Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
10 teiginių13 įrašų27 ryšiai
Mstislavlis – istorinis miestas prie Vechros, Sožo intako, išsiskiriantis kaip svarbi karinių susidūrimų ir valdžios kovų vieta. Iki 1362 m. Algirdas jį užėmė kartu su Smolensko kunigaikštijai priklausiusiais Mogiliavu ir Toropiecu. Vėliau, būdamas sąjungoje su Andriumi, Mstislavlį užvaldė Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas, tačiau maištininkai netrukus buvo įveikti. Vieno puolimo metu mieste gynėsi kunigaikštis Karigaila, o kovo 18 dieną prasidėjęs šturmas tęsėsi dešimt dienų. Mstislavlio apylinkės taip pat tapo mūšio vieta: čia žuvus Sviatoslavui, jo sūnus Jurgis pažadėjo paklusnumą Jogailai, o vėlesni šaltiniai mini prie miesto vykusius išpuolius ir patrankomis grįstą puolimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
|
|
| Infrastruktūra |
|
|
Patikrinti teiginiai
Iki 1362 m. Algirdas užėmė Smolensko kunigaikštijai priklausiusį Mstislavlį, Mogiliavą ir Toropiecą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
jo garnizonai įsikūrė Rževe ir Bialoje. Iki 1362 jis užėmė Smolensko kunigaikštijai priklausantį Mogiliavą, Toropiecą, Mstislavlį ir kt. Pats Smolenskas tapo apsuptas Algirdo valdomis, taigi jo valiai (^16) **MLLG, V, 1907, 358-361 p.
Mstislavlyje gynėsi kunigaikštis Karigaila, o puolimas kovo 18 dieną tęsėsi dešimt dienų.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Netrukus, grįžęs į Smolenską, pasiėmė puolimo technikos, dar apginklavo žmonių ir vėl įsiveržė į didžiojo kunigaikščio žemes, pasiekė Mstislavlio miestą1 ir kovo 18 dieną apsupo. Jame gynėsi kunigaikštis Karigaila; be perstojo dešimtį dienų tęsėsi puolimas, kasdien vis įnirtingiau pradedamas.
Lietuvos metraštis vaizduoja, kad Gavėnios metu Svetoslavas su Smolensko bajorais patraukė į Mstislavlį ir ten praliejo daug krikščioniško kraujo.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir prisikariavę bei paėmę belaisvių, bet neįveikę pilių sugrįžo, iš kur atėję. Tą pačią žiemą, Gavėnios metu, Svetoslavas su Smolensko bajorais ėmė tartis dėl krikščionių kraujo praliejimo ir patraukė į Mstislavlio miestą8 . Sustoję prie ## Puslapis 89 Mstislavlio, pradėjo šturmuoti miestą ir daužyti iš patrankų, o savo karius paleido po Mstislavlio žemų ir praliejo daug krikščioniško kraujo.
Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo paklusnumą Jogailai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pačiam Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo Jogailai paklusnumą. O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.
Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį. Bet maištininkai greitai buvo įveikti.
Mstislavlio mūšis įvyko prie Sožo intako Vechros.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Mūšis įvyko prie Sožo intako Vechros, prie kurios stovi Mstislavlis.
Po Žygimanto mirties kunigaikštis Jurgis Lengvenaitis išvyko į Mstislavlį.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Po Žygimanto mirties ponai juos netrukus paleido, ir kunigaikštis Lengvenaitis išvyko į Mstislavlį
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.) | — | 5 | 7 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 3 | 3 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |