Bartos šiaurinė dalis aprėpė Girdavų, dabartinio Železnodorožno, apylinkes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 63
Teritorija į šiaurę nuo Galindos, tarp Alnos (dab. Lynos) vidupio vakaruose ir Mamrų ežero, Ašvenos (dab. Osvino) ežero ir upės rytuose ir šiaurės rytuose (abipus dab. Lenkijos—TSRS sienos; Bartos šiaurinė dalis aprėpė Girdavų, dab. Zeleznodorožno, apylinkes). Pietuose Bartos riba ėjo į pietus nuo dab. Rešelio ir Jezioranų.
Šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 54
XIII a. šaltiniuose skyrium nuo Prūsų minima ir Barta (ПСРЛ, т. 2 (1908), стб. 813, 877) bei kt. vakarinių baltų žemės.
Petro Dusburgiečio kronikoje Barta ir Plikoji Barta priskiriamos vienai iš vienuolikos Prūsijos žemės dalių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 7
Pirmoji — Kulmo bei Lubavo (Colmensis et Lubovia), toliau: Pamedẽ\n(Pomesania), Pagudẽ (Pogesania), Varmė (Warmia), Nótanga (Nattangia), Sémba\n(Sambia), Nadruvà (Nadrowia), Skalvà (Scalowia), Sūduvà (Sudowia), Galìnda (Galindia),\nBárta ir Plikoji Bárta (Bartha et Plicka Bartha) (III, 3)2.\n Tyrimai parodė, kad jos autorius (visų pirma politine prasme) Prūsijos, prūsų vardu\nvadino visą Kryžiuočių ordino jau užkariautą, į Ordino valstybę patekusį plotą nuo Vyslos\niki Nemuno.
1358 m. Lietuvos vyriausybė reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtą Bartą ir kitas žemes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 12
1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo\ngrąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t. y.\nSembą, Nadruvą, Bartą ir kt., Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos.
1251 m. dokumente Barta minima kaip Didžioji ir Mažoji Barta, kurioje gyveno bartai arba bartėnai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 63
201 D.— Barta et Plicka Bartha, que nunc major et minor Bartka dicitur, Jer.— Bartin,\nPlicke Bartin, grôz Bartin unde kleine. 1251 m. dokumente — Barta major et minor\n\nDidžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai.
Narbutas rašo, kad kryžiuočiai, siekdami lengviau užimti Sembą, pirmiausia turėjo užimti kitą Bartos dalį, Galindą ir sutramdyti jotvingius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 124
123 Kai 1253 metų pradžioje susiklostė draugiški Pamario kunigaikščių ir kryžiuočių santykiai, kurie laidavo jiems saugumą nuo Vyslos pusės, jie tuojau pat ėmė stengtis užkariauti Prūsiją. Ypač vokiečių godumą skatino tur tinga Sembos provincija, bet šie atkaklūs bandymai ją užkariauti nepavyko. IŠ kaimyninių provincijų jiems grėsė toks pavojus, kad, norint lengviau užimti Sembą, pirmiau sia reikėjo užimti kitą Bartos dalį, užkariauti Galindą, sutramdyti jotvingius ir nutraukti j*ų ryšius su Panemu nės kraštais.
Bartos provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ribojosi Alnos upe, ir buvo viena didžiausių Prūsijos provincijų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 360
Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Barten šteino į Prūsų Ylavą. Barta Šešta — Bartos — provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ji ribojosi Alnos upe. Į šiaurę siena driekėsi net iki Priegliaus, o į rytus — gal iki Angerapės ar bent iki Drengfurto apylinkių. Pietuose ji ėjo žemiau Rastenburgo net iki Galindos provincijos. Savo teritorija Barta buvo viena didžiausių provincijų, bet dalijosi į dvi dalis: Tikrąją Bartą ir Plikąją Bartą, kurios vėliau buvo suprantamos kaip Didžioji ir Mažoji Bartos.
Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Barten šteino į Prūsų Ylavą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 360
Šią vietą primena Šiandien Beisleideno kaimas pakeliui iš Barten šteino į Prūsų Ylavą. Barta Šešta — Bartos — provincija plytėjo į pietryčius nuo Natangijos, su kuria ji ribojosi Alnos upe. Į šiaurę siena driekėsi net iki Priegliaus, o į rytus — gal iki Angerapės ar bent iki Drengfurto apylinkių. Pietuose ji ėjo žemiau Rastenburgo net iki Galindos provincijos. Savo teritorija Barta buvo viena didžiausių provincijų, bet dalijosi į dvi dalis: Tikrąją Bartą ir Plikąją Bartą, kurios vėliau buvo suprantamos kaip Didžioji ir Mažoji Bartos.
Pava dinimas Plika Barte lietuvių kalba reiškia laukų Bartą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 360
Pava dinimas Plika Barte lietuvių kalba reiškia laukų Bartą. Be to, Barta dalijosi į atskiras apskritis, arba valsčius. Toks visų pirma buvo Wohensdorf, Wohnsdorf, arba Vons- dorfas, į pietus nuo Alenburgo, Alnos ir Ometo tarpupyje. Atrodo, kad šis germanų vietovardis buvo žinomas dar pagoniškais laikais.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Sūduviai, patys tauriausieji, pranokdavo kitus ne tik papročių kilnumu, bet turtais bei galybe. Mat jie turėjo šešis tūkstančius raitelių ir galybę kitokių karių. Kiekviena šių genčių turėjo daug stiprių pilių, tačiau per daug įkyrėčiau, apie kiekvieną jų skyrium pasakodamas.