Varmiai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Baigos pilies apgulą Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs visą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip karo vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau, priartėjęs prie pilies ir pervertas vieno brolio strėle [telo], krito žemėn ir baigė dienas, o šio įvykio nugąsdinti ir visi kiti išsižadėjo savo sumanymo. 21.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams, varmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus, kad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai paklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių] ribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas Tirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui bei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su visomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė tarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams. 137 (132).

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Ordino pajėgos 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos, broliai riteriai ir i 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių “prievarta buriami kariai (prūsai pamedėnai, notangai, varmiai, sembai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš Vokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino brolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuomenė, vadovaujama švedų kunigaikščio Karolio, turėjusio dar savo būrį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie varmių, notangų ir bartų pavergimą ir kelių pilių pastatymą Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, dievo valia brolių bei minėtojo kunigaikščio nusilpninti, neįstengė ilgiau priešintis ir, priversti paklusti dorybei ir duoti įkaitų, pasidavė tikėjimui ir broliams254. Tada broliai, norėdami užbėgti už akių būsimiems pavojams ir atimti prūsams bet kokį norą ieškotis progų atkristi, Notangos žemėje prie upės, vardu Kaustra, pastatė Kroicburgo pilį255, o Bartos žemėje tris pilis: Bartenšteino256, Vizenburgo257 ir Rezlio258. Pasak kai kurių, ilgainiui Varmės žemėje dar buvo pastatytos Brunsbergo259 ir Heilsbergo pilys260, o Galindos žemėje — vienas miestas261, o jų apsaugai ten palikta daug brolių ir ginklanešių. Daug ir kitų pilių pastatė kilmingieji ir vasalai, atvykę į pagalbą šiai žemei iš įvairių Vokietijos kraštų drauge su visais namais, šeimynomis ir giminėmis, kurių vardus vienas dievas težino. Nuo to laiko pradėjo gausėti Prūsijos žemėje tikinčiųjų ir plisti dievo tikėjimas Jėzaus Kristaus garbei bei šlovei (1241).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361. 90 (85).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai šitai sužinojo notangai ir varmiai, patys išsižadėjo piktų sumanymų, duodami žodį būti ištikimi broliams. Brolis 476 1277 m.