Baiga

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. Todėl, kai Pobravas, susivienijęs su notangais ir variniais, naktį pasiuntė daug pėstininkų į Balgos lauką, o pats anksti rytą su raiteliais užgrobė brolių gyvulius ir užmušė tris juos saugojusius vyrus, brolis Gerhardas iš Reino ir nemaža kitų brolių bei ginklanešių nusivijo juos, nužudė Pobravą bei šešis vyrus ir išplėšė iš jų rankų grobį. 140 (135).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie karo su sembais rezultatų atspėjimą Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau jį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą, maloniai jį priėmė, aprodydami visą jų valgomojo, miegamojo ir bažnyčios įrengimą. Šis, gerai susipažinęs su brolių gyvenimu, sugrįžo pas sembus ir pasakė: „Žinokite, kad broliai tokie pat žmonės kaip ir mes: jie turi didelius ir minkštus pilvus, o tokius ir mes turime, panašūs jų ginklai, panašus maistas ir šiaip daug kuo jie į mus labai panašūs, bet štai kuo nuo mūsų skiriasi: jie įpratę prie vieno dalyko, kuris tikriausiai mums atneš pragaištį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai buvo ne vieną, bet keletą kartų. 138 (133).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Baigos pilies apgulą Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs visą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip karo vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau, priartėjęs prie pilies ir pervertas vieno brolio strėle [telo], krito žemėn ir baigė dienas, o šio įvykio nugąsdinti ir visi kiti išsižadėjo savo sumanymo. 21.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Pastarojo pasakojimo pradžioje kronikininkas pažymi, jog skaitytojas antrojo sukilimo laikotarpio „karų neras aprašytų tokia seka, kokia jie yra vykę, nes daugelis jau išgaravo iš gyvųjų atminties ir vargu ar kas galėtų juos tinkamai išdėstyti.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių broliai. Niekad arba beveik niekad netruko čia maldos namuose maldininkų, ir nerastum šiose pilyse tokio kampelio, kur po vakarinių ar rytmetinių pamaldų tas ar kitas brolis neplaktų rykštėmis savo kūno. Kai kurie vienuoliai, atėję į Engelsbergo pilį248 ir ten pamatę, kuo broliai gyvena ir kaip jie gyvena, paklausė, kuo vardu jų pilis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas tik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad nieku būdu.