Baiga

PDF 26

Po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei\nmiestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas,\nKristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Pastarojo\npasakojimo pradžioje kronikininkas pažymi, jog skaitytojas antrojo sukilimo laikotarpio\n„karų neras aprašytų tokia seka, kokia jie yra vykę, nes daugelis jau išgaravo iš gyvųjų\natminties ir vargu ar kas galėtų juos tinkamai išdėstyti.

PDF 135

Apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. Todėl, kai Pobravas, susivienijęs su notangais ir variniais, naktį pasiuntė daug pėstininkų į Balgos lauką, o pats anksti rytą su raiteliais užgrobė brolių gyvulius ir užmušė tris juos saugojusius vyrus, brolis Gerhardas iš Reino ir nemaža kitų brolių bei ginklanešių nusivijo juos, nužudė Pobravą bei šešis vyrus ir išplėšė iš jų rankų grobį. 140 (135).

PDF 80

Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių broliai. Niekad arba beveik niekad netruko čia maldos namuose maldininkų, ir nerastum šiose pilyse tokio kampelio, kur po vakarinių ar rytmetinių pamaldų tas ar kitas brolis neplaktų rykštėmis savo kūno. Kai kurie vienuoliai, atėję į Engelsbergo pilį248 ir ten pamatę, kuo broliai gyvena ir kaip jie gyvena, paklausė, kuo vardu jų pilis.

PDF 104

Apie karo su sembais rezultatų atspėjimą\n\n Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau\njį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą,\nmaloniai jį priėmė, aprodydami visą jų valgomojo, miegamojo ir bažnyčios įrengimą.\nŠis, gerai susipažinęs su brolių gyvenimu, sugrįžo pas sembus ir pasakė: „Žinokite, kad\nbroliai tokie pat žmonės kaip ir mes: jie turi didelius ir minkštus pilvus, o tokius ir mes\nturime, panašūs jų ginklai, panašus maistas ir šiaip daug kuo jie į mus labai panašūs,\nbet štai kuo nuo mūsų skiriasi: jie įpratę prie vieno dalyko, kuris tikriausiai mums atneš\npragaištį.

PDF 105

Susitaikius Čekijos karalius\nnuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą,\nvardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama\nKandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas\ntik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad\nnieku būdu.

PDF 17

Pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti\nsaviškius (III, 26). Dievo apvaizda patvarkė, kad prūsai išdavė broliams Vėluvos pilį\n 63 SRP, B.

PDF 27

Minimi čia 7 Ragainės komtūrai (1289—1324 m. laikotarpiu; Bertoldas iš Austrijos,\nErnekė, Konradas, Folčas, Verneris, Fridrichas iš Libencelės, Ditrichas bei 1 vicekomtūras\n(III, 235, 239, 251, 297, 317, 332, 351, 300), 4 Karaliaučiaus komtūrai (Albertas iš\nMeiseno, Bertoldas iš Austrijos, Eberhardas, Fridrichas) (III, 230, 236, 289, 307), tiek\npat Sembos vyskupo fogtų (advocatus) (Ditrichas, Pilypas, Hugonas, Gerhardas) (III,\n227, 291, 330, 338), trys Baigos komtūrai (III, 247, 266, 362) ir t. t., daugumas jų — iš\nrytinės Ordino teritorijos dalies, tiesiogiai dalyvavę kare prieš Lietuvą.

PDF 77

Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere.

PDF 79

Apie Baigos pilį Išgirdęs šią liūdną naujieną, magistras nepaprastai susikrimto, tačiau jam priminė pavyzdį Dovydo, kuris savo kariuomenės vadą Joabą, didžiai besisielojantį dėl saviškių mirties, nelyginant subardamas mokė (2 Kar 11, 25): „Tegul tas dalykas neatima iš tavęs drąsos, nes kare esti visokių atsitikimų, o kalavijas sunaikina tai vieną, tai kitą, padrąsink savo kovotojus ir paragink juos sunaikinti tuos, kurie puola mūsų karalystę“. Magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems talkino Kodrūnas, apgultosios pilies vadas, jie netruko ją užgrobti, dalį žmonių paimti į nelaisvę, o kitus išžudyti. Šitai padarę, broliai, atsidėkodami dievui, drauge su savo ginklanešiais apsigyveno toje pilyje245 1239 viešpaties dievo metais ir ten dar garbingiau kovojo su minėtaisiais prūsais viešpaties dievo kariuomenei deramas kovas.

PDF 79-80

Apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie, jiems atvykus, sustiprėjo ir pastatė prie upės malūną 245 Prūsiškoji Baigos pilis buvusi Aismarių kranto kyšulyje, per 25 m virš jūros lygio, sausumos prieigas dengusios pelkės. Paėmę pilį, kryžiuočiai čia įsitvirtino, pastatė mūrinę pilį, o šalia jos rytų pusėje — didelį papilį (Тоерреn M., HCCP, p. 203; Boetticher A., Die Bau.., 2, p. 17—18). Vardas siejamas su ‘pelke, balzganas’ (Топоров B. H., Прусский язык, A—Д, с. 185; GAO, p. 15). Ankstesnis, nutylėtas prūsų pilies vardas buvęs Honeda (SRP, 5, p. 100, 2, p. 104). Manoma, kad prūsiškas vardas buvęs Vundenava (literatūroje — Vuntenovė: GAO, p. 210; Matusas J., Senovės..., p. 23, 27). Baiga — dab. Vesiolojė (į pietvakarius nuo Kaliningrado). 246 D.— cum omni domo et familia sua. D. domus (namai) — tai šeimos nariai, o familia (šeimyna) — ūkyje dirbantys ne šeimos nariai, kurių šeimininkas buvęs feodalas, viešpats (Jurginis J., Baudžiavos..., p. 120—121). Vitingo (bajoro) šeimyną sudarė patriarchaliniai vergai (dvaro išlaikomi bernai, mergos, piemenys) ir bernai bei tarnai, turėję žemės ir ūkį, dalyvavę savo feodalo kariaunoje (ten pat, p. 128—145). už pelkės tilto prie grindos247, prie dabartinio vieškelio, ir tą malūną sutvirtino nelyginant pilį, palikdami jame du brolius ir daug ginklanešių jam saugoti.

PDF 135

Paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai\nbuvo ne vieną, bet keletą kartų.\n\n\n\n\n 138 (133).

PDF 79

Apie Baigos pilies apgulą\n\n Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs\nvisą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip\nkaro vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau, priartėjęs prie pilies ir pervertas\nvieno brolio strėle [telo], krito žemėn ir baigė dienas, o šio įvykio nugąsdinti ir visi kiti\nišsižadėjo savo sumanymo.\n\n\n\n\n 21.

PDF 79

Apie Baigos pilį Išgirdęs šią liūdną naujieną, magistras nepaprastai susikrimto, tačiau jam priminė pavyzdį Dovydo, kuris savo kariuomenės vadą Joabą, didžiai besisielojantį dėl saviškių mirties, nelyginant subardamas mokė (2 Kar 11, 25): „Tegul tas dalykas neatima iš tavęs drąsos, nes kare esti visokių atsitikimų, o kalavijas sunaikina tai vieną, tai kitą, padrąsink savo kovotojus ir paragink juos sunaikinti tuos, kurie puola mūsų karalystę“. Magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems talkino Kodrūnas, apgultosios pilies vadas, jie netruko ją užgrobti, dalį žmonių paimti į nelaisvę, o kitus išžudyti. Šitai padarę, broliai, atsidėkodami dievui, drauge su savo ginklanešiais apsigyveno toje pilyje245 1239 viešpaties dievo metais ir ten dar garbingiau kovojo su minėtaisiais prūsais viešpaties dievo kariuomenei deramas kovas.

PDF 78

Tad magistro įsakyti kurie ne kurie broliai ir ginklanešiai minėtaisiais laivais perplaukė Gėlo vandens marias pasižiūrėti, kur galėtų pastatyti pilį, grėsmingą šiems prūsams. Atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių. Tačiau nenorėdami grįžti tuščiomis rankomis, užpuolė aplinkinius kaimus244, degindami juos ir piešdami.

PDF 78

Todėl po to, kai, įkvėpti dievo be kurio nieko gera negali įvykti, pamedėnai ir pagudėnai pasidavė tikėjimui ir broliams, tas pats magistras bei broliai susirengė į kovą prieš varmius, notangus ir bartus243. Tad magistro įsakyti kurie ne kurie broliai ir ginklanešiai minėtaisiais laivais perplaukė Gėlo vandens marias pasižiūrėti, kur galėtų pastatyti pilį, grėsmingą šiems prūsams. Atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių.

PDF 80

Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių broliai. Niekad arba beveik niekad netruko čia maldos namuose maldininkų, ir nerastum šiose pilyse tokio kampelio, kur po vakarinių ar rytmetinių pamaldų tas ar kitas brolis neplaktų rykštėmis savo kūno. Kai kurie vienuoliai, atėję į Engelsbergo pilį248 ir ten pamatę, kuo broliai gyvena ir kaip jie gyvena, paklausė, kuo vardu jų pilis.

PDF 135

Apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. Todėl, kai Pobravas, susivienijęs su notangais ir variniais, naktį pasiuntė daug pėstininkų į Balgos lauką, o pats anksti rytą su raiteliais užgrobė brolių gyvulius ir užmušė tris juos saugojusius vyrus, brolis Gerhardas iš Reino ir nemaža kitų brolių bei ginklanešių nusivijo juos, nužudė Pobravą bei šešis vyrus ir išplėšė iš jų rankų grobį. 140 (135).

PDF 43

Netgi paties Vaidevučio pastangos nuėjo niekais, tad prireikė kreiptis į žynius. Šie į Baigos apylinkes bendram pasitarimui sušaukė visą tautą. Ten, įveikus ne­ mažus sunkumus, buvo sutarta.