Glapas

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

[dienos) išvakarėse, prūsai, matydami, jog broliai šiame mūšyje prarado daug jėgų,\nnetekę brolių, ginklanešių, žirgų, ginklų ir visa kita, kas reikalinga karui, patyrę daug\nsunkių nelaimių ir aitrių nuoskaudų, vėl atkrito nuo tikėjimo ir tikinčiųjų, sugrįžo prie\npirmykščių paklydimų, o savo kariuomenės vadais bei vyresniaisiais sembai išsirinko\nGlandą357, notangai — Herkų Mantą358, varmiai — Glapą359, pagudėnai — Auktumą360,\nbartai — Divaną361.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šis, paklausęs patarimo, susikvietė daug brolių bei ginklanešių, nuvyko ten, užklupo Glapą, su kariuomene apgulusį minėtąją pilį, staiga juos užpuolė ir visus išžudė. Tačiau Glapą nusivarė su savimi į Karaliaučių ir pakorė ant kalvos, kuri nuo jo vardo po šiai dienai tebevadinama Glapo kalva413. Išžudžius vadus ir kitus vadovavusius karui, notangai ir varmiai vėl pasidavė tikėjimui ir broliams.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Glapo, varmių vado, mirtį ir varmių bei notangų pavergimą\n\n Glapas, varmių vadas, turėjo tokį valdinį, vardu Steinavas, kurį labai mėgo. Daug\nkartų jį buvo gelbėjęs iš mirtino pavojaus. Tačiau tas vyras, užmiršęs patirtas malones,\natsiteisė blogu už gera ir neapykanta už meilę. Jis sugalvojo būdą, kaip jį pribaigti,\nir, norėdamas savo sumanymą įgyvendinti, pakvietė jį pulti vienos pilies, stovėjusios\nSembos žemėje, Gėlavandenių marių pakrantėje, beveik prieš Brandenburgo pilį412,\n\n 409 Konradas Vyresnysis iš Tirbergo (Frankonija), 1267 m.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį. Šitai išgirdęs, komtūras susirūpino ir patraukė su saviškiais link Karaliaučiaus, o parplaukęs laivais į Brandenburgą, čia išvadavo nuo prūsų brolius ir kitus iš savo šeimynos, nuolat puldinėjamus, kurie gynėsi šios pilies mediniame kuore, ir juos sveikus išsivedė su savimi.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai traukė namo, sutiko pasiuntinį, kuris pasakė, kad Brandenburgo pilis esanti sunaikinta Štai šiuo būdu. Viena prūsė, vergų luomo ir Belialo duktė, pabėgo iš šios pilies ir pranešė Varmių vadui Glapui, kad broliai esą iš čia išvykę. Šis su daugybe karių atvyko ir užėmė pilį.