Santrauka

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai Puslapis 69 Žygimanto Kęstutaičio valPo pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus. Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Žygimantas Kęstutaitis rugsėjo 1 d. buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.c-001
t-002 Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus.c-002
t-003 Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske.c-003
t-005 1432 m. rugsėjo 23 d. Žygimantas Kęstutaitis suteikė Vilniaus miestiečiams laisvę prekiauti be muito Lietuvos žemėje.c-005
t-006 Žygimantas Kęstutaitis įsakė Švitrigailos pasiuntinius valkioti gatvėmis ir paskandinti.c-006
t-007 Žygimantas Kęstutaitis Pabaisko pergalės atminimui mūšio lauką pavadino Pabaisku ir pastatė parapijos bažnyčią.c-007
t-008 Žygimantas Kęstutaitis žudė jam įtartinus asmenis ir ištisas šeimas, prieš tai juos apiplėšęs.c-008
t-009 1440 m. balandį sąmokslininkai Trakų pilyje nužudė Žygimantą Kęstutaitį, o jo sūnų Mykolą ištrėmė.c-009

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Žygimantas Kęstutaitis rugsėjo 1 d. buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai

Puslapis 69

Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m. Kazimierui. S *Ė - Pabaisko mūšyje Livonijos Suomijos įlanka ) | Jogailaičiui.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos didysis kunigaikštis Žygi- mantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui

68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m. rugsėjo 1 d.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tai buvo „Žalgiris“ Livonijos ordinui. Didysis ku- nigaikštis Žygimantas Kęstutaitis pergalei

atminti pastatė parapinę bažnyčią (1436- 1440 m.), kuri daug kartų perstatyta ir šiandien tebestovi Pabaiske.

Švitrigaila Algirdaitis siekė Lietuvos valstybės savarankiškumo, jos žemių neliečiamybės, nereiškė paklusnumo Jogailai ir Lenkijai.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: 1432 m. rugsėjo 23 d. Žygimantas Kęstutaitis suteikė Vilniaus miestiečiams laisvę prekiauti be muito Lietuvos žemėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­ pročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos ir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­ toje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­ rių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo 17 Apie tai didžiajam magistrui pra­ neša komtūras iš Lealio, iš Rygos, laiške, datuotame 1432 metų rugpjū­ čio 19 d. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon., I, Nr. 1330. 18 Kryžiuočių knechtas Hansas Baigas 1432 metų rugsėjo 8 dieną iš Trakų rašo didžiajam magistrui, kad: „Žy­ gimantas, naujas Lietuvos didysis kunigaikštis, visiems, turintiems iš tėvų paveldėto turto, suteikia garan­ tijų pagal Magdeburgo teises, kaip ir tiems, kuriems seniau jo brolis Vy­ tautas paskyrė dovanojimus, ir taip pelno miestiečių palankumą. Visi kalba: „O, koks mums maloningas yra mūsų valdovas, Švitrigaila to ne­ darė. Už mūsų Žygimantą esame pasirengę numirti/’ Kotzebue Switrig., p . 8 6 . 217

Puslapis 234

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS teisių atnaujinimą ir patvirtinimą dviem privilegijomis lo­ tynų ir rusų kalbomis - katalikų ir stačiatikių tikėjimo gy­ ventojams.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Žygimantas Kęstutaitis įsakė Švitrigailos pasiuntinius valkioti gatvėmis ir paskandinti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Savo ruožtu, Žygimantas, toks pat žiaurus ir nesantū­ rus, tenkindamas savo kerštą, kai jam buvo išduoti pas ka­ ralių Vladislovą Jogailą vykstantys Švitrigailos pasiuntiniai, atkeršijo įsakydamas juos pa valkioti gatvėmis, o paskui pa­ skandinti. O Manvydas, Trakų vaivada, buvo sučiuptas ir, Žygimanto įsakymu, nukirsdintas20. Vėl įsiliepsnojo kelerius metus trukęs karas tarp rusų, vadovaujamų Švitrigailos, ir Lietuvos, valdomos Žygimanto.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Žygimantas Kęstutaitis Pabaisko pergalės atminimui mūšio lauką pavadino Pabaisku ir pastatė parapijos bažnyčią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Žygimantas, no­ rėdamas įamžinti šią didžią pergalę, laimėtą jo sūnaus narsumo ir, žinoma, lenkų pulkų karingumo dėka, mūšio lauką pavadino Pabaisku, o per jį tekantį mažą upelį - Vik­ torija ir toje vietoje pastatė parapijos bažnyčią22. Ši svarbi Pabaisko pergalė, apsaugojusi nuo naujo antpuolio Lietu­ vos sostinę, turėjo didelės įtakos tolesniam visos Lietuvos likimui.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Žygimantas Kęstutaitis žudė jam įtartinus asmenis ir ištisas šeimas, prieš tai juos apiplėšęs.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau šis Žygimanto galios išaugimas, matyt, bus lėmęs tai, kad greičiau atsiskleidė neigiami jo polinkiai: apiplėšus žudyti ne tik pavienius jam įtartinus asmenis, bet ir ištisas šeimas. Vasaliniai kunigaikščiai ir Lietuvos bajorai tapo ypa­ tingu jo neapykantos taikiniu, išžudyti juos visus aliai vie­ no buvo vienintelis jo tikslas, vos tik nustojo jautęs išorinių neramumų grėsmę. Net pirkliai negalėjo jaustis saugūs dėl jo nežaboto gobšumo, ir Vilnius ėmė vis labiau smukti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-009

Santrauka: 1440 m. balandį sąmokslininkai Trakų pilyje nužudė Žygimantą Kęstutaitį, o jo sūnų Mykolą ištrėmė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil­ niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar­ butas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš­ čių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27. Kaip vienintelis prisiminimas, kad būta jo gyvenime akimirkų, ka­ da jis norėjęs tapti geradariu, liko tiktai Vilniaus vyskupui ir kapitulai šio kunigaikščio suteikti dovanojimai28.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai