Santrauka
Dusburgietis teigia, kad pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius (III, 26). Dusburgietis teigia, kad po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Dusburgietis teigia, kad minimi čia 7 Ragainės komtūrai (1289—1324 m. laikotarpiu; Bertoldas iš Austrijos, Ernekė, Konradas, Folčas, Verneris, Fridrichas iš Libencelės, Ditrichas bei 1 vicekomtūras (III, 235, 239, 251, 297, 317, 332, 351, 300), 4 Karaliaučiaus komtūrai (Albertas iš.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius (III, 26). | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad minimi čia 7 Ragainės komtūrai (1289—1324 m. laikotarpiu; Bertoldas iš Austrijos, Ernekė, Konradas, Folčas, Verneris, Fridrichas iš Libencelės, Ditrichas bei 1 vicekomtūras (III, 235, 239, 251, 297, 317, 332, 351, 300), 4 Karaliaučiaus komtūrai (Albertas iš. | c-003 | |
| t-004 Dusburgietis teigia, kad šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. | c-004 | |
| t-005 Dusburgietis teigia, kad atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių. | c-005 | |
| t-006 Dusburgietis teigia, kad magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems. | c-006 | |
| t-007 Dusburgietis teigia, kad apie Baigos pilies apgulą Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs visą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip karo vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau. | c-007 | |
| t-008 Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie. | c-008 | |
| t-009 Dusburgietis teigia, kad apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių. | c-009 | |
| t-010 Dusburgietis teigia, kad apie karo su sembais rezultatų atspėjimą Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau jį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą, maloniai jį priėmė, aprodydami visą jų. | c-010 | |
| t-011 Dusburgietis teigia, kad susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. | c-011 | |
| t-012 Dusburgietis teigia, kad paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai buvo ne vieną, bet keletą kartų. | c-012 | |
| t-013 Dusburgietis teigia, kad apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius (III, 26).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius (III, 26). Dievo apvaizda patvarkė, kad prūsai išdavė broliams Vėluvos pilį 63 SRP, B.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei miestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas, Kristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Pastarojo pasakojimo pradžioje kronikininkas pažymi, jog skaitytojas antrojo sukilimo laikotarpio „karų neras aprašytų tokia seka, kokia jie yra vykę, nes daugelis jau išgaravo iš gyvųjų atminties ir vargu ar kas galėtų juos tinkamai išdėstyti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad minimi čia 7 Ragainės komtūrai (1289—1324 m. laikotarpiu; Bertoldas iš Austrijos, Ernekė, Konradas, Folčas, Verneris, Fridrichas iš Libencelės, Ditrichas bei 1 vicekomtūras (III, 235, 239, 251, 297, 317, 332, 351, 300), 4 Karaliaučiaus komtūrai (Albertas iš.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Minimi čia 7 Ragainės komtūrai (1289—1324 m. laikotarpiu; Bertoldas iš Austrijos, Ernekė, Konradas, Folčas, Verneris, Fridrichas iš Libencelės, Ditrichas bei 1 vicekomtūras (III, 235, 239, 251, 297, 317, 332, 351, 300), 4 Karaliaučiaus komtūrai (Albertas iš Meiseno, Bertoldas iš Austrijos, Eberhardas, Fridrichas) (III, 230, 236, 289, 307), tiek pat Sembos vyskupo fogtų (advocatus) (Ditrichas, Pilypas, Hugonas, Gerhardas) (III, 227, 291, 330, 338), trys Baigos komtūrai (III, 247, 266, 362) ir t. t., daugumas jų — iš rytinės Ordino teritorijos dalies, tiesiogiai dalyvavę kare prieš Lietuvą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tad magistro įsakyti kurie ne kurie broliai ir ginklanešiai minėtaisiais laivais perplaukė Gėlo vandens marias pasižiūrėti, kur galėtų pastatyti pilį, grėsmingą šiems prūsams. Atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių. Tačiau nenorėdami grįžti tuščiomis rankomis, užpuolė aplinkinius kaimus244, degindami juos ir piešdami.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems talkino Kodrūnas, apgultosios pilies vadas, jie netruko ją užgrobti, dalį žmonių paimti į nelaisvę, o kitus išžudyti. Šitai padarę, broliai, atsidėkodami dievui, drauge su savo ginklanešiais apsigyveno toje pilyje245 1239 viešpaties dievo metais ir ten dar garbingiau kovojo su minėtaisiais prūsais viešpaties dievo kariuomenei deramas kovas.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Baigos pilies apgulą Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs visą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip karo vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Baigos pilies apgulą
Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs visą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip karo vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau, priartėjęs prie pilies ir pervertas vieno brolio strėle [telo], krito žemėn ir baigė dienas, o šio įvykio nugąsdinti ir visi kiti išsižadėjo savo sumanymo.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas
Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie, jiems atvykus, sustiprėjo ir pastatė prie upės malūną 245 Prūsiškoji Baigos pilis buvusi Aismarių kranto kyšulyje, per 25 m virš jūros lygio, sausumos prieigas dengusios pelkės. Paėmę pilį, kryžiuočiai čia įsitvirtino, pastatė mūrinę pilį, o šalia jos rytų pusėje — didelį papilį (Тоерреn M., HCCP, p. 203; Boetticher A., Die Bau.., 2, p. 17—18). Vardas siejamas su ‘pelke, balzganas’ (Топоров B. H., Прусский язык, A—Д, с. 185; GAO, p. 15). Ankstesnis, nutylėtas prūsų pilies vardas buvęs Honeda (SRP, 5, p. 100, 2, p. 104). Manoma, kad prūsiškas vardas buvęs Vundenava (literatūroje — Vuntenovė: GAO, p. 210; Matusas J., Senovės…, p. 23, 27). Baiga — dab. Vesiolojė (į pietvakarius nuo Kaliningrado). 246 D.— cum omni domo et familia sua. D. domus (namai) — tai šeimos nariai, o familia (šeimyna) — ūkyje dirbantys ne šeimos nariai, kurių šeimininkas buvęs feodalas, viešpats (Jurginis J., Baudžiavos…, p. 120—121). Vitingo (bajoro) šeimyną sudarė patriarchaliniai vergai (dvaro išlaikomi bernai, mergos, piemenys) ir bernai bei tarnai, turėję žemės ir ūkį, dalyvavę savo feodalo kariaunoje (ten pat, p. 128—145).
už pelkės tilto prie grindos247, prie dabartinio vieškelio, ir tą malūną sutvirtino nelyginant pilį, palikdami jame du brolius ir daug ginklanešių jam saugoti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą
Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių broliai. Niekad arba beveik niekad netruko čia maldos namuose maldininkų, ir nerastum šiose pilyse tokio kampelio, kur po vakarinių ar rytmetinių pamaldų tas ar kitas brolis neplaktų rykštėmis savo kūno. Kai kurie vienuoliai, atėję į Engelsbergo pilį248 ir ten pamatę, kuo broliai gyvena ir kaip jie gyvena, paklausė, kuo vardu jų pilis.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie karo su sembais rezultatų atspėjimą Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau jį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą, maloniai jį priėmė, aprodydami visą jų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie karo su sembais rezultatų atspėjimą
Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau jį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą, maloniai jį priėmė, aprodydami visą jų valgomojo, miegamojo ir bažnyčios įrengimą. Šis, gerai susipažinęs su brolių gyvenimu, sugrįžo pas sembus ir pasakė: „Žinokite, kad broliai tokie pat žmonės kaip ir mes: jie turi didelius ir minkštus pilvus, o tokius ir mes turime, panašūs jų ginklai, panašus maistas ir šiaip daug kuo jie į mus labai panašūs, bet štai kuo nuo mūsų skiriasi: jie įpratę prie vieno dalyko, kuris tikriausiai mums atneš pragaištį.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas tik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad nieku būdu.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai buvo ne vieną, bet keletą kartų.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai buvo ne vieną, bet keletą kartų.
138 (133).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie kelių prūsų žūtį
Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. Todėl, kai Pobravas, susivienijęs su notangais ir variniais, naktį pasiuntė daug pėstininkų į Balgos lauką, o pats anksti rytą su raiteliais užgrobė brolių gyvulius ir užmušė tris juos saugojusius vyrus, brolis Gerhardas iš Reino ir nemaža kitų brolių bei ginklanešių nusivijo juos, nužudė Pobravą bei šešis vyrus ir išplėšė iš jų rankų grobį.
140 (135).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |