Lietuvos istorijos žinių bazė

Baltai

LaikotarpisXXIXX2000

Santrauka

M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką. Baltų gentys pradėjo formuotis III tūkstantmečio pr.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Baltais vadinama indoeuropiečių genčių ir tautų grupė, gyvenusi arba gyvenanti rytiniame Baltijos jūros pakraštyje ir kalbanti giminiškomis kalbomis.c-001
t-002 I tūkstantmetyje po Kr. baltų genčių apgyventas arealas driekėsi nuo Vyslos iki Dniepro ir Okos baseinų.c-002
t-003 Baltų kalbos sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką.c-001
t-004 Visu tikrumu tačiau dar nėra baigta įrodyti, kad jo minimieji « Aestii » — « Aestiorum gentes », apie kuriuos tiek daug rašyta, galima tapatinti su baltais.c-003
t-005 Baltai, nepaisant germanų tautų kraustymosi, liko gyventi Nemuno, Dauguvos ir Dniepro plote ir mažai judėjo.c-004
t-006 Su slavais baltų protėviai, ypač iki geležies amžiaus pradžios, yra turėję artimų santykių.c-005
t-007 I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Baltais vadinama indoeuropiečių genčių ir tautų grupė, gyvenusi arba gyvenanti rytiniame Baltijos jūros pakraštyje ir kalbanti giminiškomis kalbomis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuro- piečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: I tūkstantmetyje po Kr. baltų genčių apgyventas arealas driekėsi nuo Vyslos iki Dniepro ir Okos baseinų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

I tūkstantmetyje po Kr. baltų genčių apgyvendintas arealas driekėsi nuo Vyslos iki Dniepro ir Okos baseinų rytuose. Vėliau, I tūkstantmečio antroje pusėje, prasidėjo slavų ekspansija, nulėmusi ryti- nių baltų asimiliaciją.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Visu tikrumu tačiau dar nėra baigta įrodyti, kad jo minimieji « Aestii » — « Aestiorum gentes », apie kuriuos tiek daug rašyta, galima tapatinti su baltais.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Visu tikrumu tačiau dar nėra baigta įrodyti, kad jo minimieji « Aestii » — « Aestiorum gentes », apie kuriuos tiek daug rašyta, galima tapatinti su baltais. Lietuviai prieš I pasaulinį karą visai baltų tautų grupei buvo davę aisčių vardą (K. Būga).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Baltai, nepaisant germanų tautų kraustymosi, liko gyventi Nemuno, Dauguvos ir Dniepro plote ir mažai judėjo.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

) baltuose ir jų san­** tykiai su kaimynais

Įsikūrę vietose, kur pati gamta iš dalies teikė kliūčių judėjimui (pvz., iš pietų pusės ilgus amžius baltus saugojo nepereinamos Pripetės pelkės), baltai nepadarė didelių šuolių, ir, kai Europoje vyko germanų tautų kraustymasis, jie ir toliau pasiliko gyventi Nemuno-Dauguvos-Dniepro plote, nedaug tepajudėdami. Nuosek­ liai, be jokių lūžių vystydami savo kultūrą viduriniame geležies amžiuje, baltai išlaikė ją aukštame laipsnyje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Su slavais baltų protėviai, ypač iki geležies amžiaus pradžios, yra turėję artimų santykių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Su slavais baltų protėviai, ypač iki geležies amžiaus pradžios, yra turėję artimų santykių. Todėl iš visų indoeuropiečių kalbų slavų kalbos yra artimiausios baltų kalboms; tačiau baltų-slavų bendra protautė yra nežinoma, nes ir slavų ir baltų prokalbės yra išriedėjusios iš dviejų artimų indoeuropiečių prokalbės tarmių (A. Salys).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuro- piečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką. Šian- dien šiai šakai atstovauja likusios gyvuoti tik lietuvių ir latvių kalbos. Bal- tai ir jų ainiai, lietuviai ir latviai, sėsliai prie Baltijos jūros gyvena mažiau- siai 4 tūkstančius metų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

ObjektaiTemos

Atgalinės Nuorodos