1345 m. lapkričio 22 d. Kęstutis iš Trakų su stipriu pulku užpuolė abi Vilniaus pilis. Jogailos ir kryžiuočių kariuomenėms apgulus Trakų pilį, Skirgaila liepos 20 d. įtikino jos įgulą pasiduoti. Žygimantas Kęstutaitis rugsėjo 1 d. buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
Kivirčai tarp brolių da\nvė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims \nsiekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę.
Kęstutis iš Trakų, savo\nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus\nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku\nnigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgda\nmas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko\nkunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių\nchaną ieškojo prieglobsčio16 * .
Su gautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pri darė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgaben tas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.
Su gautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pri darė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgaben tas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.
Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil\nmingai palaidoti85.
Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose, \ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė \nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė \nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil\nmingai palaidoti85. Vytautas savo laikais buvo didžią šlovę \npelnęs karžygys, šiaurės kraštuose labiausiai aukštinamas \nmonarchas; nė vienas iš tuomet viešpatavusiųjų, jam ne\nprilygo narsa ir kario šlove.
Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil\nmingai palaidoti85.
Mirtis ta galop ištiko 1430 metų spalio 30 dieną Trakuose,\ngedint visai Lietuvai ir net lenkams, kuriuos tiek kartų vedė\nį pergalingo mūšio lauką, kurių karalių tvirtu petimi parėmė\nir apsaugojo. Vytauto palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškil\nmingai palaidoti85.
Tikė jimo bendrumas palenkė jų simpatijas Kęstučiui ir jie davė jam 9000 vyrų^1 ). Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu bartas.
Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.
Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.
Atvykęs su tuo būriu prie Trakų, Kęstutis ten jau rado savo sūnų Vytautą, kuris buvo atsivedęs kariuomenės bū rį iš Gardino. Prie jųdviejų prisidėjo dar ir Algirdo sūnus Liu bartas. Jogailos ir Kęstučio kariuomenės 1382 metų rugpiūčio mėn.
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
