Dusburgietis teigia, kad galop pats Kristus, kuris niekad nesiliauja gailestingai guodęs jam atsidavusių vyrų, atsidūrusių sunkioje nelaimėje, maloniai paragino vieną kilnų vyrą, vardu Pomandas, nusipelniusį didelės prūsų pagarbos ir neseniai priėmusį Kristaus tikėjimą bei atvykusį. Dusburgietis teigia, kad taigi Pomandas iš Baigos pilies sugrįžo pas savo bendrataučius prusus, dėdamasis tikėjimo ir tikinčiųjų priešu, o jį pamatę, prūsai labai nudžiugo, nes tikėjosi per šio vyro sumanumą galėsią žlugdyti visas brolių įstangas.
Taigi Pomandas iš Baigos pilies sugrįžo pas savo bendrataučius prusus, dėdamasis tikėjimo ir tikinčiųjų priešu, o jį pamatę, prūsai labai nudžiugo, nes tikėjosi per šio vyro sumanumą galėsią žlugdyti visas brolių įstangas. Pomando patariami, susirinko visi Varmės, Notangos, Bartos galingesnieji bei kiti kariauti pasirengę vyrai ir apsupo Baigos pilį, įsitaisę čia karo stovyklas, tačiau broliai, iš anksto žinodami, ką jie daro ir kaip tvarkosi, sutelkė minėtojo Braunšveigo kunigaikščio bei kitų maldininkų jėgas ir pakilo į kovę, ir visus išžudė, nepalikdami nė vieno, kuris tokį įvykį galėtų papasakoti busimosioms kartoms. Sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami.
Galop pats\nKristus, kuris niekad nesiliauja gailestingai guodęs jam atsidavusių vyrų, atsidūrusių\nsunkioje nelaimėje, maloniai paragino vieną kilnų vyrą, vardu Pomandas, nusipelniusį\ndidelės prūsų pagarbos ir neseniai priėmusį Kristaus tikėjimą bei atvykusį pas brolius,\nimtis tikėjimo bei tikinčiųjų reikalo. Taigi Pomandas iš Baigos pilies sugrįžo pas savo\nbendrataučius prusus, dėdamasis tikėjimo ir tikinčiųjų priešu, o jį pamatę, prūsai labai\nnudžiugo, nes tikėjosi per šio vyro sumanumą galėsią žlugdyti visas brolių įstangas.
Sitai padarę, kunigaikštis bei broliai su savo kariuomene patraukė prie Partigalos pilies ir prie kuoro, juos paėmė, viską paversdami pelenais, o žmones išsivesdami į nelaisvę arba išžudydami. Toliau būdamas Baigos pilyje, kunigaikštis tais metais ne sykį grūmėsi kovos lauke su prūsais ir daug kartų taip kamavo prusus, kad tie nė atsikvėpti negalėjo. Po metų, kai pasibaigė maldininko įžadams duotas laikas, jis smagus sugrįžo į savo žemę. 251 Šnikenbergo pilis buvo į pietryčius nuo Balgos, tarp Balgos ir D. III, 23 minimų prūsų įtvirtinimų Parteiniuose ir Skrando kalne. 252 Padėtis prūsų apsiaustoje Baigoje buvusi tokia sunki, kad broliai galvojo iš jos pasitraukti (SRP, 5, p. 598; PKD, p. 96).