vieta

Vilnius

428 teiginiai447 įrašai96 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

1323 m. Gediminas gyveno Vilniuje, iš čia rašė laiškus ir derėjosi su Ryga bei Ordinu, o Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine. Vytauto laikais Vilnius išaugo į didelį rytų Europos miestą. Švitrigaila savo kovose buvo pasiekęs ir Vilnių.

Vilniaus miesto istorinis planas ir panoramaŽiūrėti galerijoje

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-012aukstas

1544 m. Žygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir perėmė valdžią Lietuvoje.

Įrodymai (2)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno\nVilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko\nvisa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.\nPo tėvo mirties 1548 m.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Mat, didžiajam kunigaikščiui gy- venant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus. Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus.
t-037aukstas

Jogaila 1387 m. pradžioje atvyko į Vilnių, pakeliui paėmęs Lietuvos kunigaikščių paklusnumo raštus.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo\nraštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pra­\ndžioje atvyko Vilniun. Kaip prieš metus Krokuvoje buvo įvykdy­\ntas Lietuvos kunigaikščių krikštas, taip Gedimino sostinėje pir­\nmiausia turėjo būti krikštijami bajorai.
t-059aukstas

1655 m. rusams užėmus Vilnių, gaisras mieste siautė net 17 dienų.

Įrodymai (2)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl suprantama, kad po visų karų krašto ūkis\nbuvo labai sunaikintas ir negreit tegalėjo atsigauti. Miestai\nbuvo apiplėšti ir sudeginti (1655 m. rusams užėmus Vilnių, gais-\nras jame siautė net 17 dienų).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Miestai\nbuvo apiplėšti ir sudeginti (1655 m. rusams užėmus Vilnių, gais-\nras jame siautė net 17 dienų). Dvarai taip pat buvo sunaikinti\nir sudeginti, o jų valstiečiai išbėgioję.
t-063aukstas

1920 m. liepos 15 d. į Vilnių Lietuvos kariuomenė įžengė po Raudonosios armijos kavalerijos korpusų.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kai lenkų daliniai, spaudžiami \nbolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžio-\nsios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko. \nAtsirado unikali galimybė atgauti sostinę Antantės padedamiems ir dar \npritariant Lenkijai. Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus \nlietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o \nLietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi \nMaskvoje...
t-094aukstas

Nuo XIX a. Vilniaus įkūrimo legenda siejo miesto pradžią su Pilies kalno medžiokle ir Gedimino Geležinio vilko sapnu.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir­ dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Valdovo sapne gir­\ndėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas\nvilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris\npasieksiąs didelio garso. Geležinio vilko legenda, be abejo, primena\nRomos vilkę, kai jau lietuviai buvo įsisąmoninę apie savo kilmę\niš romėnų. Nuo XIX amž. Vilniaus įkūrimo legenda taip įaugo\nį savo praeitį pamilusios tautos sąmonę, jog Vilniaus pradžia be\n«Taurakalnio » (Pilies kalno) medžioklės ir Gedimino « Geležinio\nvilko » sapno yra nebeįsivaizduojama.
t-011aukstas

Georgijaus Čičerino nota prie pakto patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje ir Maskvos poziciją dėl Lietuvos teritorinio suverenumo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sutartyje SSRS patvirtino, kad išlieka visos 1920 m. sutarties są- lygos. Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos intere- sus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri- pažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.
Visi teiginiai ir įrodymai (428 teiginiai, 447 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Turėjo valdovą:
Turėjo palaidotą asmenį:
Buvo pastatyta:
Prekiavo su:
Turėjo priklausinį:
Vilnius priklausė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)137137
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)7568
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)3227
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)3130
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)2824
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)2333
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)2120
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)1611
Lietuvių tautos istorija, t. 51212
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)99
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)714
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 199555
Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje55
Lituanistika-67929-Mirties-bausmes-vykdymas-valdovo-isdavikams — Mirties bausmės vykdymas valdovo išdavikams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1447-1529 m.44
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)45
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)45
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje33
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 433
Lietuvių tautos istorija, t. 322
Vilniaus menas22
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai11
Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)11
Gėrimų vartojimas kaip bendrystės reprezentacija XVII–XVIII a. bajoriškojoje kultūroje11
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo\" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje11
Lituanistika-4860-Romerio-dvaras11