Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ _th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3). XII-XIII amž. sąvartoje latviai buvo vieninteliai baltai, kurie jau nuo seniau buvo įsikūrę dešiniajame Dauguvos krante, apimdami dabartinę Latgaliją ir rytinę Vidžemės dalį nuo Aiz krauklės prie Dauguvos iki Burtnieko ežero. Toliau į vakarus gy veno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos žemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos kranto ruožą.
Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai\nryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino\nmi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ \n_th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli»\n(X, 3). XII-XIII amž.
Ta lietuvių tauta, išsis\nkyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur\nšius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba\ntikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos\niki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki\nNemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina,\nkad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu\npalei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu\nmą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija,\niki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras,\nišsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.
Vėliau, I tūkstantmečio antroje pusėje, prasidėjo slavų ekspansija, nulėmusi ryti- nių baltų asimiliaciją. II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę.
Kronikoje vaizduojamu laikotarpiu latviai, lietuviai ir prūsai laikomi baltais, siejamais kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos ir teritorijos bendrumo.
Prūsai ir Lietuva\n\n Prūsai, lietuviai ir latviai kronikoje vaizduojamuoju laikotarpiu — tai baltai, kuriuos\nartimai sieja kalbos, kultūros, tradicijų, senosios religijos bendrumas, teritorijos\nvientisumas.\n Petro iš Dusburgo kronikoje visa Prūsijos žemė (terra Prussiae) skirstoma į 11 dalių,\natskirų žemių.
Latvių ten atliktas asimiliacijos faktas yra aiškus, kaip aišku ir tai, kad pietines žiemgalių ir sėlių sritis yra asimiliavę lietuviai. Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai ryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino mi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le _t_ _th_ igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3).