Santrauka
Taip tad buvo, kol buvo neišmirusi Gediminaičių dinastija — Jogailos palikuonys, kurių teisės sostams buvo pripažįstamos iš tradicijos (nė vienoje valstybėje nebuvo paveldėjamojo įstatymo). Tačiau, kai paskutinysis tos dinastijos valdovas, Zigmantas Augustas, baigė savo gyvenimą be jokio įpėdinio,.
Pagrindinis atvaizdas
Gediminaičių dinastijos genealoginė schema.
TiesioginisVaizdasPirminis
Licencija: CC BY-SA 3.0
Eiti į galeriją (Gediminaičių dinastija) Atidaryti šaltinį
4 vaizd. / 1 tiesiog. / 3 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Taip tad buvo, kol buvo neišmirusi Gediminaičių dinastija — Jogailos palikuonys, kurių teisės sostams buvo pripažįstamos iš tradicijos (nė vienoje valstybėje nebuvo paveldėjamojo įstatymo). |
| t-002 Su Krėvės unija sutiko ne visi Gediminaičiai. |
| t-003 Vytauto laikais viena rytinių kunigaikštijų dalis buvo valdoma Gediminaičių greta Riurikaičių ir kitų lietuvių kilmės kunigaikščių. |
| t-004 Dauguma Gediminaičių Vytautui valdymo pradžioje pasirodė nepaklusnūs. |
| t-005 Vytautas panaikino didžiąsias Gediminaičių kunigaikštijas ir paliko jiems tik smulkesnius valdinius. |
| t-006 Gediminaičiai buvo pasidaliję tarp pagonybės ir graikų krikšto, kai sprendėsi Lietuvos krikšto kryptis. |
| t-007 Kęstutis turėjo didesnes teises negu kiti Gediminaičiai, kurie savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios. |
| t-008 Vytautui panaikinus stipriąsias kunigaikštijas, Gediminaičiai nepajudinti liko tik Mstislavlyje ir Pinske. |
| t-009 Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijų palikuonys buvo susiję su žinomiausiomis Europos monarchijomis. |
| t-010 Po Gediminaičių dinastijos išmirimo 1572 m. abiejų tautų politinė istorija vystėsi bendroje respublikoje. |
| t-011 Kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios. |
| t-012 Palemono legenda tapo pagrindu lietuvių ir rusėnų bajorijai savo kilmę sieti su Palemono tradicija arba Gediminaičių dinastija. |
| t-013 Daugumas Gediminaičių pačioje Vytauto valdymo pradžioje pasirodė jam nepaklusnūs. |
| t-014 Dinastijai vardą davė garsiausias jos atstovas – Vytenio brolis Gediminas (valdęs 1316–1341 m.). |
| t-015 Iš lietuvių tautos buvo kilusi ir valdančioji Gediminaičių šeima. |
| t-016 Kiti Gediminaičiai valdė Turovo-Pinsko kunigaikštijoje, Podolėje, Zaslavlyje ir Volinijoje. |
| t-017 Dalį kunigaikštijų valdė Gediminaičiai, o kitas valdė Riurikaičiai ir įvairūs lietuvių kilmės kunigaikščiai. |
| t-018 XIII a. pabaigoje Lietuvos istorijoje iškilo lietuvių kilmės valdovų Gediminaičių dinastija. |
| t-019 Gediminaičiai buvo pasidaliję tarp pagonybės ir graikų krikšto, kai sprendėsi Lietuvos krikšto kryptis. |
| t-020 Kiti Gediminaičiai savo žemėse priklausė nuo didžiojo kunigaikščio valios. |
| t-021 Mirus paskutiniam Gediminaičių dinastijos valdovui Zigmantui Augustui, Lietuva ir Lenkija galėjo rinktis atskirus valdovus. |
| t-022 Gediminaičių dinastijos Jogailos palikuonių teisės į sostus buvo pripažįstamos iš tradicijos. |
| t-023 Lietuvos metraščio pasakojime Vytenis vaizduojamas kaip pirmasis Gediminaičių dinastijos valdovas po Palemono ir Kentauro herbo dinastijų. |
| t-024 Prie Kauno rastoje senovinėje lietuviškoje monetoje Narbutas vienoje pusėje nurodė Gediminaičių Stulpų herbą ir neaiškią raidę. |
Ryšiai
- Turėjo priklausinį: Stulpai