Derska su Numa tarpininkavo bartams, kad broliai grąžintų į nelaisvę paimtas jų žmonas ir vaikus. Derska su Numa pasitiko lietuvių kariuomenę, išžudė lietuvius ir visą grobį išsigabeno į Pagudę. Prūsų didikas Derska, pabėgęs iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje ir tikėjosi kryžiuočių atleidimo už naują išdavystę.
Minėtieji Numa ir\n 520 D. — contra castrum Gartham, Jer — burc zu Gartin. Apie Gardiną, jo vietą Lietuvos\nvalstybės gynyboje XIII—XIV a. žr. LE, t. 8, p. 972—985; Воронин H. H., Древнее\nГродно, с. 149—195; Пашуто В. Т., Гродно..., с. 191—192; Batūra R., Karinė..., р.\n105—107; to paties, Lietuva..., p. 98, 140, 161, 164; Ткачоу М. А., Замю..., c. 23—25;\nto paties, Абарончыя..., c. 52—55.\n\nDerska, įsiteikę broliams, nuskubėjo pasitikti lietuvių kariuomenės ir ten, papasakoję\nsavo tėvynainiams [bartams], kas dėjosi Gardino pilyje bei jo valsčiuje, be to, kaip jie\npelnė brolių palankumą, išžudė lietuvius, o visą grobį išsigabeno į Pagudę, kur ir gyvena,\nkaip gyvenę.
Tačiau du bartai, būtent: Numa ir Derska, nusekė, broliams\nnusiaubus Gardino valsčių, paskui jų kariuomenę, ir juodviejų tarpininkaujami visi bartai\ntaip įsiteikė broliams, kad šie jiems sugrąžino paimtas į nelaisvę jų žmonas ir vaikus;\nšitai nepatiko nei broliui Ditrichui, Sembos fogtui, nei daugeliui kitų brolių, nes, apie tai\nsužinoję, jie su baime pradėjo galvoti apie būsimas negandas, kurių per juos [bartus]\ngalėsią ateityje sulaukti, o tolimesnė įvykių raida šitai ir patvirtino.
Tuo tarpu keletas kitų lietuvių būrių\nniokojo Lenkijos pasienius, grįždami jie pateko į prie\nšų pasalas, ir tuo metu, kai namai, regis, buvo ranka\npasiekiami, šie juos išžudė. Tą pralaimėjimą jie pa\ntyrė dėl dviejų prūsų didikų, bartų Numos ir Derskos,\nkurie tup metu, pabėgę iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje,\nvildamiesi, jog už naują išdavystę kryžiuočiai jiems\natleis jų ankstesnį nusikaltimą. Kitų metų pradžioje\nlietuvių reikalai nė trupučio nepagerėjo, nors ir nebu\nvo tokie blogi kaip anuomet.