Santrauka
Prūsuose jie pasiekdavo net Vyslą, siaubdavo Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Kulmo apylinkes, o už Dauguvos pasiekdavo net Estiją. Zigmanto Vazos laikais, šiam pradėjus karą dėl Švedijos sosto, Livonija buvo prarasta: ji net iki Dauguvos upės atiteko Švedijai (žiūr.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys gyveno nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. |
| t-002 Pirmajame tūkstantmetyje po Kristaus baltų gentys gyveno nuo maždaug Vyslos ir Dauguvos žemupių iki dabartinės Maskvos. |
| t-003 Vokiečių ekspansija buvo nublokšta iki Dauguvos, į XIII a. |
| t-004 Spalio 5 d. Lietuvos kariuomenė dar tęsė kovas su bolševikais Dauguvos fronte. |
| t-005 Lietuvos kariuomenės sparnas turėjo nustumti švedus nuo Dauguvos kranto ir nublokšti juos į šiaurėje esantį pelkėtą mišką. |
| t-006 Treniotos ir žemaičių žygiai siekė už Dauguvos esančią Estiją, bet buvo siaubiamieji, o ne užkariaujamieji. |
| t-007 Ordino kariuomenė buvo užpulta prie Aizkrauklės ant Dauguvos kranto. |
| t-008 Narbutas Gercikos pilį prie Dauguvos tapatino su dabartiniu Daugpiliu. |
| t-009 Narbutas Krivių Krivaičio valdžią vaizdavo kaip kadaise apėmusią žemes nuo Vyslos iki Dauguvos ir nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą. |
| t-010 Narbutas Dauguvos pavadinimo kilmę aiškino Ukmergės apskrities dainele ir forma „Dewine Upes“. |
| t-011 Narbutas dainelės žodį „dewine“ aiškino kaip „Dwine upe“ ir siejo jį su devintąja upe, Dvina arba Dauguva. |
| t-012 Narbutas teigė, kad potvynių ir šiaurės vėjų sukelti pokyčiai labiausiai paveikė Baltijos pakrantes tarp Vyslos ir Dauguvos žiočių. |
| t-013 Narbutas atmetė mokslininkų nuomonę, kad gintaro kelio upė galėjusi būti Prieglius arba Vakarų Dauguva, ir rinkosi Nemuną. |
| t-014 Narbutas rašė, kad skandinavų Reithgothland vadintas kraštas tęsėsi nuo Nemuno žemupio dešiniosios pakrantės iki Dauguvos žemupio. |