Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Trakai

LaikotarpisXXVI1000–1586

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.

Santrauka

Trakai šiame šaltinyje minimi kaip derybų ir valdžios centras, Kęstučio valdų vieta ir viena iš tankiau apgyventų bei valdovo būstinei artimų žemių.

Trakų salos pilies griuvėsiai XIX a. Napoleono Ordos atvaizde.

Pagrindinis atvaizdas

Trakų salos pilies griuvėsiai XIX a. Napoleono Ordos atvaizde.

TiesioginisVaizdas

Napoleon Orda • 19 th century • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Trakai) Atidaryti šaltinį

1 vaizd. / 1 tiesiog. / 0 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis iš Trakų su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis.
t-002 Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį, Skirgaila liepos 20 d. įtikino jos įgulą pasiduoti.
t-003 Žygimantas Kęstutaitis rugsėjo 1 d. buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
t-004 Gediminas Galvės ežero pusiasalyje pastatė Trakų pilį, kuri ilgą laiką buvo laikoma antrąja Lietuvos sostine.
t-005 Pasakojime Gediminas po Trakų pilies įkūrimo medžiojo apylinkėse ir pasiekė Šventaragio slėnį už keturių mylių nuo Trakų.
t-006 Algirdas valdė Vilniuje, o Kęstutis - Trakuose.
t-007 Prie Strėvos upės Trakų paviete žemaičių būriai tankiame miške iš pasalų apsupo atsitraukiančią kariauną.
t-008 Nuo 1400 m. Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras Trakuose šimtmetį svarstė svarbiausius Lietuvos reikalus.
t-009 1384 m. Vytauto privilegijoje Trakai apibūdinti kaip svarbus Lietuvos miestas, kuriame jau būta krikščionių bažnyčių.
t-010 Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną.
t-011 1383 m. Vytautas su magistru Zollneriu žygiavo prie Skirgailos valdytų Trakų, kurie jam greitai pasidavė.
t-012 1507 m. Melnike patvirtinta Trakų žydų privilegija, jų teisės, laisvės ir kitos privilegijoje aprašytos priklausomybės.
t-013 To žygio metu paimti karaimai, tikėtina, buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
t-014 Kęstučiui ir Vytautui rugpjūčio 3 d. atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai.
t-015 1505 m. Šach Achmedas buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje, o paskui pasiųstas gyventi į Trakus.
t-016 Mykolas žadėjo paklusti Kazimierui ir prašė, kad jam būtų palikti Trakai bei nubausti tėvo žudikai.
t-017 Jogaila Kęstutį laikė artimiausiu varžovu, nes šis gyveno Trakuose, todėl pirmiausia siekė juo atsikratyti.
t-018 Kęstučio valdos, įskaitant dalį tikrosios Lietuvos su Trakais, dėl kaimynystės su kryžiuočiais nebuvo saugios.
t-019 1492 m. Trakuose Aleksandras ta pačia privilegija suteikė Vilniui Magdeburgo teises ir vaško dirbtuvės laisvę.
t-020 1379 m. rugsėjo 29 d. po trijų dienų sunkių derybų Trakuose buvo pasirašyta sutartis.
t-021 Pasak Strijkovskio ir Kojelavičiaus, po Trakų pilies įkūrimo Gediminas medžiojo aplinkinėse giriose.
t-022 Kazimieras Jogailaitis Vilniuje negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turėjo ištaigingesnę buveinę.
t-023 1384 m. Vytauto privilegija rodo, kad Trakai dar prieš Lietuvos krikštą buvo svarbus Lietuvos miestas.
t-024 1383 m. rugpjūčio 12 d. Skirgailos valdyti Trakai greitai pasidavė Vytautui, nes mieste buvo jo šalininkų.
t-025 1377 m. Ordino maršalas buvo atvykęs prie Trakų ir, Wigando teigimu, kalbėjosi su Kęstučiu.
t-026 1388 m. Lucke Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams, o 1507 m. Melnike ją patvirtino Žygimantas Senasis.
t-027 Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, o jo palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti.
t-028 Kazimieras Jogailaitis, teikdamas pirmenybę Lietuvai, dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.
t-029 Trakų vardo kildinimas iš lenkiško žodžio trok atmestas, teigiant, kad miesto vardas turėtų būti lietuviškas.
t-030 Trakuose sušauktas seimas paspartino kruviną susidorojimą, o 1440 m. balandį Žygimantas buvo nužudytas Trakų pilyje.
t-031 Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, o jo palaikai buvo iškilmingai palaidoti Vilniuje.
t-032 Prūsijos istorikai nurodė, kad kariai tarp Trakų ir Vilniaus buvo sustoję ant dviejų priešpriešinių kalnų.
t-033 Nuo 1400 m. Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras Trakuose šimtmetį svarstė svarbiausius Lietuvos valstybės reikalus.
t-034 Jogaila siekė pirmiausia pašalinti Trakuose gyvenusį Kęstutį, nes šis trukdė jo valdžios planams.
t-035 Jogaila atleido Vytautui ir jo šalininkams, paėmė ištikimybės priesaiką ir grąžino Vytautui Trakus bei Gardiną.
t-036 Karūnacijos iškilmių metu Jogaila su palydovais vyko iš Vilniaus į Trakus.
t-037 Vytautas su magistru Zollneriu, surinkęs Žemaičiuose gausų kovotojų būrį, traukė prie Skirgailos valdomų Trakų.
t-038 1412 m. per Kalėdas Makra buvo pas Vytautą jo puošnioje salos pilyje Trakuose.
t-039 XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimą siejo su Gedimino medžiokle girioje.
t-040 Žygimantas Kęstutaitis, sutelkęs lietuvių pajėgas ir gavęs Vladislovo Jogailaičio pagalbą, žygiavo į Trakus.
t-041 1492 m. Trakuose Aleksandras ta pačia privilegija suteikė Vilniui Magdeburgo teises ir teisę laikyti vaško dirbtuvę.
t-042 Prie Trakų Kęstutis rado savo sūnų Vytautą, atsivedusį kariuomenės būrį iš Gardino.
t-043 Prie Trakų atvykęs Kęstutis rado Vytautą, atsivedusį kariuomenės būrį iš Gardino.
t-044 Ežerų apsupta Trakų pilis buvo minima kaip vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė.
t-045 Trakuose Žygimanto sušauktas seimas paspartino susidorojimą, o 1440 m. balandį Žygimantas buvo nužudytas Trakų pilyje.
t-046 Ostrovo taikos metu Jogaila grąžino Vytautui Trakus, Gardiną ir kitas žemes.
t-047 Vytautas atgausimus Trakus, Gardiną ir kitas žemes turėjo valdyti kaip Ordino vasalas.
t-048 Trakų žydai prašė patvirtinti Aleksandro, arba Vytauto, suteiktas teises, laisves ir privilegijas.
t-049 Balińskis manė, kad Trakų pilis galėjo būti sena gynybinė ir medžiotojų gyvenvietė dar prieš Gediminą.
t-050 Kazimieras Jogailaitis Vilniuje negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turėjo ištaigingesnę buveinę.
t-051 Švitrigaila daug kartų puolė Žygimantą ir kartą pasiekė Vilnių bei Trakus, tačiau nieko nelaimėjo.
t-052 Žygimantas Kęstutaitis, gavęs pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus.
t-053 Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną.
t-054 Rugpjūčio 3 d. Kęstučiui su Vytautu ir Liubartu atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai.
t-055 Kazimieras Jogailaitis, teikdamas pirmenybę Lietuvai, dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.
t-056 Islandų keliautojas Snorro prie Vilniaus, Trakų ir kitų miestų rado savo genties naujakurių ir suprato jų kalbą.
t-057 1377 m. birželio pabaigoje pakeliui į Vilnių buvo sudegintas Trakų miestas, bet pilys dėl Kęstučio gynybos neužimtos.
t-058 Trakai greitai buvo prarasti, kai Vytauto ir kryžiuočių įgula po 40 dienų apgulties pasidavė Jogailai ir Skirgailai.
t-059 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis iš Trakų su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis.
t-060 Trakų pilis, apsupta ežerų, buvo didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė.
t-061 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės, Mazovijos bei kitų kraštų valdovai ir pasiuntiniai.
t-062 Apie 1432 m. rugpjūčio 28 d. Žygimantas užėmė Vilnių ir Trakus.
t-063 1432 m. rugsėjo 1 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
t-064 Vytauto laikais Trakų žemėje buvo gausu dvarų ir ūkio centrų, nes ji buvo labiau apgyventa ir arčiau valdovo būstinės.
t-065 To žygio metu paimti karaimai, kaip spėjama, buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
t-066 1388 m. Lucke Aleksandras Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams, o Žygimantas Senasis ją patvirtino 1507 m. Melnikuose.
t-067 1655 m. rugpjūčio 7 d. rusams ir kazokams užėmus Vilnių, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.
t-068 Atgautus Trakus, Gardiną ir kitas tėviškės žemes Vytautas turėjo valdyti kaip Ordino vasalas.
t-069 Trakų pilis laikoma sena, galbūt dar prieš Gediminą buvusia gynybine ir medžiotojų gyvenviete.
t-070 1377 m. birželį Ordino kariuomenė sudegino Trakų miestą, bet dėl Kęstučio gynybos nepajėgė užimti pilių.
t-071 Algirdas valdė Lietuvą iš Vilniaus, o Kęstutis valdė iš Trakų.
t-072 XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimą siejo su Gedimino medžiokle penkių mylių atstumu nuo Kernavės.
t-073 Vytautas atgausimus Trakus, Gardiną ir kitas žemes turėjo valdyti kaip Ordino vasalas.
t-074 Kęstučiui ir Vytautui rugpjūčio 3 d. atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai.
t-075 Žygimantas po nesėkmingo įsiveržimo į Švitrigailos dvarą tuojau užėmė Vilnių ir Trakus.
t-076 1505 m. Vilniaus miesto sienoje buvo nurodyta palikti vartus prie kelio į Trakus.
t-077 Po 1397 m. žygio Vytautas totorių belaisvius ir pabėgėlius įkurdino Trakų kunigaikštijoje.
t-078 1412 m. per Kalėdas Makra jau buvo pas Vytautą jo puošnioje salos pilyje Trakuose.
t-079 Vytautas būdamas Trakuose nerimavo dėl išdavystės ir norėjo ten pasilikti dar dvylika savaičių.
t-080 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Vytauto karūnacijai sukviesti šiaurės šalių kunigaikščiai ir pasiuntiniai.
t-081 Po 1397 m. žygio Vytautas totorių belaisvius ir pabėgėlius įkurdino Trakų kunigaikštijoje.
t-082 Trakai buvo puolami tam, kad kariai turėtų užsiėmimą laukdami pagalbos.
t-083 Vytautas su žemaičiais ir Prūsijos magistras pasiekė Trakus, o miestas ir abi pilys jiems pasidavė.
t-084 Žymiausieji Lietuvos didikai skubiai pasitraukė į Trakus, palikę Jogailą ir valstybės reikalus.
t-085 Karalius iš Zaberezinskio atėmė Trakų vaivadiją.
t-086 Valdovo valia Šich Achmetas turėjo būti vaišingai priimtas Trakuose.
t-087 Kęstutis valdė Trakus ir Žemaičių žemę.
t-088 Iš Smolensko grįžęs Skirgaila pradėjo kunigaikščiauti Trakuose.
t-089 Vytauto pasakojime senelis Kęstučiui skyrė valdžią Trakuose, Algirdui – Vitebske, o Jaunučiui – Vilniuje.
t-090 Vytauto pasakojime Jogaila be Kęstučio žinios užėmė Trakus, kai Kęstutis buvo grįžęs iš karo žygio.
t-091 Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.
t-092 Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.

Ryšiai