Barta

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ\n(Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba\n(Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia),\nBárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.\n Tyrimai parodė, kad jos autorius (visų pirma politine prasme) Prūsijos, prūsų vardu\nvadino visą Kryžiuočių ordino jau užkariautą, į Ordino valstybę patekusį plotą nuo Vyslos\niki Nemuno.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo\ngrąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t. y.\nSembą, Nadruvą, Bartą ir kt., Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

201 D.— Barta et Plicka Bartha, que nunc major et minor Bartka dicitur, Jer.— Bartin,\nPlicke Bartin, grôz Bartin unde kleine. 1251 m. dokumente — Barta major et minor\n\nDidžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

XIII a. šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т. 2 (1908), стб. 813, 877) bei kt. vakarinių baltų žemės.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino tur­ tinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiau­ sia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemu­ nės kraštais.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Barten­ šteino į Prūsų Ylavą. Barta Šešta — Bartos — provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ji ribojosi Alnos upe. Į šiaurę siena driekėsi net iki Priegliaus, o į rytus — gal iki Angerapės ar bent iki Drengfurto apylinkių. Pietuose ji ėjo žemiau Rastenburgo net iki Galindos provincijos. Savo teritorija Barta buvo viena didžiausių provincijų, bet dalijosi į dvi dalis: Tikrąją Bartą ir Plikąją Bartą, kurios vėliau buvo suprantamos kaip Didžioji ir Mažoji Bartos.