Trakai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, gedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė į pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė ir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti85.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, gedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė į pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė ir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti85. Vytautas savo laikais buvo didžią šlovę pelnęs karžygys, šiaurės kraštuose labiausiai aukštinamas monarchas; nė vienas iš tuomet viešpatavusiųjų, jam neprilygo narsa ir kario šlove.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pagaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Lenkaralių Zigmantą nuo ketinimo karūnuoti Vytautą, ir Nr. 101, kuriame, rašydamas Vytautui, reiškia džiaugsmą dėl jo susitaikymo su Jogaila ir todėl dedąs viltis, jog čekų eretikai būsią šiek tiek apmalšinti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti paskutinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vilniaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Narbutas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikščių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kasdien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitrigailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir daugeliu žmonių patraukė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kivirčai tarp brolių davė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims siekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * .

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Sugautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pridarė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažiavę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vilniaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, gedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė į pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė ir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti85.