Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Iš XI-XII amž. danų šaltinių (Genealogia regum Danorum; Saxo Grammaticus) yra matoma, jog kuršiai ir sembai protarpiais esą mokėję duoklę ir danams.
Apie Girmavos valsčiaus nuniokojimą Daug karų buvo kariauta prieš sembų gentį, bet per daug užgaištume, kiekvieną aprašinėdami skyrium, nors šį bei tą reikia pasakyti. Kristburgo komtūras, brolis Henrikas, vadinamas Stange313, gavęs magistro įsakymą, su didele kariuomene patraukė į karą prieš Sembą ir žiemos metu314 įsibrovė į ją apie tą vietą, kur šiuo metu stovi Laukstetų pilis315, degindamas ir grobdamas abiejose [kelio] pusėse iki Girmavos kaimo316, daug žmonių nukovė ir paėmė į nelaisvę, bet čia atskubėjo ginkluoti sembai. Mūsų minėtasis komtūras nelyginant bebaimis liūtas pastojo jiems kelią ir, norėdamas juos tol sulaikyti, kol jo kariuomenė užims saugesnę vietą, daugybę sužeidė ietimi. Galop prūsai klasta jį apsupo ir galybe smūgių nubloškė nuo žirgo. Kai šitai išvydo, brolis Hermanas, minėtojo komtūro tikras brolis, didžiai susijaudino dėl jo likimo. Negalėdamas ramiai matyti, kad jo brolis vienas užsikrovė ant pečių smurtingos mirties naštą, pats stojo į kovą, ir galop abu, ilgai gynęsi ir daugybę mirtinai sužeidę, krito nukauti, o kiti broliai su kariuomene pasitraukė317.
Apie Rinavos valsčiaus sembų naują atskalūnybę Žmonių giminės nedraugas velnias, visados pavydįs tikintiesiems taikos bei ramybės, sukurstė tuos sembus, kurie gyveno Rinavos382 valsčiuje, vėl atkristi nuo tikėjimo. Todėl jie, subūrę kariuomenę, užpuolė Sembos vyskupo pilį Fišhauzeną383, kur tuo metu tebuvo du vyrai: vienas brolis bei jo tarnas. Ir štai kokie stebuklai!
Latviją). Iškilo dar didesnė kilčių diferenciacija. Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž. po Kr. ryškiau vienos nuo kitų atsiskiria tokios kiltys : lietuviai, žiemgaliai, kurie vėliau (XIII amž.) randami kairiajame Dauguvos deltos krante, pietuose nusitęsę iki Šiaulių - Upytės.
Sembų ir lietuvių (žemaičių) bendrus veiksmus galima įžiūrėti Ordinui priklausiusios\nKlaipėdos pilies apgulties eigoje (XIII a. 6-asis dešimtmetis)30. Priešiškuose lietuviams\nšaltiniuose randame ir vėlesnių, šiuo atveju svarbių žinių. Štai Didžiojo prūsų sukilimo\nmetu, 1262 m., didelė Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, vėl nusiaubė\nOrdino užnugarį pavyslyje (III, 160).
[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų,\nnetekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug\nsunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie\npirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko\nGlandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360,\nbartai — Divaną361.\n\n\n\n\n 90 (85). Apie didelį krikščionių kraujo praliejimą
Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai. Vargu ar kuri šių giminių\nbuvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug\ntūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti\nketuris tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių.
Vargu ar kuri šių giminių\nbuvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug\ntūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti\nketuris tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių. Sūduviai, patys tauriausieji,\npranokdavo kitus ne tik papročių kilnumu, bet turtais bei galybe.