Auksinė Orda šiame šaltinyje tiesiogiai įvardijama kaip XIV amžiaus gale silpnėjusi totorių valstybė. Vytautas žadėjo Tochtamišą pasodinti Aukso ordoje ir tikėjosi už tai įtakos Maskvoje. Lemiamasis Vytauto žygis, siekęs pasodinti Tochtamišą Aukso ordoje, baigėsi nesėkme.
Pagal rusų met raščius, Vytautas žadėjo Perekopo (Krymo) vad. Aukso ordos chanui Tochtamišui, nugalėjęs jo priešą Timur-Kutlugą, pasodinti jį visų totorių chanatų viršūnėje, sakydamas : «o tu mane paso dinki didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ... Vokiečius (ordiną) aš pats paimsiu^2 ».
Kai nuo XIV amž. galo totorių valstybė (Aukso\nOrda) ėmė silpti, atrodė, kad Vytauto Didžiojo laikais sutelktoji\njėga sudrebins pagaliau ir pačios Maskvos valstybę iš pamatų.
Trisdešimt metų vėliau baisu sis Vidurinės ir Vakarinės Azijos valdytojas Tamerlanas išvi jo Auksinės Ordos valdytoją Tochtamyšą, kuris dar pajėgė įsi galėti Rytų Europoje ir valdyti nemažus rusų žemių plotus, nors ir smarkiai buvo pirmojo sumuštas. Pajutęs savo galy bę, jis įsigeidė atsisakyti nuo Tamerlano viršenybės. Šis padarė tris žygius sudrausti sukilusį Tochtamyšą. Tų žygių išdavos buvo tokios, kad Auksinėj Ordoj buvo pasodintas Koiridžakas
Jonas III su naujuoju chanu padarė sąjungą ir su-\nnaikino Auksinę Ordą. Tuo būdu Maskva atsipalaidavo nuo\ntotorių (1480 m.), ir vienintelis galingas jos konkurentas liko\nLietuva.
Šis padarė\ntris žygius sudrausti sukilusį Tochtamyšą. Tų žygių išdavos\nbuvo tokios, kad Auksinėj Ordoj buvo pasodintas Koiridžakas\n\n- Aglenas ir jo įpėdinis Kotlogas-Timuras.