Santrauka
Trakai šiame šaltinyje minimi kaip derybų ir valdžios centras, Kęstučio valdų vieta ir viena iš tankiau apgyventų bei valdovo būstinei artimų žemių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-017 XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimą siejo su Gedimino medžiokle penkių mylių atstumu nuo Kernavės. | c-001 | |
| t-018 1377 m. Ordino maršalas buvo atvykęs prie Trakų ir, Wigando teigimu, kalbėjosi su Kęstučiu. | c-002 | |
| t-019 Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį, Skirgaila liepos 20 d. įtikino jos įgulą pasiduoti. | c-003 | |
| t-020 Kęstučiui ir Vytautui rugpjūčio 3 d. atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai. | c-004 | |
| t-021 1383 m. Vytautas su magistru Zollneriu žygiavo prie Skirgailos valdytų Trakų, kurie jam greitai pasidavė. | c-005 | |
| t-022 Trakai greitai buvo prarasti, kai Vytauto ir kryžiuočių įgula po 40 dienų apgulties pasidavė Jogailai ir Skirgailai. | c-006 | |
| t-023 Atgautus Trakus, Gardiną ir kitas tėviškės žemes Vytautas turėjo valdyti kaip Ordino vasalas. | c-007 | |
| t-024 Atsigabenęs iš žygio daug totorių belaisvių ir pabėgėlių, kurių pusę atidavė Jogailai, juos Vytautas įkurdino Trakų kunigaikštijoje. | c-008 | |
| t-025 To žygio metu paimti karaimai, kaip spėjama, buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose. | c-009 | |
| t-026 1412 m. per Kalėdas Makra jau buvo pas Vytautą jo puošnioje salos pilyje Trakuose. | c-010 | |
| t-027 1379 m. rugsėjo 29 d. po trijų dienų sunkių derybų Trakuose buvo pasirašyta sutartis. | c-011 | |
| t-028 Prie Trakų atvykęs Kęstutis rado Vytautą, atsivedusį kariuomenės būrį iš Gardino. | c-012 | |
| t-029 Jogaila, Livonijos ordinui atėjus į talką, ketino ginti Trakus, bet abejojo mūšio sėkme. | c-013 | |
| t-031 Į Trakus buvo pakviesti benediktinai, kuriems pastatyti vienuolynas ir bažnyčia. | c-015 | |
| t-032 Jogaila atleido Vytautui ir jo šalininkams, paėmė ištikimybės priesaiką ir grąžino Vytautui Trakus bei Gardiną. | c-016 | |
| t-033 Algirdas valdė Vilniuje, o Kęstutis - Trakuose. | c-017 | |
| t-034 Vytauto laikais Trakų ir Vilniaus žemėse buvo gausu dvarų-ūkio centrų, nes jos buvo labiau apgyventos ir arčiau valdovo būstinės. | c-018 | |
| t-035 1323 m. Gediminas perkėlė Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių. | c-019 | |
| t-036 Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. | c-020 | |
| t-037 Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. | c-021 | |
| t-038 Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586). | c-022 | |
| t-040 O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa lenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios. | c-024 | |
| t-041 Rugpjūčio 3 d. Kęstučiui su Vytautu ir Liubartu atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai. | c-025 | |
| t-042 Kęstutaitis su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų, kurie 1383 m. rugpjūčio 12 d. greitai pasidavė Vytautui. | c-026 | |
| t-043 Atgautą tėviškę - Trakus, Gardiną ir kitas žemes - Vytautas turėjo valdyti kaip Ordino vasalas. | c-027 | |
| t-046 Žygimantas Kęstutaitis rugsėjo 1 d. buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose. | c-030 | |
| t-047 Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus. | c-031 | |
| t-048 Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas užėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas. | c-032 | |
| t-049 Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį iki Jiezno. | c-033 | |
| t-050 Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai. | c-034 | |
| t-051 Pirmieji tokie vaivadų ir kaštelionų urėdai buvo įsteigti Vilniuje ir Trakuose. | c-035 | |
| t-053 Švitrigaila daug kartų puolė Žygimantą ir kartą pasiekė Vilnių bei Trakus, tačiau nieko nelaimėjo. | c-037 | |
| t-054 Mykolas, nusilenkęs Kazimierui, žadėjo būti jam paklusnus; jis tik prašė, kad jam būtų palikti Trakai ir kad būtų nubausti tėvo užmušėjai. | c-038 | |
| t-055 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis iš Trakų su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis. | c-039 | |
| t-056 1377 m. birželio pabaigoje pakeliui į Vilnių buvo sudegintas Trakų miestas, bet pilys dėl Kęstučio gynybos neužimtos. | c-040 | |
| t-057 Jogaila Kęstutį laikė artimiausiu varžovu, nes šis gyveno Trakuose, todėl pirmiausia siekė juo atsikratyti. | c-041 | |
| t-059 Pasakojime Gediminas po Trakų pilies įkūrimo medžiojo apylinkėse ir pasiekė Šventaragio slėnį už keturių mylių nuo Trakų. | c-043 | |
| t-060 Islandų keliautojas Snorro prie Vilniaus, Trakų ir kitų miestų rado savo genties naujakurių ir suprato jų kalbą. | c-044 | |
| t-061 Trakų vardo kildinimas iš lenkiško žodžio trok atmestas, teigiant, kad miesto vardas turėtų būti lietuviškas. | c-045 | |
| t-062 Trakų pilis laikoma sena, galbūt dar prieš Gediminą buvusia gynybine ir medžiotojų gyvenviete. | c-046 | |
| t-063 1384 m. Vytauto privilegijoje Trakai apibūdinti kaip svarbus Lietuvos miestas, kuriame jau būta krikščionių bažnyčių. | c-047 | |
| t-064 Prie Strėvos upės Trakų paviete kariuomenę tankiame miške iš pasalų apsupo žemaičių būriai. | c-048 | |
| t-065 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės, Mazovijos bei kitų kraštų valdovai ir pasiuntiniai. | c-049 | |
| t-066 Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, o jo palaikai buvo iškilmingai palaidoti Vilniuje. | c-050 | |
| t-067 Vytautas būdamas Trakuose nerimavo dėl išdavystės ir norėjo ten pasilikti dar dvylika savaičių. | c-051 | |
| t-068 1388 m. Lucke Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams, o 1507 m. Melnike ją patvirtino Žygimantas Senasis. | c-052 | |
| t-069 1507 m. Melnike patvirtinta Trakų žydų privilegija, jų teisės, laisvės ir kitos privilegijoje aprašytos priklausomybės. | c-053 | |
| t-070 Žygimantas tuojau užėmė Vilnių ir Trakus. | c-054 | |
| t-071 Trakų pilis, apsupta ežerų, buvo didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė. | c-055 | |
| t-072 Trakuose sušauktas seimas paspartino kruviną susidorojimą, o 1440 m. balandį Žygimantas buvo nužudytas Trakų pilyje. | c-056 | |
| t-073 Kazimieras Jogailaitis, teikdamas pirmenybę Lietuvai, dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. | c-057 | |
| t-074 Didysis kunigaikštis Vilniuje negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turėjo ištaigingesnę buveinę. | c-058 | |
| t-075 1492 m. Trakuose Aleksandras ta pačia privilegija suteikė Vilniui Magdeburgo teises ir teisę laikyti vaško dirbtuvę. | c-059 | |
| t-078 Nuo 1400 m. Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras šimtmetį svarstė svarbiausius Lietuvos valstybės reikalus. | c-062 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimą siejo su Gedimino medžiokle penkių mylių atstumu nuo Kernavės.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
(^244) II skyrius: valstybės iškilimas gaikštijos gyventojams, kai religinis priklausomumas politikoje ėmė vaidinti svarbią rolę, kliudė rytinėse žemėse išlaikyti Vilniaus dvaro atstovaujamą valstybingumą (Eigenstaatlichkeit). Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapu sių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1377 m. Ordino maršalas buvo atvykęs prie Trakų ir, Wigando teigimu, kalbėjosi su Kęstučiu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.II.) teriojo Aukštaičius. Wigando žodžiais, maršalas buvęs atvykęs prie Trakų ir turėjęs pasikalbėjimą su pačiu Kęstu čiu, kuris atsisveikindamas maršalui padavęs ranką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį, Skirgaila liepos 20 d. įtikino jos įgulą pasiduoti.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį^16 , Skirgailai pasisekė įgulą įtikinti pasiduoti (VII.20). Visas savo bombardas palikę Jogailai, kryžiuočiai «linksmi ir sveiki grįžo namo »^17.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kęstučiui ir Vytautui rugpjūčio 3 d. atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Visas savo bombardas palikę Jogailai, kryžiuočiai «linksmi ir sveiki grįžo namo »^17. Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su savo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių terio- jimo^18.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1383 m. Vytautas su magistru Zollneriu žygiavo prie Skirgailos valdytų Trakų, kurie jam greitai pasidavė.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Surinkęs Žemaičiuose gausų būrį kovotojų (yra minimi 3.000), Kęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII. 12), nes Trakuose buvo jo šalininkų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trakai greitai buvo prarasti, kai Vytauto ir kryžiuočių įgula po 40 dienų apgulties pasidavė Jogailai ir Skirgailai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Bet ir Trakai greit buvo prarasti. Vytauto ir kryžiuočių įgula ten turėjo pasiduoti Jogailai ir Skirgailai (XI.3) po 40 dienų trukusio apgulimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atgautus Trakus, Gardiną ir kitas tėviškės žemes Vytautas turėjo valdyti kaip Ordino vasalas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Siena nuo Livonijos iki Ne vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22. O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas. Gavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy vendinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atsigabenęs iš žygio daug totorių belaisvių ir pabėgėlių, kurių pusę atidavė Jogailai, juos Vytautas įkurdino Trakų kunigaikštijoje.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Atrodo, pritariant Jogailai, kuris iš viso rūpestingai rėmė pusbrolio rytų planus, Vytautas (1397) suruošė didelį žygį prie Juodosios jūros ir Kryman 19 20, kuris tada totorių gyvenime vaidino svarbią rolę. Atsigabenęs iš žygio daug totorių belaisvių ir pabėgėlių, kurių pusę atidavė Jogailai, juos Vytautas įkurdino Trakų kunigaikštijoje. Gavę sau privilegijas iš Vytauto, kuris totorių atmintyje per šimtmečius buvo garbinamas, Lietuvos totoriai išlaikė savo mahometonišką tikėjimą ir papročius, kai tuo tarpu Lenkijoje jie buvo sukrikščioninti ir sulenkinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: To žygio metu paimti karaimai, kaip spėjama, buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jono pilį)^21. Berods, to žygio metu paim tieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1412 m. per Kalėdas Makra jau buvo pas Vytautą jo puošnioje salos pilyje Trakuose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1379 m. rugsėjo 29 d. po trijų dienų sunkių derybų Trakuose buvo pasirašyta sutartis.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Po trijų dienų sunkių derybų Trakuose bu vo pasirašyta (1379—IX—29) sutartis. Tai buvo pirmas XIV amž.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie Trakų atvykęs Kęstutis rado Vytautą, atsivedusį kariuomenės būrį iš Gardino.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila, Livonijos ordinui atėjus į talką, ketino ginti Trakus, bet abejojo mūšio sėkme.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jogaila, kuriam į talką buvo atė jęs ir Livonijos Ordinas, nors manė su savo kariuomene ginti Trakus, bet, matyti, abejojo mūšio pasisekimu, ir todėl stovėjo
(^1) ) Proch.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Trakus buvo pakviesti benediktinai, kuriems pastatyti vienuolynas ir bažnyčia.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Savo tėviškėn į Trakus parkvietė benediktinus, kuriems pa statė vienuolyną ir bažnyčią, kad jie užsiimtų mokslu. Kaune ir Ašmenoje, po nenusisekusio Vorsklos mūšio, įkūrė vienuolynus pranciškonams; Breste įsteigė vienuolyną augustinijonams; juos taip pat gausiai apdovanojo Medininkuose (Viln.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila atleido Vytautui ir jo šalininkams, paėmė ištikimybės priesaiką ir grąžino Vytautui Trakus bei Gardiną.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jogaila dovanojo Vytautui ir jo šalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai ką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar pridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdas valdė Vilniuje, o Kęstutis - Trakuose.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku nigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietu vos žemių dviejų kun.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto laikais Trakų ir Vilniaus žemėse buvo gausu dvarų-ūkio centrų, nes jos buvo labiau apgyventos ir arčiau valdovo būstinės.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės. Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1323 m. Gediminas perkėlė Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių. 1385 Krėvos sutartis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung- tos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą. Tikra gotikos revoliucija įvyko, atrodo, XV a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586).
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Būtent iš LDK karaimų bendruomenės iškilo žymiausias, tolerancijos tyrėjų dažnai minimas Isaakas ben Abrahamas iš Trakų (1525–1586). Lenkijoje nebuvo ir sentikių, atsiskyrusių nuo stačiatikių dėl liturgijos ir persekiojamų Rusijoje – antrojoje XVII a.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: XVI a. plačioji Lietuvos metraščio redakcija Trakų pilies įkūrimą siejo su Gedimino medžiokle penkių mylių atstumu nuo Kernavės.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Gediminas stiprino Lietuvą, statydamas joje naujų pilių, tapu sių administracijos centrais. XVI amž. plačioji Lietuvos metraščio redakcija mini įkūrimą išgarsėjusios Trakų pilies, 5 mylios atstu nuo Kernavės, toje girios vietoje, kur Gediminas primedžiojęs daug žvėrienos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa lenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O ir paties Kęstučio visos valdos (dalis tikrosios Lietuvos su Trakais, Gardino žemė ir Pa lenkė), būdamos artimoje kaimynystėje su kryžiuočių valstybe, niekada nebuvo saugios. Veiklusis rungtyniautojas prieš Kęstutį ordino vyriausias ma gistras Winrichas von Kniprodė (1352-1382), septyniom savaitėm anksčiau prieš šį Gediminaitį įžengęs į grabą, per 30 metų dėjo dideles pastangas ordinui laimėti bent Žemaičius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rugpjūčio 3 d. Kęstučiui su Vytautu ir Liubartu atvykus prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo Livonijos kryžiuočiai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kai Kęstutis su Vytautu, pasitelkę seną Liubartą, su savo kariuomene VIII.3 d. atvyko prie Trakų, Jogailos pusėje jau buvo pasirodę Livonijos kryžiuočiai, atvykę čia po Žemaičių terio- jimo^18.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kęstutaitis su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų, kurie 1383 m. rugpjūčio 12 d. greitai pasidavė Vytautui.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
000), Kęstutaitis kartu su magistru Zollneriu traukė per Lietuvą prie Skirgailos valdomų Trakų. Jie Vytautui greit pasidavė (1383.VIII. 12), nes Trakuose buvo jo šalininkų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atgautą tėviškę - Trakus, Gardiną ir kitas žemes - Vytautas turėjo valdyti kaip Ordino vasalas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas. Gavus naujus Vytauto pažadus, ordinui reikėjo tik juos įgy vendinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: To žygio metu paimti karaimai, kaip spėjama, buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Berods, to žygio metu paim tieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22. Iš tų dviejų žygių trūksta smulkesnių versmių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas Kęstutaitis rugsėjo 1 d. buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai
Puslapis 69
Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygi- mantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus. Tolesniam žygiui
68 PABAISKO (UKMERGĖS) MUSIS 1435 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas užėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver- žimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas užėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį iki Jiezno.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus, | | Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną. Į rinktinę buvo priimami tik tie savanoriai, kurie turėjo bent | | šiek tiek pakenčiamus batus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Netoli Vilniaus, sunkiai prieinamame Galvės ežero pusiasaly, Gediminas pastatė dar kitą tvirtą pilį, kuri ilgą laiką buvo tarytum antroji Lietuvos sostinė, — tai Trakai. Jo sūnus Kęstutis vėliau pastatė kitą didingą mūro pilį to paties ežero saloje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmieji tokie vaivadų ir kaštelionų urėdai buvo įsteigti Vilniuje ir Trakuose.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmieji tokie vaivadų ir kaštelionų urėdai buvo įsteigti Vilniuje ir Trakuose. Buvo nu- matyta ir daugiau jų įsteigti, tačiau iki XVI amžiaus jų dau- giau neatsirado, todėl visos kitos sritys ir toliau buvo valdomos vietininkų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila daug kartų puolė Žygimantą ir kartą pasiekė Vilnių bei Trakus, tačiau nieko nelaimėjo.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Švitrigaila daug kartų puolė Zigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis nieko nelaimėdavo. 1435 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Mykolas, nusilenkęs Kazimierui, žadėjo būti jam paklusnus; jis tik prašė, kad jam būtų palikti Trakai ir kad būtų nubausti tėvo užmušėjai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Mykolas, nusilenkęs Kazimie- rui, žadėjo būti jam paklusnus; jis tik prašė, kad jam būtų palikti Trakai ir kad būtų nubausti tėvo užmušėjai. Tačiau netrukus jis bandė suruošti prieš Kazimierą sąmokslą, kuriam nepavykus, pa- bėgo į Maskvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis iš Trakų su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kęstutis iš Trakų, savo valdos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus brolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip riu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku nigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda mas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1377 m. birželio pabaigoje pakeliui į Vilnių buvo sudegintas Trakų miestas, bet pilys dėl Kęstučio gynybos neužimtos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies tą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo mis prie Vilniaus. Ten anuomet su vaikais ir žmona buvo senasis Algirdas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila Kęstutį laikė artimiausiu varžovu, nes šis gyveno Trakuose, todėl pirmiausia siekė juo atsikratyti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma lone lietuvių karalius].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pasakojime Gediminas po Trakų pilies įkūrimo medžiojo apylinkėse ir pasiekė Šventaragio slėnį už keturių mylių nuo Trakų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Islandų keliautojas Snorro prie Vilniaus, Trakų ir kitų miestų rado savo genties naujakurių ir suprato jų kalbą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Islandų keliautojas Snorro, tais lai kais vykdamas per Europos šiaurės kraštus, rado savo genties nausėdžių ir suprato jų šnektą - prie V eini (Vilnius), Tryk (Trakų) ir kitų miestų, netgi Lenkijojek. Tad galėjo čia pirmiau būti skandinavų nausėdijos, taigi Vilniaus pradžia gal siekia normanų piratus, kūrusius Lietuvoje seniausias gyvenvietes IX-X amžiuje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trakų vardo kildinimas iš lenkiško žodžio trok atmestas, teigiant, kad miesto vardas turėtų būti lietuviškas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tad i Yra žinoma, kad neatidūs mūsų kro nikininkai Trakų vardą iš medžio tojų lenkiško trok (pavarža, nešyklė - vert.) kildina nepaisydami, kad tai lietuvių miestas ir įkurtas nuo seno, kai lietuviai dar ne tik jokių ryšių su Lenkija nepalaikė, bet ją dažnai pul dinėdavo ir plėšikaudavo, tad jo var das turėtų būti lietuviškas. O juk Troki yra sulenkintas žodis ir prigi jęs tik po krikščionybės įvedimo; miestas iš tiesų turėjo lietuviškai būti vadinamas - Trakas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trakų pilis laikoma sena, galbūt dar prieš Gediminą buvusia gynybine ir medžiotojų gyvenviete.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trakų pilis, reikia many ti, taip pat yra buvusi sena, galbūt dar prieš Gediminą, gynybinė ir me džiotojų gyvenvietė. Gediminas trumpam buvo ją padaręs savo sos tinės pilimi, ir tik Kęstutis bei jo sū nus Vytautas išplėtė ir pritaikė nuo latinei buveinei, paversdami galingų kunigaikščių garbei derančia. Vieno je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė rynas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1384 m. Vytauto privilegijoje Trakai apibūdinti kaip svarbus Lietuvos miestas, kuriame jau būta krikščionių bažnyčių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vieno je Vytauto privilegijoje, suteiktoje Trakams, rašytoje pod lita Bożeho na- roienia 1384, mca Augusta 23 dnia In- dykta, skaitome, kad Trakai jau tuo met, tai yra prieš krikščionybės įvedimą Lietuvoje, buvo ganėtinai svarbus Lietuvos miestas, kad ten jau būta krikščionių bažnyčių, ir kad už ežero, skalaujančio pilį, vadina mo Galve, buvęs kunigaikščio žvė rynas. 51
Puslapis 68
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS nebūtų nuo tiesos nutolta, jeigu Vilnius, tokios palankios gamtos aplinkumoje stovėdamas, prie seniausių Lietuvos tvirtovių būtų priskirtas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prie Strėvos upės Trakų paviete kariuomenę tankiame miške iš pasalų apsupo žemaičių būriai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau atsitraukiant jo laukė nauji pavojai: mat jų kariaunai pri siartinus prie Strėvos upės Trakų paviete, tankiame miške iš pasalų juos apsupo žemaičių būriai ir, prikirtę medžių, 54 Stryjkowski, p. 464, aiškiai nurodo, kad Švitrigaila pilies užėmi mo dėlei turėjo būti pasinaudojęs ru sų vienuolių, vadintų „čiornais”, iš davyste; tačiau čia ateina į galvą mintis, kad „čiornų” (prasčiokai) vardu buvo vadinama ir rusų gyven tojų prastuomenė, kurių nemažai anuomet buvo Vilniuje. „MepHbie a k d a h” , „cziomyje ludi” - taip buvo vadinamas Rusios miestuose pats žemiausias miestiečių sluoksnis. Žr. Rakowiecki Prawda Ruška, T. I, p. 108. Dar žr. CAOBapb TeorpcKpu- v p c k u ü PoccuücKaro rocyqapcmßa, coópcLH H biu A(panacheM h UįeKamo- BbiM b, MocKBa, 1805, 4to, prie žodžio Pskov, kur autorius nurodo: „…a nocAeAHHe b MeiųaHCTBe 6bi- AH nepHbie a k >a h , b HHCAe k o h x b HaxoAHAHCb Bee xcHByujHe b ropo- Ae xyAOxcHHKH, peMecAeHHHKH h paöoTHbie a i o a h [ o žemiausi tarp miestiečių buvo čiornyje liūdi (pras tuomenė), kuriems priklausė visi mieste gyvenantys dailininkai, ama tininkai ir darbininkai]. Galbūt Strij kovskis, skaitydamas rusų-lietuvių metraščius, bus vienus su kitais su painiojęs. 138
Puslapis 155
Il KNYGA jais užvertė kelią.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės, Mazovijos bei kitų kraštų valdovai ir pasiuntiniai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di džiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni gaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask vos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū nus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas mirė 1430 m. spalio 30 d. Trakuose, o jo palaikai buvo iškilmingai palaidoti Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, gedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė į pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė ir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil mingai palaidoti85.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas būdamas Trakuose nerimavo dėl išdavystės ir norėjo ten pasilikti dar dvylika savaičių.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pats Vytautas užtat Trakuose būna; jam tai didelį kelia nerimą ir, bijodamas išdavystės, nori dar dvylika savaičių Trakuose išbūti. Prie savęs Trakuose jis turi Manvydą ir seniūną ir su jais kas dien tariasi. Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitri gailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir dauge liu žmonių patraukė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1388 m. Lucke Vytautas suteikė privilegiją Trakų žydams, o 1507 m. Melnike ją patvirtino Žygimantas Senasis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 210
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1507 m. Melnike patvirtinta Trakų žydų privilegija, jų teisės, laisvės ir kitos privilegijoje aprašytos priklausomybės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ir taip mes minėtų mūsų valdinių žydų Trakuose reikalui visas jų nuosavybes, paliaubas ir sprendimus maloningai palaikyda mi, jiems minėtą privilegiją, teises, laisves ir kitas priklau somybes, minėtoje privilegijoje aprašytas, nutarėme saugoti, ginti, stiprinti, ką dabartiniu [raštu] ir patvirtiname, sustip riname ir giname, žiūrėdami, kad ši galia ir šis raštas am žiams patvirtintas ir amžinas būtų. Šio reikalo paliudijimui ir didžiausiai galiai mūsų antspaudą įsakėme uždėti, tai bu vo ir vyko Melnike pirmadienį prieš Tris Karalius metais nuo Viešpaties gimimo 1507-aisiais, dalyvaujant garbingiau siam Kristuje tėvui ir ponui Vaitiekui, Dievo malone Lucko [Ladzko] vyskupui, ir galingiesiems, ir garbingiesiems Tra kų vaivadai Mikalojui, Jonui iš Zabžezės - Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės didžiajam maršalkai ir Gardino seniūnui, Stanislovui Hlebavičiui - Polocko vaivadai, ku nigaikščiui ir etmonui, Ivanui Glinskiui - Naugarduko vai vadai ir jo broliui Mykolui Glinskiui - Utenos valdytojui, Vaitiekui Janavičiui - karališkajam rūmininkui ir Kauno seniūnui, ir Bielskiams - Jonui Mikolajevičiui - rūmų mar šalkai ir Slonimo seniūnui, Vaitiekui Narutavičiui - rūmų • • — 199
Puslapis 216
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS maršalkai ir Josvainių seniūnui, Petrui Olechnavičiui - mū sų prievaizdui ir Skirsnemunės seniūnui, ir kitiems patiki miems, surašyta Petro Opalinskio, Poznanės kustodo, ran ka, kuriam šis reikalas buvo pavestas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Žygimantas tuojau užėmė Vilnių ir Trakus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Žy gimantas tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus16, taigi Vilnius dėl šių staigių permainų ir abipusių karinių gaudynių, atro do, bus vėl patyręs nesėkmių. Mat nemaža miesto dalis su- 15 Nors Kotzebue loco cit.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trakų pilis, apsupta ežerų, buvo didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tik Trakų pilis, apsupta ežerų, išties buvo vienintelė didžiojo kunigaikščio buveinė ir sostinė, iš kurios jo grėsmingi įsakymai, sklisdami po visą Lietuvą ir rusų žemes, kėlė baimę diduomenei ir riteriams, turtuoliams ir vargšams, o ten link besiartinantis koks nors kunigaikštis, 23 24 Kojałowicz, IV.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trakuose sušauktas seimas paspartino kruviną susidorojimą, o 1440 m. balandį Žygimantas buvo nužudytas Trakų pilyje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trakuose jo sušauktas seimas, turėjęs parengti pasku tinį smūgį Rusios ir Lietuvos bajorijai, paspartino tą kruviną susidorojimą. 1440 metų balandį Žygimantas sąmokslininkų buvo nužudytas Trakų pilyje, jo sūnus Mykolas ištremtas; tą pačią akimirką, kai Vilniaus vaivada Daugirdas žemutinę Vil niaus pilį laikinai užėmė Švitrigailai, aukštutinę tvirtovę Nar butas užgrobė naktį26. Vis dėlto Žygimanto palaikai, iš Trakų atvežti į Vilnių, buvo palaidoti didžiųjų Lietuvos kunigaikš čių kape, katedroje, atlikus įprastas laidojimo apeigas27.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimieras Jogailaitis, teikdamas pirmenybę Lietuvai, dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
223
Puslapis 240
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Žygimanto įpėdinis Kazimieras Jogailaitis, nors pašauk tas į Lenkijos sostą, vis dėlto nepanoro Didžiąją Kuni gaikštystę valdyti per vietininką. Pirmenybę teikdamas Lie tuvai, jis dažniausiai gyveno Trakuose arba Vilniuje. Iš tikrųjų tai daryti jį vertė krašto nesutarimai ir Lietuvos bajorų ne santaika, o dar labiau traukė prisirišimas prie gimtosios že mės ir lengvai patenkinamas aistringas jo pomėgis medžiok lei, kuriai atsiduodavo, pamiršdamas net ir oficialius reikalus29.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Didysis kunigaikštis Vilniuje negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turėjo ištaigingesnę buveinę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Visa tai Vilniui teikė nemažai naudos, nors čia di dysis kunigaikštis ir negyveno nuolat, nes Trakų pilyse turė jo ištaigingesnę buveinę. Tačiau dėl gyvenančių pasiturin čiųjų ir taikos šalyje buvo atstatomi sunykę pastatai, gyvėjo prekyba, o dėl suteiktų laisvių miestiečiams gausėjo žmonių skaičius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1492 m. Trakuose Aleksandras ta pačia privilegija suteikė Vilniui Magdeburgo teises ir teisę laikyti vaško dirbtuvę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Ta pačia privilegija, kuria Vilniui buvo duotos Magdeburgo teisės (Trakuose, 1492 m.), Aleksan dras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri vačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal mazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo 1400 m. Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras šimtmetį svarstė svarbiausius Lietuvos valstybės reikalus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Beveik visą amžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti nėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant puolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, ežerų apsuptai Trakų piliai. Nuo 1400 metų, ištisą šimtmetį, Trakuose Vytautas, Žygimantas ir Kazimieras svarstė lem- tingiausius Lietuvos reikalus ir ten sprendė plačios savo vals tybės reikalus, nors Vilnius visada buvo Didžiosios Kuni gaikštystės sostinė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |