Varmiai

PDF 149

Apie nadruvių karą ir daugybės šios žemės žmonių atsivertimą\n\n 1274 viešpaties metais, grįžus į šventosios motinos bažnyčios visuotinybę pagudėnams,\nvarmiams, notangams, bartams bei sembams, davus jiems įkaitų ir šitaip laidavus,\nkad jie ateityje niekada nemėginsią imtis tokių baisingų veiksmų, bet būsią nuolankiai\npaklusnūs tikėjimui ir brolių valdžiai, magistras ir broliai, susirūpinę krikščionių [žemių]\nribų praplėtimu, nukreipė savo ginklus prieš nadruvius. Po to, kai mūsų aukščiau minėtas\nTirskas, Maudelio tėvas ir Vėluvos pilininkas, su visais savo artimaisiais pasidavė tikėjimui\nbei broliams, daug galingų ir kilmingų Nadruvos vyrų vienas po kito atėjo pas brolius su\nvisomis savo šeimynomis ir, krikšto prikelti naujam gyvenimui bei išsižadėję stabų, ėmė\ntarnauti gyvajam dievui Jėzui Kristui.

PDF 134

Išžudžius vadus ir\nkitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.\n\n\n\n\n137 (132).

PDF 82

Apie varmių, notangų ir bartų pavergimą ir kelių pilių pastatymą Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, dievo valia brolių bei minėtojo kunigaikščio nusilpninti, neįstengė ilgiau priešintis ir, priversti paklusti dorybei ir duoti įkaitų, pasidavė tikėjimui ir broliams254. Tada broliai, norėdami užbėgti už akių būsimiems pavojams ir atimti prūsams bet kokį norą ieškotis progų atkristi, Notangos žemėje prie upės, vardu Kaustra, pastatė Kroicburgo pilį255, o Bartos žemėje tris pilis: Bartenšteino256, Vizenburgo257 ir Rezlio258. Pasak kai kurių, ilgainiui Varmės žemėje dar buvo pastatytos Brunsbergo259 ir Heilsbergo pilys260, o Galindos žemėje — vienas miestas261, o jų apsaugai ten palikta daug brolių ir ginklanešių. Daug ir kitų pilių pastatė kilmingieji ir vasalai, atvykę į pagalbą šiai žemei iš įvairių Vokietijos kraštų drauge su visais namais, šeimynomis ir giminėmis, kurių vardus vienas dievas težino. Nuo to laiko pradėjo gausėti Prūsijos žemėje tikinčiųjų ir plisti dievo tikėjimas Jėzaus Kristaus garbei bei šlovei (1241).

PDF 28

Ordino pajėgos\n1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo\nsutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių\nordinų pajėgos, broliai riteriai ir\ni 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių\n“prievarta buriami kariai (prūsai -\npamedėnai, notangai, varmiai, sem-\nbai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš\nVokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino\nbrolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo-\nmenė, vadovaujama švedų kunigaikščio\nKarolio, turėjusio dar savo būrį.

PDF 79

Apie Baigos pilies apgulą\n\n Kai žinia apie šiuos įvykius pasiekė prūsus, vienas iš jų, Pijopas, varmių vadas, sutelkęs\nvisą savo kariuomenę, apsiautė Baigos pilį ir, būdamas viršininkas, įsigeidė pats kaip\nkaro vadas kitų akivaizdoje pasižymėti kovoje, tačiau, priartėjęs prie pilies ir pervertas\nvieno brolio strėle [telo], krito žemėn ir baigė dienas, o šio įvykio nugąsdinti ir visi kiti\nišsižadėjo savo sumanymo.\n\n\n\n\n 21.

PDF 82

Apie varmių, notangų ir bartų pavergimą ir kelių pilių pastatymą Varmės, Notangos ir Bartos prūsai, dievo valia brolių bei minėtojo kunigaikščio nusilpninti, neįstengė ilgiau priešintis ir, priversti paklusti dorybei ir duoti įkaitų, pasidavė tikėjimui ir broliams254. Tada broliai, norėdami užbėgti už akių būsimiems pavojams ir atimti prūsams bet kokį norą ieškotis progų atkristi, Notangos žemėje prie upės, vardu Kaustra, pastatė Kroicburgo pilį255, o Bartos žemėje tris pilis: Bartenšteino256, Vizenburgo257 ir Rezlio258. Pasak kai kurių, ilgainiui Varmės žemėje dar buvo pastatytos Brunsbergo259 ir Heilsbergo pilys260, o Galindos žemėje — vienas miestas261, o jų apsaugai ten palikta daug brolių ir ginklanešių. Daug ir kitų pilių pastatė kilmingieji ir vasalai, atvykę į pagalbą šiai žemei iš įvairių Vokietijos kraštų drauge su visais namais, šeimynomis ir giminėmis, kurių vardus vienas dievas težino. Nuo to laiko pradėjo gausėti Prūsijos žemėje tikinčiųjų ir plisti dievo tikėjimas Jėzaus Kristaus garbei bei šlovei (1241).

PDF 115

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų,\nnetekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug\nsunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie\npirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko\nGlandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360,\nbartai — Divaną361.\n\n\n\n\n 90 (85).

PDF 58

Ketvirta — Varmė194, kurioje [gyveno] varmiai. Penkta —\n\n30—31; be to, plg.

PDF 158

Kai šitai sužinojo notangai ir\nvarmiai, patys išsižadėjo piktų sumanymų, duodami žodį būti ištikimi broliams. Brolis\n\n 476 1277 m.

PDF 79

Apie tai, kaip buvo pastatytas ir išgriautas malūnas Tuo metu daug kilmingų ir galingų Varmės vyrų, matydami, kad dievas padeda kovoti broliams, pajuto tokią didelę sąžinės graužatį, kad su namais bei savo šeimynomis246 persikėlė pas Baigos brolius, o šie, jiems atvykus, sustiprėjo ir pastatė prie upės malūną 245 Prūsiškoji Baigos pilis buvusi Aismarių kranto kyšulyje, per 25 m virš jūros lygio, sausumos prieigas dengusios pelkės.

PDF 58-59

194 D. — Warmia, Jer.— Ermin; plg. pr. warmayan ‘raudonas’. Varmės vardas greičiausiai yra upėvardinės kilmės, plg. deš. Ventos intaką Varmė (Būga K. 3, 114). Teritorija į šiaurės rytus nuo Pagudės, platus ruožas nuo Elbingo palei Aismares beveik Notanga195, kurioje [gyveno] notangai. Šešta — Semba196, kurioje [gyveno] sembai. iki Priegliaus žiočių (jai priklausė kiek į vakarus nuo Priegliaus žiočių vėliau kryžiuočių pastatyta Lencenbergo pilis).

PDF 102

Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską\npatvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir\nteisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė. Tuo pat metu ir dėl\ntos pačios priežasties ir Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, pavargęs nuo pastangų\n 307 Henrikas Botelis Prūsijoje (Elbinge) žinomas nuo 1246 m.

PDF 134

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

PDF 70

Ketvirtajam sūnui teko kraštas tarp upių Ska­ ros, Boiko ir Kurteno, kursai įkūręs tenai pilį Stain- do, tame gi krašte buvusi ir žinyčia Romovė. Lygia dalia kiti Vitevudo sūnūs: Šalavo, Natango, Barto, Galindo, Varmo, Ogo, Pomezo, Kulmo, visi įgijo kraštus, kuriuos nuo savo vardo praminė. Nuo ko paskui vadinos Šalau j ai, Natangai, Bartai, Galindai, Varmiai, Ogoniai, Pamezonys, Kulmionys.