Kryžiuočių ordinas

Santrauka

Kryžiuočių ordinas tiesiogiai siejamas su prūsų pavergimu. Kryžiuočių ordinas susiejamas su Marijos Mergelės ordino vardu ir kryžiaus karų tradicija.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-015 XIV a. nuolatiniai Kryžiuočių ordino žygiai į Lietuvą vertė kraštą gyventi tarsi nuolatinio karo stovykloje.		c-001
t-016 XIV a. pabaigoje Kryžiuočių ordino Lietuvos kelių aprašymuose Aukštaitijoje minėta 18 didžiojo kunigaikščio dvarų.		c-002
t-017 1226 m. Riminyje Fridrichas II suteikė Vokiečių ordinui teisę tapti užkariausimos prūsų žemės savininku.		c-003
t-018 Prūsų ordinas priglausdavo lietuvių perbėgėlius, juos krikštydavo ir jų žemes priimdavo kaip vasalinius feodus.		c-004
t-019 Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.		c-005
t-020 Kryžiuočių ordinas niokojamaisiais žygiais siekė palaužti pagonių kraštą, užvaldyti jį ir ypač spaudė Žemaičius.		c-006
t-021 Kryžiuočiai blokavo patekimą į Lietuvą, sudarė sutartį su Didžiuoju Naugardu prieš Gediminą ir juodino jį krikščionių valdovams.		c-007
t-022 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai su sąjungininkais išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną prie Nemuno ir Neries santakos.		c-008
t-023 Algirdas ir Kęstutis pradėjo derybas su Kryžiuočių ordinu, siekdami atokvėpio nuo tolesnių niokojimų.		c-009
t-024 Ordino kronikose nurodyta, kad 1345–1382 m. įvyko 66 Prūsų kryžiuočių ir 30 Livonijos žygių.		c-010
t-025 Kryžiuočiai laikė Vytautą priemone priversti Jogailą laikytis didelių pažadų Ordinui.		c-011
t-026 Per visą XIV a. Vokiečių ordino pavojus skatino Lietuvą derėtis ir svarstyti priešo išpažįstamo tikėjimo priėmimą.		c-012
t-027 Kryžiuočiai sudarė kliūčių Lietuvai siekiant įeiti į krikščioniškąją bendruomenę ir gauti Bažnyčios patvirtinimą.		c-013
t-028 Iki Tannenbergo kautynių kryžiuočiai Vakarų Europai pristatydavo lietuvius kaip pavojingus rytų saracėnus.		c-014
t-029 Lietuvos ūkis smarkiai buvo žalojamas ordino karų metu.		c-015
t-030 Nuo Traidenio laikų karai su abiem Vokiečių ordino šakomis neigiamai veikė Lietuvos gyventojų prieaugį ir apgyvendinimą.		c-016
t-031 Kai Žemaičių nepavyko įveikti ginklu, kryžiuočiai skatino Gediminaičių vidaus kovas arba į jas sėkmingai kišosi.		c-017
t-032 Ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas vėlai sužinojo Jogailos ir Vytauto planus ir skubėjo pastoti jiems kelią.		c-018
t-033 Kryžiuočių kairysis sparnas, sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne stovėjusius lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių.		c-019
t-034 Po pirmojo katastrofos smūgio Kryžiuočių ordinas ėmė atsipeikėti, kai Henrikas von Plauen Marienburge surinko apie 5000 vyrų įgulą.		c-020
t-035 Vokiečių ordinas Prūsuose įsigijo didelius žemės plotus, juos kolonizavo ir, laimėjęs Vislos žiotis bei Pamarį, sustiprėjo.		c-021
t-036 Sutikdami krikštytis, Lietuvos valdovai reikalavo, kad Vokiečių ordinas grąžintų Lietuvai žemes Prūsijoje, Žiemgalius ir Kuršius.		c-022
t-037 Jogaila sutartimis pasižadėjo laikytis taikos su Ordinais, krikštytis ir užrašė kryžiuočiams beveik visą Žemaitiją iki Dubysos.		c-023
t-038 Matydamas Vytauto pastangas, Ordinas išplėtė veiklą Lietuvos pasienyje ir liepė netoli Gardino pastatyti dvi pilis.		c-024
t-039 Vytautas paėmė nelaisvėn Ordino karius ir pirklius, buvusius tose pilyse.		c-025
t-040 Vytautas siekė perimti Prūsų ordino savintą kovotojo su netikinčiaisiais šlovę, planuodamas nukariauti totorius.		c-026
t-041 Ordinas atsiuntė komtūrą Marquardą von Salzbachą su keliais tūkstančiais karių į Vytauto kariuomenę.		c-027
t-042 Ordinas, sustiprinęs viltį likti Žemaitijoje, nepakeitė savo politikos Vytauto atžvilgiu.		c-028
t-043 Ordino kariuomenė buvo sudaryta iš pėstininkų, raitelių ir artilerijos ir laikyta geresne už lietuvių bei lenkų kariuomenes.		c-029
t-044 Sąjungininkai ties Kauerniku pastebėjo, kad kryžiuočiai jau saugo perėjimą per Drevencos upę.		c-030
t-045 Tuo tarpu, kol dar lenkai tvarkėsi, Ordino kariuomenė buvo sustatyta į dvi eiles.		c-031
t-046 Trečioji Ordino kariuomenės eilė stovėjo atokiau nuo mūšio lauko ir buvo laikoma atsargai.		c-032
t-048 Vytautas 1410 m. Žalgirio mūšyje palaužė Ordino galybę ir grąžino Žemaitijai laisvę.		c-034
t-049 Kryžiuočiai Vakarų Europoje skleidė gandus, kad Lietuvos krikštas buvo tariamas ir paviršutiniškas.		c-035
t-051 Po nesėkmingo Vilniaus apsiautimo Ordinas savo grobiamuosius planus nukreipė prieš Žemaitiją.		c-037
t-052 Kryžiuočiai suprato, kad Vytauto galybės augimas gali sužlugdyti jų siekį užkariauti Žemaitiją.		c-038
t-053 Vytautas, siekdamas suardyti Lenkijos ir Ordino sąjungą, apskundė Ordiną Europai.		c-039
t-054 Vytautas Kaune be Lenkijos žinios suteikė Vokiečių ordinui teisę abipus Nevėžio statytis malūnus.		c-040
t-056 Vokiečių ordinas darė didelę įtaką Vytauto laikų prekybai, nes per jo žemes ėjo svarbiausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą.		c-042
t-057 Vokiečių ordino magistrui uždraudus į Lietuvą įvežti druską, Vytautas liepė vokiečių pirkliams iki Sekminių išvykti iš Lietuvos.		c-043
t-058 Vytautas, gyvendamas tarp kryžiuočių Prūsuose, gavo drausmingo gyvenimo patirties, padėjusios jam atsikovoti tėviškę.		c-044
t-059 Vytautas Prūsuose išmoko vokiečių kalbos, kryžiuočių disciplinos, administracijos ir karo mokslų.		c-045
t-060 Vytautas išmoko Ordino realios politikos, kurią vėliau taikė santykiuose su kaimynais.		c-046
t-061 Vytautas pakėlė Lietuvos vardą sudarydamas kampaniją prieš Ordiną, po kurios Ordinas buvo diskredituotas.		c-047
t-062 Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija.		c-048
t-063 1410 m. Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškino Vokiečių ordiną.		c-049
t-064 Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę.		c-050
t-065 Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius).		c-051
t-066 Žemaičiai, sutriuškinę jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę prie Durbės 1260 m. liepos 13 d., tarpininkaujant Treniotai, iš tikrųjų siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su Livonija.		c-052
t-067 Po Lietuvos krikšto popiežiai uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su Lietuva.		c-053
t-069 Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos.		c-055
t-070 Net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis buvo Žemaitija.		c-056
t-071 Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos prioritetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė.		c-057
t-072 Lucko suvažiavimas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai.		c-058
t-074 XIV a. pabaigos Kryžiuočių ordino Lietuvos kelių aprašymuose Aukštaitijoje minėta 18 didžiojo kunigaikščio dvarų.		c-060
t-075 Hermanas Salza 1226 m. Riminyje išsirūpino Fridricho II privilegiją, svarbią Vokiečių ordino ateičiai rytuose.		c-061
t-077 Klaipėda beveik uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, nes Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.		c-063
t-078 Matomai Rygoje buvo įsitikinimas, kad kryžiuočiai Lietuvą greitai įveiks.		c-064
t-079 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, remiami Livonijos magistro ir svečių iš Vakarų, išgriovė Kauno pilį.		c-065
t-080 Algirdas ir Kęstutis pradėjo derybas su Ordinu, kad Lietuva galėtų pailsėti nuo tolesnių niokojimų.		c-066
t-081 Ordino kronikose nurodyta, kad 1345–1382 m. buvo surengti 66 žygiai iš Prūsų ir 30 iš Livonijos.		c-067
t-082 Kryžiuočiams ir Jogailai atsidūrus karo padėtyje, Ordinas ėmė labiau domėtis Vytautu ir jį palaikyti.		c-068
t-083 XIV a. Vokiečių ordino pavojus skatino Lietuvą derėtis ir ieškoti būdo priimti priešo išpažįstamą tikėjimą.		c-069
t-084 Lietuvai siekiant Bažnyčios patvirtinimo, reikėjo įveikti kryžiuočių daromas kliūtis.		c-070
t-086 Po Žalgirio mūšio kovos su Ordinu dėl sienų ir ypač dėl Žemaitijos tęsėsi dar 35 metus.		c-072
t-087 Kai Žemaičių nepavyko įveikti ginklu, kryžiuočiai skatino Gediminaičių vidaus kovas arba į jas kišosi.		c-073
t-088 Ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas vėlai sužinojo Jogailos ir Vytauto planus ir skubėjo pastoti priešui kelią.		c-074
t-089 Kairysis kryžiuočių sparnas prieš lietuvių pulkus buvo sudarytas iš stiprių dalinių.		c-075
t-090 1410 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė su lenkų sąjungininkais sutriuškino Kryžiuočių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.		c-076
t-091 1231 m. Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stipresnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai.		c-077
t-092 Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis.		c-078
t-093 XIII a. į Prūsiją atsikėlęs Vokiečių ordinas pirmiausia pavergė prūsus.		c-079
t-094 Trečiojo kryžiaus žygio metu vokiečiai 1190 m. įkūrė Marijos Mergelės ordiną.		c-080
t-095 Marijos Mergelės ordino nariai nešiojo baltus apsiaustus su juodu kryžiumi, todėl Lietuvoje dažnai vadinti kryžiuočiais.		c-081
t-096 Todėl ordinas per 50 metų nukariavo visas aisčių gimines tarp Vyslos ir Nemuno ir, priėjęs Nemuną, susidūrė jau su vieninga Lietuvos valstybe, su kuria vėl pradėjo ilgą karą.		c-082
t-097 Kaip tik šituo metu vokiečių ordinas nuo Vyslos jau buvo priėjęs iki Nemuno ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius (anksčiau Lietuvą puldavo tik livoniškė jo šaka).		c-083
t-098 Prie Nemuno atslinkę kryžiuočiai pasistatė Ragainės, Jurbarko ir vėliau Skirsnemunės pilis.		c-084
t-099 Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris prieš kryžiuočius sudarė sąjungą su Lenkija.		c-085
t-100 Ordinas jau gavo įsitikinti, kad dideliu žygiu iš karto vis tiek negalės pavergti Lietuvos, todėl griebėsi kitokios taktikos.		c-086
t-101 Ordinas kasmet rengdavo į Lietuvą bent du žygius: vieną sausį ar vasarį, kitą vasaros pabaigoje, dažniausiai rugpjūtį.		c-087
t-102 Kryžiuočiai ėmė laikyti Lietuvą valstybe, o kare su ja taikė Vakarų Europoje įprastus kariavimo papročius.		c-088
t-103 Kauno užpuolimą suruošė Prūsų ordinas, keršydamas Kęstučiui už pabėgimą iš nelaisvės (1361 m.).		c-089
t-104 Vokiečių ordinui nepatiko Jogailos kvietimas į Lenkijos sostą, nes sąjunga su Lenkija stiprino Lietuvą.		c-090
t-105 Vieno žygio metu Kryžiuočių ordinas pasiekė Vilnių ir Ašmeną, o vėliau jo Livonijos šaka surengė kitą žygį su Polocko kunigaikščiu Andriumi.		c-091
t-106 Mindaugo laikų krikšto bandymui sutrukdė Vokiečių ordino siekis užgrobti Žemaičius.		c-092
t-107 Kryžiuočiai Žemaičiuose pristatė daug pilių, o vieną jų statyti padėjo Vytautas.		c-093
t-108 Ordinas, remdamasis Salyno sutartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami.		c-094
t-109 Paaštrėjus santykiams su Kryžiuočių ordinu, Vytautas parėmė žemaičius, o šie išvarė kryžiuočius iš savo krašto.		c-095
t-110 1409 m. Kryžiuočių ordinas Ragainėje sulaikė Jogailos Lietuvai siųstus javus.		c-096
t-111 1411 m. po karo tarp Kryžiuočių ordino ir Lenkijos buvo pasirašyta taika.		c-097
t-112 Gedimino ir Algirdo laikais giliai Lietuvoje Nemuno pakrantėmis kyšojusios vokiečių ordino pilys buvo nušluotos.		c-098
t-113 Vokiečių ordinas Vakarų Europoje skleidžiamose kronikose žemino lietuvius, siekdamas pateisinti savo žygius ir prisivilioti riterių talką.		c-099
t-114 Karai su visos Europos remiamu vokiečių ordinu iš tikro sutrukdė normalią Lietuvos gyvenimo raidą, sulaikė kūrybinį darbą, sutrukdė kultūros kilimą.		c-100
t-115 Kryžiuočių pasienyje plytėjo didžiulė giria, apėmusi dabartinį Suvalkų kraštą ir dalį Tauragės, Kretingos bei Telšių apskričių.		c-101
t-116 Lietuvos žemdirbystę trikdė nuolatiniai kryžiuočių užpuolimai, kurių kartais būdavo po keturis ar penkis per metus.		c-102
t-117 Lietuvai buvo sunku prekiauti su Hanzos pirkliais, nes visą pajūrį ir abiejų didžiųjų upių žiotis buvo užėmę kryžiuočiai.		c-103
t-118 1431 m. Švitrigaila užmezgė ryšius su abiem Vokiečių ordino šakomis, kai Lenkija negrąžino Podolės.		c-104
t-119 Po Ukmergės mūšio Livonijos ordino šaka nebeatsigavo tiek, kad galėtų pradėti naują karą su Lietuva.		c-105
t-120 Kazimiero laikais ordinas jau buvo visiškai susilpnėjęs, todėl nė nebegalvojo apie bet kokį karą.		c-106
t-121 Po trylika metų trukusio karo Kryžiuočių ordinas buvo nugalėtas, o 1466 m. Torno taika pavertė jį Lenkijos vasalu.		c-107
t-122 Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę perkėlė į Karaliaučių.		c-108
t-123 Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo, parašė laišką M. Balinskiui.		c-109
t-124 Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių.		c-110
t-125 Gardinas buvo įkurtas gynybai nuo Prūsijos Teutonų ordino puolimų.		c-111
t-126 Dėl tos nelemtos padėties kryžiuočių grobuoniškumas irgi ilgam buvo užtveręs kelią bet kokiai pažangai visoje mūsų žemėje.		c-112
t-127 Kryžiuočiai, užėmę Prūsiją, sunaikino Romuvą.		c-113
t-128 1325 m. Vilniuje sudaryta Gedimino sutartis su Lokietka numatė bendrą kovą su Prūsijos ordinu.		c-114
t-129 Ordino riteriai pasinaudojo Gedimino valdų išskaidymu, kuris susilpnino krašto galią.		c-115
t-130 Ordino maršalas Gotfridas Lindenas sudegino Semeliškes ir veržėsi iki Vilniaus tvirtovių, bet miesto staiga neužėmė.		c-116
t-131 Prūsijos ordino didysis magistras pasiuntė Gotfridą Lindeną ir Redigerį Elnerį užimti Vilniaus.		c-117
t-132 Mūšis ties Rudamina ir Vilniaus pilių atsilaikymas pastūmėjo kryžiuočius derėtis su Algirdu ir Kęstučiu.		c-118
t-134 1383 m. Kryžiuočių ordino kariauna su Vytautu ir jo šalininkais rugsėjo 11 d. apsupo Trakų pilį.		c-120
t-135 Ordino riteriai su šv. Jurgio vėliava puolė į mūšį, bet lietuvių buvo atremti ir patyrė didelių nuostolių.		c-121
t-136 Lietuvių pasipriešinimas neatbaidė kryžiuočių nuo kasmetinių žygių iki Vilniaus, o 1384 m. jų antpuoliai siekė Kernavę.		c-122
t-137 1385 m. didžiojo magistro Konrado Ciolnerio žygis buvo paskutinis Ordino smūgis pagoniškai Lietuvai.		c-123
t-139 1323 m. Vilniuje duotame rašte teigta, kad kryžiuočiai įmetė į ugnį Gedimino pasiuntinybės antspaudą.		c-125
t-140 1322 m. žiemą kryžiuočių ekspedicija patraukė į Žemaitijos Vaikius.		c-126
t-141 Kryžiuočių kariauna, pakeliui viską degindama, puolė Bisenės pilį ir mėgino ją užimti šturmu.		c-127
t-142 Tarp kryžiuočių buvo paplitusi nuomonė, kad Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietė priešą į šalį.		c-128
t-143 Lietuviai įsiveržė į Memelį, sudegino miestą ir priemiesčius, bet neužėmė Ordino brolių ginamos pilies.		c-129
t-144 Gedimino laiške popiežiui ir kardinolams teigta, kad Mindaugą nuo krikščionybės atstūmė kryžiuočių magistro smurtas ir išdavystės.		c-130
t-145 Gedimino laiške teigta, kad Vytenis prašė atsiųsti minoritų, bet Ordinas, tai sužinojęs, pasiuntė ginkluotą būrį sudeginti bažnyčios.		c-131
t-146 Rygos pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašė Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti taikai.		c-132
t-147 Kai Gedimino skundas pasiekė popiežių, Prūsijos dvasininkai laiškuose stojo ginti Kryžiuočių ordino.		c-133
t-148 Popiežiaus rūmuose Avinjone buvo svarstomi prieštaringi skundai už ir prieš Kryžiuočių ordiną.		c-134
t-149 Popiežius nusprendė, kad Kryžiuočių ordino riteriai turi grąžinti Rygos Bažnyčiai, vyskupams ir kapitulai tai, ką buvo paėmę.		c-135
t-150 M. Balinskis manė, kad Rygos arkivyskupas Gedimino vardu parengė laiškus, kuriais siekė apšmeižti Kryžiuočių ordiną.		c-136
t-151 M. Balinskis svarstė, kad pasakojimas apie kryžiuočių sudegintą valdovo antspaudą galėjo būti įdėtas siekiant tam tikro tikslo.		c-137
t-152 1323 m. liepos 18 d. Rygos tarėjai Liubeko rotušėje įteikė dominikonams tariamus Gedimino laiškus.		c-138

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: XIV a. nuolatiniai Kryžiuočių ordino žygiai į Lietuvą vertė kraštą gyventi tarsi nuolatinio karo stovykloje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šitokis buvo kelias į Liublino uniją. Kitados, ypač XIV amž., nuolatiniai ordino žygiai Lietuvon vertė visą kraštą virsti lyg kokia nuolatinio karo stovykla. Ta­ čiau karams su kryžiuočiais pasibaigus, baigėsi pavojai iš vakarų pusės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: XIV a. pabaigoje Kryžiuočių ordino Lietuvos kelių aprašymuose Aukštaitijoje minėta 18 didžiojo kunigaikščio dvarų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^126) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ Lietuvių ten gyventą plotą akivaizdžiai parodo į pietvakarius nuo Naugarduko Zieteloje (Zdzięciol) iki šių dienų išsilaikiusi lietuvių kalbos sala. Ar XIV amž. gale kryžiuočių ordino surašytuose Lie­ tuvos kelių aprašymuose (« die litauischen Wegeberichte ») įvairiose Aukštaičių žemės vietose minimi didžiojo kunigaikščio dvarai (jų iš viso sužymėta 18), gali tarnauti lietuvių plotui apibrėžti, palieka atviras klausimas. Savo dvarus didysis kunigaikštis paprastai turėjo jam betarpiškai priklausančiose lietuviškose tėviškės valdose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1226 m. Riminyje Fridrichas II suteikė Vokiečių ordinui teisę tapti užkariausimos prūsų žemės savininku.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Palestinoje prie Akonos apgulimo^74. Ketvirtasis vokiečių ordino magistras Hermanas Salza, gavęs Mozūrijos kunigaikščio Konrado kvietimą atsiųsti riterių gintis nuo įkyrių prūsų puldinėjimų, iš imperatoriaus Fridricho II (Hohenštau- feno) išsirūpino ordino ateičiai rytuose reikšmingą privilegiją, duotą Rimini, Italijoje, 1226 m. kovo mėnesį. Jos dėka ordinui, su Reicho kunigaikščio titulu, buvo suteiktos visos teisės būti pilnu krašto savi­ ninku užkariausimoje prūsų žemėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Prūsų ordinas priglausdavo lietuvių perbėgėlius, juos krikštydavo ir jų žemes priimdavo kaip vasalinius feodus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ir Prūsų ordinas mielai priglausdavo tokius perbėgėlius, juos pakrikštydamas. Jų žemes ordinas priiminėjo vasaliniais feodais, vis rūpestingai aktuose pažymėdamas, jog buvę savininkai gaus savo žemes valdyti, kai Lietuva bus nukariauta^91. Apie tokį svarbų dalyką, kaip Mindaugo krikštas, smulkesnių žinių nerandama, nes Eiliuotinės kronikos, Ipatijaus metraščio ir popiežiaus Inocento IV bulių užuominos yra per bendros.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Betarpiškame ryšyje su Georgenburgo įkūrimu reikia sieti 1259-1260 m. žiemą Žiemgaloje pastatymą stiprios pilies Dobės (Doblen)^151 , kurios sukilę žiemgaliai negalėjo įveikti. Mindaugo pergamentai kryžiuočiams teteikė formalią teisę į jiems užrašytas sritis, bet praktiškai jiems iš Žemaičių žemės tik tiek tegalėjo priklausyti, kiek jie patys savo jėga įstengs užvaldyti. Že­ maičiai tačiau nesidavė nulenkiami.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Kryžiuočių ordinas niokojamaisiais žygiais siekė palaužti pagonių kraštą, užvaldyti jį ir ypač spaudė Žemaičius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordinas teturėjo vieną tikslą : savo nepaliaujamais teriojimo žygiais, kurie labiausiai kankino Žemaičius, paklupdyti pagonių kraštą ir jį užvaldyti. Puolimai sekė puolimus. Pvz., 1316 m. pradžioje kryžiuočiai plėšė Dubysos žemupį, paskui jie brovęs krašto gilumon iki Varnių; balandžio mėn. jie sunaikino Biseną, o vasarą vėl teriojo Varnių sritį, kurią trumpu laiku nuliežė kelis kartus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Kryžiuočiai blokavo patekimą į Lietuvą, sudarė sutartį su Didžiuoju Naugardu prieš Gediminą ir juodino jį krikščionių valdovams.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kryžiuočiai nieko nepraleido Lietuvon, su Didž. Naugardu sudarė sutartį prieš Gediminą, kurį juodino, rašydami krikščionių valdovams ir popiežiui. Visoje toje per ištisus metus po Gedimino laiškų parašymo susidariusioje politinėje būklėje, kada 1324 vasarop iš Avignono atvyko Rygon du legatai (vysk. Baltramiejus ir abatas Bernardas), Gediminas diplomatiškai išsisukinėjo, vengdamas savo laiškuose popiežiui surašytų krikšto pažadų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai su sąjungininkais išgriovė svarbią lietuvių pilį Kauną prie Nemuno ir Neries santakos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dešimtmečiui praslinkus, lietuviai patyrė smūgį vėl pa­ čioje Lietuvoje. Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) SRP, II, 72, 505-507 p. (^11) A. Kučinskas : Kęstutis, **1938, 59-61 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Algirdas ir Kęstutis pradėjo derybas su Kryžiuočių ordinu, siekdami atokvėpio nuo tolesnių niokojimų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tik paėmę Kauną, Nemuno žemu­ pyje privertę lietuvius pasitraukti nuo krantų, juose prisistatę savo pilių, be to, laimėję prie Rudavos, kryžiuočiai jau pasijuto stipresni. Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algir­ das su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Ordino kronikose nurodyta, kad 1345–1382 m. įvyko 66 Prūsų kryžiuočių ir 30 Livonijos žygių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O vasaros žygis buvo ruošiamas apie rug­ piūčio vidurį, skubant jį užbaigti prieš rudens darganas ir liūtis. Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos. Į tą skaičių neįeina pasienyje ordino riterių suorganizuoti savanorių — « plėšikėlių » (vad. « strut­ ter », «latrunculi ») nuolatiniai plėšikavimai, be to, pasienių pilių valdytojų vykdomi teriojimai į artimas Žemaičių ir Aukštaičių žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Kryžiuočiai laikė Vytautą priemone priversti Jogailą laikytis didelių pažadų Ordinui.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente. Kryžiuočiams atrodė, kad bėglys Vytautas, kuris, jų žodžiais tariant, nebeturėjo «nei žemės, nei žmonių », buvo geras įrankis Jogailą priversti nesitraukti nuo didelių pažadų. Įvykiai tačiau (^19) LUB, III, 393-395, 400, 489-495 p.; RaCD, 55-60 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Per visą XIV a. Vokiečių ordino pavojus skatino Lietuvą derėtis ir svarstyti priešo išpažįstamo tikėjimo priėmimą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1387 m. žygis buvo nuostabus, prisimenant, kaip po Kęstučio mirties ant peilio ašmens vartėsi klausimas, ar Lietuva galutinai neapsispręs už stačiatikių tikėjimą. Kai Gediminaičiai buvo išsi­ dalinę tarp pagonybės ir graikų krikšto, bereikėjo tik didžiojo kunigaikščio žingsnio, kuriuo butų turėję pasekti lietuvių kilmin­ gieji ir visa tauta. Bet nuolat kabantis vokiečių ordino pavojus per visą XIV amžių buvo buvęs akstinas vesti derybas ir kokiu nors būdu priimti priešo išpažįstamą, t. y. vokiškąjį tikėjimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Kryžiuočiai sudarė kliūčių Lietuvai siekiant įeiti į krikščioniškąją bendruomenę ir gauti Bažnyčios patvirtinimą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Krikštas tačiau buvo pirmoji stipri grandis, siejanti Lietuvą su krikščioniška vidurinių amžių bendruomene. Kad būtų galima įeiti į tą bendruomenę ir gauti aukščiausios Bažnyčios valdžios patvirtinimą, reikėjo dar nugalėti kryžiuočių daromas kliūtis. Pirmasis Italijon vykstąs Jogailos pasiuntinys (Trąba) Habs­ burgų žemėse buvo įmestas kalėjiman.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Iki Tannenbergo kautynių kryžiuočiai Vakarų Europai pristatydavo lietuvius kaip pavojingus rytų saracėnus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors kryžiuočiai dar iki pat Tannenbergo kautynių lietuvius Vakarų Europai pristatydavo kaip pavojingus rytų « saracėnus », kryžiaus karų šauksmas savaime turėjo pamažu nutilti. Drauge išnyko ir tituluotų pilgrimų žygiai į «Litauerreisen». Lietuva (^21) Plg. M. Hruševskyj : HrlU, IV, 1905, 181 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Lietuvos ūkis smarkiai buvo žalojamas ordino karų metu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lietuvos ūkis smarkiai buvo žalojamas ordino karų metu. Iš pagonių sodybų, kur praeidavo ordino būriai, nieko nelikdavo. Šitokiu ūkio naikinimu buvo tikima lietuvius palaužti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: Nuo Traidenio laikų karai su abiem Vokiečių ordino šakomis neigiamai veikė Lietuvos gyventojų prieaugį ir apgyvendinimą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nepaliaujami ir nuo Traidenio laikų besitęsią karai su abiem vokiečių ordino šakom turėjo gana neigiamos įtakos į gyventojų prieauglių ir į pačią Lietuvos apgyvendinimo eigą. Pagoniškieji valstybės plotai, kuriuos kryžiuočiai pasiekdavo iki pat krašto gilu­ mos, labiausiai kentėjo. Kaip taisyklė — pagonys vyrai buvo žu­ domi, o moterys su vaikais išvedami nelaisvėn.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: Kai Žemaičių nepavyko įveikti ginklu, kryžiuočiai skatino Gediminaičių vidaus kovas arba į jas sėkmingai kišosi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jokiai kitai žemei laimėti kryžiuočiai nėra padėję tiek daug pa­ stangų, kaip šitam pleištui tarp Nemuno žemupio ir Kuršo-Žiemga­ los. Todėl per visą XIV amž., iš visų pagoniškosios Lietuvos žemių, Žemaičiai buvo daugiausia puolami. Kai ginklu jų nebuvo galima laimėti, kryžiuočiai patys skatino arba sėkmingai maišėsi į Gedi­ minaičių vidaus kovas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas vėlai sužinojo Jogailos ir Vytauto planus ir skubėjo pastoti jiems kelią.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Įvairių tautų tyrinėtojai skirtingai išryškino jose ir ati­ tinkamų tautų (lietuvių, lenkų, Smolensko pulkų) vaidmenį. Gana vėlai tepatyręs Jogailos ir Vytauto planus, ordino didysis magistras Ulricbas von Jungingenas skubėjo priešui pastoti kelią. Nuo Torno Drevencos krantu iki Loebau (VII.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Kryžiuočių kairysis sparnas, sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne stovėjusius lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kariuomenės taip išsirikiavo, kad ordino dešinysis sparnas buvo pastatytas prieš lenkų kairįjį sparną, kuris siekė Ludwigsdorfo mišką. Kairysis kryžiuočių sparnas, kuris buvo sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne pastatytus lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių^21. Pačios kautynės, nors valandos nega­ lima tiksliai nustatyti, prasidėjo jau po pietų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Po pirmojo katastrofos smūgio Kryžiuočių ordinas ėmė atsipeikėti, kai Henrikas von Plauen Marienburge surinko apie 5000 vyrų įgulą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Po pirmo katastrofos smūgio ordinas tačiau ėmė atsipeikėti. Kai Schwetzo komtūras Henrikas von Plauen į Marienburgą surinko apie 5000 vyrų įgulos, tik liepos 25 teatvykę pusbroliai tvirtovės jau nebeįstengė paimti. Buvo laikoma Vytauto svarbiu laimėjimu, kad jis su Livonijos ordinu atskirai padarytomis paliaubomis Livonijos kryžiuočius sulaikė nuo dalyvavimo Žalgirio kautynėse.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Vokiečių ordinas Prūsuose įsigijo didelius žemės plotus, juos kolonizavo ir, laimėjęs Vislos žiotis bei Pamarį, sustiprėjo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vokiečių Ordinas, bekariaudamas įsigijo Prūsuose didelius žemės plotus ir juos kolonizuodamas, darėsi vis stipresnis, Lai­ mėjęs Vislos žiotis ir Pamarį (1309 metais) ir išplėtęs savo pre­ kybą su tolimais Vakarų Europos miestais, nors vis labiau tolo nuo pirmykštės Ordino dvasios, bet turėdami pilną iždą pinigų, daug stiprių pilių ir nuolat iš Vakarų Europos plaukiančių jėgų, kryžiuočiai kasmet po kelis kartus puldavo Lietuvą, išniokoda­ mi plačias jos sritis, degindami gyvenamas vietas ir žmones iš­ sivesdami nelaisvėn. Kęstučiui dar smarkiau, negu pirmtakū­ nams, tenka gintis nuo Ordino įsiveržimų, nes tada magistro valdžią turėjo veiklus ir energingas vokietis Vinrichas von Kni­ prodė (1351—1382).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: Sutikdami krikštytis, Lietuvos valdovai reikalavo, kad Vokiečių ordinas grąžintų Lietuvai žemes Prūsijoje, Žiemgalius ir Kuršius.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš savo pusės, sutikdami apsi­ krikštyti, jiedu pirmiausia reikalavo, kad Vokiečių Ordinas Lie­ tuvai grąžintų žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje ir Žiemga­ lius bei Kuršius Livonijoje. Kadangi Lietuvai apsikrikštijus Ordino egzistencijai Lietuvos pasieniuose nebūtų buvę pagrindo, tai jiedu siūlė Ordinui išsikelti į Rusijos pietus, ginti krikščionis nuo totorių užpuldinėjimo. Kai ciesorius ir Vokiečių Ordinas su dideliais Lietuvos val­ dovų reikalavimais nenorėjo sutikti, vėl reikėjo griebtis kardo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Jogaila sutartimis pasižadėjo laikytis taikos su Ordinais, krikštytis ir užrašė kryžiuočiams beveik visą Žemaitiją iki Dubysos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmoje sutarty Jogaila pasižada su abiem Ordinais ketverius metus laikytis taikos, antrojoje žada 4-rių metų bėgy kartu su savo tautiečiais apsikrikštyti, trečiąja sutartimi, kuri buvo vokiečių Ordinui pati svarbiausioji, jis užrašė kryžiuočiams beveik visą Žemaičių kraštą, t. y. vakarinę jo dalį iki pat Dubysos upės. Žadėdamas Jogailai padėti karo jėgomis, Ordinas išgavo iš jo sutikimą, kad jis be Ordino žinios ir pritarimo su niekuo nepradės karo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Matydamas Vytauto pastangas, Ordinas išplėtė veiklą Lietuvos pasienyje ir liepė netoli Gardino pastatyti dvi pilis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Matydamas Vytauto pastangas neinant veltui, Ordinas ma­ tė reikalą taip pat išplėsti Lietuvos pasienyje akciją. Dar vasarą tam reikalui magistras įsakė netoli Gardino pastatyti dvi pilis: Naująjį Gardiną ir Metenburgą (Meteną), kame buvo pa­ talpintos kryžiuočių įgulos. Iš čia aišku, kad Vytautas, nežiūrint Jogailos didelių pasiūlymų, palaikė dar gana gerus santykius su Ordinu dėl to, kad jam, matyti, dar nebuvo atėjęs laikas veikti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Vytautas paėmė nelaisvėn Ordino karius ir pirklius, buvusius tose pilyse.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tose pilyse buvusius Ordino ka­ rius ir pirklius Vytautas paėmė nelaisvėn. Painformuotas apie galutinius Vytauto žygius, Jogaila rugpiūčio mėn.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Vytautas siekė perimti Prūsų ordino savintą kovotojo su netikinčiaisiais šlovę, planuodamas nukariauti totorius.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dabar visa garbė ir šlovė, kurią savinosi Prūsų Ordinas, kaip kovotojas su netikin­ čiais, turėjo atitekti Vytautui, galvojančiam nukariauti visus totorius, tarpininkaujant Tochtamyšui, pretendentui į jų sostą. Kai Timur-Kotlogas, Kipčako chanas, pareikalavo išduoti jam pabėgėlį Tochtamyšą, tai Vytautas atsisakė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Ordinas atsiuntė komtūrą Marquardą von Salzbachą su keliais tūkstančiais karių į Vytauto kariuomenę.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ordinas atsiuntė savo komtūrą Marquardą v. Salzbachą su keliais tūkstančiais kariuomenės; prisijungė prie Vytauto su savo pulkais ir Tochtamyšas. Tuo būdu Vytauto kariuomenę sudarė lietuviai, žemaičiai, vokie­ čiai, lenkai, totoriai, rusai, valakai, vadinas, Vytauto vedama kariuomenė buvo internacionalinė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Ordinas, sustiprinęs viltį likti Žemaitijoje, nepakeitė savo politikos Vytauto atžvilgiu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ordinas, įgavęs dar didesnės vil­ ties pasilikti Žemaitijoj, savo politikos su Vytautu nepakeitė. Tik lenkai, matydami jo susilpnėjimą, laikė gera proga užmegs­ ti glaudesnius santykius su Lietuva.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Ordino kariuomenė buvo sudaryta iš pėstininkų, raitelių ir artilerijos ir laikyta geresne už lietuvių bei lenkų kariuomenes.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ordino kariuomenė, sudaryta iš pėstininkų, raitelių ir arti­ lerijos, buvo už abi sąjungininkų (lietuvių ir lenkų) kariuomenes geresnė. Ji buvo geriau ginkluota, sutvarkyta, drausminga ir kovose patyrusi, — tai buvo visos Europos kariuomenių pavyz­ dys. Nuolatinę kariuomenę sudarydavo Ordino broliai, o karui ištikus kviesdavosi ir samdydavosi riterių iš įvairių Europos kraštų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Sąjungininkai ties Kauerniku pastebėjo, kad kryžiuočiai jau saugo perėjimą per Drevencos upę.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer­ niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri­ nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Tuo tarpu, kol dar lenkai tvarkėsi, Ordino kariuomenė buvo sustatyta į dvi eiles.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tarpu, kol dar lenkai tvarkėsi, Ordino kariuomenė buvo sustatyta į dvi eiles. Ordinas galėjo pulti dar nesusitvarkiusius lenkus, bet jis to nedarė, matyti bijojo, kad girioje galėjo būti dar daug pasi­ slėpusios kariuomenės. Trečioji Ordino kariuomenės eilė sto­ vėjo dar tolokai nuo mūšio lauko ir buvo laikoma atsargai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: Trečioji Ordino kariuomenės eilė stovėjo atokiau nuo mūšio lauko ir buvo laikoma atsargai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Trečioji Ordino kariuomenės eilė sto­ vėjo dar tolokai nuo mūšio lauko ir buvo laikoma atsargai. Kai buvo išrikiuotos dvi lenkų linijos (trečioji tvarkėsi), Ordinas pa­ matė, kad jo frontas yra per trumpas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Vytautas 1410 m. Žalgirio mūšyje palaužė Ordino galybę ir grąžino Žemaitijai laisvę.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet štai Vytautas Žalgirio mūšyje (1410) palaužė Ordino galybę ir Žemaitijai grąžino laisvę. Torno taika (1411) įgijęs Žemaičių kraštą iki gyvos galvos, Vytautas jau nebesiskaitė su žemaičių prisirišimu prie savo tikėjimo ir pasiryžo juos ap­ krikštyti. Tuo būdu Ordinas, pralaimėjęs Žalgirio kovą, pra­ laimėjo ir čia, nes jo užsimojimas apkrikštyti visą Lietuvą ir plačiai garsintas pasauliui rytuose apaštalavimas, kurį jis vedė kardu, sudužo į Vytauto galybę. Vytautui, bet ne Ordinui, teko garbė laimėti Žemaičius Kristaus Bažnyčiai. Torno tai­ koje Ordinui buvo priminta, kad pasistengtų atvesti į Katalikų Bažnyčią Prūsijos ir Livonijos netikinčiuosius, ko jis nepadarė per 200 metų^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Kryžiuočiai Vakarų Europoje skleidė gandus, kad Lietuvos krikštas buvo tariamas ir paviršutiniškas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Prie­ šingai, kryžiuočiai paleido į Vak. Europos visuomenę gandų, kad Lietuvos krikštas yra tariamas, atliktas paviršutiniškai, be didesnio žmonių paruošimo ir net apsikrikštijusieji tai da­ rė dovanų pavilioti^2 ). Vytautas, jų vadas, esąs grasinąs sa­ vo arklius pagirdyti Reino upėje, vadinasi, katalikas būdamas, norįs užimti ir sunaikinti katalikišką Vokietiją. Vak. Europos visuomenė tikėjo Ordinui ir laikė tik jį tikėjimo gynėju Europos Rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Po nesėkmingo Vilniaus apsiautimo Ordinas savo grobiamuosius planus nukreipė prieš Žemaitiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo galybės sustiprėjimas aiškus ir iš rytų politikos, kurią jis ėmė vesti sunormavęs santy­ kius su Lenkija ir padaręs taiką su Ordinu, besistengiančiu po Os­ trovos akto užkariauti tikrąją Lietuvą; bet po visos eilės žygių ir paskutiniojo nepasisekusio Vilniaus apsiautimo, Ordinas savo grobuoniškus planus nukreipė prieš Žemaitiją. Bet ir dėl to krašto įvyko tarp Vytauto bei Ordino, nors ir labai nepastovi taika, bet vis dėlto taika, kas padėjo Vytautui vesti savo politi­ ką rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Kryžiuočiai suprato, kad Vytauto galybės augimas gali sužlugdyti jų siekį užkariauti Žemaitiją.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmuoju tokiu draugu vi­ suomet būdavo Ordinas. Bet ir pastarasis, bauginamas Vytau­ to laimėjimų rytuose, verčiamas buvo ieškotis taikos Lietuvoj. Kryžiuočiai gerai suprato, kad Vytauto galybės išaugimas ne tik jam padės atsiskaityti su Lenkija, bet ir jų pačių norams — užkariauti Žemaitiją, kaip tiesioginį sausažemiu susisiekimą su Livonijos Ordinu ir įsigalėti rytuose — padarys galą. Todėl jie ir juto reikalą kaip nors susiartinti su Lietuva, kad nors tuo tarpu iš jos ką nors laimėtų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Vytautas, siekdamas suardyti Lenkijos ir Ordino sąjungą, apskundė Ordiną Europai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet tuo tarpu su Lietuvos priešu Or­ dinu susitarė Lenkija. Vytautas, negalėdamas pakęsti jų są­ jungos, apskundė patį Ordiną pasauliui, stengdamasis tuo jų santykius suardyti. Jis gerai žinojo, kad jų prietelystė gali pa­ kenkti ne tik jo vidaus politikai, bet ir užsienių. Tada Vytautas ėmė daryti nepalankių žygių prieš Ordiną. Išvijo jį iš Žemaičių krašto (1401 m.), vėl jam sumaišydamas kortas: nuo Mindau­ go laikų dėtos pastangos užkariauti Žemaitiją, kad galėtų sau­ sažemiu susijungti abu Ordinai, vėl liko sutrukdytos. Dabar kryžiuočiai, užmokėję už gerus santykius su Lenkija Žemaičių kraštu, ėmė taikintis su Vytautu (1402).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Vytautas Kaune be Lenkijos žinios suteikė Vokiečių ordinui teisę abipus Nevėžio statytis malūnus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Sekančiais metais Vytautas su kryžiuočių diplomatais su­ važiavo į Kauną ir, be Lenkijos žinios, suteikė Vokieč. Ordinui teise abipus Nevėžio statytis malūnus^2 ) ir atskiru aktu pasižadėjo eiti jam į pagalbą prieš visus jo priešus. Ordinas irgi sutarty pasižadėjo ginti Vytautą nuo jo priešininkų^3 ). Nors Vyt. ir pažymėjo, kad jam esą netinka kelti rankos prieš lenkų karalių^4 ), bet ši nauja sutartis aiškiausiai prieštaravo jo praeitų metų pasižadėjimams. Šita taika su Ordinu Vytautui buvo ne tik reikalinga rytų politikai, bet ir lenkams parodyti, kad jis yra laisvas valdovas savo kraštuos ir savo politikoj. Bet kartu tas jo savarankiškas žygis buvo ir neseniai pasirašytos unijos su­ laužymas^5 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Vokiečių ordinas darė didelę įtaką Vytauto laikų prekybai, nes per jo žemes ėjo svarbiausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Iš Lietuvos geografinės būklės ir minėtų čia prekybos san­ tykių galime jau pastebėti, kad Vokiečių Ordinas Vytauto laikų prekybai turėjo didžiausios įtakos, nes per jo žemes ėjo svar­ biausi keliai į Vakarų Europą ir Dancigą, su kuriuo lietuviai tu­ rėjo daugiausia reikalų. Taip pat Ordinas buvo ir turtingiau­ sias Vytauto kaimynas. Taigi Vytautas negalėjo išvengti su juo nuolatinių prekybos santykių susijusių su visa eile politinių įvykių, kuriems gerėjant arba blogėjant, atitinkamai keitėsi ir prekyba su Ordinu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: Vokiečių ordino magistrui uždraudus į Lietuvą įvežti druską, Vytautas liepė vokiečių pirkliams iki Sekminių išvykti iš Lietuvos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

O kai Vokiečių Ordino ma­ gistras uždraudė į Lietuvą įvežti druskos, supykęs Vytautas įsa­ kė visiems vokiečių pirkliams iki Sekminių iš Lietuvos išsineš­ dinti^3 ). Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nu­ statyti Žemaitijos sienas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: Vytautas, gyvendamas tarp kryžiuočių Prūsuose, gavo drausmingo gyvenimo patirties, padėjusios jam atsikovoti tėviškę.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, dukart iš Lietuvos pabėgęs, išbuvo apie ketve­
rius metus Prūsuose. Tenai, kryžiuočių tarpe, jis išėjo gerą ir
drausmingą gyvenimo mokyklą, kuri jam padėjo atsivaduoti
tėviškę. Ordino valstybė, gyvenusi keletą šimtų metų krikščio­
niškos Vakarų kultūros įtakoj, labai teigiamai galėjo atsiliepti
sumaniam Vytautui: jis čionai rado savo tikslams ne tik mate­
rialinės, bet ir dvasinės paramos. Tas kraštas jį ir politiškai iš­
lavino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Vytautas Prūsuose išmoko vokiečių kalbos, kryžiuočių disciplinos, administracijos ir karo mokslų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Per tiek metų jis išmoko gerai vokiečių kalbos, kry­ žiuočių disciplinos, jų administracijos, karo mokslų ir daug kitų dalykų. Kryžiuočiai, kuriuos daugybė svečių lankydavo pastu­ dijuoti jų valdymą, kariuomenės organizaciją ar šiaip pasivie­ šėti, drąsiai galėjo pasakyti, kad tokio pasiryžusio, supratingo ir gabaus mokinio, kaip Vytautas, Prūsuose nebuvo ligtol buvę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Vytautas išmoko Ordino realios politikos, kurią vėliau taikė santykiuose su kaimynais.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Išmoko čia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, ku­ rios vėliau pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Da­ lyvavimas tarpe riterių, kurie išdidžiai pūtėsi, dėdamiesi esą tikrosios religijos nešėjai ir skelbėjai, turėjo ir Vytauto būdui atsiliepti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Vytautas pakėlė Lietuvos vardą sudarydamas kampaniją prieš Ordiną, po kurios Ordinas buvo diskredituotas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Labai aukštai savo ir visos Lietuvos vardą pakėlė sudarydamas kompaniją prieš Ordiną, kuri galutinai savo tikslo pasiekė. Ordinas tapo deskredituotas. Krašto viduje savo valstybės garsui jis visaip globojo atvykstančius apsigyventi ar prakeliaujančius svetimša­ lius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vo- kiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: 1410 m. Žalgirio mūšyje Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškino Vokiečių ordiną.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1410 Žalgirio (Griunvaldo) mūšis. Lenkijos ir Lietuvos jungtinė kariuomenė sutriuškina Vokiečių ordiną, kėlusį grėsmę abiejų valstybių egzis- tencijai. 1569 Liublino unija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę. Sėslus baltų gyvenimas, matyt, nulėmė, kad baltų mitologijoje (jos ele- mentų išliko tautosakoje) yra daug senųjų indoeuropiečių mitologijos bruo- žų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius).

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kovodamas prieš giminingų lietuviams pagonių prūsų gentis Mozūrijos kunigaikštis Konradas 1230 m. pakvietė kurtis Kulmo žemėje prie Vyslos Vokiečių ordino riterius (kryžiuočius). Ši fatališka klaida daug kainuos lenkams ir lietuviams – Ordinas pajungė prūsus, o 1236 m. popiežius jau skelbia kryžiaus žygį prieš lietuvius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Žemaičiai, sutriuškinę jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę prie Durbės 1260 m. liepos 13 d., tarpininkaujant Treniotai, iš tikrųjų siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su Livonija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Žemaičiai, sutriuškinę jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę prie Durbės 1260 m. liepos 13 d., tarpininkaujant Treniotai, iš tikrųjų siūlė Mindaugui atsimesti nuo krikščionybės ir pradėti karą su Livonija. Mindaugas ryžosi kariauti su Vokiečių ordinu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Po Lietuvos krikšto popiežiai uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su Lietuva.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau svarbiausios buvo politinės aplinkybės – krikšto nau-

1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 41 da išryškėjo netrukus, kai popiežiai uždraudė Vokiečių ordinui kariauti su Lietuva. Nuo tada šio ordino agresija nebegalėjo tikėtis efektyvesnės Va- karų paramos. Krėvos sutarties nulemta sąjunga su Lenkija leido pasiekti pergalę prie Tanenbergo ir Žalgirio. Lietuva, apsikrikštijusi ir nugalėjusi Ordiną, pašalino 200 metų grėsmę savo egzistencijai ir perėjo į naują savo istorijos stadiją – „europėjimo“ arba „kelio į Europą“ epochą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pagrindinis konfliktas su Vokiečių ordinu vyko dėl Žemaitijos. Šio konflikto esmę paaiškina įdomi detalė: 1413 m. sausio 28 d. derybose Sa- lyne (prie Kauno) su Vokiečių ordino pasiuntinybės vadovu maršalu My- kolu Kiuchmeisteriu fon Štenbergu įvyko įdomus pašnekesys. Kuchmeis- teriui pareiškus, kad Lietuva nesilaikanti Torunės sutarties sąlygų, kad turėtų sugriauti Veliuonos pilį ir šią žemę grąžinti Ordinui, Vytautas at- kirtęs: „Jūs norite man išplėšti tėvų palikimą ir Veliuonos pilį atimti; bet kol aš jums atiduosiu, ne vienas turės paguldyti galvą.“ Kuchmeisteriui į tai atsakius, kad Ordinas šiems savo reikalavimams turįs „gerų laiškų ir įrodymų“, Vytautas supykęs ir pasakęs: „Ir Prūsai yra mano paveldėjimas, ir aš reikalausiu jų iki Osos, nes visa tai yra mano tėvų palikimas.“ Vytau- tas dar ironiškai paklausęs maršalo: „O kurgi yra Ordino tėvų palikimas?“ Vytautas, atremdamas Ordino pretenzijas į Žemaitiją, pasitelkė istori-

L I E T U V O S I S T O R I J A 50 nius ir etninius argumentus – jo manymu, ankstesni Žemaičių užrašymų dokumentai, Lietuvai tapus krikščioniška šalimi, prarado juridinę galią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: Net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis buvo Žemaitija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija. Žalgirio pergalė dar nepasiekta ideologiškai – Va- karuose sklido paskviliai apie „netikrą“ Jogailos ir Vytauto pergalę, nes jie nugalėjo pasitelkę pagonis, totorius musulmonus. Todėl 1413 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos prioritetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Siekti karūnacijos Vytautas pradėjo išsprendęs savo politikos priori- tetą – 1422 m. Vokiečių ordinas galutinai atsisakė pretenzijų į Žemaitiją ir grėsmės Lietuvai nebekėlė. Atėjo metas Lietuvos ir Lenkijos santykių problemai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-058

Santrauka: Lucko suvažiavimas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lucko suvažiavi- mas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai. Vytau- to apsisprendimas priimti imperatoriaus siūlomą vainiką ir pareiškimas, kad tai daro „niekieno neatsiklausdamas“, reiškė, kad jis tampa suvereniu valdovu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-060

Santrauka: XIV a. pabaigos Kryžiuočių ordino Lietuvos kelių aprašymuose Aukštaitijoje minėta 18 didžiojo kunigaikščio dvarų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ar XIV amž. gale kryžiuočių ordino surašytuose Lie­ tuvos kelių aprašymuose (« die litauischen Wegeberichte ») įvairiose Aukštaičių žemės vietose minimi didžiojo kunigaikščio dvarai (jų iš viso sužymėta 18), gali tarnauti lietuvių plotui apibrėžti, palieka atviras klausimas. Savo dvarus didysis kunigaikštis paprastai turėjo jam betarpiškai priklausančiose lietuviškose tėviškės valdose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-061

Santrauka: Hermanas Salza 1226 m. Riminyje išsirūpino Fridricho II privilegiją, svarbią Vokiečių ordino ateičiai rytuose.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ketvirtasis vokiečių ordino magistras Hermanas Salza, gavęs Mozūrijos kunigaikščio Konrado kvietimą atsiųsti riterių gintis nuo įkyrių prūsų puldinėjimų, iš imperatoriaus Fridricho II (Hohenštau- feno) išsirūpino ordino ateičiai rytuose reikšmingą privilegiją, duotą Rimini, Italijoje, 1226 m. kovo mėnesį. Jos dėka ordinui, su Reicho kunigaikščio titulu, buvo suteiktos visos teisės būti pilnu krašto savi­ ninku užkariausimoje prūsų žemėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-063

Santrauka: Klaipėda beveik uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, nes Prūsų ordinas XIII a. pabaigoje užvaldė Nemuno deltą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

), tačiau Klai­ pėda beveik aklinai uždarė Lietuvai išėjimą į jūrą, juo labiau, kad Prūsų ordinas XIII amž. galo užvaldė Nemuno deltą. Nors Žemaičiai, savo įtakoje laikydami pajūrio plotą, tuojau pat ėmė puldinėti Klaipėdą^137 , tačiau jai, bent teoretiškai, Livo­ nijos ordinas tuoj gavo (1253 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-064

Santrauka: Matomai Rygoje buvo įsitikinimas, kad kryžiuočiai Lietuvą greitai įveiks.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Matomai Rygoje buvo įsitikinimas, kad kryžiuočiai Lietuvą greitai įveiks. Eiliuotinė Livonijos kronika, vadindama Suksę « pamaldžiu karžygiu»220b, pamini, kaip jis jau vėliau (Traidenio laikais) da­

(^218) **Ig.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-065

Santrauka: 1362 m. pavasarį Prūsų kryžiuočiai, remiami Livonijos magistro ir svečių iš Vakarų, išgriovė Kauno pilį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Talkininkaujami svečių iš Anglijos, Vokietijos ir Italijos, ir padedami Livonijos magistro, Prūsų kryžiuočiai 1362 pavasarį atliko drąsų žygį, išgriaudami svarbią lietuvių Nemuno ir Neries santakos pilį — Kauną. Neišaiškinamu būdu Kęstutis su (^10) **SRP, II, 72, 505-507 p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-066

Santrauka: Algirdas ir Kęstutis pradėjo derybas su Ordinu, kad Lietuva galėtų pailsėti nuo tolesnių niokojimų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algir­ das su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-067

Santrauka: Ordino kronikose nurodyta, kad 1345–1382 m. buvo surengti 66 žygiai iš Prūsų ir 30 iš Livonijos.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos. Į tą skaičių neįeina pasienyje ordino riterių suorganizuoti savanorių — « plėšikėlių » (vad.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-068

Santrauka: Kryžiuočiams ir Jogailai atsidūrus karo padėtyje, Ordinas ėmė labiau domėtis Vytautu ir jį palaikyti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Į karo stovį patekus kryžiuočių su Jogaila santykiams, ordinas turėjo labiau susidomėti Vytautu ir jį palaikyti. 1383.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-069

Santrauka: XIV a. Vokiečių ordino pavojus skatino Lietuvą derėtis ir ieškoti būdo priimti priešo išpažįstamą tikėjimą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet nuolat kabantis vokiečių ordino pavojus per visą XIV amžių buvo buvęs akstinas vesti derybas ir kokiu nors būdu priimti priešo išpažįstamą, t. y. vokiškąjį tikėjimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-070

Santrauka: Lietuvai siekiant Bažnyčios patvirtinimo, reikėjo įveikti kryžiuočių daromas kliūtis.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kad būtų galima įeiti į tą bendruomenę ir gauti aukščiausios Bažnyčios valdžios patvirtinimą, reikėjo dar nugalėti kryžiuočių daromas kliūtis. Pirmasis Italijon vykstąs Jogailos pasiuntinys (Trąba) Habs­ burgų žemėse buvo įmestas kalėjiman.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-071

Santrauka: Iki Tannenbergo kautynių kryžiuočiai Vakarų Europai pristatydavo lietuvius kaip pavojingus rytų saracėnus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors kryžiuočiai dar iki pat Tannenbergo kautynių lietuvius Vakarų Europai pristatydavo kaip pavojingus rytų « saracėnus », kryžiaus karų šauksmas savaime turėjo pamažu nutilti. Drauge išnyko ir tituluotų pilgrimų žygiai į «Litauerreisen». Lietuva (^21) **Plg.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-072

Santrauka: Po Žalgirio mūšio kovos su Ordinu dėl sienų ir ypač dėl Žemaitijos tęsėsi dar 35 metus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet kovos su ordinu dėl sienų ir ypač dėl Žemaičių dar tęsėsi 35 metus.

Adamus, J.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-073

Santrauka: Kai Žemaičių nepavyko įveikti ginklu, kryžiuočiai skatino Gediminaičių vidaus kovas arba į jas kišosi.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Todėl per visą XIV amž., iš visų pagoniškosios Lietuvos žemių, Žemaičiai buvo daugiausia puolami. Kai ginklu jų nebuvo galima laimėti, kryžiuočiai patys skatino arba sėkmingai maišėsi į Gedi­ minaičių vidaus kovas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-074

Santrauka: Ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas vėlai sužinojo Jogailos ir Vytauto planus ir skubėjo pastoti priešui kelią.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gana vėlai tepatyręs Jogailos ir Vytauto planus, ordino didysis magistras Ulricbas von Jungingenas skubėjo priešui pastoti kelią. Nuo Torno Drevencos krantu iki Loebau (VII.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-075

Santrauka: Kairysis kryžiuočių sparnas prieš lietuvių pulkus buvo sudarytas iš stiprių dalinių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kairysis kryžiuočių sparnas, kuris buvo sutelktas prieš dešiniajame sąjungininkų sparne pastatytus lietuvių pulkus, buvo sudarytas iš stiprių dalinių^21. Pačios kautynės, nors valandos nega­ lima tiksliai nustatyti, prasidėjo jau po pietų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-076

Santrauka: 1410 m. liepos 15 d. Lietuvos kariuomenė su lenkų sąjungininkais sutriuškino Kryžiuočių ordino kariuomenę Žalgirio mūšyje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos mūšiai 15

Puslapis 18

AG Li;

Žalgirio mūšio inscenizacija Griunvaldo apylinkėse Lenkijoje: Lietuvos kariuomenė, kartu su sąjungininkais lenkais; |

2 1410 m. liepos 15 d. sutriuškino Kryžiuočių (dar vadinamo Vokiečių arba Teutonų) ordino kariuomenę viename didžiausių /** Europos viduramžių mūšyje. Ši pergalė padėjo Lietuvai įtvirtinti savo, kaip pilnavertės Europos valstybės, statusą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-077

Santrauka: 1231 m. Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stipresnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nemuno gynybinė sistema 1231 m. Prūsijoje pradėjęs veikti Kryžiuočių ordinas buvo stip- resnis ir geriau organizuotas nei kalavijuočiai. Po pralaimė- jimo Saulės mūšyje kalavijuočių likučiai buvo prijungti prie Kryžiuočių ordino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-078

Santrauka: Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis. 1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-079

Santrauka: XIII a. į Prūsiją atsikėlęs Vokiečių ordinas pirmiausia pavergė prūsus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

XIII amž. į čia atsikraustęs vokiečių kryžiuočių ordinas pirmučiausia pavergė prūsus. Vėliau nuka- riautas tolimesnes aisčių gimines vokiečiai neskirdami irgi va- dino prūsais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-080

Santrauka: Trečiojo kryžiaus žygio metu vokiečiai 1190 m. įkūrė Marijos Mergelės ordiną.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Italai čia turėjo savo joanitų ordiną, prancūzai — templininkų, o trečiojo kryžiaus žygio metu vokiečiai įkūrė savo Marijos Mergelės ordiną (1190 m.). Pastarojo nariai (o taip pat ir templininkai) nešiojo baltus apsiaustus su išsiūtu juodu kryžium, todėl mūsų krašte dažniausiai būdavo vadinami kry- žiuočiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-081

Santrauka: Marijos Mergelės ordino nariai nešiojo baltus apsiaustus su juodu kryžiumi, todėl Lietuvoje dažnai vadinti kryžiuočiais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pastarojo nariai (o taip pat ir templininkai) nešiojo baltus apsiaustus su išsiūtu juodu kryžium, todėl mūsų krašte dažniausiai būdavo vadinami kry- žiuočiais. Kitur juos paprastai vadino vokiečių, arba Marijos Mergelės, ordinu. Ordinas buvo vokiečių imperatorių bei kunigaikščių remia- mas ir labai greit pralobo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-082

Santrauka: Todėl ordinas per 50 metų nukariavo visas aisčių gimines tarp Vyslos ir Nemuno ir, priėjęs Nemuną, susidūrė jau su vieninga Lietuvos valstybe, su kuria vėl pradėjo ilgą karą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl ordinas per 50 metų nukariavo visas aisčių gimines tarp Vyslos ir Nemuno ir, priėjęs Nemuną, susidūrė jau su vieninga Lietuvos valstybe, su kuria vėl pradėjo ilgą karą. Tuo tarpu visos kiltys, buvusios anapus Nemuno, liko amžinoje vokiečių vergovėje. Visą savo nukariautą kraštą ordinas vadino Prūsais, nors prūsais buvo vadinamos tik tos vakarinės aisčių giminės, kurios anksčiau puldavo lenkus, o vėliau pirmosios buvo ordino paverg- tos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-083

Santrauka: Kaip tik šituo metu vokiečių ordinas nuo Vyslos jau buvo priėjęs iki Nemuno ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius (anksčiau Lietuvą puldavo tik livoniškė jo šaka).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kaip tik šituo metu vokiečių ordinas nuo Vyslos jau buvo priėjęs iki Nemuno ir nuo 1282 m. pradėjo pulti lietuvius (anksčiau Lietuvą puldavo tik livoniškė jo šaka). Ordinas tuojau pradėjo statyti savo pilis Nemuno pakrantėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-084

Santrauka: Prie Nemuno atslinkę kryžiuočiai pasistatė Ragainės, Jurbarko ir vėliau Skirsnemunės pilis.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kryžiuočiai, atslinkę prie Nemuno, tuojau pasistatė Ragainės, Jurbarko, o kiek vėliau ir Skirsnemunės

pilis (šią pastarąją netrukus turėjo vėl sugriauti, nes sunku buvo ją atlaikyti). Žodžiu, šitam laikotarpy Žemaičiai atsidūrė tarp dviejų ordino šakų frontų, tarytum tarp dviejų žiaunų, kurios stengėsi susičiaupti ir juos praryti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-085

Santrauka: Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris prieš kryžiuočius sudarė sąjungą su Lenkija.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas taip pat buvo pirmasis, kuris prieš kryžiuočius sudarė sąjungą su Lenkija. Jis prijungė prie Lietuvos didžiulius rusų ir ukrainiečių žemių plotus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-086

Santrauka: Ordinas jau gavo įsitikinti, kad dideliu žygiu iš karto vis tiek negalės pavergti Lietuvos, todėl griebėsi kitokios taktikos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ordinas jau gavo įsitikinti, kad dideliu žygiu iš karto vis tiek negalės pavergti Lietuvos, to- dėl griebėsi kitokios taktikos. Nedideli jo kariuomenės būriai iš pasieninių pilių staiga įsiverždavo į Lietuvą ir, apiplėšę apylin- kę, skubiai grįždavo į savo pilis. Grįždami jie atsigabendavo pri- plėštus turtus, atsivarydavo bandas gyvulių ir atsivesdavo dau- gybę belaisvių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-087

Santrauka: Ordinas kasmet rengdavo į Lietuvą bent du žygius: vieną sausį ar vasarį, kitą vasaros pabaigoje, dažniausiai rugpjūtį.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ordinas gebėjo kasmet suruošti į Lietuvą ne mažiau, kaip du žy- gius: vienas paprastai būdavo sausio ar vasario mėnesį, o antras — vasaros gale, dažniausiai rugpiūčio mėnesį. Mat, pirmu atveju buvo naudojamasi patogiu keliu, užšalus vandenims, o antru atveju buvo naudojamasi vasaros sausra. Bet be šitų dviejų, reguliariai pasikartojančių žygių, buvo ruošiama dar dau- gybė kitų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-088

Santrauka: Kryžiuočiai ėmė laikyti Lietuvą valstybe, o kare su ja taikė Vakarų Europoje įprastus kariavimo papročius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kariavimo būdas jau pakitėjo. Kryžiuočiai su Lietuva jau skaitėsi, kaip su valstybe, ir karas jau nebebuvo vien skerdynės: jau buvo laikomasi tam tikros karo etikos, t. y. tų kariavimo papročių, kurių buvo laikomasi vakarų Europoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-089

Santrauka: Kauno užpuolimą suruošė Prūsų ordinas, keršydamas Kęstučiui už pabėgimą iš nelaisvės (1361 m.).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kauno užpuolimą suruošė Prūsų ordinas, ker- šydamas Kęstučiui už pabėgimą iš nelaisvės (1361 m.). Magistro įsakymu, 1362 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-090

Santrauka: Vokiečių ordinui nepatiko Jogailos kvietimas į Lenkijos sostą, nes sąjunga su Lenkija stiprino Lietuvą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Jogailos kvietimas į Lenkijos sostą ypačiai nepatiko vokiečių ordinui. Mat, sąjunga su Lenkija stiprino Lietuvą, be to, tuo būdu Lenkų sostas buvo atimamas iš vokiečio kunigaikščio Vilhelmo. Todėl ordinas ban- dė sutrukdyti šituos Jogailos planus: kaip tik tuo metu, kai Jogailai reikėjo vykti į Krokuvą, ordinas pradėjo pulti Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-091

Santrauka: Vieno žygio metu Kryžiuočių ordinas pasiekė Vilnių ir Ašmeną, o vėliau jo Livonijos šaka surengė kitą žygį su Polocko kunigaikščiu Andriumi.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vieno žygio metu kryžiuočiai buvo pasiekę net Vilnių ir Ašmeną, o kiek vėliau livoniškė ordino šaka su pasidavusiu jai Polocko kunigaikščiu Andrium padarė kitą žygį. Tuo būdu ordinas no- rėjo sulaikyti Jogailą Lietuvoje; o tuo metu Lenkijoje galėjo vis- kas pasikeisti Jogailos nenaudai. Ordinas dar bandė patraukti į savo pusę Vytautą, žadėdamas jam padėti atgauti Skirgailos te- bevaldomus Trakus, tačiau Vytautas nesidavė suviliojamas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-092

Santrauka: Mindaugo laikų krikšto bandymui sutrukdė Vokiečių ordino siekis užgrobti Žemaičius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmasis jos krikšto ban- dymas Mindaugo laikais nepasisekė, nes to paties krikšto proga vokiečių ordinas stengėsi užgrobti pagoniškosios Lietuvos žemių dalį, būtent Žemaičius. Žemaičiai betgi nepasidavė; prie jų pri- sidėjo pagonybės šalininkai Aukštaičiuose, ir Mindaugas, svyra- vęs prie jų prisidėti, pagaliau žuvo (žiūr. 52, 59 psl.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-093

Santrauka: Kryžiuočiai Žemaičiuose pristatė daug pilių, o vieną jų statyti padėjo Vytautas.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl kryžiuočiai pristatė Žemaičiuose daugybę pilių (vieną pilį net patsai Vytautas jiems padėjo statyti). Ordinas bandė ir geruoju patraukti žemaičius: į sunaikintą kraštą gabeno gy- vulius, maistą ir kūrė ūkius. Tuo būdu dalis žemaičių buvo pri- viliota ir vyko į Marijenburgą krikštytis, nes, Vytautui remiant ordiną, nebebuvo vilties išsivaduoti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-094

Santrauka: Ordinas, remdamasis Salyno sutartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ordinas, remdamasis Salyno su- tartim, reikalavo, kad pabėgėliai žemaičiai būtų jam grąžinami. Bet sutarty buvo minimi tik nelaisvieji valstiečiai, ir Vytautas tei- sinosi, kad laisvieji galį kilnotis kur tinkami. O nustatyti, kas Žemaičiuose buvo laisvas, o kas ne, buvo labai sunku. Todėl jis nepaisė ordino reikalavimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-095

Santrauka: Paaštrėjus santykiams su Kryžiuočių ordinu, Vytautas parėmė žemaičius, o šie išvarė kryžiuočius iš savo krašto.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pagaliau santykiai tarp ordino ir Vytauto tiek paaštrėjo, kad jis parėmė žemaičius, ir tie visus kryžiuočius išvarė iš savo krašto. Jie sugriovė net Klaipėdą ir įsiveržė į ordino žemes už Nemuno. Tada ordinas nusprendė pa- remti iš Lietuvos pabėgusį ir vis dar nenurimstantį Švitrigailą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-096

Santrauka: 1409 m. Kryžiuočių ordinas Ragainėje sulaikė Jogailos Lietuvai siųstus javus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tais pačiais 1409 m. Lietuvoje buvo nederlius. Jogaila, norė- damas padėti Lietuvai, siuntė jai javų. Tačiau ordinas Ragainėje juos sulaikė. Tatai Vytauto santykius su ordinu visai nutraukė, ir jis, jau nebesislėpdamas, nusiuntė į Žemaičius savo bajorų ir paėmė juos į savo valdžią.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-097

Santrauka: 1411 m. po karo tarp Kryžiuočių ordino ir Lenkijos buvo pasirašyta taika.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Dar kiek laiko karas tęsėsi tarp ordino ir Lenkų, bet 1411 m. pagaliau buvo pasirašyta taika. Ordinui ji buvo palyginti leng- va: jis turėjo sumokėti 100.000 kapų skatikų karo išlaidų, grą- žino kai kurias žemes Lenkijai ir iki gyvos Vytauto ir Jogailos galvos atsisakė nuo Žemaičių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-098

Santrauka: Gedimino ir Algirdo laikais giliai Lietuvoje Nemuno pakrantėmis kyšojusios vokiečių ordino pilys buvo nušluotos.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gedimino ir Algirdo laikais giliai Lie- tuvoje Nemuno pakrantėmis kyšojusios vokiečių ordino pilys buvo nušluotos. Jei Vytautas būtų turėjęs savęs vertą įpėdinį, vokiečių gaivalas gal būtų buvęs nustumtas dar toliau, ir nors dalis lietuviškųjų žemių dar būtų buvusi atgauta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-099

Santrauka: Vokiečių ordinas Vakarų Europoje skleidžiamose kronikose žemino lietuvius, siekdamas pateisinti savo žygius ir prisivilioti riterių talką.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Be to, vakarų Europoje sklei- džiamose kronikose vokiečių ordinas tyčia žemino lietuvius, norė- damas pateisinti savo nuolatinius kruvinus žygius ir tuo būdu prisi- vilioti sau į talką daugiau karingų Europos riterių. Kas gi nenorės vykti pamatyti tų „laukinių baisenybių”, o kartu patarnauti ir krikš- čionybei? Tad iki pat XV amžiaus Europoje tolydžio buvo kalbama apie Lietuvos barbariškumą, apie jos gyventojų nežmoniškumą. Tada nebuvo kas parodo pasauliui tikrosios Lietuvos vaizdo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-100

Santrauka: Karai su visos Europos remiamu vokiečių ordinu iš tikro sutrukdė normalią Lietuvos gyvenimo raidą, sulaikė kūrybinį darbą, sutrukdė kultūros kilimą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Karai su visos Europos remiamu vokiečių ordinu iš tikro sutrukdė normalią Lietuvos gyvenimo raidą, sulaikė kūrybinį darbą, sutrukdė kultūros kilimą. Be to, karingieji lietuviai patys ieškojo naujų že- mių ir naujų jėgų rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-101

Santrauka: Kryžiuočių pasienyje plytėjo didžiulė giria, apėmusi dabartinį Suvalkų kraštą ir dalį Tauragės, Kretingos bei Telšių apskričių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Nors teritorijos atžvilgiu ru- siškosios žemės bent 10 kartų buvo didesnės už tikrąją Lietuvą, tačiau gyventojų ten buvo vis dėlto ne daugiau, kaip kad tikro- joje Lietuvoje. O ir čia jų buvo ne kažin kiek, nes ir Lietuva dau- gely vietų buvo apaugusi didžiulėmis, mažai tegyvenamomis gi- riomis. Antai ištisa didžiulė giria buvo kryžiuočių pasienis, t. y. visas dabartinis Suvalkų kraštas, didesniosios Tauragės, Kre- tingos ir Telšių apskričių dalys. Antra tokia pat didžiulė giria buvo Livonijos pasienis (šiaurinė Lietuvos dalis). Be to, didžiu- lių girių buvo pilna ir visam krašte. Todėl apskaičiuojama, kad XIV amžiaus pradžioje tikrojoje Lietuvoje gyventojų galėjo būti tik apie 300.000—400.000 (4—6 žmonės 1 kv. klm.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-102

Santrauka: Lietuvos žemdirbystę trikdė nuolatiniai kryžiuočių užpuolimai, kurių kartais būdavo po keturis ar penkis per metus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Ūkis. Pagrindinė Lietuvos ūkio šaka buvo žemdirbystė. Bet ji gana sunkiai klestėjo: ją trukdė nuolatiniai kryžiuočių už- puolimai, kurių kartais būdavo bent po 4—5 ar net po daugiau per vienerius metus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-103

Santrauka: Lietuvai buvo sunku prekiauti su Hanzos pirkliais, nes visą pajūrį ir abiejų didžiųjų upių žiotis buvo užėmę kryžiuočiai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvai buvo sunku prekiauti su Hanzos pirkliais, nes visą pajūrį ir abiejų didžiųjų upių žiotis buvo užėmę kryžiuočiai. Bet vis dėlto XIII ir XIV amžiuje Lietuvai pats svarbusis pre- kybos punktas buvo Rygos miestas. Nemuno žiotys buvo ap- gultos kryžiuočių, kurie stengėsi visaip trukdyti Lietuvos pre- kybą. Priėjimas prie Rygos Dauguvos upe taip pat buvo ga- na sunkus, — čia irgi trukdė tie patys kryžiuočiai, — vis dėlto čia buvo kiek lengviau: mat, Ryga buvo laisvas miestas, kuris, no- rėdamas pasipelnyti, buvo sukalbamesnis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-104

Santrauka: 1431 m. Švitrigaila užmezgė ryšius su abiem Vokiečių ordino šakomis, kai Lenkija negrąžino Podolės.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Karas su Lenkija. Lenkams negrąžinant Podolės, Švitrigaila tuojau užmezgė ryšius su abiem vokiečių ordino šakom (1431 m.). Skirsnemunėje buvo padaryta su ordinu sąjunga, kuri or- dinui buvo ypatingai maloni, nes čia jam šmėkštelėjo viltis revi- duoti Melno taikos sąlygas. Šia sutartim Švitrigaila sutiko ati- duoti kryžiuočiams Palangą ir trejetą mylių pajūrio ruožo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-105

Santrauka: Po Ukmergės mūšio Livonijos ordino šaka nebeatsigavo tiek, kad galėtų pradėti naują karą su Lietuva.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kas buvo Tanenbergo mūšis Prūsų kryžiuočiams, tas livoniškei ordino šakai buvo Ukmergės mūšis: jo galybė žuvo galutinai, ir jis jau niekad nebeatsigavo tiek, kad galėtų pradėti su Lietuva naują karą; po to jis gyveno tik rūpindamasis savo vidaus reikalais ir, po 100 su viršum metų visiškai sunykęs, tu- rėjo pasiduoti Lietuvos globai. Po šito mūšio ne tik Livonijos, bet ir Prūsų kryžiuočiai buvo priversti padaryti taiką su Zigman- tu, o su Švitrigaila nutraukti visas sutartis. Tuo būdu Lietuva ga- lutinai baigė ilgas kovas su vokiečiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-106

Santrauka: Kazimiero laikais ordinas jau buvo visiškai susilpnėjęs, todėl nė nebegalvojo apie bet kokį karą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Kazimiero laikais ordinas jau buvo visiškai susilpnėjęs, todėl nė nebegalvojo apie bet kokį karą. Tačiau karą sukėlė jo paties valdinių sukilimas. Mat, ordino valsty- bėje, be jo, buvo dar ir kitų socialinių pajėgų, būtent vyskupų, valdžiusių daugybę žemių, pasaulinių riterių — bajorų, pagaliau ir turtingų miestiečių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-107

Santrauka: Po trylika metų trukusio karo Kryžiuočių ordinas buvo nugalėtas, o 1466 m. Torno taika pavertė jį Lenkijos vasalu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Per 4 savaites į sukilėlių pusę perėjo 56 miestai ir pilys. Žino- dami, kad vieni neatsilaikys, sukilėliai pasidavė Lenkų karaliui Kazimierui. Tuo būdu prasidėjo karas, kurs Lenkijai buvo nelengvas, nes tęsėsi net 13 metų. Pagaliau ordinas buvo nu- galėtas. 1466 m. Torne buvo pasirašyta taika, kuria ordinas pasidarė Lenkijos vasalu ir perleido jai daug žemių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-108

Santrauka: Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę perkėlė į Karaliaučių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Smarkiai apkarpytas, likęs Lenkijos vasalu, ordinas savo sostinę per- kėlė į Karaliaučių. Nuo to laiko Karaliaučius buvo sostinė ne tik iki panaikinant ordiną, bet ir įsikūrus vadinamajai Prūsų kunigaikštijai. O Lenkijai Torno taika tekusios žemės išbuvo jos valdžioje iki valstybės padalinimo (1772 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-109

Santrauka: Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių ordino archyvo, parašė laišką M. Balinskiui.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Istorikas Ignas Onacevičius, nuvykęs į Karaliaučių rinkti is­ torinių dokumentų iš slaptojo Kryžiuočių Ordino archyvo, pa­ rašė M. Balinskiui laišką, kuriame apibūdino liūdną istorijos mokslo būklę. „Du šimtai penkiasdešimt metų praėjo nuo Lie­ tuvos universiteto įkūrimo, o nė vienas iš jo mokinių, nors ir gausiai Lietuvos duona aprūpintas, neparodė didesnio noro pa­ sidomėti jos praeitimi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-110

Santrauka: Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Revelis [Talinas] už savo atsiradimą dar anksčiau turi būti dėkingas danams. Teutonų ordinas, XIII amžiuje pavergęs prūsus ir prislopinęs lietuvių pa­ gonybę, Baltijos pakrantėse pagausino miestų ir pilių. 1255 me­ tais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto­ kami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-111

Santrauka: Gardinas buvo įkurtas gynybai nuo Prūsijos Teutonų ordino puolimų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Naugardukas jau buvo garsiojo Min­ daugo (Mendogo) sostinė. Gardinas, dar vadintas Gartena, Trai- d) Harris, Voyages. T. 1, p. 554. 8

Puslapis 25

ĮVADAS denio įkurtas gynybai nuo Prūsijos Teutonų ordino puolimų; Slonimas, gyvenamas tų pačių išeivių, smarkiai pasipriešino 1272 metais Lietuvą puolusiems Haličo kunigaikščiams kartu su Nogajaus mongolais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-112

Santrauka: Dėl tos nelemtos padėties kryžiuočių grobuoniškumas irgi ilgam buvo užtveręs kelią bet kokiai pažangai visoje mūsų žemėje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dėl tos nelemtos padėties kryžiuočių grobuoniškumas irgi ilgam buvo užtveręs kelią bet kokiai pažangai visoje mūsų žemėje. Išsami šio miesto istorija pa­ teiks skaitytojams įrodymų ir patikinimų dėl tų kelių pastabų apie 10

Puslapis 27

I V A D A S Lietuvos miestus, kurias mes leidome sau išdėstyti šio veikalo pradžioje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-113

Santrauka: Kryžiuočiai, užėmę Prūsiją, sunaikino Romuvą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas Romuvas sunaikino kryžiuočiai, už­ ėmę Prūsiją; tačiau nežinia, ar kitos, ar tos pačios iš anos žemės perkel­ tos, buvo pačioje Lietuvoje, prie Kauno, ant Nevėžio kranto, .būtent toj vietoj, kur dabar Romainiai. XIII amžiuje tai buvo labai tankiai gyve­ nama gyvenvietė, o šventovės ir šventos girios buvo saugomos galin­ gos tvirtovės. Nepaisant to, kryžiuo­ čiai, nuolatos baudęsi sunaikinti tą vietovę, 1294 metais savo pasiekė ir, užėmę pilį, pasiėmė turtą, o žynius išžudė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-114

Santrauka: 1325 m. Vilniuje sudaryta Gedimino sutartis su Lokietka numatė bendrą kovą su Prūsijos ordinu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Dar didesnis garsas apie Vilnių pasklido 1325 me­ tais, kai ryšius nutraukus su kryžiuočiais tame mieste buvo laisva valia pasirašyta toji Gedimino sutartis su Łokietka, ku­ ria nutarta bendromis jėgomis stoti į kovą su Prūsijos ordi­ nu, išvaduota 20 000 lenkų belaisvių ir Aldona, Gedimino duktė, išleista už Lokietkos sūnaus Kazimiero Didžiojo. Tad iš to naujai iškilusio miesto nusidriekė dviejų kaimyninių tau­ tų vėlesnio susijungimo ir galios pirmosios gijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-115

Santrauka: Ordino riteriai pasinaudojo Gedimino valdų išskaidymu, kuris susilpnino krašto galią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Be to, dar nerimą kėlė Gedimino valia ra­ dęsis itin didelis dalinių valdų išskaidymas į smulkias, dėl ko apsilpo krašto galia, kuo mokėjo pasinaudoti Ordino riteriai, gviešęsi grobio ir valdžios. Kivirčai tarp brolių da­ vė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims siekiant nuversti nuo sosto Jaunutį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-116

Santrauka: Ordino maršalas Gotfridas Lindenas sudegino Semeliškes ir veržėsi iki Vilniaus tvirtovių, bet miesto staiga neužėmė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kita ekspe­ dicija iš Prūsijos 1375 metais irgi buvo sukėlusi Vilniui pa­ našią grėsmę. Tąkart Vinrichas, vasario pradžioje kirtęs Lie­ tuvos sieną su didele govėda baronų ir riterių iš Prancūzijos bei Vokietijos, sutelktų stoti po kryžiaus ženklu, turėjo sku­ binai trauktis atgal į Prūsiją dėl staigaus atodrėkio ir upių polaidžio. Ordino maršalas Gotfridas Lindenas, įsibrovęs su daugybe komtūrų ir savanorių, sudegino Trakų paviete Se­ meliškes ir pašėlusiai veržėsi iki Vilniaus tvirtovių, tik ne­ pavykus staiga užimti gerai ginamo miesto, grįžo atgalios plėšti aplinkinių žemių23.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-117

Santrauka: Prūsijos ordino didysis magistras pasiuntė Gotfridą Lindeną ir Redigerį Elnerį užimti Vilniaus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vis dėlto Algirdo valdymo pa­ baigoje Vilnius neišvengė seniai jam grėsusio pavojaus. Pra­ ėjus dvejiems metams po paskutinio žygio, Prūsijos ordi­ no didysis magistras pasiuntė užimti tą miestą Ordino maršalą Gotfridą Lindeną kartu su arkikomtūru Redigeriu Elneriu. 12 000 žmonių vedini, pakeliui sudeginę Trakų mies­ tą, kur dėl Kęstučio narsios gynybos pilių neįstengė užimti, 1377 metų birželio pabaigoje jie sustojo su visomis pajėgo­ mis prie Vilniaus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-118

Santrauka: Mūšis ties Rudamina ir Vilniaus pilių atsilaikymas pastūmėjo kryžiuočius derėtis su Algirdu ir Kęstučiu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Susirėmė su jais vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios atstumu nuo miesto; ir šis mūšis, ir Vilniaus pilių atsilaikymas, pastūmėjo kryžiuočius leistis į derybas su Algirdu ir Kęstučiu, kurie pirmieji pa­ reiškė tokį norą25. Galop buvo sudaryta taikos sutartis, ku­ ria kryžiuočiai įsipareigojo palikti neliestą Vilniaus dalį, dar nenukentėjusią nuo ugnies; į Vilniaus ir Trakų pilis buvo pakviestas maršalas, arkikomtūras ir daugelis aukštesniųjų vokiečių riterių. Ten puikiai pavaišinti, dosniai apdovanoti, pagaliau paliko miestą ir šalį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-120

Santrauka: 1383 m. Kryžiuočių ordino kariauna su Vytautu ir jo šalininkais rugsėjo 11 d. apsupo Trakų pilį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau kiti, 1383 metai, atnešė Vilniui dar didesnę nelaimę. Didelė kryžiuočių kariauna, vadovauja­ ma Ordino didžiojo magistro ir maršalo Konrado Valen­ rodo, išvien su Vytautu ir jo šalininkais atžygiavę atsiimti Skirgailos užvaldyto šio paveldo, rugsėjo 11-ą apsupo Tra­ kų pilį. Nepaisant įnirtingos gynybos, kelias dienas užsi­ tęsus atakai, mūrai buvo bombardų sugriauti, įgula pri­ versta pasiduoti. Didysis magistras į Vilnių išsiuntė komtūrus: iš Elbliongo, Baigos, Brandenburgo ir Kristbur- go, galingais kariuomenės daliniais vedinus, įsakęs bet kokia kaina jį visiškai sunaikinti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-121

Santrauka: Ordino riteriai su šv. Jurgio vėliava puolė į mūšį, bet lietuvių buvo atremti ir patyrė didelių nuostolių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Su trigubai di­ desniu įniršiu, nešini šv. Jurgio vėliava puolė į mūšį Ordino riteriai, bet, narsiai lietuvių atremti, patyrę didelių nuosto­ lių, turėjo grįžti prie likusių karių. Tačiau mūšio metu į me­ dinius miesto namus mestas deglas sukėlė didžiulį gaisrą, per kurį didelę Vilniaus dalį pasiglemžė ugnis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-122

Santrauka: Lietuvių pasipriešinimas neatbaidė kryžiuočių nuo kasmetinių žygių iki Vilniaus, o 1384 m. jų antpuoliai siekė Kernavę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas pašėlęs lietuvių priešinimasis nė kiek neatbaidė vokiečių nuo kas­ metinių žygių iki pat Vilniaus, kuris tolydžio gyveno apim­ tas naujo puolimo grėsmės; 1384 metais, nepaisant skaudžių netekčių, Ordino patirtų Lietuvoje, jo antpuoliai jau siekda­ vo Kernavę, bet lemtinga Jogailos ir Skirgailos pergalė prieš Ragainės komtūrą, laimėta tarp Vilniaus ir Ukmergės, ir vi­ siškas pastarojo kariaunos sunaikinimas tąkart apsaugojo sostinę nuo puolimo. Tuo metu pakitusi kaimyninės Lenki­ jos padėtis, nauji Jogailos politikos užmojai ilgam įžiebė Prū­ sijos kerštą ir Lietuvai bei Vilniui grėsė neapsakomomis ne­ gandomis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-123

Santrauka: 1385 m. didžiojo magistro Konrado Ciolnerio žygis buvo paskutinis Ordino smūgis pagoniškai Lietuvai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki­ jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran­ kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos. Tačiau tai buvo jau paskutinis smūgis, krikščioniškojo Ordino riterių kirstas pagoniškai Lietuvai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-125

Santrauka: 1323 m. Vilniuje duotame rašte teigta, kad kryžiuočiai įmetė į ugnį Gedimino pasiuntinybės antspaudą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

To [rašto] paliudijimui laikėme reikalingu dalyku pridė­ ti prie šio laiško tą mūsų antspaudą, kurį pasiuntėme apaš­ tališkajam viešpačiui ir švenčiausiajam mūsų tėvui ir kurį kryžiuočiai šios pasiuntinybės įžeidimui įmetė į ugnį. Šio antspaudo niekintojus ir teksto klastotojus šiuo laiš­ ku skelbiame tikėjimo persekiotojais, piktais ir klastingais eretikais. Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-126

Santrauka: 1322 m. žiemą kryžiuočių ekspedicija patraukė į Žemaitijos Vaikius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

1322-ųjų žiemą, po ilgos ramybės, nauja kryžiuočių eks­ pedicija patraukė į Prūsiją. Atskirus pulkus vedė: Silezijos kunigaikštis Bernardas iš Svidnicos, grafas Geroldzekas iš Švabijos, abu Reino grafai iš Julicho ir Vildenbergo, didikai iš Lichtenbergo, taip pat Plihta su savo broliu iš Čekijos ir daug kitų riterių. Prie šio būrio prisijungė krašto magistras Fridrichas fon Vildenbergas, visi ginkluoti krašto žmonės; šis, apimtas didelio ryžto tas pajėgas panaudoti reikšmin­ gam žygiui, nukreiptam prieš pagonis, stojęs šimto penkias­ dešimties Ordino riterių priešakyje, visą tą guotą nuvedė į Vaikius Žemaitijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-127

Santrauka: Kryžiuočių kariauna, pakeliui viską degindama, puolė Bisenės pilį ir mėgino ją užimti šturmu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pa­ siryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti. Įgu­ la gynė sienas nepaprastai narsiai ir vokiečius, nepaisant jų 66

Puslapis 83

I KNYGA sunkiųjų ginklų, atrėmė, bet kai rytojaus dieną ruošėsi nau­ joms kautynėms, gynėjai prašė taikos ir davė įkaitų laiduo­ dami, kad sutiksią paklusti Ordinui. Vos tik kryžiuočiai at­ sitolino, Gediminas jėga privertė juos sulaužyti duotą žodį ir atsisakyti priklausomybės Ordino valdžiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-128

Santrauka: Tarp kryžiuočių buvo paplitusi nuomonė, kad Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietė priešą į šalį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivys­ kupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejoti­ nas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu bu­ vo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 . Kadangi grėsmingi buvo Gedimino nukariavimų planai, atėjus žiniai apie naują kryžiuočių kariauną Čekijoje ir a D u s b.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-129

Santrauka: Lietuviai įsiveržė į Memelį, sudegino miestą ir priemiesčius, bet neužėmė Ordino brolių ginamos pilies.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Gregorii iidem Lytvini civitatem Memelam ar­ m ata manu intraverunt hostiliter et eam cum suburbiis suis preter solum cast­ rum muro circumdatum, in quo fratres ejusdem ordinis morantur, ceperunt, cremaverunt et penitus destruxerunt, multos ibidem occidentes homines ac eciam captivantes virgines, mulieres et alios quos rapere valuerunt [Tais pa­ čiais metais po pal. Grigaliaus šven­ tės tie patys lietuviai į Memelio miestą ginkluota jėga priešiškai įsi­ veržė ir jį su jo priemiesčiais, išsky­ rus pačią pilį, apjuostą siena, kurio­ je to paties Ordino brolių būta, paėmė, sudegino ir iki pamatų su­ griovė, ten pat daugybę žmonių nu­ žudė ir paėmė į nelaisvę merginų, moterų ir kitų, kuriuos tik įstengė pagrobti]. g Dyploma tą patį byloja ir Wehlau va­ dina Wilnnouwe.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-130

Santrauka: Gedimino laiške popiežiui ir kardinolams teigta, kad Mindaugą nuo krikščionybės atstūmė kryžiuočių magistro smurtas ir išdavystės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magist­ ro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertu- sios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėji­ mo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiau­ riai nužudyti. Tiesa, arkivyskupui Isamui tarpininkaujant, tikrai buvo sudaryta lietuvių taikos sutartis su vokiečių Or­ dinu, bet pasiuntiniams grįžtant iš arkivyskupo, vieni pa­ keliui buvo užmušti, kiti pakarti arba paskandinti. Juk val­ dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai­ čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo’ skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin­ ti pasiuntė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-131

Santrauka: Gedimino laiške teigta, kad Vytenis prašė atsiųsti minoritų, bet Ordinas, tai sužinojęs, pasiuntė ginkluotą būrį sudeginti bažnyčios.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Juk val­ dovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skai­ čių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo’ skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudegin­ ti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbin­ gąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jo­ nu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti. „Noriai (tęsia toliau) liausimės puldinė­ ję krikščionių žemes, iš tiesų esame linkę prisidėti prie to tikėjimo skleidimo, ką rodo tai, kad daug minoritų laikome savo žemėj, kuriems suteikėme visišką laisvę krikštyti, 71 šiame sutvirtintame mieste, papras­ tai tariant, nukariautame ir visai pe­ lenais virtusiame, daugeliui Kristų tikinčiųjų nuo ginklo žuvus, dešimt tūkstančių abiejų lyčių žmonių su savimi paėmė ir išsivarė].

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-132

Santrauka: Rygos pasiuntiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašė Ordino riterių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti taikai.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun­ tiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri­ terių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri­ imta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar­ tį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa­ tvirtintą. Popiežiui buvo įteiktas nuorašas tos sutarties, sudarytos Vilniuje, 1323 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-133

Santrauka: Kai Gedimino skundas pasiekė popiežių, Prūsijos dvasininkai laiškuose stojo ginti Kryžiuočių ordino.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū­ sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba­ tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda­ mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa­ reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži­ kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa­ geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-134

Santrauka: Popiežiaus rūmuose Avinjone buvo svarstomi prieštaringi skundai už ir prieš Kryžiuočių ordiną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

77

Puslapis 94

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Jeigu dabar išnagrinėtume viską, ko tik kelerių metų tarps­ niu būta Ordino santykiuose arba su Lenkijos karaliumi, kad ir Pamario valdymo klausimu, arba su lenkų vyskupais dėl dešimtinės ir šv. Petro skatiko rinkliavų, arba su Rygos arki­ vyskupu, turint omenyje senus jo skundus, arba su Lietuvos valdovu, už ir prieš kryžiuočius popiežiaus rūmuose Avinjo­ ne tieka priporinta, tad lengvai suprastume, kaip popiežiui bu­ vo neapsakomai sunku ir, žinia, dėl savo padėties, minėtų kraš­ tų tolybės, santykių nesupratimo, net neįmanoma išnarplioti savaime susipainiojusių, o kartais ir tyčia suveltų sruogų, suk­ tybę nuo tiesos atskirti ir stoti pozicijon, kuri jam, kaip aukš­ čiausiajam teisėjui, derėtų, kad tartų griežtą galutinį nuosp­ rendį įnirtingo pykčio apimtoms pusėms. Kol kas niekas dar negalėjo miglotos mįslės įminti!

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-135

Santrauka: Popiežius nusprendė, kad Kryžiuočių ordino riteriai turi grąžinti Rygos Bažnyčiai, vyskupams ir kapitulai tai, ką buvo paėmę.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Popiežius po atskiro pasitarimo su kardinolais visuoti­ niame susirinkime pareiškė tokį sprendimą: „Kryžiuočių or­ dino riteriai turi Rygos Bažnyčiai, vyskupams bei kapitulai atiduoti viską, ką paėmę, ir daugiau jų nepuldinėti; prakeiks­ mas kris ant to, kuris mūšyje sužeistą Ordino brolį pribaig­ tų arba skatintų tokį nusikaltimą daryti; niekas daugiau ne­ gali trukdyti arba kelti sunkumų tiems, kurie norėtų vykti pas popiežių; visos sąjungos ir susimokiusiųjų sambūriai, gresiantys Bažnyčios garbei, turi būti išsklaidyti ir ateityje nekuriami. Kryžiuočiai turi gerbti dvasininkiją ir jokių nuos­ kaudų jiems, jokių skriaudų Bažnyčiai nedaryti. Jie negali z D u s b u r g, c.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-136

Santrauka: M. Balinskis manė, kad Rygos arkivyskupas Gedimino vardu parengė laiškus, kuriais siekė apšmeižti Kryžiuočių ordiną.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

87

Puslapis 104

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Mūsų Prūsijos istorijoje, T. IV, p. 393, jau esame išsakę nuo­ monę, jog tiek tas laiškas popiežiui, tiek ir kiti abiems ordi­ nams bei Vokietijos miestams, ne tik kad nebuvo paties Ge­ dimino, bet nei su jo žinia, nei jo valia parašyti. Rygos arkivyskupas, Gedimino vardu prisidengęs, juos parengė ir išsiuntinėjo į svečias šalis, idant, savo kėslų siekdamas, tuo melu ir klasta apšmeižtų popiežiaus rūmuose Kryžiuočių ordiną ir per tai pelnytų sau palankų popiežiaus sprendimą ginče su kryžiuočiais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-137

Santrauka: M. Balinskis svarstė, kad pasakojimas apie kryžiuočių sudegintą valdovo antspaudą galėjo būti įdėtas siekiant tam tikro tikslo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau kam visuose trijuose laiškuose kartojama, kad tas pats antspaudas buvo uždėtas ir ant laiško popiežiui. Visa tai susumavus, atrodo, kad tas antspaudas nebuvo tikras Gedimino antspaudas, bet suklastotas. Laiškų autorius, baimindamasis, kad neišaiškė­ tų, kaip yra iš tikrųjų, turėjo stengtis visoms dvejonėms už­ bėgti už akių, todėl radosi priedas, kad kryžiuočiai tikrąjį, jo paties, valdovo, antspaudą į ugnį įmetę; ar tikra, ar išgal­ vota būtų toji aplinkybė, bet užuomina apie ją čia įdėta sie­ kiant tam tikro tikslo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-138

Santrauka: 1323 m. liepos 18 d. Rygos tarėjai Liubeko rotušėje įteikė dominikonams tariamus Gedimino laiškus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Rygos miesto tarė­ jas Henrikas fon Calmaras su savo kolega Jonu Roghenu 1323 metų liepos 18 dieną Liubeko miesto rotušėje, dalyvaujant imperatoriaus kancleriui Janui fon Bremenui, daugeliui Liu­ beko katedros kanauninkų, dominikonų ordino vienuoliams ir miesto tarybos nariams, įteikė dominikonų ordino kuni­ gams tariamus karaliaus Gedimino laiškus, prašydami juos čia pat skaityti. Tad buvo perskaitytas tas laiškas ir du kiti, kurie buvo įteikti miesto tarybai ir minoritų kustodui. Buvo aptartas jų turinys ir pripažinta, jog prieš apsisprendžiant, ką daryti, pritiktų kreiptis, patarimo į tuomet Liubeke buvoju­ sius Ordino riterius, Rygos presbiterį, Vendeno komtūrą Veimarą fon Henę, Karkuso valdytoją Mikalojų fon Taršau 99

Puslapis 116

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS ir Gotfridą fon Ostą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Joanitų ordinas
• Sezoniniai ordino žygiai į Lietuvą
• Templininkų ordinas
• Ulrichas von Jungingenas
• Aisčiai
• Algirdas
• Bajorai
• Baltai
• Gediminas
• Hanza
• Kęstutis
• Lenkai
• Lietuviai
• Livonijos ordinas
• Mindaugas
• Rusai
• Skirgaila
• Tanenbergo mūšis (1410 m. liepos 15 d.)
• Torno taika (1411 m.)
• Vokiečiai
• Vokiečių ordinas
• Vytautas
• kunigaikščiai
• magistras
• pagonybė
• senieji mėnesių vardai ir devintinės
• vasalas
• Švitrigaila
• Žemaičiai
• žygis
• 1380 m. vasario paliaubos su Livonijos ordinu
• 1381 m. kryžiuočių puolimai Kęstučio valdose
• 1384 m. Žemaičių sąjunga su Ordinu ir Vytauto pasidavimas Ordinui
• 1418 m. derybos su Ordinu
• 1426 m. Lietuvos Brastos suvažiavimas
• Albertas
• Albertas (Rygos vyskupas)
• Aldona Gediminaitė
• Aldona Ona
• Aleksandras V
• Andrius Algirdaitis Polockietis
• Andrius Polockietis
• Antemurale Christianitatis
• Antoni Prochaska
• Aukaimio pilies srities teriojimas grįžtant nuo Junigėdos (1292 m.)
• Aukso orda
• B. Dundulis
• Bemeilijo žūti ugny, negu pasiduoti vokiečiams
• Benediktas Makra
• Bertoldas (pranciškonas)
• Bisenos sunaikinimas (1316 m.)
• Bonifacas IX
• Danijos karaliaus kariai iš Revelio
• Datum in Lettowia in curia nostra
• Derybos Salyne su Vokiečių ordinu
• Dimitrijus (Voluinietis Karijotaitis)
• Dlugošas
• Dmitrijus Algirdaitis Brenskietis
• Dovydas (Gardino pilininkas)
• Dovydiškių slapta sutartis (1380 m.)
• Dovydiškių sutarties sudarymas (1380 m. gegužės 31 d.)
• Durbės mūšis (1260 m.)
• Dusburgas
• E. Thunert
• Edygos vadovaujami totorių antpuoliai Kijevo ir Podolės kraštuose (1414–1416 m.)
• Engelhardas Rabe
• Er. Wallenrodas
• Estai
• F. Gause
• Falkenbergas
• Fotijus
• Fr. Benninghoven
• Fr. Mager
• Fridrichas (Rygos arkivyskupas)
• Gaižuvos ir Pačtuvos sričių nusiaubimas (1292 ir 1294 m.)
• Galindai
• Galminas
• Gedgaudas
• Gedimino antspaudas
• Gedimino laiškų išsiuntimas į Vakarų Europą (1323–1325 m.)
• Gedimino prekybinė sutartis su Livonija (1338 m.)
• Gedimino sąjunga su Lenkija
• Getautas
• Gregorijus Cemblakas
• Gregorijus XII
• Hanulis
• Henrikas (Meiseno markgrafas)
• Henrikas (pranciškonas)
• Henrikas von Plauen
• Henrikas von Plauenas
• Henriką von Rebdorf
• Herkus Mantas
• Hermanas iš Zalcos (kryžiuočių ordino magistras, XIII a.)
• Ignacas Onacevičius
• Inocentas VII
• Istorikų kolektyvas
• J. Dlugošas
• J. Posilge
• J. Tiergard’as
• J. Voigt
• Jakštas, J
• Jan Fijałek
• Jogaila
• Jogailos brolių sukilimas (sukilimas)
• Jogailos ir Vokiečių ordino puolimo sutartis (1382 m. liepos 6 d.)
• Jogailos ir Vytauto susitaikinimas
• Jogailos pašalinimas iš Vilniaus
• Jogailos sutartis su kryžiuočiais dėl Žemaičių iki Dubysos (sutartis)
• Jonas Survila
• Jonas XXIII
• Jonas von Posilge
• Jonas Šafranas
• Julijona (Vytauto žmona)
• Junigėdos ir Peštvės priešpilių sudeginimas (1298 m.)
• Junigėdos puolimas ir Mederabos sunaikinimas (1291 m.)
• Junigėdos, Peštvės ir Pograudos kampanija (1293 m.)
• Jurgis Vytautaitis
• Kad tik be arklio nebūtų
• Kalavijuočių ordinas
• Kalavijuočių ordino įkūrimas
• Kamarninkas
• Kaributas
• Karigaila
• Karinė ginkluotė
• Karolis (švedų kunigaikštis)
• Karolis IV
• Karolis VI
• Kauno pilies statybos pradžia (1384 m. gegužės 13 d.)
• Kauno susitarimas su Vokiečių ordinu (1402 m.)
• Kazimieras
• Kazimieras (Lokietkos sūnus)
• Kazimieras Didysis
• Kazimieras Karigaila
• Klaipėdos pilies perdavimas Prūsijos kryžiuočiams (1328 m.)
• Klaipėdos puolimas ir Gedimino būrių Sembos teriojimas (1323 m.)
• Klausigaila
• Konradas fon Jungingenas
• Konradas von Jungingen
• Kryžiuočių kariuomenės dalių vėliavos
• Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus
• Kryžiuočių ordino karo pradžia su Lietuvos valstybe (1283 m.)
• Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose
• Kymel pilies sunaikinimas (1295 m.)
• Kęstutis buvo vyras karingas ir tiesiakalbis
• Kęstučio taikos ir krikšto sutartis su Liudviku Anžu (1351 m.)
• Laivai
• Lenkų istorikai ir Lietuvos istoriografijos tyrėjai
• Lenčicos suvažiavimas (1409 m.)
• Lietuvių kariavimo būdas ir pilių įgulos
• Lietuvos jungtinės pajėgos
• Lietuvos kariuomenė
• Lietuvos vyskupai
• Lietuvos įsiveržimas į Estiją ir kryžiuočių įsiveržimas į Žemaitiją (1322 m.)
• Lingvenis
• Livonijos ordino 10 metų sutarties su Pskovu sudarymas (sutartis)
• Lokietka
• Malūnas
• Marquardas von Salzbachas
• Martynas V
• Maskvos kunigaikštija
• Mes kariaujame ne su kryžium, o su vokiečiais!
• Mikalojus Romedanskis (Medininkų vyskupas)
• Mindaugo krikštas (krikštas)
• Monetos
• Monetų kalimas ir pabūklų, varpų liejimas
• Mykolas Kiełbasa
• Mykolas Küchmeisteris
• Nameisis (žiemgalių kunigaikštis)
• Narimantas Gediminaitis
• Ne mano tikėjimo jie trokšta, kaip jie nuduoda, bet siekia žemių. Todėl pasiliksiu prie pagonybės
• Neuermühleno, Karkhauso ir Toreidos kampanija (1298 m.)
• Notangai
• O. Halecki
• O. Urbonas
• Ona
• Ordino žygiai į Pograudą ir Šalčininkus (1311 m.)
• Ordino žygis į Lietuvą ir Suražiaus pilies sudeginimas (1392 m. ruduo)
• Pabaisko mūšis (1435 m. rugsėjo 1 d.)
• Palikime savo žirgus toli užpakalyje
• Pamedėnai
• Parakas
• Pasiuntinybė į Niurnbergą dėl krikšto (1358 m.)
• Pasiuntinybė į Nürnbergą dėl krikšto (1358 m.)
• Patrankos
• Petras Dusburgietis
• Pilėnų pilies gynimas (1336 m.)
• Povilas Russdortas
• Prahos sprendimas dėl Žemaičių ir Sūduvos (1410 m. vasario 15 d.)
• Prekyba su Prūsais (Dancigu ir Karaliaučiumi)
• Prochaska
• Pršemyslas Otokaras II
• Prūsų sukilimai prieš kryžiuočius
• Pskovo respublika
• R. Jasas
• Racionžo taika (1404 m.)
• Romas Batūra
• Rudaminos mūšis ir taikos sutartis po Vilniaus apgulties (1377 m.)
• Rumbaudas
• Rygiečiai
• Rygos arkivyskupo interdiktas ordinui už Lietuvos krikšto sutrukdymą (1325 m.)
• Rygos sąjungininkų įsiveržimas į Livoniją ir pralaimėjimas prie Dobės (1305 m.)
• Salyno sutartis
• Sembai
• Sienodaužiai
• Strėvos mūšis (1348 m.)
• Suverenitetas
• Sviatoslavas
• Sūduviai-jotvingiai
• Tanenbergo mūšis 1410 m. liepos 15 d (mūšis, XV a.)
• Teodoras
• Thunert, E
• Tiesos nedraugas, velnio garbintojas, tikėjimo priešas
• Tochtamišo totoriai
• Todėl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalėsim, gausime triumfą ant dviejų priešų; jei būsime nugalėti, kalbės apie mus, kad mus nugalėjo du
• Tomas Survila
• Trakų paliaubos (1379 m. rugsėjo 29 d.)
• Ulrichas fon Jungingenas
• Urbonas, O
• Vaclovas
• Vaclovas Čekietis
• Vaclovo Pragiečio sprendimas ir vienerių metų paliaubos su Ordinu (1409 m.)
• Vaitiekus Jastrzembiec
• Vakkis Ahridlis
• Valstybinės ginkluotės sandėliavimas, išdavimas kariams prieš operacijas ir grąžinimas
• Varmiai
• Vasibutas
• Veliuonos suvažiavimas dėl Žemaičių sienos (1420 m. rugsėjo 8 d.)
• Vengrijos Zigmantas
• Verneris iš Orzelno (kryžiuočių ordino magistras, XIV a.)
• Veronos auksinė bulė ir Kuršo, Lietuvos bei Žiemgalių padovanojimas (1245 m.)
• Vidaus kolonizacija Sūduvos giriose
• Vienos universiteto profesoriai
• Vilniaus apgultis ir Kreivosios pilies sudeginimas (1390 m. rugsėjis-spalis)
• Vilniaus miestiečių luomas
• Vilniaus pokalbiai su popiežiaus legatais dėl Lietuvos krikšto (1324 m. gegužės gale)
• Vilniečių sąmokslas ir Jogailos įsitvirtinimas Vilniuje bei Trakuose
• Visvaldis
• Vladislovas (Kazimiero sūnus)
• Vladislovas Lokietka
• Vladislovas Oporovskis
• Vladislovas Łokietka
• Vokiečių ordino pasikvietimas pagalbon prieš prūsus
• Voluinės kunigaikščių žygiai prieš jotvingus ir Gardino užėmimas
• Vosylius (Maskvos kunigaikštis)
• Vosylius I
• Vygandas
• Vygandas Marburgietis
• Vyguntas
• Vyresniuosius jis laikąs tėvais, lygius — broliais, o jaunesniuosius — savo vaikais
• Vytauto ir Jogailos bendro veikimo praktika po Astravo taikos
• Vytauto krikštas Tapiau (1383 m. spalio 21 d.)
• Vytauto persikėlimas pas Ordiną (1382 m. pabaiga)
• Vytauto skundas Ordinui imperijos kunigaikščiams (1401 m.)
• Vytauto žygis į Ordino žemes (1377 m.)
• Vėjukų srities nusiaubimas ir Raseinių bei Ariogalos sričių gaisrai (1322 m.)
• Vėliavos
• W. Conze
• Zbignievas Olesnickis
• Zenonas
• Zigmantas Liuksemburgietis
• applicare
• apsimestinis bėgimas
• baskakas
• donacija
• du priešai, šaltis ir totoriai
• ekonomija
• flangas
• in odium Sigismundi
• kapitula
• komtūras
• kryžininkai
• lotyniškasis krikštas (krikštas)
• lėnas
• maršalas
• maršalka
• misijų teorija
• nei žemės, nei žmonių
• neofitas
• otčici
• partizaniškas karas
• poliublininiai laikai
• poliublininis laikotarpis poliublininiai laikai
• prof. kunigas Dr. J. Fijalek
• rezervai
• rezervas
• savo „karaliaus Vytauto”
• sicut anguillam per caudam
• stabmeldys
• supremacija
• vasaliniai feodai
• vasalystė
• vidaus kolonizacija
• vienintelis kelias, kuriuo galima atvesti husitus atgal į katalikų Bažnyčią
• vitingas
• vyskupo teisėjas
• Čekijos husitai
• činšas
• Įkaitų davimas kaip sutarties garantija (sutartis)
• Žalgirio mūšis (1410 m.)
• Žemaičių delegacijos ir memorialo įteikimas Konstancijos sinodui (1415 m. gruodžio 15 d.)
• Žemaičių paklusnumas ir ištikimybės priesaikos Ordinui
• Žemaičių skundo išsiuntimas ir Bonifaco IX bulės paskelbimas (1402–1403 m.)
• Žemaičių sukilimas (1409 m. gegužė)
• Žemaičių sukilimas 1409 m (sukilimas)
• Žiemgaliai
• „Baigėsi karas su prūsais. Prasidėjo karas su lietuviais“
• „Jūs norite man išplėšti tėvų palikimą…“
• „Kristus prisikėlė“
• „Lietuvos karaliaus sūnus“
• „Romos karaliaus garbei“
• „Todėl ir reikia kariauti… šaltis ir totoriai.“
• 1401 m. Vytauto pasižadėjimai Lenkijai
• Andriejus (Vilniaus vyskupas)
• Dobrinės ordino įkūrimas
• Dovydiškių sutarties sudarymas
• Hermanas Vartbergė
• Jogailaičiai
• Karolio IV krikšto bandymas Lietuvoje (1358 m.)
• Konradas
• Kryžiuočių ordino sostinės perkėlimas į Marijenburgą (1309 m.)
• Kryžius ant kardo galo
• Lietuvos ir ordino sienos galutinis patvirtinimas pagal Melno taiką (1422 m.)
• Markvardas (Ragainės komtūras)
• Markvardas Salzbaclias
• Markvardas Zalzbachas
• Parusėnai
• Romainių šventvietės sunaikinimas (1294 m.)
• Springmann, K
• Sutartis su Fridriku Brandenburgiečiu ir Jadvygos sužieduotuvės (1420–1421 m.)
• Vaclovas Pragiečius
• Vokietijos kunigaikščiai
• kein Soule sie karten wider
• kryžiaus žygių prie Baltijos jūros epocha
• supremus dux ir magnus dux
• supremus dux magnus dux
• vokiečių ateivių valstybė