Santrauka
Kai XIII amž. daugumas šitų kilčių pateko į vokiečių ordino valdžią, tai iš jų visų susiformavo latvių tauta.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Latvijos Henrikas tikruosius latvius vadino „Lethi vel Lethigalli“ ir aiškino, kad jie deramai vadinami Lethigalli. |
| t-002 Balinskis latvius priskyrė vienai iš šešių pagrindinių lietuvių tautos atšakų. |
| t-003 II tūkstantmečio pradžioje latviai pradėjo formuotis kartu su prūsų, jotvingių ir lietuvių tautomis. |
| t-004 Kronikoje vaizduojamu laikotarpiu latviai, lietuviai ir prūsai laikomi baltais, siejamais kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos ir teritorijos bendrumo. |
| t-005 Latviai asimiliavo dalį išnykusių kuršių, žiemgalių ir sėlių kilčių teritorijų. |
| t-006 Tikrieji latviai Nestoro kronikai buvo žinomi kaip Liet’gola. |
| t-007 XII-XIII a. sandūroje latviai gyveno dešiniajame Dauguvos krante, dabartinėje Latgalijoje ir rytinėje Vidžemėje. |
| t-008 Tikrieji latviai naujojo geležies amžiaus pradžioje pradėjo ryškiau kalbiškai skirtis nuo lietuvių. |
| t-009 Vokiečiai ir latviai, įsivėlę į Livonijos vidaus karą, neturėjo laiko niokoti Lietuvos. |
| t-010 Narbutas rašė, kad latviai dievą Drebbkuls siejo su žemės drebėjimu ir padavimu apie supykusio Likimo plakamos žemės drebėjimą. |
| t-011 Narbutas sprendė, kad latviai Bubbulį vaizdavo baisų, nes vaikams gąsdinti sakydavo: „Ateina Bubbulis - paims, pagriebs“. |
| t-012 Pasak Stenderio, latviai kiekvieną deivę vadino motina, o dievą - tėvu, todėl mitus siejo su vyriškąja ir moteriškąja dievybės lytimis. |
| t-013 Narbutas rašė, kad latviai šią dievybę žinojo kaip Pilviką (Pelwihkse), kitaip vadinamą Szkahde. |
| t-014 Pasak Rusovo, latvių jaunimas garbino deivę Dahkla kaip laisvės ir vyriškumo globėją. |
| t-015 Narbutas rašė, kad latviai mirusiųjų valdovę vadino Welli-Deewa, o šios deivės apeigos sietos su laidotuvėmis ir Vėlinėmis. |
| t-016 Pasak Stenderio, latviai turėjo deivę Dyža arba Dysza, kuri savo ypatybėmis visiškai atitiko Pergrubę. |
| t-017 Narbutas teigė, kad latvių sapnų aiškinimai turėjo ypatingų ir kartais skirtingų bruožų. |
| t-018 Narbutas manė, kad Mėšlų bobą, namų šiukšlių globėją, žinojo tik latviai. |
| t-019 Narbutas rašė, kad latviai turėjo bičių dievybę, vadinamą Uhsinsz arba Szwets uhsinsz. |
| t-020 Narbutas rašė, kad atminimas apie Žemės motinos garbinimą išliko tik Latvijoje. |
| t-021 Pasak Stenderio, latviai Datoną vadino Pilnyčiu (Pilnitis). |
| t-022 Narbutas rašė, kad latviai Girystį vadino Meszu Deews, miškų dievu, arba Meschu Wihrs, miškiniu žmogumi. |
| t-023 Narbutas rašė, kad Latvijos kaimiečiai šiaurės pašvaistę aiškino posakiu „Johdi Kaujahs“, reiškiančiu, kad dvasios kaunasi. |
| t-024 Narbutas rašė, kad latviai Saulės aptemimą vadino Majtaszana arba Saules majtaszana, Saulės gadinimu. |
| t-025 Narbutas rašė, kad latviai naminius žalčius, garbintus kaip fetišus, vadino Czuhskas. |
| t-026 Narbutas nurodė, kad latviai pasakojimuose lapę vadino kapsu Kuhmina, o vilką - Wilks snohts. |
| t-027 Narbutas rašė, kad latviai murgiais vadino karuose už tėvynę žuvusių didvyrių šmėklas, kurių būstinė buvo danguje. |
| t-028 Narbutas rašė, kad latviai kai kurias upes laikė šventomis, o XVII a. Livonijoje dėl Vyhandės upelio užtvenkimo kilo maištas. |
| t-029 Narbutas aiškino, kad latviams Barnis reiškė tikrąjį burtininką ir buvo siejamas su žodžiu Bart - kerėti. |
| t-030 Narbutas rašė, kad latviai vilkolakiu (Wilkats) vadino kerėtoją, mokantį pasiversti vilku. |
| t-031 Narbutas lygino alaus pavadinimus ir nurodė, kad latviai šį gėrimą vadino Alius. |
| t-032 Narbutas teigė, kad Latvija, žlugus politinei nepriklausomybei, virto vokiečių kolonija. |
| t-033 Narbutas rašė, kad latviai didelius pilkapius padavimuose apie milžinus vadino milžinkapiais, Milsu Kappi. |
| t-034 Narbutas prieštaravo Mechovitai, pabrėždamas, kad latviai tebekalba savo kalba ir tobulina jos raštą. |
| t-035 Teodoras Narbutas spėjo, kad Latvijos pradžią galėjo lemti jos atskyrimas nuo viengenčių lietuvių ir prūsų. |
| t-036 Teodoras Narbutas latvių kalbos skirtumą nuo estų grindė Stenderio žodžiais apie latvių ir estų nesimaišymą Kurše. |
| t-037 Teodoro Narbuto aprašyme Infliantų, arba Livonijos, Latvija buvo Dauguvos žemupyje, abiejose jos pakrantėse. |