Santrauka
M oksle baltais paprastai vadinama grupė indoeuropiečių genčių ir tautų, gyvenusių arba gyvenančių Baltijos jūros rytų pakraštyje ir kalbėjusių arba kalbančių giminiškomis kalbomis, kurios sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų šeimos šaką. Baltų gentys pradėjo formuotis III tūkstantmečio pr.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Pasak Dusburgiečio, Romovė buvo prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras. |
| t-002 Viduriniame geležies amžiuje baltai liko gyventi Nemuno, Dauguvos ir Dniepro plote ir nedaug judėjo. |
| t-003 Mindaugas siekė padaryti Lietuvą bendrąja baltų valstybe, apimančia šiaurines ir pietvakarines baltų žemes. |
| t-004 Kronikoje vaizduojamu laikotarpiu prūsai, lietuviai ir latviai priskiriami baltams, siejamiems kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos ir teritorijos bendrumo. |
| t-005 Manoma, kad XII-XIII a. politinė ir etninė baltų bei Pamario slavų riba ėjo žemutine Vysla ir Nogatu. |
| t-006 XIII-XIV a. pirmos pusės šaltinių analizė sieja baltų religiją su antropomorfine dievybe, panašia į krikščioniškąjį Dievą. |
| t-007 Manoma, kad žalvario amžiuje baltų arealas siekė Oderio žemupį. |
| t-008 Su slavais baltų protėviai, ypač iki geležies amžiaus pradžios, yra turėję artimų santykių. |
| t-009 Baltais vadinama indoeuropiečių genčių ir tautų grupė, gyvenusi arba gyvenanti rytiniame Baltijos jūros pakraštyje ir kalbanti giminiškomis kalbomis. |
| t-010 Lietuvos pastangomis bendrai kovai prieš vokiečių feodalinę agresiją buvo mobilizuojami beveik visi baltai. |
| t-011 Kai kurios senovės baltų ir lietuvių šventovės buvo įtvirtintos tarsi pilys. |
| t-012 Baltų gentys pradėjo formuotis III tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje, kai indoeuropiečiai pajungė ir asimiliavo vietinius gyventojus. |
Ryšiai
- Turėjo priklausinį: Bartai, Latviai, Lietuviai, Prūsai, Sembai
- Baltai gyveno Baltija, Nemuno-Dauguvos-Dniepro plotas, Okos baseinai