Baltai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

2004 Lietuva tampa ES ir NATO nare. I s k y r i u s SENOJI LIETUVA SENOVĖS BALTAI IR LIETUVOS VALSTYBĖS ATSIRADIMAS M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką. Šiandien šiai šakai atstovauja likusios gyvuoti tik lietuvių ir latvių kalbos.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Taigi Lietuvos pastangomis bendrai kovai buvo mobilizuojami beveik visi baltai. Lietuvos ir vakarinių baltų (prūsų, jotvingių) bendradarbiavimas tapo ypač ryškus tada, kai prasidėjo kova prieš pavyslyje įsikūrusį Kryžiuočių ordiną.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

) baltuose ir jų san­** **tykiai su kaimynais** Įsikūrę vietose, kur pati gamta iš dalies teikė kliūčių judėjimui (pvz., iš pietų pusės ilgus amžius baltus saugojo nepereinamos Pripetės pelkės), baltai nepadarė didelių šuolių, ir, kai Europoje vyko germanų tautų kraustymasis, jie ir toliau pasiliko gyventi Nemuno-Dauguvos-Dniepro plote, nedaug tepajudėdami. Nuosekliai, be jokių lūžių vystydami savo kultūrą viduriniame geležies amžiuje, baltai išlaikė ją aukštame laipsnyje.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

204 Romovė resp. Romuva (D. Romow, Jer.— Rômowe), Romava, pasak Dusburgiečio,— prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Prūsai ir Lietuva Prūsai, lietuviai ir latviai kronikoje vaizduojamuoju laikotarpiu — tai baltai, kuriuos artimai sieja kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos bendrumas, teritorijos vientisumas. Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių, atskirų žemių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Mindaugas norėjo padaryti Lietuvą bendrąja baltų valstybe, į kurią įeitų šiaurinės ir pietvakarinės baltų žemės (Livonija ir Prūsija). Mindaugo vadovaujama baltų sąjunga tampa ypač akivaizdžiu reiškiniu XIII a. 5-ojo dešimtmečio pradžioje34.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

186 Manoma, kad politinė ir etninė baltų (Pamedės prūsų) ir Pamario slavų riba ėjusi XII—XIII a. žemutine Vysla ir Nogatu (Trautmann R. Die altpreussischen Sprachdenkmäler, p. MII; Łowmiański H. Studja..., 1, p. 47; HP, 1, 1, p. 421—422 (G. Labuda), nors prūsų tuo metu būta ir kair. Vyslos krante (Mevės apyl.— Yčas J. Prūsų..., p. 11—12). Vyslos žemupį siekė ir baltų prokalbės, susiformavusios XX a. pr. m. e., arealas (Mažiulis V. Apie senovės vakarų baltus..., p. 5). Nors Vysla — pagrindinio baltų arealo riba vakaruose, tačiau baltų hidronimikos yra ir į vakarus nuo Vyslos (Ванагас А. П., Максимальный ареал..., с. 119; Топоров В. Н. Новые работы..., с. 263—273; plg. Рыбаков Б. А. Киевская Русь..., с. 15), periferinė baltų zona vakaruose siekusi Oderio—Elbės tarpupį (Schall H. Baltische Gewässernamen..., p. 7—42; Топоров B. H. К вопросу о топонимических соответствиях..., с. 103—111; to paties, Балтийский элемент..., с. 250—252).