Santrauka

Dusburgietis teigia, kad [dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo. Dusburgietis teigia, kad viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Dusburgietis teigia, kad apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad [dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo.c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę.c-002
t-003 Dusburgietis teigia, kad apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo.c-003
t-004 Dusburgietis teigia, kad tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad [dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų, netekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug sunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie pirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko Glandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360, bartai — Divaną361.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį. Šitai išgirdęs, komtūras susirūpino ir patraukė su saviškiais link Karaliaučiaus, o parplaukęs laivais į Brandenburgą, čia išvadavo nuo prūsų brolius ir kitus iš savo šeimynos, nuolat puldinėjamus, kurie gynėsi šios pilies mediniame kuore, ir juos sveikus išsivedė su savimi.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą

Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo. Daug kartų jį buvo gelbėjęs iš mirtino pavojaus. Tačiau tas vyras, užmiršęs patirtas malones, atsiteisė blogu už gera ir neapykanta už meilę. Jis sugalvojo būdą, kaip jį pribaigti, ir, norėdamas savo sumanymą įgyvendinti, pakvietė jį pulti vienos pilies, stovėjusios Sembos žemėje, Gėlavandenių marių pakrantėje, beveik prieš Brandenburgo pilį412,

409 Konradas Vyresnysis iš Tirbergo (Frankonija), 1267 m.

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

137 (132).

teiginio_tipassaltinio_teiginys
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai