Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Sembai

LaikotarpisXIXXIXX1073–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Iš XI-XII amž. danų šaltinių (Genealogia regum Danorum; Saxo Grammaticus) yra matoma, jog kuršiai ir sembai protarpiais esą mokėję duoklę ir danams.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Semba apibūdinta kaip turtingiausia ir tankiausiai gyvenama žemė, galėjusi sutelkti 4000 raitelių ir 40000 karių.
t-002 Prieš sembų gentį buvo kariauta daug karų, o viename žygyje Kristburgo komtūras Henrikas Stange įsiveržė į Sembą.
t-003 Vienas prūsas Karaliaučiaus broliams išpranašavo, kad švento Vincento dieną sembai bus išžudyti.
t-004 Rinavos valsčiuje gyvenę sembai vėl atkrito nuo tikėjimo ir, subūrę kariuomenę, užpuolė Sembos vyskupo Fišhauzeno pilį.
t-005 Vienas sembas paėmė šį arbaletą ir pasikabino ant kaklo.
t-006 Sembai nukankino Teutonų ordino kunigą, atsiųstą jų krikštyti, suspaudę jam kaklą dviem kartimis.
t-007 Sembai priklausė sembų-notangų kultūrinei grupei, kurioje išskiriamos sembų, varmių, notangų, pagudėnų ir pamedėnų gentinės teritorijos.
t-008 Brolis Bertoldas su tūkstančiu Sembos vyrų sudegino Medrabos pilį iki pamatų, jos žmones išžudė arba paėmė į nelaisvę.
t-009 1313 m. rudenį maršalas Henrikas su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais užpuolė Bisenės pilį, o abu jos papiliai sudegė.
t-010 Šešta — Semba196, kurioje [gyveno] sembai.
t-011 Sembai buvo minimi tarp Rytprūsiuose žinomų vakarinių baltų genčių.
t-012 Sembai, nebepajėgdami priešintis, atsiuntė savo sūnus kaip įkaitus ir vėl pasidavė krikščionių tikėjimui.
t-013 XI-XII a. danų šaltiniai rodo, kad kuršiai ir sembai protarpiais mokėjo duoklę danams.
t-014 1314 m. maršalas Henrikas su broliais ir Sembos bei Notangos vyrais žygiavo į Medininkų valsčių.
t-015 1274 m. sembai kartu su pagudėnais, varmiais, notangais ir bartais grįžo į Bažnyčios visuotinybę ir davė įkaitų.
t-016 Sembai paliko kuorus prie Karaliaučiaus, pasitraukė ir pastojo kelią maldininkų kariuomenei.
t-017 Kvedenavos, Valdavos, Kaimo ir Tepliavos valsčių sembai davė karaliui įkaitus ir prisiekė paklusti tikėjimui bei broliams.
t-018 1260 m. Klaipėdoje sembai minimi tarp Ordino pavaldžių užgrobtų žemių prievarta buriamų karių prieš Lietuvą.
t-019 1317 m. žiemą maršalas Henrikas, broliai ir Sembos bei Notangos kariai žygiavo prieš Vaikių valsčių, bet dėl audros grįžo atgal.
t-020 Po mūšio išlikę sembai kartu su kitais krikščionių kariais bėgo, nebegalėdami kovoti.
t-021 Grafui iš Barbio įsiveržus į Sembos žemę ir ją nusiaubus, sembai jį užpuolė sausio 21 d. ir sunkiai sužeidė.
t-022 Po antrosios atskalūnybės Sembos žemėje pastatytos Tepliavos ir Viklandsorto pilys buvo sustiprintos sembams tramdyti.
t-023 Kai kurie kilmingi sembai su šeimynomis paliko gimtuosius namus, atvyko į Karaliaučiaus pilį ir prisidėjo prie brolių.
t-024 Sembos vardas šaltiniuose minimas formomis Semland, Samblandia, Zambia, Samia, Samplandia, Samlandia ir Sambia.
t-025 Sembų ir lietuvių bendrų veiksmų galima įžiūrėti XIII a. šeštojo dešimtmečio Klaipėdos pilies apgultyje.
t-026 1260 m. Klaipėdoje sembai minimi tarp Ordino pavaldžių užgrobtų žemių prievarta buriamų karių prieš Lietuvą.
t-027 Per kautynes krito daugiau kaip trys tūkstančiai sembų ir kitų prūsų tą pačią dieną, kai prieš metus vyko Pokarvių kautynės.
t-028 Prūsams vėl atkritus nuo tikėjimo, sembai savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju išsirinko Glandą.
t-029 Sembų fogtas Ditrichas iš Lidelau, grįžęs iš Vokietijos, atkalbėjo jį gerbusius sembus nuo paklydimo.
t-030 Grafui iš Barbio įsiveržus į Sembos žemę ir ją nusiaubus, sembai jį užpuolė sausio 21 d. ir sunkiai sužeidė.
t-031 Rinavos valsčiuje gyvenę sembai vėl atkrito nuo tikėjimo ir, subūrę kariuomenę, užpuolė Sembos vyskupo Fišhauzeno pilį.
t-032 Po antrosios atskalūnybės Sembos žemėje pastatytos Tepliavos ir Viklandsorto pilys buvo sustiprintos sembams tramdyti.
t-033 1317 m. žiemą maršalas Henrikas, broliai ir Sembos bei Notangos kariai žygiavo prieš Vaikių valsčių, bet dėl audros grįžo atgal.
t-034 Apie daugybės maldininkų žūtį Tais pačiais metais į Prūsiją su didele kariuomene atžygiavo grafas iš Barbio368 ir įsibrovė į Sembos žemę.
t-035 Dusburgietis teigia, kad šitaip iš dievo malonės tą dieną krito daugiau nei trys tūkstančiai sembų bei kitų prūsų, taigi tą pačią dieną, kurią prieš metus įvyko Pokarvių kautynės.
t-036 Apie Rinavos valsčiaus sembų naują atskalūnybę Žmonių giminės nedraugas velnias, visados pavydįs tikintiesiems taikos bei ramybės, sukurstė tuos sembus, kurie gyveno Rinavos382 valsčiuje, vėl atkristi nuo tikėjimo.
t-037 Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten.
t-038 Kaip dievas stebuklingai išgelbėjo iš mirties pavojaus brolius bei jų didelę kariuomenę 1317 viešpaties metais, žiemą, kai brolis Henrikas, maršalas, broliai bei Sembos ir Notangos kariai nužygiavo prieš Vaikių valsčių, pačiame vidurnaktyje, vos sumigus.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos