metai. |
| t-061 Ir didysis kunigaikštis Algirdas su visomis Lietuvos pajėgomis išžygiavo į Podolę; išgirdęs apie tai, kunigaikštis Teo doras Karijotaitis pabėgo iš Podolės žemės pas veng rus ” , o į miestus įvedė moldavų įgulas. |
| t-062 2 0 PRIEDAI Prieš mūsų tėvo tėvui žūvant, mūsų senelis 1 vieton savęs davė aukščiausią valdžią Vilniuje Jaunučiui; Jogailos tėvui Algirdui — valdžią Vitebske, o mano tė vui kunigaikščiui Kęstučiui—Trakuose. |
| t-063 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės. |
Ryšiai
- Žmonos: Julijona Vitebskietė, Marija (Algirdo žmona)
- Sutuoktiniai: Marija (Vitebsko sosto įpėdinė)
- Sūnūs: Andrius Algirdaitis, Dimitras Kaributas, Dmitrijus Kaributas, Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.), Karigaila, Narimantas (Pinsko kunigaikštis), Simonas Lengvenis (valdovas, XIV a.), Vladimiras (Algirdo sūnus), Vladimiras Algirdaitis, Vladislovas Jogaila
- Tėvai: Gediminas (Lietuvos didysis kunigaikštis, XIV a.)
- Broliai: Karijotas, Narimantas (Pinsko kunigaikštis), Narimantas Gediminaitis
- Algirdas (Lietuvos valdovas) valdė Krėva, Lietuva, Podolė, Vilnius, Vitebskas
- Algirdas (Lietuvos valdovas) puolė Brianskas
- Algirdas (Lietuvos valdovas) apgulė Maskva
- Algirdas (Lietuvos valdovas) užėmė Kijevas, Mstislavlis, Podolė, Toropiec
- Algirdas (Lietuvos valdovas) gynė Pskovas
- Algirdas (Lietuvos valdovas) siuntė į Vilnius
- Algirdas (Lietuvos valdovas) surengė žygį į Maskva, Nadruva
- Algirdas (Lietuvos valdovas) kariavo prieš Totoriai
- Algirdas (Lietuvos valdovas) dalyvavo mūšyje Mėlynųjų Vandenų mūšis (1362 m.)
- Algirdas (Lietuvos valdovas) gyveno Paneriai
- Algirdas (Lietuvos valdovas) paskyrė Goštautas (vyskupas, XV a.), Petras Goštautas
- Algirdas (Lietuvos valdovas) rėmė Karijotaičiai