Bartai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

144 (139). Apie daugybės prūsų žūtį Mūsų jau minėtas Divanas, po senovei ištroškęs krikščionių kraujo, sutelkė stiprią kariuomenę ir iš naujo apiplėšė Kristburgo bei Marienburgo apylinkes, manydamas, kad ir dabar jam taip seksis kaip anksčiau. Mat, tiek brolių bei kitų krikščionių išžudęs arba paėmęs į nelaisvę, manė, jog nebeliko tose žemėse nieko, kas galėtų jam priešintis.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Mūsų jau minėtas Divanas, po senovei ištroškęs krikščionių kraujo, sutelkė stiprią kariuomenę ir iš naujo apiplėšė Kristburgo bei Marienburgo apylinkes, manydamas, kad ir dabar jam taip seksis kaip anksčiau. Mat, tiek brolių bei kitų krikščionių išžudęs arba paėmęs į nelaisvę, manė, jog nebeliko tose žemėse nieko, kas galėtų jam priešintis. Todėl išsiuntė į priekį savo kariuomenę su grobiu, o pats nusekė iš paskos su nedideliu pulkeliu.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie dvylikos brolių ir penkių šimtų vyrų žūtį, apie Kristburgo miesto, pamedėnų pilaitės ir brolių papilio sunaikinimą bei daugybės krikščionių žūtį Divanas, pravarde Klokinis418, bartų vadas, ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę; kai dėl šios kariuomenės triukšmo Kristburgo broliai bei kiti susibūrė Kulmo žemėje, pagudėnai, laikydamiesi ankstesnio Divano įsakymo, su stipria raitelių bei pėstininkų kariuomene patraukė prie pilies, vardu Traupeinas419, buvusios tarp Kristburgo ir Marienburgo420; jos apgulai paliko čia pėstininkus ir jų vadu paskyrė kažkokį Kaltį, o raiteliai nužygiavo ligi valsčiaus, vardu Aliamas421, kuriame dabar 416 Ditrichas iš Rodės Kristburgo komtūru buvo 1262—1265 m.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

165 (160). Apie Senenzės pilies puolimą ir ir bartų vado Divano žūtį Tuo tarpu Divanas, bartų vadas, su aštuoniais šimtais vyrų apsiautė Senenzės pilį444 ir prisiekė savo dievų galybe, kad iškarsiąs brolius bei jų ginklanešius ties pilies vartais, jeigu jie bematant neatiduosią jam pilies. Šioje pilyje tebuvo trys broliai ir keletas ginklanešių, pastaruosius broliai apvilko savo vienuoliškais apsiaustais ir įteikė jiems savo skydelius, tikėdamiesi įvarysią priešams baimės, kai atrodys, jog pilyje daugiau brolių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

dokumente — Barta major et minor Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai. Vargu ar kuri šių giminių buvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug tūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

dokumente — Barta major et minor Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai. Vargu ar kuri šių giminių buvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug tūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai šitai padarė, kai viena šalis parengė visa, kas reikalinga piliai pulti, o kita — kas reikalinga gynybai, prasidėjo puolimas; krito daug priešų, sužeistų ir nukautų, o brolis Arnoldas Krofas, leisdamas strėles iš arbaleto, peršovė minėtajam Divanui kaklą. Šiam žuvus, kiti pasitraukė nebaigę reikalo. Piktžodžiautojui Divanui nutiko taip kaip tam Heliodorui, kuris, mėgindamas apiplėšti viešpaties šventyklos iždinę, krito dievo nutrenktas žemėn negyvas; įėjęs į šventyklą su daugybe žygūnų ir padėjėjų, jis nesusilaukė nė iš vieno pagalbos, tik neštuvais buvo išneštas laukan.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Latviją). Iškilo dar didesnė kilčių diferenciacija. Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž. po Kr. ryškiau vienos nuo kitų atsiskiria tokios kiltys : lietuviai, žiemgaliai, kurie vėliau (XIII amž.) randami kairiajame Dauguvos deltos krante, pietuose nusitęsę iki Šiaulių - Upytės.