Sūduviai sugriovė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams pasitraukus, buvo įsikūrę bartai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 148
173 (168). Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į nelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė. 174 (169).
Bartų vadas Divanas, pravarde Klokinis, ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 137
Apie dvylikos brolių ir penkių šimtų vyrų žūtį, apie Kristburgo miesto, pamedėnų pilaitės ir brolių papilio sunaikinimą bei daugybės krikščionių žūtį Divanas, pravarde Klokinis418, bartų vadas, ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę; kai dėl šios kariuomenės triukšmo Kristburgo broliai bei kiti susibūrė Kulmo žemėje, pagudėnai, laikydamiesi ankstesnio Divano įsakymo, su stipria raitelių bei pėstininkų kariuomene patraukė prie pilies, vardu Traupeinas419, buvusios tarp Kristburgo ir Marienburgo420; jos apgulai paliko čia pėstininkus ir jų vadu paskyrė kažkokį Kaltį, o raiteliai nužygiavo ligi valsčiaus, vardu Aliamas421, kuriame dabar 416 Ditrichas iš Rodės Kristburgo komtūru buvo 1262—1265 m.
1274 m. bartai kartu su pagudėnais, varmiais, notangais ir sembais grįžo į Bažnyčios bendruomenę ir davė įkaitų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 149
175 (170). Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui.
Bartų vadas Divanas su aštuoniais šimtais vyrų apsiautė Senenzės pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 145
165 (160). Apie Senenzės pilies puolimą ir ir bartų vado Divano žūtį Tuo tarpu Divanas, bartų vadas, su aštuoniais šimtais vyrų apsiautė Senenzės pilį444 ir prisiekė savo dievų galybe, kad iškarsiąs brolius bei jų ginklanešius ties pilies vartais, jeigu jie bematant neatiduosią jam pilies. Šioje pilyje tebuvo trys broliai ir keletas ginklanešių, pastaruosius broliai apvilko savo vienuoliškais apsiaustais ir įteikė jiems savo skydelius, tikėdamiesi įvarysią priešams baimės, kai atrodys, jog pilyje daugiau brolių.
1251 m. dokumente — Barta major et minor Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 63
dokumente — Barta major et minor Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai. Vargu ar kuri šių giminių buvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug tūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių.
Didžiojoje ir Mažojoje Bartoje gyveno bartai, dar vadinti bartėnais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 63
dokumente — Barta major et minor Didžiąja ir Mažąja Barta ir kurioje gyveno bartai, arba bartėnai. Vargu ar kuri šių giminių buvo tokia nedidelė, kad karui negalėtų sutelkti dviejų tūkstančių raitųjų vyrų ir daug tūkstančių karių. Semba, turtingiausia ir tirščiausiai gyvenama žemė, galėjo sutelkti keturis tūkstančius raitelių ir keturiasdešimt tūkstančių karių.
Bartų vadas Divanas sutelkė stiprią kariuomenę ir dar kartą apiplėšė Kristburgo bei Marienburgo apylinkes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 138
144 (139). Apie daugybės prūsų žūtį Mūsų jau minėtas Divanas, po senovei ištroškęs krikščionių kraujo, sutelkė stiprią kariuomenę ir iš naujo apiplėšė Kristburgo bei Marienburgo apylinkes, manydamas, kad ir dabar jam taip seksis kaip anksčiau. Mat, tiek brolių bei kitų krikščionių išžudęs arba paėmęs į nelaisvę, manė, jog nebeliko tose žemėse nieko, kas galėtų jam priešintis.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 138
Mūsų jau minėtas Divanas, po senovei ištroškęs krikščionių kraujo, sutelkė stiprią kariuomenę ir iš naujo apiplėšė Kristburgo bei Marienburgo apylinkes, manydamas, kad ir dabar jam taip seksis kaip anksčiau. Mat, tiek brolių bei kitų krikščionių išžudęs arba paėmęs į nelaisvę, manė, jog nebeliko tose žemėse nieko, kas galėtų jam priešintis. Todėl išsiuntė į priekį savo kariuomenę su grobiu, o pats nusekė iš paskos su nedideliu pulkeliu.
Per pilies puolimą brolis Arnoldas Krofas arbaleto strėle peršovė bartų vadui Divanui kaklą, o po Divano žūties kiti pasitraukė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 146
Kai šitai padarė, kai viena šalis parengė visa, kas reikalinga piliai pulti, o kita — kas reikalinga gynybai, prasidėjo puolimas; krito daug priešų, sužeistų ir nukautų, o brolis Arnoldas Krofas, leisdamas strėles iš arbaleto, peršovė minėtajam Divanui kaklą. Šiam žuvus, kiti pasitraukė nebaigę reikalo. Piktžodžiautojui Divanui nutiko taip kaip tam Heliodorui, kuris, mėgindamas apiplėšti viešpaties šventyklos iždinę, krito dievo nutrenktas žemėn negyvas; įėjęs į šventyklą su daugybe žygūnų ir padėjėjų, jis nesusilaukė nė iš vieno pagalbos, tik neštuvais buvo išneštas laukan.
Pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai grįžo į tikėjimą, davė broliams įkaitų ir iš naujo pasidavė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 102
Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė. Tuo pat metu ir dėl tos pačios priežasties ir Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, pavargęs nuo pastangų 307 Henrikas Botelis Prūsijoje (Elbinge) žinomas nuo 1246 m., žuvo 1260 m.
1263 m. bartų vadas Divanas vijosi iš pilies pasitraukusius brolius ir su trylika vyrų juos užpuolė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 137
Apie dvylikos brolių ir penkių šimtų vyrų žūtį, apie Kristburgo miesto, pamedėnų pilaitės ir brolių papilio sunaikinimą bei daugybės krikščionių žūtį Divanas, pravarde Klokinis418, bartų vadas, ir pagudėnas Linkas su didele kariuomene įsibrovė į Kulmo žemę; kai dėl šios kariuomenės triukšmo Kristburgo broliai bei kiti susibūrė Kulmo žemėje, pagudėnai, laikydamiesi ankstesnio Divano įsakymo, su stipria raitelių bei pėstininkų kariuomene patraukė prie pilies, vardu Traupeinas419, buvusios tarp Kristburgo ir Marienburgo420; jos apgulai paliko čia pėstininkus ir jų vadu paskyrė kažkokį Kaltį, o raiteliai nužygiavo ligi valsčiaus, vardu Aliamas421, kuriame dabar 416 Ditrichas iš Rodės Kristburgo komtūru buvo 1262—1265 m.
Bartai buvo viena iš vakarinių baltų, arba prūsų, genčių, žinomų Rytprūsiuose.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 115
Latviją). Iškilo dar didesnė kilčių diferenciacija. Apie kiltinį susiskirstymą pas vakarinius baltus (prusus) jau galima kalbėti žymiai anksčiau, ir ten žinomi Lietuvos Užnemunėje sūduviai, Rytprūsiuose sembai, galindai, bartai, nadruviai, skalviai ir kt. Lietuvos ir Latvijos teritorijoje rytiniai baltai ilgiau sudarė vieną kamieną, bet ir čia nuo V-VI amž. po Kr. ryškiau vienos nuo kitų atsiskiria tokios kiltys : lietuviai, žiemgaliai, kurie vėliau (XIII amž.) randami kairiajame Dauguvos deltos krante, pietuose nusitęsę iki Šiaulių - Upytės.
1251 m. dokumente Barta minima kaip didžioji ir mažoji Barta.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 63
201 D.— Barta et Plicka Bartha, que nunc major et minor Bartka dicitur, Jer.— Bartin, Plicke Bartin, grôz Bartin unde kleine. 1251 m. dokumente — Barta major et minor
Po prūsų atkritimo nuo krikščionių tikėjimo bartai savo kariuomenės vadu išsirinko Divaną.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 115
[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361. 90 (85). Apie didelį krikščionių kraujo praliejimą
Bartai Numa ir Derska, pabėgę iš Prūsijos į Lietuvą, išdavė lietuvių būrius, tikėdamiesi kryžiuočių atleidimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 156
Tuo tarpu keletas kitų lietuvių būrių niokojo Lenkijos pasienius, grįždami jie pateko į priešų pasalas, ir tuo metu, kai namai, regis, buvo ranka pasiekiami, šie juos išžudė. Tą pralaimėjimą jie patyrė dėl dviejų prūsų didikų, bartų Numos ir Derskos, kurie tup metu, pabėgę iš Prūsijos, gyveno Lietuvoje, vildamiesi, jog už naują išdavystę kryžiuočiai jiems atleis jų ankstesnį nusikaltimą. Kitų metų pradžioje lietuvių reikalai nė trupučio nepagerėjo, nors ir nebuvo tokie blogi kaip anuomet.
Narbuto pasakojime prūsai ir bartai kitą dieną buvo atsiųsti kaip pagalba priešams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 130
Pastarasis pasiūlymą priėmė ir nuvedė net iki Likos upės. Kitą dieną priešams buvo atsiųsta pagalba — prūsai ir bartai. Vadas visiems riteriams įsakė išeiti iš stovyklos visiškai apsiginklavus: skydai spindėjo kaip žvaigždės, o šalmai — kaip tekančios saulės spinduliai, ietys žibėjo tankiai kaip tendrūnas, o iš šonų žygiavo šauliai su lankais, paruoštais smūgiui.
Mat Bartenšteino pilyje buvo vienas vyras, vardu Miligedas, toks drąsus, kad prūsams rodėsi, jog, jį nukovus, pusė pilies įgulos būtų buvusi sunaikinta.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 127
Mat Bartenšteino pilyje buvo vienas vyras, vardu Miligedas, toks drąsus, kad prūsams rodėsi, jog, jį nukovus, pusė pilies įgulos būtų buvusi sunaikinta. Dėl to jie nutarė klasta jį išvilioti ir nužudyti; išmėginę daug visokių priemonių, galop ėmėsi štai šio būdo. Paspendę pasalas, pasiuntė vieną įgudusį kariauti vyrą, kuris nelyginant Galijotas, kvietęs į kovą Izraelio sūnų pulkus, pradėtų kiršinti apsuptųjų kariuomenę. Sis didžiu balsu šaukė: „Jeigu pilyje yra nors vienas vyras, kuris drįstų susigrumti su manimi dvikovoje, tegu išeina štai čia iš pilies“.
Lygia dalia kiti Vitevudo sūnūs: Šalavo, Natango, Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo, Kulmo, visi įgijo kraštus, kuriuos nuo savo vardo praminė.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 70
Ketvirtajam sūnui teko kraštas tarp upių Skaros, Boiko ir Kurteno, kursai įkūręs tenai pilį Staindo, tame gi krašte buvusi ir žinyčia Romovė. Lygia dalia kiti Vitevudo sūnūs: Šalavo, Natango, Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo, Kulmo, visi įgijo kraštus, kuriuos nuo savo vardo praminė. Nuo ko paskui vadinos Šalau j ai, Natangai, Bartai, Galindai, Varmiai, Ogoniai, Pamezonys, Kulmionys.
Du barčionų vyresniuoju Numa ir Derska, užkariavus Barti ją, buvo išsikraus čiusiu į Lietuvą ir dabar su lietuviais iš Lenkų pargrįždamu į abazą mistro slapta ėjusiu lūgojo, idant leistų į Barti jų grįžti ir sugautas jų žmonas ir vai kus Gardino pilėj.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 466
Nusigandę lietuviai tomis terionėmis mistro kryžėjų giriose slapstės. Du barčionų vyresniuoju Numa ir Derska, užkariavus Barti ją, buvo išsikrausčiusiu į Lietuvą ir dabar su lietuviais iš Lenkų pargrįždamu į abazą mistro slapta ėjusiu lūgojo, idant leistų į Barti jų grįžti ir sugautas jų žmonas ir vaikus Gardino pilėj išliuosuotų. Mistras visa to paklausė, ko juodu lūgojo, noris daug brostvių nenorėjo to daryti.
Bartos prūsai buvo nusilpninti, priversti duoti įkaitų ir pasidavė tikėjimui bei broliams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 82
Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, dievo valia brolių bei minėtojo kunigaikščio nusilpninti, neįstengė ilgiau priešintis ir, priversti paklusti dorybei ir duoti įkaitų, pasidavė tikėjimui ir broliams254. Tada broliai, norėdami užbėgti už akių būsimiems pavojams ir atimti prūsams bet kokį norą ieškotis progų atkristi, Notangos žemėje prie upės, vardu Kaustra, pastatė Kroicburgo pilį255, o Bartos žemėje tris pilis: Bartenšteino256, Vizenburgo257 ir Rezlio258.
1274 metais bartai vėl pakluso tikėjimui ir broliams.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 148
173 (168). Apie antrąjį Bartenšteino pilies sugriovimą Sūduviai, išgirdę, kad bartai, varmiai bei kiti prūsai vėl pakluso tikėjimui ir broliams, labai įtūžo ir, atžygiavę su didele kariuomene, staiga apsiautė Bartenšteino pilį, kurioje, broliams iš jos pasitraukus, buvo įsikūrę bartai; jie sugriovė ją, išžudę ar išsivarę į nelaisvę visus gyventojus, ir net pelenais pavertė. 174 (169).