Santrauka
Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos, broliai riteriai ir i 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių “prievarta buriami kariai (prūsai - pamedėnai, notangai, varmiai, sembai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1274 m. varmiai kartu su pagudėnais, notangais, bartais ir sembais grįžo į Bažnyčios vienybę ir davė įkaitų. |
| t-002 Išžudžius karo vadus, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir Ordino broliams. |
| t-003 Glapas, varmių vadas, turėjo mėgstamą valdinį Steinavą, kurį daug kartų buvo gelbėjęs iš mirtino pavojaus. |
| t-004 1260 m. Klaipėdoje varmiai minimi tarp Ordino pavaldžių užgrobtų žemių prievarta buriamų karių prieš Lietuvą. |
| t-005 Varmių vadas Pijopas su savo kariuomene apsiautė Baigos pilį, bet prie pilies buvo pervertas brolio strėle ir žuvo. |
| t-006 Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, nusilpninti brolių ir kunigaikščio, davė įkaitų ir pasidavė tikėjimui bei broliams. |
| t-007 Po prūsų atkritimo nuo tikėjimo varmiai savo kariuomenės vadu ir vyresniuoju išsirinko Glapą. |
| t-008 Ketvirta — Varmė194, kurioje [gyveno] varmiai. |
| t-009 Notangai ir varmiai išsižadėjo piktų sumanymų ir davė žodį būti ištikimi Ordino broliams. |
| t-010 Daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų su namais bei šeimynomis persikėlė pas Baigos brolius, o šie po jų atvykimo sustiprėjo. |
| t-011 Varmės vardas greičiausiai yra upėvardinės kilmės, plg. |
| t-012 Pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai sugrįžo į tikėjimą, davė broliams įkaitų ir iš naujo pasidavė. |
Ryšiai
- Varmiai paskyrė Glapas