Pasakojime apie antrąjį prūsų sukilimą Baiga minima tarp pilių ir miestų, atsidūrusių įvykių centre.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 26
Po to ima pasakoti apie atskirų pilių bei\nmiestų karus antrojo sukilimo metu (įvykių centre čia atsiduria Baiga, Brunsbergas,\nKristburgas, Marienverderis, Kulmas, Elbingas, Bartenšteinas (III, 137—174). Pastarojo\npasakojimo pradžioje kronikininkas pažymi, jog skaitytojas antrojo sukilimo laikotarpio\n„karų neras aprašytų tokia seka, kokia jie yra vykę, nes daugelis jau išgaravo iš gyvųjų\natminties ir vargu ar kas galėtų juos tinkamai išdėstyti.
Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo narsa ir dažnai pridarydavo nuostolių priešo kariuomenei.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 135
Apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. Todėl, kai Pobravas, susivienijęs su notangais ir variniais, naktį pasiuntė daug pėstininkų į Balgos lauką, o pats anksti rytą su raiteliais užgrobė brolių gyvulius ir užmušė tris juos saugojusius vyrus, brolis Gerhardas iš Reino ir nemaža kitų brolių bei ginklanešių nusivijo juos, nužudė Pobravą bei šešis vyrus ir išplėšė iš jų rankų grobį. 140 (135).
Dusburgietis pabrėžė Baigos ir kitų pilių brolių skaistumą, santūrumą ir griežtų vienuoliškų regulų laikymąsi.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 80
Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių broliai. Niekad arba beveik niekad netruko čia maldos namuose maldininkų, ir nerastum šiose pilyse tokio kampelio, kur po vakarinių ar rytmetinių pamaldų tas ar kitas brolis neplaktų rykštėmis savo kūno. Kai kurie vienuoliai, atėję į Engelsbergo pilį248 ir ten pamatę, kuo broliai gyvena ir kaip jie gyvena, paklausė, kuo vardu jų pilis.
Pastačius Baigos pilį, sembai pasiuntė vieną vyresnįjį į Baigą ištirti brolių gyvenimo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 104
Apie karo su sembais rezultatų atspėjimą\n\n Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau\njį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą,\nmaloniai jį priėmė, aprodydami visą jų valgomojo, miegamojo ir bažnyčios įrengimą.\nŠis, gerai susipažinęs su brolių gyvenimu, sugrįžo pas sembus ir pasakė: „Žinokite, kad\nbroliai tokie pat žmonės kaip ir mes: jie turi didelius ir minkštus pilvus, o tokius ir mes\nturime, panašūs jų ginklai, panašus maistas ir šiaip daug kuo jie į mus labai panašūs,\nbet štai kuo nuo mūsų skiriasi: jie įpratę prie vieno dalyko, kuris tikriausiai mums atneš\npragaištį.
Po susitaikymo Čekijos karalius nuvedė kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai surado seną vyrą Gedūną.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 105
Susitaikius Čekijos karalius\nnuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą,\nvardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama\nKandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas\ntik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad\nnieku būdu.
Pasak kronikos, Kristus padėjo Baigoje apsuptiems broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 17
Pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti\nsaviškius (III, 26). Dievo apvaizda patvarkė, kad prūsai išdavė broliams Vėluvos pilį\n 63 SRP, B.
Kronikos dalyje apie karus prieš Lietuvą minimi trys Baigos komtūrai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 27
Minimi čia 7 Ragainės komtūrai (1289—1324 m. laikotarpiu; Bertoldas iš Austrijos,\nErnekė, Konradas, Folčas, Verneris, Fridrichas iš Libencelės, Ditrichas bei 1 vicekomtūras\n(III, 235, 239, 251, 297, 317, 332, 351, 300), 4 Karaliaučiaus komtūrai (Albertas iš\nMeiseno, Bertoldas iš Austrijos, Eberhardas, Fridrichas) (III, 230, 236, 289, 307), tiek\npat Sembos vyskupo fogtų (advocatus) (Ditrichas, Pilypas, Hugonas, Gerhardas) (III,\n227, 291, 330, 338), trys Baigos komtūrai (III, 247, 266, 362) ir t. t., daugumas jų — iš\nrytinės Ordino teritorijos dalies, tiesiogiai dalyvavę kare prieš Lietuvą.
Du laivai padėjo pastatyti Elbingo ir Baigos pilis bei apsaugoti Gėlo vandens marias nuo netikėlių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 77
Prūsijos žemės tikintiesiems. Šie laivai padėjo pastatyti dvi pilis: Elbingo ir Baigos ir apsaugoti Gėlo vandens marias241 nuo netikėlių, kurie nuo to laiko nebedrįso čia nė vienas pasirodyti. Tiedu laivai po daugelio metų buvo paskandinti Drūsinės ežere.
Prie Baigos atplaukusi Ordino kariuomenė, padedama pilies vado Kodrūno, užgrobė prūsų pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 79
Apie Baigos pilį Išgirdęs šią liūdną naujieną, magistras nepaprastai susikrimto, tačiau jam priminė pavyzdį Dovydo, kuris savo kariuomenės vadą Joabą, didžiai besisielojantį dėl saviškių mirties, nelyginant subardamas mokė (2 Kar 11, 25): „Tegul tas dalykas neatima iš tavęs drąsos, nes kare esti visokių atsitikimų, o kalavijas sunaikina tai vieną, tai kitą, padrąsink savo kovotojus ir paragink juos sunaikinti tuos, kurie puola mūsų karalystę“. Magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems talkino Kodrūnas, apgultosios pilies vadas, jie netruko ją užgrobti, dalį žmonių paimti į nelaisvę, o kitus išžudyti. Šitai padarę, broliai, atsidėkodami dievui, drauge su savo ginklanešiais apsigyveno toje pilyje245 1239 viešpaties dievo metais ir ten dar garbingiau kovojo su minėtaisiais prūsais viešpaties dievo kariuomenei deramas kovas.
Prie Baigos brolių persikėlę kilmingi Varmės vyrai sustiprino brolius, o šie prie upės pastatė įtvirtintą malūną.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 79-80
Apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie, jiems atvykus, sustiprėjo ir pastatė prie upės malūną 245 Prūsiškoji Baigos pilis buvusi Aismarių kranto kyšulyje, per 25 m virš jūros lygio, sausumos prieigas dengusios pelkės. Paėmę pilį, kryžiuočiai čia įsitvirtino, pastatė mūrinę pilį, o šalia jos rytų pusėje — didelį papilį (Тоерреn M., HCCP, p. 203; Boetticher A., Die Bau.., 2, p. 17—18). Vardas siejamas su ‘pelke, balzganas’ (Топоров B. H., Прусский язык, A—Д, с. 185; GAO, p. 15). Ankstesnis, nutylėtas prūsų pilies vardas buvęs Honeda (SRP, 5, p. 100, 2, p. 104). Manoma, kad prūsiškas vardas buvęs Vundenava (literatūroje — Vuntenovė: GAO, p. 210; Matusas J., Senovės..., p. 23, 27). Baiga — dab. Vesiolojė (į pietvakarius nuo Kaliningrado). 246 D.— cum omni domo et familia sua. D. domus (namai) — tai šeimos nariai, o familia (šeimyna) — ūkyje dirbantys ne šeimos nariai, kurių šeimininkas buvęs feodalas, viešpats (Jurginis J., Baudžiavos..., p. 120—121). Vitingo (bajoro) šeimyną sudarė patriarchaliniai vergai (dvaro išlaikomi bernai, mergos, piemenys) ir bernai bei tarnai, turėję žemės ir ūkį, dalyvavę savo feodalo kariaunoje (ten pat, p. 128—145). už pelkės tilto prie grindos247, prie dabartinio vieškelio, ir tą malūną sutvirtino nelyginant pilį, palikdami jame du brolius ir daug ginklanešių jam saugoti.
1260 m. nuo tikėjimo atsimetę varmiai, notangai ir bartai kelis kartus puolė Baigą ir grobė brolių arklius bei gyvulius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 135
Paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai\nbuvo ne vieną, bet keletą kartų.\n\n\n\n\n 138 (133).
Varmių vadas Pijopas apsiautė Baigos pilį, bet žuvo prie jos pervertas vieno brolio strėle.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 79
Apie Baigos pilies apgulą\n\n Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs\nvisą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip\nkaro vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau, priartėjęs prie pilies ir pervertas\nvieno brolio strėle [telo], krito žemėn ir baigė dienas, o šio įvykio nugąsdinti ir visi kiti\nišsižadėjo savo sumanymo.\n\n\n\n\n 21.
1239 m. broliai, padedami Baigos pilies vado Kodrūno, užgrobė prūsų pilį ir apsigyveno Baigoje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 79
Apie Baigos pilį Išgirdęs šią liūdną naujieną, magistras nepaprastai susikrimto, tačiau jam priminė pavyzdį Dovydo, kuris savo kariuomenės vadą Joabą, didžiai besisielojantį dėl saviškių mirties, nelyginant subardamas mokė (2 Kar 11, 25): „Tegul tas dalykas neatima iš tavęs drąsos, nes kare esti visokių atsitikimų, o kalavijas sunaikina tai vieną, tai kitą, padrąsink savo kovotojus ir paragink juos sunaikinti tuos, kurie puola mūsų karalystę“. Magistras, galop nurimęs, pasiuntė laivais didžiulę kariuomenę keršyti už neteisingai nužudytuosius; atplaukę prie Baigos, jie ten išlipo ir, tinkamose vietose išdėstę lankininkus bei surėmę į sieną kopėčias, smarkiai užpuolė šią prūsų pilį, o kadangi jiems talkino Kodrūnas, apgultosios pilies vadas, jie netruko ją užgrobti, dalį žmonių paimti į nelaisvę, o kitus išžudyti. Šitai padarę, broliai, atsidėkodami dievui, drauge su savo ginklanešiais apsigyveno toje pilyje245 1239 viešpaties dievo metais ir ten dar garbingiau kovojo su minėtaisiais prūsais viešpaties dievo kariuomenei deramas kovas.
Prie Varmės kranto broliai netoli būsimos Baigos pilies vietos pamatė prūsų pilį, bet jos nepuolė dėl karių stokos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 78
Tad magistro įsakyti kurie ne kurie broliai ir ginklanešiai minėtaisiais laivais perplaukė Gėlo vandens marias pasižiūrėti, kur galėtų pastatyti pilį, grėsmingą šiems prūsams. Atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių. Tačiau nenorėdami grįžti tuščiomis rankomis, užpuolė aplinkinius kaimus244, degindami juos ir piešdami.
Broliai perplaukė Gėlo vandens marias ieškodami vietos piliai ir netoli būsimos Baigos pamatė prūsų pilį.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 78
Todėl po to, kai, įkvėpti dievo be kurio nieko gera negali įvykti, pamedėnai ir pagudėnai pasidavė tikėjimui ir broliams, tas pats magistras bei broliai susirengė į kovą prieš varmius, notangus ir bartus243. Tad magistro įsakyti kurie ne kurie broliai ir ginklanešiai minėtaisiais laivais perplaukė Gėlo vandens marias pasižiūrėti, kur galėtų pastatyti pilį, grėsmingą šiems prūsams. Atplaukę prie Varmės žemės kranto, jie išlipo ir netoli tos vietos, kur dabar yra Baigos pilis, pamatė prūsų pilį, kurios vis dėlto nedrįso pulti, nes turėjo per mažai karių.
Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 80
Apie Baigos brolių vienuolišką gyvenimą Vargu ar kas žino, išskyrus tą, kuriam atvira kiekviena širdis ir kuriam nėra jokių paslapčių, kaip skaisčiai gyveno, kokio dorovingo santūrumo ir kokių griežtų vienuoliškų regulų laikėsi Baigos bei kitų minėtųjų pilių broliai. Niekad arba beveik niekad netruko čia maldos namuose maldininkų, ir nerastum šiose pilyse tokio kampelio, kur po vakarinių ar rytmetinių pamaldų tas ar kitas brolis neplaktų rykštėmis savo kūno. Kai kurie vienuoliai, atėję į Engelsbergo pilį248 ir ten pamatę, kuo broliai gyvena ir kaip jie gyvena, paklausė, kuo vardu jų pilis.
Apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 135
Apie kelių prūsų žūtį Įkūrus Baigos pilį, joje gyvenę broliai ir ginklanešiai garsėjo tokia narsa ir drąsa, kad retai kada priešo kariuomenė atsitraukdavo nuo pilies nepatyrusi nuostolių. Todėl, kai Pobravas, susivienijęs su notangais ir variniais, naktį pasiuntė daug pėstininkų į Balgos lauką, o pats anksti rytą su raiteliais užgrobė brolių gyvulius ir užmušė tris juos saugojusius vyrus, brolis Gerhardas iš Reino ir nemaža kitų brolių bei ginklanešių nusivijo juos, nužudė Pobravą bei šešis vyrus ir išplėšė iš jų rankų grobį. 140 (135).
Šie į Baigos apylinkes bendram pasitarimui sušaukė visą tautą.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 43
Netgi paties Vaidevučio pastangos nuėjo niekais, tad prireikė kreiptis į žynius. Šie į Baigos apylinkes bendram pasitarimui sušaukė visą tautą. Ten, įveikus ne mažus sunkumus, buvo sutarta.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Žiemą ši kariuomenė atžygiavo į Elbingą, tačiau velnias, žmonių giminės priešas, sumanė išardyti šį žygį vardan tikėjimo, dievo apvaizdos teikiamo žmonių išganymui, jis mat sukurstė viename malūne susiginčyti du vyrus, vieną — iš Saksonijos, o kitą — iš Austrijos, katras pirmas turįs malti, ir štai ne tik kariai bei paprasti žmonės, bet ir karalius, ir kiti kunigaikščiai jau buvo bepakelią ginklus kovai, tačiau Olomouco vyskupas, dievotas ir taikus vyras, pasirūpino, kad nebūtų dingsties ginčui, ir atstatė pirmykštę sandorą. Susitaikius Čekijos karalius nuvedė savo kariuomenę iki Baigos pilies, kur broliai pasistengė surasti vieną seną vyrą, vardu Gedūnas, Visigaudo iš Medenavos321 tėvą, kilusį iš tos jų šakos, kuri vadinama Kandeimu, gerai žinojusį visą Sembos karių galią. Kai karalius jį paklausė, rodydamas tik mažą savo kariuomenės dalelę, ar su šitiek karių galįs ką nuveikti, tas atsakė, kad nieku būdu.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
70 (69). Apie karo su sembais rezultatų atspėjimą Pastačius Baigos pilį, sembai labai susidomėjo brolių gyvenimu ir, norėdami dar geriau jį ištirti, nusiuntė į Baigą vieną savo vyresniųjų; broliai, sužinoję šios kelionės tikslą, maloniai jį priėmė, aprodydami visą jų valgomojo, miegamojo ir bažnyčios įrengimą. Šis, gerai susipažinęs su brolių gyvenimu, sugrįžo pas sembus ir pasakė: „Žinokite, kad broliai tokie pat žmonės kaip ir mes: jie turi didelius ir minkštus pilvus, o tokius ir mes turime, panašūs jų ginklai, panašus maistas ir šiaip daug kuo jie į mus labai panašūs, bet štai kuo nuo mūsų skiriasi: jie įpratę prie vieno dalyko, kuris tikriausiai mums atneš pragaištį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kai varmiai, notangai ir bartai atsimetė 1260 viešpaties metais nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, su ginklu rankose jie skersai ir išilgai išnaršė savo žemes, žudydami krikščionis, kiek tik jų kur besurasdami, o moteris bei vaikus varydamiesi į nelaisvę. Paskui jie patraukė prieš Baigą ir pagrobė brolių arklius bei gyvulius, ir šitai buvo ne vieną, bet keletą kartų. 138 (133).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Štai nuo Elbingo brolių iš mūšio lauko išsibėgiojo didelė prūsų kariuomenė, stebuklingai nedidelio kryžiuočių būrelio vietoje išvydusi didžiulę kariuomenę (III, 17). Pats Kristus padėjęs apsuptiems Baigoje broliams, paragindamas vieną prūsą išduoti saviškius (III, 26). Dievo apvaizda patvarkė, kad prūsai išdavė broliams Vėluvos pilį 63 SRP, B. 1, S. 3, 816; 6, S. 35 (1327 m.); PUB, 2, 2, S. 380 (1326 m.).