Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio valPo pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus. Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske.
Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, \nprisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybė\nje praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstu\nčio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iš\nkamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir \nnesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jo\ngailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23. Ir po \nmetų, mirus tėvui, Vladislovas Varnietis nesipriešino, kad \nŽygimantui būtų patvirtintos teisės ir privilegijos į Didžią\nją Kunigaikštystę24.\nTačiau šis Žygimanto galios išaugimas, matyt, bus lėmęs \ntai, kad greičiau atsiskleidė neigiami jo polinkiai: apiplėšus \nžudyti ne tik pavienius jam įtartinus asmenis, bet ir ištisas \nšeimas. Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypa\ntingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vie\nno buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių \nneramumų grėsmę.
Stanislovo katedroje\nVilniuje paskelbė susirinku\nsiems žmonėms popiežiaus raštą, kuriuo Žygimantas bei\nvisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojai\nbuvo atleidžiami nuo priesaikos, prieš metus duotos\nBoleslovui. Tada Žygimantas pagal senus papročius\nbuvo maršalų paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu ir pa\nkeltas į sostą, į dešinę jam įteikiant apnuogintą ka\nlaviją, kurį buvo atsiuntęs karalius. Dėl šių iškilmių\ndidžiai susikrimto Liudvikas, Toninės komtūras, kuris\nsu trimis savo draugais, kryžiuočių ordino riteriais, gy\nveno Vilniuje, prisidengdamas pasiuntinio skraiste, o iš\ntikrųjų uoliai eidamas žvalgo pareigas.
Mat Boleslovas dėl tiesiog neįtikimo žiauru\nmo atstūmė beveik visus nuo savęs ir galop užsitraukė\nypatingą neapykantą tų, kurie, kilę iš seniausių lietu\nvių šeimų, negalėjo pakęsti, kad jis, pataikaudamas sa\nvo žmonai rusei, Tverės kunigaikščio dukteriai, skyrė\nžymiausias pareigybes beveik vien maskvėnams bei\nrusams. Kai Žygimantas, išvykęs iš Seversko, pasiekė\nLietuvą, neraginami suplaukė pas jį didikai bei bajo\nrai, iš kurių netrukus susidarė tikra kariuomenė. Žy\ngimantas nutarė, skubiai ir slaptai ištraukus į žygį,\nužklupti Boleslovą Ašmenoje, kur šis nerūpestingai lei\ndo laiką, čia jį suimti ir pasiųsti karaliui.
Antrame\nskyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai\ntėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas. Trečiame skyde, į\ndešinę nuo kunigaikščio, yra kryžius, einantis beveik per visą\nskydą; šis skydas priklauso Senųjų Trakų miestui . Ketvirta\nme skyde - visu ūgiu stovintis šarvuotas riteris su smailiaviršiu\nšalmu ant galvos; dešine ranka jis remiasi į nulaužtą medžio\nkamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, lai\nko kažką panašaus į pasagą.
Antrame skyde - bėgantis lokys, nugręžtas į dešiniąją skydo pusę; tai tėvoninės Žemaičių kunigaikštystės herbas. Trečiame skyde, į dešinę nuo kunigaikščio, yra kryžius, einantis beveik per visą skydą; šis skydas priklauso Senųjų Trakų miestui . Ketvirta me skyde - visu ūgiu stovintis šarvuotas riteris su smailiaviršiu šalmu ant galvos; dešine ranka jis remiasi į nulaužtą medžio kamieną su dalimi šakų, o kairiojoje, šiek tiek pakylėtoje, lai ko kažką panašaus į pasagą.
Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas pri vedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio.
Bajorų luomui pripažintos lengvatos negali būti teikiamos tiems, kurie neišpažįsta katalikų tikėjimo ir išsižada paklusnumo popiežiui". Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas pri vedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo ir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švit rigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravos lavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais ka talikais bei Lenkijos ponais.
Kaip žinoma, šių unijos sąlygų įgyvendinimas pri\nvedė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skilimo \nir karo tarp Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio. Švit\nrigaila rėmėsi Rusios kunigaikščiais ir bajorais pravos\nlavais, o Žygimantas — Lietuvos didikais ir bajorais ka\ntalikais bei Lenkijos ponais. Skilimą pavyko pašalinti, \nsulyginus — bent formaliai — pravoslavų feodalų (ne \ndvasininkų) teises su to paties luomo katalikų teisė\nmis.
Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai ## Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m. Kazimierui. S *Ė - Pabaisko mūšyje Livonijos Suomijos įlanka ) | Jogailaičiui.
Tai buvo „Žalgiris“ Livonijos ordinui. Didysis ku- nigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske. Švitrigaila Algirdaitis siekė Lietuvos valstybės savarankiškumo, jos žemių neliečiamybės, nereiškė paklusnumo Jogailai ir Lenkijai.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
