Latviai

Santrauka

Kai XIII amž. daugumas šitų kilčių pateko į vokiečių ordino valdžią, tai iš jų visų susiformavo latvių tauta.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Tikrieji latviai naujojo geležies amžiaus pradžioje pradėjo ryškiau kalbiškai skirtis nuo lietuvių.		c-001
t-002 XII-XIII a. sandūroje latviai gyveno dešiniajame Dauguvos krante, dabartinėje Latgalijoje ir rytinėje Vidžemėje.		c-002
t-003 Lietuviai ir latviai buvo laikomi baltais, mažiausiai keturis tūkstančius metų sėsliai gyvenusiais prie Baltijos jūros.		c-003
t-004 II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prūsų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos.		c-004
t-005 Pagal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba.		c-005
t-006 Tikrieji latviai Nestoro kronikai buvo žinomi kaip Liet''gola.		c-006
t-007 Balinskis latvius priskyrė vienai iš šešių pagrindinių lietuvių tautos atšakų.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Tikrieji latviai naujojo geležies amžiaus pradžioje pradėjo ryškiau kalbiškai skirtis nuo lietuvių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai ryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino mi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le t th igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3). XII-XIII amž. sąvartoje latviai buvo vieninteliai baltai, kurie jau nuo seniau buvo įsikūrę dešiniajame Dauguvos krante, apimdami dabartinę Latgaliją ir rytinę Vidžemės dalį nuo Aiz krauklės prie Dauguvos iki Burtnieko ežero.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: XII-XIII a. sandūroje latviai gyveno dešiniajame Dauguvos krante, dabartinėje Latgalijoje ir rytinėje Vidžemėje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le t th igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3). XII-XIII amž. sąvartoje latviai buvo vieninteliai baltai, kurie jau nuo seniau buvo įsikūrę dešiniajame Dauguvos krante, apimdami dabartinę Latgaliją ir rytinę Vidžemės dalį nuo Aiz krauklės prie Dauguvos iki Burtnieko ežero. Toliau į vakarus gy veno suomių-ugrų kiltis lybiai, apimdami abiem pusėm Dauguvos žemupį (apie Rygą), Kuršo šiaurinį galą ir visą Latvijos Baltijos kranto ruožą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lietuviai ir latviai buvo laikomi baltais, mažiausiai keturis tūkstančius metų sėsliai gyvenusiais prie Baltijos jūros.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Bal- tai ir jų ainiai, lietuviai ir latviai, sėsliai prie Baltijos jūros gyvena mažiau- siai 4 tūkstančius metų. Dėl to kartais sakoma, kad tai vienos sėsliausių ir seniausių Europos tautų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prūsų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

II tūkstantmečio pradžioje pradėjo formuotis prū- sų, jotvingių, lietuvių ir latvių tautos. Tačiau susidarė tik lietuvių ir latvių tautos; prūsus ir jotvingius nukariavo bei asimiliavo Vokiečių ordinas ir vėliau įkūrė Prūsijos valstybę. Sėslus baltų gyvenimas, matyt, nulėmė, kad baltų mitologijoje (jos ele- mentų išliko tautosakoje) yra daug senųjų indoeuropiečių mitologijos bruo- žų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Pagal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pa- gal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba. Beje, ekspertus apstulbino tai, kad Kauno guber- nijoje (skaičiuojant visus gyventojus) moterų raštingumas buvo didesnis nei vyrų: atitinkamai 55 proc.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Tikrieji latviai Nestoro kronikai buvo žinomi kaip Liet”gola.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tikrieji latviai, tik naujojo geležies amžiaus pradžioje kalbiškai ryškiau nuo lietuvių pradėję išsiskirti, Nestoro kronikai buvo žino mi kaip Liet’gola. Latvijos Henrikas juos vadino « Lethi vel Le t th igalli», kartą paaiškindamas « qui proprie dicuntur Lethigalli» (X, 3). XII-XIII amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Balinskis latvius priskyrė vienai iš šešių pagrindinių lietuvių tautos atšakų.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ta lietuvių tauta, išsis kyrusi į šešias pagrindines atšakas: prūsus, žemaičius, kur šius, latvius, jotvingius ir lietuvius, žemėse palei Viliją, arba tikrojoj Lietuvoj, užėmė visą Baltijos pakrantę, nuo Dvinos iki Vyslos, o į žemyno gilumą buvo pasistūmėjusi tiesiog iki Nemuno ir Būgo žiočių. Prūsai - apie jų kalbą pasakytina, kad pasidavė kaimynų gotų įtakai; jotvingiai, labiau negu palei Viliją gyvenę ar aukštaičiai, pasistūmėję į Rusios gilu mą, kalba ir papročiais į slavus panašūs; vien tik Žemaitija, iki pat Baltijos jūros siekianti, kaip lietuvių genties centras, išsaugojo gryniausius savo padermės bruožus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Lietuvos istorijos žinių bazė

Naršyklė

Santrauka

Teiginiai

Reikšmingi paminėjimai

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

Turinys

Atgalinės Nuorodos