Antra vertus, kunigaikščiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruomenių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK. Nors šis įstatymų garantuotas lygiateisiškumas tiesiogiai nelietė nekrikščioniškų konfesijų (judėjų, karaimų ir musulmonų totorių), jų etninės bendruomenės ir religija toleruojamos nuo XIV a.
teologijos daktaro, var\ndą. Bet Vytauto privilegija negalio\njo žydų kitai sektai, vadinamai ka\nraimais, Lietuvoje, Trakų mieste, ir \nlabai menkoje Vilniaus dalyje įsikū- \nrusiems. Tie karaimai, kurie išties \ngalėtų būti vadinami žvdų disiden\ntais, atkeliavo į Lietuvą iš rytų, o \nįvairias aplinkybes įvertinęs, numa\nnau, kad jų atvykimą reikėtų Vytau\nto viešpatavimo laikams priskirti, \njuk šis kunigaikštis, kurio valdžia \nsiekė tolimus rytų kraštus, noriai \npriimdavo ateivius iš tų šalių ir juos \npriglobdavo.
Bet Vytauto privilegija negalio jo žydų kitai sektai, vadinamai ka raimais, Lietuvoje, Trakų mieste, ir labai menkoje Vilniaus dalyje įsikū- rusiems. Tie karaimai, kurie išties galėtų būti vadinami žvdų disiden tais, atkeliavo į Lietuvą iš rytų, o įvairias aplinkybes įvertinęs, numa nau, kad jų atvykimą reikėtų Vytau to viešpatavimo laikams priskirti, juk šis kunigaikštis, kurio valdžia siekė tolimus rytų kraštus, noriai priimdavo ateivius iš tų šalių ir juos priglobdavo. Karaimai, gyvenantys Trakuose, nors skurdžiai būdami ir ne taip pašėlusiai besigriebiantys ri zikingiausių prekybinių sumany mų, kaip žydai, yra betgi garbingi, ramūs ir darbštūs; gyvena Trakuo se, manydamiesi iš daržų, kur gau siai dera agurkai, kuriuos vežimais į Vilniaus turgus gabena.
Bet Vytauto privilegija negalio jo žydų kitai sektai, vadinamai ka raimais, Lietuvoje, Trakų mieste, ir labai menkoje Vilniaus dalyje įsikū- rusiems. Tie karaimai, kurie išties galėtų būti vadinami žvdų disiden tais, atkeliavo į Lietuvą iš rytų, o įvairias aplinkybes įvertinęs, numa nau, kad jų atvykimą reikėtų Vytau to viešpatavimo laikams priskirti, juk šis kunigaikštis, kurio valdžia siekė tolimus rytų kraštus, noriai priimdavo ateivius iš tų šalių ir juos priglobdavo. Karaimai, gyvenantys Trakuose, nors skurdžiai būdami ir ne taip pašėlusiai besigriebiantys ri zikingiausių prekybinių sumany mų, kaip žydai, yra betgi garbingi, ramūs ir darbštūs; gyvena Trakuo se, manydamiesi iš daržų, kur gau siai dera agurkai, kuriuos vežimais į Vilniaus turgus gabena.
Antrajame žygyje (1398) Vytautas Dniepro žiotyse pastatė tvirtovę « Tavan’ » (šv. Jono pilį)^21. Berods, to žygio metu paim tieji karaimai buvo apgyvendinti Lucke ir Naujuosiuose Trakuose^22.
Didieji kunigaikščiai, reikšdami teritorines pretenzijas, suvokė baltų erdvės giminingumą, o Vytautas kalbos bendru- mu grindė žemaičių priklausomybę Lietuvai. Antra vertus, kunigaikš- čiams visi buvo valdiniai – netgi labiau pasitikėta karaimais ir totoriais, kurie tapo artimosios sargybos tautomis. Nepasitikėta ir savųjų įgūdžiais, todėl valdovai kvietė pirklius ir amatininkus iš svetur.