Sutikdami krikštytis, Lietuvos valdovai reikalavo, kad Vokiečių ordinas grąžintų žemes Prūsijoje, Žiemgalius ir Kuršius. Balińskis teigė, kad Rygos arkivyskupas Gedimino vardu parengė laiškus, siekdamas apšmeižti Kryžiuočių ordiną. Per Bajerburgo apsuptį Ordino maršalas Henrikas Duseneris ir Reino palatinas atvyko į pagalbą apsuptiesiems.
II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę. Sėslus baltų gyvenimas, matyt, nulėmė, kad baltų mitologijoje (jos ele- mentų išliko tautosakoje) yra daug senųjų indoeuropiečių mitologijos bruo- žų.
Vėliau, I tūkstantmečio antroje pusėje, prasidėjo slavų ekspansija, nulėmusi ryti- nių baltų asimiliaciją. II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę.
II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę. Sėslus baltų gyvenimas, matyt, nulėmė, kad baltų mitologijoje (jos ele- mentų išliko tautosakoje) yra daug senųjų indoeuropiečių mitologijos bruo- žų.
Lietuvos mūšiai 15\n\n## Puslapis 18\n\nAG Li;\n\nŽalgirio mūšio inscenizacija Griunvaldo apylinkėse Lenkijoje: Lietuvos kariuomenė, kartu su sąjungininkais lenkais; |\n\n2 1410 m. liepos 15 d. sutriuškino Kryžiuočių (dar vadinamo Vokiečių arba Teutonų) ordino kariuomenę viename didžiausių /**\nEuropos viduramžių mūšyje. Ši pergalė padėjo Lietuvai įtvirtinti savo, kaip pilnavertės Europos valstybės, statusą.
Lietuvos mūšiai 15\n\n## Puslapis 18\n\nAG Li;\n\nŽalgirio mūšio inscenizacija Griunvaldo apylinkėse Lenkijoje: Lietuvos kariuomenė, kartu su sąjungininkais lenkais; |\n\n2 1410 m. liepos 15 d. sutriuškino Kryžiuočių (dar vadinamo Vokiečių arba Teutonų) ordino kariuomenę viename didžiausių /**\nEuropos viduramžių mūšyje. Ši pergalė padėjo Lietuvai įtvirtinti savo, kaip pilnavertės Europos valstybės, statusą.
Kronikoje plačiai nušviečiamas Kryžiuočių ordino įkūrimas XII a. pabaigoje,\nagresijos į Artimuosius Rytus metu, atsikėlimas ir įsitvirtinimas pavyslyje XIII a.\npirmojoje pusėje. Trečia kronikos dalis — didžiausia —skirta prūsų žemių užkariavimui\nir kovai prieš Lietuvą. Autentiški faktai atskleidžia žiaurią, beatodairišką vokiečių\nfeodalų, Kryžiuočių ordino ekspansiją į baltų—prūsų, jotvingių, lietuvių žemes,\nniokojimus ir žudynes didžiuliame plote nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos,\nNevėžio ir Nemuno aukštupio, ilgą ir sunkią šių žemių gyventojų, Lietuvos valstybės\nkovą prieš agresiją.
Kronikoje plačiai nušviečiamas Kryžiuočių ordino įkūrimas XII a. pabaigoje,\nagresijos į Artimuosius Rytus metu, atsikėlimas ir įsitvirtinimas pavyslyje XIII a.\npirmojoje pusėje. Trečia kronikos dalis — didžiausia —skirta prūsų žemių užkariavimui\nir kovai prieš Lietuvą. Autentiški faktai atskleidžia žiaurią, beatodairišką vokiečių\nfeodalų, Kryžiuočių ordino ekspansiją į baltų—prūsų, jotvingių, lietuvių žemes,\nniokojimus ir žudynes didžiuliame plote nuo Vyslos žemupio iki Centrinės Žemaitijos,\nNevėžio ir Nemuno aukštupio, ilgą ir sunkią šių žemių gyventojų, Lietuvos valstybės\nkovą prieš agresiją.
Tačiau mūšio metu į me dinius miesto namus mestas deglas sukėlė didžiulį gaisrą, per kurį didelę Vilniaus dalį pasiglemžė ugnis. Tas pašėlęs lietuvių priešinimasis nė kiek neatbaidė vokiečių nuo kas metinių žygių iki pat Vilniaus, kuris tolydžio gyveno apim tas naujo puolimo grėsmės; 1384 metais, nepaisant skaudžių netekčių, Ordino patirtų Lietuvoje, jo antpuoliai jau siekda vo Kernavę, bet lemtinga Jogailos ir Skirgailos pergalė prieš Ragainės komtūrą, laimėta tarp Vilniaus ir Ukmergės, ir vi siškas pastarojo kariaunos sunaikinimas tąkart apsaugojo sostinę nuo puolimo. Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenki jos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prū sijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis ne gandomis.
Tačiau mūšio metu į me dinius miesto namus mestas deglas sukėlė didžiulį gaisrą, per kurį didelę Vilniaus dalį pasiglemžė ugnis. Tas pašėlęs lietuvių priešinimasis nė kiek neatbaidė vokiečių nuo kas metinių žygių iki pat Vilniaus, kuris tolydžio gyveno apim tas naujo puolimo grėsmės; 1384 metais, nepaisant skaudžių netekčių, Ordino patirtų Lietuvoje, jo antpuoliai jau siekda vo Kernavę, bet lemtinga Jogailos ir Skirgailos pergalė prieš Ragainės komtūrą, laimėta tarp Vilniaus ir Ukmergės, ir vi siškas pastarojo kariaunos sunaikinimas tąkart apsaugojo sostinę nuo puolimo. Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenki jos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prū sijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis ne gandomis.
Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.
Tų karingų vienuolių viršininkas, greitas pasinaudoti kaimynų nesutarimais, tik ir laukdamas pro gos išardyti Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, vieną komtūrą at siuntė į Gardiną, kur tasai sausio 19 dieną netoli nuo šios pilies sudarė sutartį su Vytautu. Netrukus po to Ordino maršalas, vedinas 40 000 kryžiuočių kariauna, įsibrovė į Lie tuvą ir, susijungęs su Vytauto pulkais, užėmė Kernavę ir Maišiagalą, o prie pat sostinės su karių likučiais nusiaubė aplinkines žemes. Veidmainingas Ordino elgesys su Vytau tu, norint ne iškelti jį, o tik drumsti vandenį Lietuvoje ir niokoti ją, šįsyk išgelbėjo Vilnių nuo nelaimės: mat kryžiuo čiai, paėmę du tūkstančius belaisvių, pargrįžo triumfuoda mi, Vytauto labui nieko nenuveikę, nė negalvodami apie Vilniaus užėmimą.
Apie Kristburgo pilies atstatymą Magistras ir broliai, giliai susikrimtę dėl šio apverktino įvykio, nusprendė, kad kitaip nepalenksi šių kietasprandžių netikėlių tikėjimui, kaip tik tada, kai šios klastingos giminės viduryje [in medio nationis] būsianti pastatyta pilis, iš kurios galėsią juos kasdien puldinėti. Todėl, sukvietę daugybę maldininkų, kurie, pastoviai raginami į kryžiaus karą, nuolat čia traukė iš įvairių Vokietijos kraštų, broliai pasuko į Pamedės žemę pasiėmę visa, kas reikalinga pilims statyti. Pakeitę vietą, bet ne vardą, Jėzaus Kristaus garbei ir šlovei jie pastatė Kristburgo pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebėra304, sutvirtinę ją viskuo, kas reikalinga pilims ginti, ir palikę joje daug karių. Šiek tiek vėliau, bėgant dienoms ir mėnesiams, apie pilį pradėjo kurti miestą305, į kurį suplaukė gyventi daugybė tikinčiųjų, pasiryžusių už krikščionių tikėjimą kasdien aukoti be baimės savo gyvybę ir savo turtą.
Apie Kristburgo pilies atstatymą Magistras ir broliai, giliai susikrimtę dėl šio apverktino įvykio, nusprendė, kad kitaip nepalenksi šių kietasprandžių netikėlių tikėjimui, kaip tik tada, kai šios klastingos giminės viduryje [in medio nationis] būsianti pastatyta pilis, iš kurios galėsią juos kasdien puldinėti. Todėl, sukvietę daugybę maldininkų, kurie, pastoviai raginami į kryžiaus karą, nuolat čia traukė iš įvairių Vokietijos kraštų, broliai pasuko į Pamedės žemę pasiėmę visa, kas reikalinga pilims statyti. Pakeitę vietą, bet ne vardą, Jėzaus Kristaus garbei ir šlovei jie pastatė Kristburgo pilį toje vietoje, kur ji ir dabar tebėra304, sutvirtinę ją viskuo, kas reikalinga pilims ginti, ir palikę joje daug karių. Šiek tiek vėliau, bėgant dienoms ir mėnesiams, apie pilį pradėjo kurti miestą305, į kurį suplaukė gyventi daugybė tikinčiųjų, pasiryžusių už krikščionių tikėjimą kasdien aukoti be baimės savo gyvybę ir savo turtą.
