Grupė

Sembai

41 teiginys52 įrašai46 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Sembai – viena iš prūsų grupių, gyvenusi Sembos pusiasalyje (šiauriau dabartinio Kaliningrado). Pietuose sembus Priegliaus upė skyrė nuo notangų, rytuose Deimenos upė skyrė nuo nadruvių žemių, šiaurėje Kuršių nerijoje sembai ribojosi su kuršiais. Jų žemes šiaurės rytuose skalavo Kuršių marios, šiaurėje ir vakaruose – Baltijos jūra, pietvakariuose – Aistmarės. Sembus, kaip ir kitus prūsus, užkariavo Vokiečių ordinas. Veikiami kultūrinės asimiliacijos ir germanizacijos jie XVII a. išnyko.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Sembai buvo viena iš vakarinių baltų genčių, priklausiusi prūsų pasauliui ir palikusi ryškų pėdsaką rašytiniuose bei kultūriniuose šaltiniuose. Jie gyveno Semboje – žemėje, kurią šaltinis tiesiogiai sieja su sembų gyvenamąja teritorija. Sembai priklausė sembų–notangų kultūrinei grupei, kurioje išsiskyrė atskiros gentinės sritys, o sembų kalbos tarmė buvo laikoma artimesne lietuvių kalbai nei pamedėnų. XIII amžiaus konfliktuose jie veikė kaip organizuota karinė bendruomenė: rinkosi vadus, telkė kariuomenę ir priešinosi į Sembą įsiveržusiems priešams, tarp jų grafui iš Barbio. XI–XII amžių danų šaltiniai mini, kad sembai protarpiais mokėjo duoklę danams, o Prūsijos žemės kronika pateikia įspūdingą pasakojimą apie pranašystę, jog švento Vincento dieną sembai bus išžudyti.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas	Sembai buvo viena iš Rytprūsiuose žinomų vakarinių baltų genčių. Sembai priklausė sembų–notangų kultūrinei grupei; joje išskiriama sembų gentinė teritorija. Sembai gyveno Semboje.	Zenono Ivinskio istoriniame aprašyme; Rytprūsių genčių išvardijimo kontekstas. Archeologijos, kalbos ir kitų duomenų pagrindu pateiktas apibūdinimas; kultūros ir kalbos kontekstas. Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės aprašymo kontekstas.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Struktūra	Sembai savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju išsirinko Glandą.	Po prūsų atkritimo nuo krikščionių tikėjimo, kariuomenės vadų ir vyresniųjų rinkimo kontekste.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
VeiklaŠaltinių nesutarimas	Pasak XI–XII a. danų šaltinių, sembai protarpiais mokėjo duoklę danams. Sembai su kitais kariais įsiveržė į Paštuvos valsčių. Sembai, įsiveržus į jų žemę grafui iš Barbio ir ją nusiaubus, susibūrė, jį užpuolė ir sunkiai sužeidė. Sembai pagavo Teutonų ordino brolį kunigą, atsiųstą jų krikštyti; kronikoje teigiama, kad jie jį nukankino. Sembai, nebegalėdami ilgiau priešintis, atsiuntė savo sūnus kaip įkaitus ir vėl pasidavė krikščionių tikėjimui. 1273 metais sembai pasidavė tikėjimui bei broliams.	Zenono Ivinskio pateiktas šaltinių vertinimas; XI–XII amžių Danijos šaltinių kontekstas. 1294 metų žiemos karo žygio kontekstas; kartu su Ragainės broliais. Petro Dusburgiečio kronikos pasakojimas apie ėjimą į Sembos žemę ir puolimą sausio 21 dieną. Petro Dusburgiečio autoriaus pasakojimas apie krikščionių persekiojimą; pateikta citata nutrūksta ties nukankinimo veiksmu. Petro Dusburgiečio kronikos autoriaus vertinimas po brolių ir kitų krikščionių karinių smūgių. Petro Dusburgiečio kronikos įrašas apie sembų, notangų, bartų ir varmių pasidavimą po nesibaigiančių žygių bei išlaidų.	Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-002aukstas

Prieš sembų gentį buvo kariauta daug karų, o viename žygyje Kristburgo komtūras Henrikas Stange įsiveržė į Sembą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Girmavos valsčiaus nuniokojimą Daug karų buvo kariauta prieš sembų gentį, bet per daug užgaištume, kiekvieną aprašinėdami skyrium, nors šį bei tą reikia pasakyti. Kristburgo komtūras, brolis Henrikas, vadinamas Stange313, gavęs magistro įsakymą, su didele kariuomene patraukė į karą prieš Sembą ir žiemos metu314 įsibrovė į ją apie tą vietą, kur šiuo metu stovi Laukstetų pilis315, degindamas ir grobdamas abiejose [kelio] pusėse iki Girmavos kaimo316, daug žmonių nukovė ir paėmė į nelaisvę, bet čia atskubėjo ginkluoti sembai. Mūsų minėtasis komtūras nelyginant bebaimis liūtas pastojo jiems kelią ir, norėdamas juos tol sulaikyti, kol jo kariuomenė užims saugesnę vietą, daugybę sužeidė ietimi. Galop prūsai klasta jį apsupo ir galybe smūgių nubloškė nuo žirgo. Kai šitai išvydo, brolis Hermanas, minėtojo komtūro tikras brolis, didžiai susijaudino dėl jo likimo. Negalėdamas ramiai matyti, kad jo brolis vienas užsikrovė ant pečių smurtingos mirties naštą, pats stojo į kovą, ir galop abu, ilgai gynęsi ir daugybę mirtinai sužeidę, krito nukauti, o kiti broliai su kariuomene pasitraukė317.

t-004aukstas

Rinavos valsčiuje gyvenę sembai vėl atkrito nuo tikėjimo ir, subūrę kariuomenę, užpuolė Sembos vyskupo Fišhauzeno pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Rinavos valsčiaus sembų naują atskalūnybę Žmonių giminės nedraugas velnias, visados pavydįs tikintiesiems taikos bei ramybės, sukurstė tuos sembus, kurie gyveno Rinavos382 valsčiuje, vėl atkristi nuo tikėjimo. Todėl jie, subūrę kariuomenę, užpuolė Sembos vyskupo pilį Fišhauzeną383, kur tuo metu tebuvo du vyrai: vienas brolis bei jo tarnas. Ir štai kokie stebuklai!

t-011aukstas

Sembai buvo minimi tarp Rytprūsiuose žinomų vakarinių baltų genčių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Latviją). Iškilo dar didesnė kilčių diferenciacija. Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž. po Kr. ryškiau vienos nuo kitų atsiskiria tokios kiltys : lietuviai, žiemgaliai, kurie vėliau (XIII amž.) randami kairiajame Dauguvos deltos krante, pietuose nusitęsę iki Šiaulių - Upytės.

t-025aukstas

Sembų ir lietuvių bendrų veiksmų galima įžiūrėti XIII a. šeštojo dešimtmečio Klaipėdos pilies apgultyje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Sembų ir lietuvių (žemaičių) bendrus veiksmus galima įžiūrėti Ordinui priklausiusios Klaipėdos pilies apgulties eigoje (XIII a. 6-asis dešimtmetis)30. Priešiškuose lietuviams šaltiniuose randame ir vėlesnių, šiuo atveju svarbių žinių. Štai Didžiojo prūsų sukilimo metu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė Ordino užnugarį pavyslyje (III, 160).

t-027aukstas

Prūsams vėl atkritus nuo tikėjimo, sembai savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju išsirinko Glandą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361. 90 (85). Apie didelį krikščionių kraujo praliejimą

t-001vidutinis

Semba apibūdinta kaip turtingiausia ir tankiausiai gyvenama žemė, galėjusi sutelkti 4000 raitelių ir 40000 karių.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai. Vargu ar kuri šių giminių buvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug tūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vargu ar kuri šių giminių buvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug tūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių. Sūduviai, patys tauriausieji, pranokdavo kitus ne tik papročių kilnumu, bet turtais bei galybe.

t-006vidutinis

Sembai nukankino Teutonų ordino kunigą, atsiųstą jų krikštyti, suspaudę jam kaklą dviem kartimis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie didelį krikščionių kraujo praliejimą Šie kariuomenių vadai ir vyresnieji paskyrė dieną, kada, visi susirinkę ginkluoti, turėjo išžudyti visus žmones, išpažįstančius krikščionių tikėjimą, ir visiškai juos išnaikinti. Jie šitai ir padarė, nes visus krikščionis, kurie nespėjo Prūsijos žemėje pasislėpti už įtvirtinimų, arba be gailesčio išžudė, arba išsivarė į amžinąją vergovę; degindami dievo bažnyčias, koplyčias ir kitus maldos namus, niekindami bažnyčios šventenybes, neleistiniems tikslams pavartodami šventus rūbus ir šventas taures, jie be pasigailėjimo žudė kunigus bei kitus bažnyčios tarnus. Sembai pagavo vieną kunigą, Teutonų ordino brolį, atsiųstą jų krikštyti, ir, suspaudę jam kaklą dviem kartimis, tol kankino, kol šis numirė, tvirtindami, kad šitokia kankinių už tikėjimą mirtis ir prideranti šventiems vyrams, nes nedrįstą jų kraujo pralieti.

Visi teiginiai ir įrodymai (41 teiginiai, 52 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo remiamas:

Ditrichas

buvo puolamas:

Engelbertas I

kariavo prieš:

Henrikas Stange Henrikas Ulenbušas Kryžiuočių ordinas Nadruviai

paskyrė:

Glanda Naudžiotas

priklausė:

Baltai

buvo sąjungininkas su:

Lietuviai

puolė:

Skalviai Dramenavos kaimo nusiaubimas ir sembų kontrpuolimas Grafo iš Barbio žygis į Sembą ir pralaimėjimas Karaliaučiaus, Kroicburgo ir Bartenšteino pilių apsiaustis bei Karaliaučiaus apgulties epizodai Bisenė Fišhauzenas Paštuvos valsčius Rinava Vonsdorfas

dalyvavo mūšyje:

Julicho ir Markos grafų pergalė prieš sembus prie Karaliaučiaus

siuntė į:

keliavo į:

užėmė:

užkariavo:

surengė žygį į:

gyveno:

buvo priešas:

turėjo priklausinį:

Paskyrė Glandą ←:

Paskyrė Naudžiotą ←:

Sembai puolė:

Sembai užėmė:

Sembai siuntė į:

Sembai gyveno:

Sembai paskyrė:

Sembai priklausė:

Sembai užkariavo:

Puolė Fišhauzeną ←:

Užėmė Kapstetą ←:

Puslapio nuorodos:

Kryžiuočių ordinas Totoriai Lietuva kryžininkai

Šaltinių sąrašas

Šaltinis	Autorius / metai	Teiginiai	Citatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)	—	36	46
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)	—	2	2
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)	—	2	2
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)	—	1	1

Lietuvos istorija

Naršyklė

Savybės

Atrinkti teiginiai

Su kuo susijęs objektas

Šaltinių sąrašas