Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Vilnius

LaikotarpisXXIV1000–1395

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

1323 m. Gediminas gyveno Vilniuje, iš čia rašė laiškus ir derėjosi su Ryga bei Ordinu, o Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine. Vytauto laikais Vilnius išaugo į didelį rytų Europos miestą. Švitrigaila savo kovose buvo pasiekęs ir Vilnių.

Pavadinimai šaltiniuose

  • Vilnius
  • Vilnia
  • Vilniaus pilis

Kas tai

Vilnius čia yra sostinė ir miestas, kuriame telkėsi Lietuvos valdovas, buvo duodami svarbūs dokumentai, kūrėsi valdžios institucijos ir augo miesto savivalda.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Vilnius pasirodo Gedimino sostinės, Vytauto laikų valstybės stiprėjimo ir miestų savivaldos plėtros kontekste. Miestas minimas ir kaip svarbi vėlesnių politinių, kultūrinių ir religinių procesų vieta.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1323 m. Gediminas gyveno Vilniuje, iš čia rašė laiškus ir derėjosi su Ryga bei Ordinu, o Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine.
t-002 Vytauto laikais Vilnius išaugo į didelį rytų Europos miestą.
t-003 Švitrigaila savo kovose buvo pasiekęs ir Vilnių.
t-004 1382-1392 m. vidaus kovų laikotarpiu, Vilniuje nesant stiprios valdžios, rytinės Gediminaičių sritys ėmė tolti nuo centro.
t-005 XIX a. pradžioje įkurta Vilniaus švietimo apygarda apėmė visas prie Rusijos prijungtas buvusios LLV žemes ir 9 mln. gyventojų.
t-006 1991 m. sausio 10–11 d. naktį Vilniaus gatvėmis važinėjo kariniai šarvuočiai.
t-007 1933 m. vasarą Šapoka Vilniuje rinko archyvinę medžiagą apie Ketverių metų seimo laikotarpį.
t-008 1976 m. rudenį Vilniuje įsikūrė Helsinkio grupė, panaši į gegužės 12 d. įkurtą Maskvos Helsinkio grupę.
t-009 Jonas Kristupas Glaubicas suformavo analogų neturinčią Vilniaus baroko mokyklą.
t-010 Per 20 metų kryžiuočiai surengė 70 žygių į Lietuvą ir pirmą kartą pasiekė Vilnių bei Trakus, o lietuviai atsakė 30 žygių į Ordino teritoriją.
t-011 Georgijaus Čičerino nota prie pakto patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje ir Maskvos poziciją dėl Lietuvos teritorinio suverenumo.
t-012 1544 m. Žygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir perėmė valdžią Lietuvoje.
t-013 Kijevo ir visos Rusios metropolitas buvo įkurdintas Vilniuje, kur jam pastatyta katedra ir rezidencija.
t-014 Ignas Onacevičius nuo 1818 m. Vilniaus universitete dėstė istoriją, o nuo 1821 m. statistiką ir diplomatiką.
t-015 Lietuvių konferencija 1917 m. rugsėjo 18–22 d. vyko Vilniaus miesto teatre; į ją atvyko 213 dalyvių, dar 9 buvo kooptuoti.
t-016 Jogailos šalininkai Vilniuje, pasinaudoję Vytauto išvykimu, Jogailos vardu užėmė pilį.
t-017 Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palaidoti Vilniuje.
t-018 1393 m. Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių spręsti Vytauto ir Skirgailos ginčo.
t-019 XIV a. Vilniuje turėjo būti susiformavusi rusėnų pusė, stačiatikių gyvenama miesto dalis.
t-020 Po 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje Borisas Jelcinas kreipėsi į Baltijos šalyse tarnaujančius karius, ragindamas nešturmuoti civilinių pastatų.
t-021 1801 m. Vilniuje pradėjusi veikti generalgubernatoriaus institucija valdė Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas.
t-022 1564 m. pradžioje į LDK įsiveržusios dvi Maskvos kariuomenės planavo pulti Minsko, Naugarduko ir Vilniaus kryptimi.
t-023 Rengiantis 1579 m. žygiui Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla.
t-024 V. Daugirdaitė-Sruogienė iki 1944 m. buvo istorijos mokytoja Kaune ir Vilniuje.
t-025 Jėzuitai Lietuvoje sukūrė kolegijų tinklą, kurio viršūnėje buvo 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas.
t-026 Vytautas su savo šalininkais nutarė slapčia užimti Vilnių, bet jų sumanymas buvo išduotas.
t-027 Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas Europos centro statmenį nustatė 25 km į šiaurę nuo Vilniaus.
t-028 Po Lietuvos krikšto LDK buvo suformuota Vilniaus katalikų vyskupija.
t-029 Mikalojus Radvila Juodasis Lukiškėse pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją vilniečius.
t-030 Lietuviams puolant balandžio 23 d., Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė 2500 pėstininkų, 300 raitelių ir 19 artilerijos pabūklų.
t-031 Po 1604 m. kanonizacijos šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos ir Vilniaus globėju, o Kaziuko mugė liko LDK laikų tradicija.
t-032 A. Šapoka, pradėjęs dėstyti Vilniaus universitete, paskaitose specialiau domėjosi Vilniaus istorija.
t-033 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus kolegiją universitetu.
t-034 Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir iki pat Vilniaus degino kaimus, plėšė turtą bei ėmė žmones į nelaisvę.
t-035 Vytauto laikais Vilniaus žemėse buvo gausu didžiojo kunigaikščio dvarų ir ūkio centrų.
t-036 Jogaila 1387 m. pradžioje atvyko į Vilnių, pakeliui paėmęs Lietuvos kunigaikščių paklusnumo raštus.
t-037 1579 m. popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus kolegiją universitetu.
t-038 Vokiečių pirkliai lankė Vilnių, Krėvę, Trakus, Gardiną ir kitus Lietuvos miestus.
t-039 XVIII a. Vilnius tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros klestėjimo simboliu ir buvo pavadintas Lietuvos Jeruzale.
t-040 Į Lietuvą siunčiama pagalbinė kariuomenė iki Vilniaus turėjo vykti su savo maistu, o toliau ją turėjo aprūpinti Jogaila.
t-041 1655 m. liepą rusai ir jų sąjungininkai kazokai, sumušę lietuvius prie Ašmenos, priartėjo prie Vilniaus.
t-042 Lapkričio 23 d. Vilniuje JAV prezidentas Džordžas Bušas pareiškė, kad NATO sąjunga pasiryžusi ginti savo nares.
t-043 Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir žygiuodamas iki Vilniaus degino kaimus bei plėšė žmonių turtą.
t-044 Didysis Vilniaus Seimas vyko Vilniuje, Miesto salėje, gruodžio 4–5 dienomis.
t-045 1919 m. balandžio 19-21 d. po sunkių kovų lenkai užėmė Vilnių ir išstūmė bolševikus iš miesto.
t-046 Dėstydamas Vilniaus universitete Šapoka paskaitose labiau susidomėjo sostinės istorija.
t-047 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir gavo valdžią Lietuvoje.
t-048 7-ojo dešimtmečio), vertimas dabar saugomas Vilniuje78.
t-049 Vytautui nepavyko įveikti Vilniaus, kuriame jis neturėjo palaikytojų.
t-050 Vilnius tuo metu tapo vienu gražiausių Rytų Europos miestų ir turėjo daug ponų rūmų.
t-051 1928 m. Lietuvos konstitucijoje Lietuvos sostine buvo įrašytas Vilnius.
t-052 Vilniaus Bernardinų bažnyčios centrinė nava citatoje minima kaip Lietuvos gotikai būdingų aukštų erdvių pavyzdys.
t-053 1428 m. Vilniuje Jogaila iškėlė Vytauto karūnacijos klausimą.
t-054 Vilniaus įkūrimo legenda pasakoja, kad Gedimino sapno geležinis vilkas pranašavo būsimo miesto garsą.
t-055 Po Varšuvos seimo atvykęs į Vilnių valdovas sušaukė lietuvių seimą ir tarėsi, kaip toliau veikti kare.
t-056 1578 m. Vilniaus jėzuitai paprašė leisti įkurti Vilniuje akademiją, o Steponas Batoras tam pritarė.
t-057 Vilniuje pastatyta ir „atstatyta“ (tose vietose, kur jos buvo iki XVII a.) apie dešimt cerkvių.
t-058 1655 m. rusams užėmus Vilnių, gaisras mieste siautė net 17 dienų.
t-059 Žemesnio rango jaunesnieji karininkai atsargos leitenanto Kazio Veverskio iniciatyva telkėsi slaptoje karinėje organizacijoje Lietuvos laisvės armija (LLA), įkurtoje 1941 m. Vilniuje.
t-060 Ivinskis Vilniaus kaip valstybės sostinės įkūrimą apibūdino kaip gražia legenda apipintą pasakojimą.
t-061 1505 m. totoriai niokojo Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.
t-062 Vilniaus universitetas tapo didžiulės Vilniaus švietimo apygardos centru.
t-063 1915 m. vokiečiai Vilniuje išplatino atsišaukimą, kuriame miestas pavadintas „gražiausiu Lenkijos karalystės perlu“.
t-064 A. Šapoka, 1933 m. vasarą Vilniuje prisirinkęs archyvinės medžiagos, paskelbė keturias studijas apie Ketverių metų seimą.
t-065 Po rimtesnių kautynių birželio 11 d. prie Myro Vilnius birželio 14 d. buvo atiduotas be kovos.
t-066 Nepavykus atkurti universiteto Vilniuje, buvo įkurtos Lietuvių mokslo draugija ir Vilniaus mokslo bičiulių draugija.
t-067 Vilniuje ponai prisistatė daugybę rūmų, o miestas tapo vienu gražiausių Rytų Europos miestų.
t-068 Miestuose, ypač Vilniuje, kur mišrai gyveno katalikai su protestantais, kildavo visokių nesusipratimų ir muštynių.
t-069 Vytautas tarpukario Lietuvoje įkūnijo tautinį ir politinį idealą, nes laikytas Lietuvos vaduotoju iš priklausomybės nuo lenkų ir palaidotas Vilniuje.
t-070 Vilniuje buvo įsteigta vidurinė mokykla, tačiau aukštesniosios mokyklos tuo metu nebuvo.
t-071 Vilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą jų skaičius siekė 200 tūkst.
t-072 Vytautui išvykus iš Vilniaus, Jogailos šalininkai jo vardu užėmė pilį.
t-073 Po Algirdo didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje perėmė jo vyriausias sūnus Jogaila.
t-074 Z. Ivinskis po pirmojo bolševikmečio pertraukos Ekonominių mokslų fakultete Vilniuje skaitė Lietuvos ūkio istoriją.
t-075 Liepos 19-20 d. Vilnių ir jo apylinkes gynė apie 4 tūkst. kovotojų su 13 artilerijos pabūklų.
t-076 1323 m. spalio 2 d. Lietuva Vilniuje sudarė taikos sutartį su Livonijos vyskupais, danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga.
t-077 1794 m. balandį sukilėliai išvadavo Vilnių iš rusų ir Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą.
t-078 Po Algirdo mirties didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje perėmė jo vyriausias sūnus Jogaila.
t-079 Pranciškonų kankinių istorija Gedimino laikais davė pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų.
t-080 Pranciškonų kankinių istorija davė pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų.
t-081 Paties Jogailos įsakymu Vilniaus pilies papėdėje esančioje alkvietėje ir kitur aplink buvo sunaikinti aukų židiniai.
t-082 1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos.
t-083 1919 m. balandžio pradžioje Lietuvos karinė vadovybė, sužinojusi apie telkiamas lenkų pajėgas, nutarė pulti Vilnių ir pirmiau nei lenkai jį užimti.
t-084 Gedimino laiškai siejami su pirmuoju Vilniaus paminėjimu rašto šaltiniuose ir Lietuvos europėjimo programa.
t-085 1538 m. Abraomas Kulvietis Vilniuje atidarė protestantiškąją mokyklą, bet netrukus buvo priverstas ją uždaryti ir pasišalinti.
t-086 1324 m. Gediminas savo naujoje sostinėje Vilniuje derėjosi su totoriais.
t-087 1915 m. rugsėjo 15 d. vokiečiai įžengė į Vilnių, o senoji Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorija atsidūrė Vokietijos ir Austrijos kariuomenių kontrolėje.
t-088 1655 m. rusams užėmus Vilnių, mieste kilęs gaisras siautė 17 dienų.
t-089 Lenkai nusprendė pasinaudoti spraga bolševikų pozicijose ir surengti stambią puolamąją operaciją Vilniui užimti.
t-090 1392 m. Vytautas, nors dokumentuose tai neminima, turėjo gauti ir Vilnių.
t-091 Nuo XIX a. Vilniaus įkūrimo legenda siejo miesto pradžią su Pilies kalno medžiokle ir Gedimino Geležinio vilko sapnu.
t-092 Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną.
t-093 XVI–XVIII a. Vilnius tapo Europos sostine ant dviejų pasaulių ribos, kurioje sugyveno dešimt konfesijų.
t-094 Į Vilnių buvo pasiųsta daug Maskvos bajorų ir pravoslavų dvasininkų, turėjusių šnipinėti ir teikti žinias Maskvai.
t-095 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, kurį uždarymo iniciatoriai vadino „Lietuvos laisvamanybės lizdu“.
t-096 Kęstutis, susitaręs su Algirdu, 1344-1345 m. žiemą užėmė Vilnių ir suėmė Jaunutį.
t-097 1387 m. pradžioje Jogaila atvyko į Vilnių, pakeliui paėmęs Lietuvos kunigaikščių paklusnumo raštus.
t-098 Po Varšuvos seimo Vilniuje buvo sušauktas vien Lietuvos seimas, kuriame susitarta dėl tolesnių karo veiksmų.
t-099 1503 m. Gardine Aleksandro privilegija nurodė Vilniuje statyti miesto gynybinę mūro sieną.
t-100 Lenkijos valia vykusiuose rinkimuose Liucijano Želigovskio užimtoje Vidurinėje Lietuvoje su Vilniumi balsuota už prijungimą prie Lenkijos.
t-101 XVI a. antrojoje pusėje Jonas Chodkevičius Petro Dusburgiečio kroniką perdavė Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui.
t-102 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasirodę jėzuitai gavo lėšų kolegijai ir planavo ją pertvarkyti į universitetą.
t-103 1323 m. Gediminas perkėlė Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių.
t-104 Sovietmečiu rusakalbiai lengviau kėlėsi į Vilnių, kur vyravo jiems sava rusakalbė aplinka, nei į mažai žinomus LSSR pramonės miestus.
t-105 Sapiegų etmonas, pamatęs supamą kariuomenę ir respublikonų užimtą gurguolę, nusprendė trauktis į Vilnių.
t-106 Po Lietuvos krikšto LDK buvo suformuota Vilniaus vyskupija, viena iš keturių katalikų vyskupijų.
t-107 1916 m. Vilnius buvo lietuvių ir lenkų disputo epicentras, nes nesutarta dėl Vilniaus ir visos Rytų Lietuvos priklausomybės.
t-108 Septynios paimtos livoniečių vėliavos buvo nugabentos į Vilniaus Šv. Stanislovo katedrą kaip pergalės simbolis.
t-109 Vilniaus ir Klaipėdos problemos buvo laikomos svarbiausiomis Lietuvos užsienio politikos problemomis.
t-110 XVI–XVIII a. Vilnius buvo Europos sostinė, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pasaulyje jis vadintas Vilniaus Gaono miestu ir Šiaurės Jeruzale.
t-111 Jėzuitų švietimo sistemos viršūne tapo 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas.
t-112 1382 m. birželio 12 d. į Vilnių atvykusiam Jogailai Hanulis įteikė pilies raktus.
t-113 Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas apskaičiavo, kad geografinis Europos centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Vilniaus.
t-114 1941 m. liepą Heinrichas Himmleris perdavė Vilniuje veikusiai einzatsgrupei B nurodymą žudyti ne tik žydų vyrus, bet ir moteris bei vaikus.
t-115 1382 m. birželio 12 d. Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir išmušė Kęstučio sargybas.
t-116 Napoleonas leido Vilniuje įkurti jo pareigūnų prižiūrimą Laikinąją LDK vyriausybę.
t-117 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija.
t-118 Vytautui nepavyko įveikti Vilniaus, nes mieste jis neturėjo palaikytojų.
t-119 Lietuviai Vilniuje įkūrė Lietuvių dailės draugiją, o vėliau dalis vietinių dailininkų įsteigė Vilniaus dailės draugiją.
t-120 1382 m. birželio 12 d. Vilniaus miesčionys užėmė pilį ir išmušė Kęstučio sargybas.
t-121 Per pusę šimtmečio Vilniaus demografinė padėtis pasikeitė lietuvių naudai, o lenkų Vilniuje liko 20 procentų.
t-122 Lietuva katalikybę priėmė 1000 metų vėliau nei Vakarų Europos šalys, o reformacija vėlavo tik 22 metais: 1539 m. Vilniuje ją pradėjo liuteronas Abraomas Kulvietis.
t-123 Pranciškus Skorina 1522 m. įkūrė spaustuvę Vilniuje.
t-124 Sapiegas persekiojęs respublikonų kariuomenės dalinys įžengė į Vilnių, kai Sapiegos jau buvo išvykę iš miesto.
t-125 1989 m. gruodį Vilniuje įvykęs LKP XX suvažiavimas turėjo didelę įtaką Komunistų partijos veiklai.
t-126 Lietuvos metraštis nurodo, kad rugsėjo 1 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
t-127 1432 m. rugsėjo 1 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.
t-128 1794 m. balandžio 23 d. Vilniaus puolime dalyvavo apie 580 Lietuvos karių ir 20 artilerijos pabūklų.
t-129 Rengiant 1579 m. karo žygį Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla.
t-130 Sapiegų etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių ir svarbiausias rūmų vertybes suvežė į dominikonų vienuolyną.
t-131 Jogailos šalininkai užėmė Vytauto saugotą Vilniaus pilį, išžudę Kęstučio sargybas.
t-132 Vėliausiai 1322 m. Gediminas jau buvo perkėlęs savo sostinę į Vilnių.
t-133 Vilniaus sostinės įkūrimo legenda siejama su Gedimino medžiokle ir Lizdeikos išaiškintu sapnu.
t-134 Su kunigaikštiene Elena į Vilnių buvo pasiųsta Maskvos bajorų ir pravoslavų dvasininkų šnipinėti Maskvai.
t-135 Algirdas valdė Lietuvą iš Vilniaus, o Kęstutis valdė iš Trakų.
t-136 Po 1604 m. kanonizacijos šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos ir Vilniaus globėju.
t-137 Lietuvą vienu metu valdė du didieji kunigaikščiai: Algirdas Vilniuje, o Kęstutis Trakuose.
t-138 Sapiegų etmonas, iždininkas ir maršalas po nakvynės Vilniuje iš tikrųjų pasitraukė į Kuršą, Bauskę ir Mintaują.
t-139 Vilnius tuomet turėjo apie 25 tūkst. gyventojų ir buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos miestas.
t-140 1920 m. spalio 9 d. Liucijanas Želigovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos sudarymą.
t-141 Nuo XIV amžiaus pirmos pusės Vilnius ir Kremlius pateikiami kaip Lietuvos ir Maskvos dinastinio antagonizmo ašys.
t-142 Netekusi Vilniaus, Lietuva atsisuko į Mažąją Lietuvą.
t-143 Slaptas sutarties papildymas leido raudoniesiems 1920 m. liepos 14 d. okupuoti Vilnių ir per miestą permesti kariuomenę į lenkų frontą.
t-144 Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras.
t-145 1392 m. Vytautas turėjo gauti ir Vilnių, nors dokumentuose tai nepaminėta.
t-146 Vilniuje minia nužudė keturiolika krikščionių vienuolių: septynis aikštėje, o septynis prie Plikojo kalno.
t-147 Baigęs studijas Nesvyžiaus kolegijoje Albertas Vijūkas-Kojelavičius grįžo į Vilniaus teologijos fakultetą.
t-148 Kojelavičius Vilnių vadino garsiausiu iš visų sarmatų miestų ir valdovų, teismų, mokslo, prekybos bei bažnytinio gyvenimo centru.
t-149 Maskvos pasiuntinys grasino, kad per Velykas Maskvos valdovas kaip nugalėtojas įžengs į Vilnių.
t-150 Jogaila, gavęs paramos iš Livonijos ir Prūsijos, su kariuomene traukė iš Vilniaus.
t-151 Jogaila siūlė Kęstučiui ir Vytautui vykti į Vilnių, ten pailsėti, papuotauti ir kitą dieną baigti derybas.
t-152 Jogaila įsakė suimti Kęstutį ir Vytautą: Kęstutį nuvežti į Krėvą, o Vytautą įkalinti Vilniuje.
t-153 Vytautas, išsiuntęs žygūną Olesnickiui pranešti apie atvykimą, patraukė tiesiai į Vilnių.
t-154 Po Podolės prijungimo prie Lietuvos kunigaikštis Teodoras su šeima buvo išgabentas į Vilnių.
t-155 Prie Lietuvos sienų iškilmingai sutiktas karalius buvo palydėtas į Vilnių.
t-156 Kazimieras patraukė į Vilnių ir netrukus atvyko į miestą, sveikinamas didžiulės minios žmonių.
t-157 Kazimieras, norėdamas sutvarkyti valstybės reikalus, sušaukė Vilniuje gausų seimą.
t-158 Seversko didikai Vilniuje vykusius santykius su Lietuvos didikais suprato kaip savęs niekinimą.
t-159 Kojelavičiaus pasakojime dažni skitų žygiai į Lietuvos gilumą paskatino luomus geriau sutvirtinti Vilnių.
t-160 Maskvos pasiuntinybė pareikalavo, kad po Lietuvą išmėtyti maskvėnų belaisviai būtų suvaryti į Vilnių ir geriau laikomi.
t-161 Sugrįžęs iš Maskvos Jesmanas Vilniuje rado karalių ir karalienę.
t-162 Rugsėjo pabaigoje luomai susirinko Vilniuje į seimą, kuriame karalius ragino nutraukti Radvilos ir Kiškos kivirčą.
t-163 Karalius sušaukė Vilniuje bajorų seimą, norėdamas palankiai nuteikti lietuvius Livonijos klausimu.
t-164 Po Algirdo mirties Kęstutis pripažino Jogailą valdovu Vilniuje ir važinėjo pas jį tartis dėl reikalų.
t-165 Lietuvos metraščio pasakojime Kęstutis užėmė Vilnių ir paėmė į nelaisvę Jogailą, jo brolius bei motiną.
t-166 1492 m. liepos 18 d. Vilniuje visų LDK žemių seimas patvirtino Aleksandrą Lietuvos valdovu.
t-167 Vilniaus universitete tuo metu dėstė Joachimas Lelevelis, Ignotas Danilavičius ir Ignotas Onacevičius.
t-168 Vilniuje spaudai buvo rengiamas XVI a. kronikininko Motiejaus Strijkovskio veikalas.
t-169 Pasakojama, kad į Vilniaus bažnyčią suvežtą Saurų dvaro biblioteką ir rankraščius sargas už rublį leisdavo išgabenti.
t-170 Narbutas rašė, kad Vilniuje ir kitose vietose būta aukurų, kuriuose degė vaidilučių saugoma Amžinoji ugnis.
t-171 Narbutas piktukų pavadinimą siejo su žodžiu „piktas“ ir minėjo netoli Vilniaus esantį Piktukonių kaimą.
t-172 Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, rašė, kad Vilniuje prie Perkūno šventyklos šliužai buvo laikomi atskiroje koplyčioje.
t-173 Narbutas rašė, kad XVII a. pradžioje jėzuitai greta Vilniaus esančio kaimo mokykloje ant mokinio kaklo pastebėjo maišelį.
t-174 Narbutas padavimų kontekste rašė, kad XIII a. didžioji šventykla vėliau buvusi Kernavėje, o galiausiai Vilniuje.
t-175 Narbutas rašė, kad XVIII a. pabaigoje Vilniuje, kasant katedros pamatų duobes, žemėje rastas rūsys su panašiais dalykais.
t-176 Narbutas rašė, kad Strijkovskis mini Vilniaus Perkūno šventykloje buvusį didžiulį juodą akmenį, iš kurio buvo įskeliama ugnis.
t-177 Narbutas rašė, kad žiniose apie Vilniaus Perkūno šventyklą minimas Nemuno žemupyje buvęs pranašas, klaustas apie jos likimą.
t-178 Narbutas rašė, kad Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina uždraudė paprotį, siejamą su piktnaudžiavimu stipriaisiais gėrimais.
t-179 Narbutas Gedimino kapą lokalizavo prie Vilniaus, dešiniajame Vilnios krante, į kairę nuo kelio iš Užupio į Antakalnį.
t-180 Narbutas spėjo, kad Vilniuje kunigaikščių pelenai turėtų būti pakasti Pilies kalno rytinėje pusėje.
t-181 Narbutas senajame Vilniaus miesto herbe matė milžiną Alcį, žengiantį per vandenį su moterimi ant pečių.
t-182 Karalius Žygimantas po Piotrkovo seimo su kariuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Radaškovičius.
t-183 Su Vilniaus universitetu buvo susiję dauguma leidinio „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ literatų autorių.
t-184 Narbutas rašė, kad XVII amžiaus pradžioje jėzuitai prie Vilniaus esančio kaimo mokykloje pastebėjo mokinį su žalčio kultu siejamu maišeliu.
t-185 Algirdo privilegijos nuoraše minimas Ostapui Kropotkovui suteiktas herbas buvo datuotas Vilniuje 1354 metų rugpjūčio 7 dieną.
t-186 Todėl Vilniaus vyskupas Protasevičius, norėdamas paruošti kunigų iš savo žmonių tarpo ir rūpindamasis kovoti su protestantais, atsikvietė į Vilnių jėzuitų; jie čia įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje, vadinamą kolegija (žiūr.
t-187 Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų.
t-188 Čia jie pirmiausia Vilniuje įkūrė savo kolegiją, o vėliau ir akademiją.
t-189 Galop lenkai sutiko, kad Aleksandras būtų palaidotas Vilniuje, šv.
t-190 Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis su svečiu Vilniaus senamiestyje prie Aušros vartų.
t-191 Vilniuje lietuviškus pamokslus kunigai iš ambonų sakydavo iki XVII amžiaus pirmojo ketvirčio2.
t-192 Kojelavičiaus pasakojime Jogaila siūlė po užsitęsusių derybų vykti į Vilnių ir kitą dieną galutinai baigti tartis.
t-193 Kojelavičiaus pasakojime Vytautas klaidingai įsivaizdavo, kad Skirgaila yra Vilniuje ir kad Vilnius paliktas be įtvirtinimų.
t-194 Kai žinia apie pergalę pasiekė Vilnių, karalius Aleksandras jau buvo beveik be žado.
t-195 Kai valdovas Vilniuje rūpinosi Žygimanto Augusto paskelbimu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, atvyko Maskvos kunigaikščio legatas.
t-196 Lietuvos metraščio pasakojime Kęstutis po Algirdo mirties 1377 m. pripažino Jogailą didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje.
t-197 Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių, aštuoni su šia įstaiga nesusiję moksli ninkai ir devyniolika literatų, kurių dauguma buvo to univer siteto absolventai.
t-198 Šie kunigai vienoje greta Vilniaus esančio kai mo mokykloje, mokydami vaikus katekizmo, ant vieno mokinio kaklo pastebėjo kabantį maišelį.
t-199 Vladislovas Jogaila skyrė Vilniaus katedrai ir vyskupams miesto plotą nuo pilies iki Šv. Mikalojaus kapinių.
t-200 Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
t-201 Atvykusiems lenkams anuometinis Vilnius pasirodė niūrokas, bet išsiskyrė gražiu kraštovaizdžiu.
t-202 1544 m. Žygimantui perdavus Lietuvos valdžią sūnui, Vilnius vėl tapo pagrindiniu valdžios židiniu.
t-203 Michałas Balińskis gyveno Vilniuje, bendradarbiavo miesto periodinėje spaudoje ir rinko dokumentus apie Vilniaus istoriją.
t-204 Balińskis Vilniaus vardą siejo su Vilnios upe ir manė, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios.
t-205 Gedimino rūpesčiu Vilnius iškilo iš mažareikšmės gyvenvietės į galingos valstybės sostinę.
t-206 1539 m. Abraomas Kulvietis Vilniuje pirmasis skleidė Martyno Liuterio religines idėjas ir savo mokykloje išlavino šešiasdešimt mokinių.
t-207 Vytautas su visomis pajėgomis apgulė Vilnių, šturmavo Kreivąją pilį, šaudė iš patrankų ir ją paėmė.
t-208 Vilnius liko šalies sostine ir nuolatine aukščiausiojo Lietuvos valdovo buveine.
t-209 Stepono Batoro laikais Vilniuje gerokai išaugo spaustuvių skaičius.
t-210 Mūšio metu į medinius Vilniaus namus mestas deglas sukėlė didelį gaisrą, sunaikinusį didelę miesto dalį.
t-211 Balińskis Vilnių apibūdino kaip gausiai gyvenamą, didelį ir turtingą miestą, dar neatsikračiusį barbariškumo apnašų.
t-212 Karalius Vilniuje užkirto kelią piktnaudžiavimams ir maištams dėl pataisyto kalendoriaus įvedimo.
t-213 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartis laikoma pirmu autentišku paliudijimu, kad Vilnius buvo miestas ir Gedimino sostinė.
t-214 Vilnius dėl stiprių tvirtovių įgulų išvengė puolimo, bet didysis magistras nuniokojo apylinkes iki Medininkų ir Ašmenos.
t-215 Gedimino rūpesčiu iškilusiame Vilniuje buvo prigiję feodalinio valdymo principai.
t-216 Lietuvos metraščio pasakojime Gediminas prieš žūtį perdavė aukščiausią valdžią Vilniuje Jaunučiui.
t-217 Vytautas bandė užimti Vilnių, į dengtas roges su atsargomis paslėpęs ginkluotų žmonių būrį.
t-218 Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai atplėšė Podolę nuo Lietuvos ir perdavė ją Lenkijai.
t-219 Michałas Balińskis buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas bei miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis.
t-220 Vietovė, kurioje yra Vilnius, Islandijos keliautojų pasakojimuose minima jau XII a., o XIII a. viduryje joje būta medinių namų gyvenvietės.
t-221 1325 m. Vilniuje buvo pasirašyta Gedimino sutartis su Lokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.
t-222 Gediminas įkūrė Vilnių ir jame sutelkė pagrindinę lietuvių feodalų valdžią.
t-223 Pagal šaltinyje pateiktą sąrašą Vilnius 1387 m. iš Vladislovo Jogailos gavo Magdeburgo teisę.
t-224 Vėlesniais Vytauto valdymo metais Vilnius atsigavo po Skirgailos valdymo žaizdų ir praturtėjo.
t-225 Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius 1569 m. pirmasis pakvietė jėzuitų ordiną į Vilnių.
t-226 Balińskis Žygimanto Augusto laikus Vilniui vadino aukso amžiumi, o jo mirtį siejo su visuotiniu sielvartu.
t-227 Aleksandras dovanojo Vilniaus miestiečiui Maksimui Vasiljevičiui šienaujamą pievą prie kelio į Užupį.
t-228 Vis dėlto gal po ta genealogi nės painiavos migla slypi krislelis tiesos, galbūt Vilnius, kaip anksčiau minėjome, dar Mindaugo laikais buvo nedidelė Lie tuvos kunigaikščių valda, gal jame ir kažkoks Maukoldas bus valdęs, bet šito nei tvirtai teigti, nei.
t-229 Ulrikui Hozijui buvo pavesta savo lėšomis pastatyti tvirtą tiltą per Viliją prie Vilniaus miesto.
t-230 Dėl netvarkos Vilniaus administracijoje Žygimantas Senasis įvedė naują ir griežtą miesto tvarką.
t-231 Aktuota ir duota Vilniuje visuotiniame sei me artimiausią antradienį po Visų šventųjų dienos tūkstan tis penki šimtai penkiasdešimt pirmaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo dvidešimt antraisiais.
t-232 Mykolas Balinskis buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas bei Vilniaus kultūrinio gyvenimo dalyvis.
t-233 Strijkovskis ir Kojelavičius Vilniaus įkūrimą priskyrė Gediminui.
t-234 1581 m. Vilniuje įvesdintas Lietuvos Tribunolas miestui suteikė daugiau orumo ir naudos.
t-235 Aleksandras garantavo Vilniaus miestiečių laivams laisvą laivybą Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal.
t-236 Karalius Merkinėje rašytu iškilmingu aktu suteikė Vilniui Magdeburgo teises.
t-237 1586 m. buvo prašoma Vilniuje suteikti nakvynę čiaušui, jo 22 tarnams ir vertėjui Asianui Abrahimovičiui.
t-238 Vilniuje Bernardinų gatvėje mūrinis namas buvo padovanotas kaip bursa neturtingiems studijas tęsiantiems studentams.
t-239 Die 19 9 bris [lapkričio 17 dieną] Vilniuje sumokėjau 185 raud. auks.
t-240 Kazimieras, priėmęs volyniečių ištikimybės priesaiką, su Lietuvos kunigaikščiais ir Tarybos ponais išvyko į Vilnių, kurį metraštis vadina Vytauto sostine.
t-241 Per epidemiją Vilniuje mirė daugiau kaip dvidešimt tūkstančių žmonių.
t-242 Apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė užėmė pranciškonų vienuolyną ir nužudė keturiolika vienuolių.
t-243 1492 m. karalius Aleksandras patvirtino ankstesnes Vilniaus dovanas ir suteikė naujų privilegijų prekybai bei miestiečių buičiai gerinti.
t-244 Duota Vilniuje, penktadienį, rytojaus dieną po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt antraisiais Viešpaties metais ir mūsų kara lystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo tris dešimt šeštaisiais.
t-245 Švitrigailos bandymas per rusų vienuolius padegti Vilniaus pilies bokštus nepavyko, todėl jis su didžiuoju magistru nutraukė apgultį.
t-246 Pirmasis autentiškas Vilniaus kaip miesto ir Gedimino sostinės paliudijimas siejamas su 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartimi.
t-247 1323 m. gegužės 26 d. Vilniuje rašytuose laiškuose Gediminas vadino Vilnių savo karališkuoju miestu.
t-248 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai.
t-249 Stepono Batoro laikais Vilnius tapo pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta, kurioje dažnai būdavo ir pats karalius.
t-250 Prie Vilniaus pilies prieglobsčio ieškojo žmonės, tikėjęsi apsisaugoti nuo kryžiuočių.
t-251 Rusios kronikininkai liudija, kad XII a. Vilnius jau egzistavo, o jo gyventojai pasidavė Haličo karaliaus valdžiai.
t-252 Švitrigailos valdymo laikais Vilniaus miestietis Bomannas prekiavo su Gdansku.
t-253 1559 m. dokumentas buvo duotas Vilniuje artimiausią ketvirtadienį po Šv. Baltramiejaus šventės.
t-254 1427 m. po Vytauto žygių į Vilnių atvyko Pskovo pasiuntiniai Joachimas Pavlovičius ir Ivanas Sidorovičius.
t-255 Vilniaus pilininkas ir miestiečiai, palaikę Jogailą, naktį sumušė Kęstučio įgulą ir atidavė Žemutinę bei Aukštutinę pilis Jogailai.
t-256 Balińskis atmetė prielaidą, kad Dusburgo minima Castrum Gedemini galėjo būti Vilnius.
t-257 Vilniuje pakrikštyti pagonys gyventojai, užgesinta amžinoji ugnis ir pradėta statyti Šv. Stanislovo katedra.
t-258 Vilniuje iškilo Kardinalija, buvo užbaigta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia, pradėta Šv. Kazimiero bažnyčia.
t-259 Narbutas Gedimino sapno pasakojime rašė, kad Gediminas nakvojo Šventaragiu vadintame miške prie Vilnios ir Neries santakos.
t-260 Karalaitės buvo įpareigotos funduoti ir aprūpinti Šv. Onos bažnyčios kleboniją didžiojoje Vilniaus pilyje.
t-261 Pagaliau Antakalnio vardas pirm tikriausiai buvo duotas tik tai vietovei, kurioje stovėjo pagonių šven tykla, o ne dabartiniam priemiesčiui, VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Aplink pilį spietėsi miestas: medinės trobos, kurių didžiu ma aprūkusios nuo dūmų.
t-262 1535 m. Žygimantas Senasis Vilniuje apžiūrėjo versmę, kad nustatytų, ar ji trykšta karaliaus žemėje.
t-263 1432 m. rugsėjo 23 d. Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muitų gabenti prekes Lietuvos žemėje.
t-264 Sukilimui apėmus Lietuvą, Rusijos valdžia kontroliavo tik Vilnių, iš kurio į sukilėlių gretas pasitraukė keli šimtai studentų.
t-265 Balińskis teigė, kad Vitas negalėjo būti Vilniaus vyskupas, nes jo laikais apie Vilnių dar nebuvo girdėti.
t-266 Atlikta ir duota Vilniuje, antradie nį, po Trijų Karalių šventės, tūkstantis penki šimtai trečiai siais Viešpaties metais nuo jo gimimo, mūsų valdymo antrai siais.
t-267 Vilniaus burmistrai, tarybos nariai ir miestiečiai skundėsi, kad vaitas nesilaiko Magdeburgo teisės ir pažeidžia jų privilegijas.
t-268 Vilniaus prekyba su Juodosios jūros uostais prisidėjo prie miesto klestėjimo Vytauto laikais.
t-269 1864 m. sausio 1 d. Michałas Balińskis mirė Vilniuje ir buvo palaidotas Jašiūnų dvare.
t-270 Vilniaus pilininkas ir miestiečiai naktį sumušė Kęstučio įgulą ir Žemutinę bei Aukštutinę pilis atidavė Jogailai.
t-271 Žygimantas Augustas savo turtingą biblioteką, pradėtą tėvo ir jo paties kauptą, atidavė Vilniaus jėzuitų kolegijai.
t-272 1580 m. birželio 18 d. Vilniaus turguje už klastą ir tėvynės išdavystę buvo nukirsdintas Jurgis Astikas.
t-273 Pirmasis Stepono Batoro atvykimas į Vilnių 1579 metų pavasarį buvo įsimintinas miestui.
t-274 Į Vilnių iš Liublino seimo atvykęs karalius ėmėsi reikalų su totoriais.
t-275 1552 m. Vilniaus valdžia ir piliečiai sudarė teismo proceso tvarką pagal Magdeburgo teisę.
t-276 Gedimino laiške Vilnius minimas kaip valdovo miestas, kuriame pastatyta bažnyčia minoritams.
t-277 Aleksandras, pasirinkęs Vilnių nuolatine gyvenamąja vieta ir laikęs prabangų dvarą, atgaivino sostinę.
t-278 Sudimantas, perspėtas gyventojų, sutrukdė rogėse paslėptiems žmonėms užimti Vilnių Vytauto naudai.
t-279 Iki 1565 m. Žygimanto Augusto lėšomis pagamintų ginklų ir amunicijos dalis buvo palikta Vilniuje, o kita išsiųsta į pilis.
t-280 Laiško kopijoje pranešama, kad Vilniaus miestas, katedra ir karaliaus iždas visiškai sudegė.
t-281 1859 m. vadove po Vilnių Adomas Honorijus Kirkoras rašė, kad miestas jau turi savo istorikus.
t-282 Algirdas leido Romos vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo apeigas.
t-283 Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas bei pats miestas perėjo Algirdui.
t-284 Žinia apie pergalę Aleksandrą pasiekė Vilniuje, kai valdovas jau merdėjo.
t-285 Vilniaus tarėjams nurodyta su valdinių turinčiais ponais susitarti dėl duonos dydžio, svorio ir kitų miesto tvarkos dalykų.
t-286 1560 m. Vilniuje vykusiame LDK Ponų Tarybos seime karalius leido bajorams rinkti delegatus.
t-287 Ankstyvasis Vilnius, anot šaltinio, labiau priminė kelis sujungtus didelius kaimus negu mūro sienų ir bokštų saugomą miestą.
t-288 Narbuto minima knygelė eilėmis pasakojo 1748 ir 1749 m. Vilniuje įvykusių gaisrų istoriją.
t-289 Vietovė, kurioje dabar yra Vilnius, Islandijos keliautojų pasakojimuose minima jau XII a., o XIII a. viduryje ten būta medinių namų gyvenvietės.
t-290 Priešui nuniokojus Vilniaus apylinkes keturių mylių spinduliu, didysis magistras įsakė trauktis.
t-291 Gedimino valdymo metu Vilnius ėmė tapti gana svarbiu prekybos centru.
t-292 Vilnius dėl palankios gamtos aplinkos galėjo būti priskiriamas prie seniausių Lietuvos tvirtovių.
t-293 Pasak padavimo, Gediminas Tauro kalne pastatydino Aukštutinę pilį, o slėnyje - medinę pilį, pavadintą Vilniumi.
t-294 1586 m. Lietuvos Ponų Taryba leido Turkijos čiaušui Ibrahimui kurį laiką gyventi Vilniuje.
t-295 Gedimino laikais Vilnius iš mažos gyvenvietės išaugo į miestą ir buvo pasirinktas Lietuvos karalystės sostine.
t-296 1396 m. Vilniuje pilies kalno nuošliaužos užslinko ant vaivados Manvydo rūmų, bet Aukštutinės pilies mūrai nenukentėjo.
t-297 Prie Vilniaus pilies įkurta didžioji ginklų liejykla stipriai veikė miesto amatininkų gerovę ir tobulėjimą.
t-298 Į Vilnių atvykus Žygimantui, Glogovo kunigaikščiui iš Silezijos, šalis išvengė grėsusio pilietinio karo.
t-299 Didysis magistras su visa kariauna patraukė į Vilnių, kai lietuvių vadas pasitraukė iš kryžiuočių akiračio.
t-300 Stepono Batoro laikais Vilnius tapo katalikų ir protestantų žodžio bei rašto varžybų lauku.
t-301 XIX a. pradžioje Vilniuje veikė kelios masonų ložės.
t-302 Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė, nusiaubę kraštą ugnimi ir kalaviju.
t-303 Valerijonas Protasevičius Šuškovskis 1556 m. buvo perkeltas į Vilniaus katedrą ir mirė 1579 m. gruodžio 21 d.
t-304 Vilniaus vyskupas Mikalojus Šv. Stanislovo katedroje iškilmingai paskelbė Švitrigailą didžiuoju kunigaikščiu.
t-305 1377 m. birželio pabaigoje Ordino pajėgos puolė Vilnių, o padegtas miestas neteko dviejų trečdalių namų.
t-306 Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė Vilniaus prekybinius ryšius su Maskva, Naugardu, Pskovu ir Tvere.
t-307 1568 m. Gardino seimas suteikė privilegiją Vilniaus magistrato pareigūnams ir jų palikuonims būti pakeltiems į bajorų luomą.
t-308 Vilniaus miesto taryba ir Vilniaus katedros kapitula ginčijosi dėl kapitulos jurisdikcijos miesto gyventojams.
t-309 1325 m. Vilniuje pasirašyta Gedimino sutartis su Łokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.
t-310 Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas, kaip ir pats Vilnius, perėjo Algirdui.
t-311 Vilniaus miestiečiams ir pirkliams buvo nurodyta apskaičiuoti ir sumokėti muitus bei Czopowe ir Szosowe mokesčius.
t-312 Sename pranešime Vilnius vadintas pavojingiausiu lietuvių žemių miestu, kuriame buvo trys įgulos saugomos pilys.
t-313 1430 m. mirus Vytautui, jo palaikai buvo atvežti į Vilnių ir iškilmingai palaidoti.
t-314 Lietuvos metraščio pasakojime Daugirdas užėmė Vilniaus Aukštutinę ir Žemutinę pilis kunigaikščiui Švitrigailai.
t-315 Vilniaus vyskupas Povilas ir Vilniaus miesto piliečių bendrija ginčijosi dėl mėsinių turguje ir miesto aikštėje.
t-316 Vytautas skelbė sprendimus, varžiusius toleranciją, kuria nuo seno garsėjo Vilnius.
t-317 Vilniuje buvo įsteigtas pirmasis stiklo fabrikas, kurį steigti leidimą gavo karaliaus dvariškis Martynas Paleckis.
t-318 1524 m. karalius priekaištavo Vilniaus magistratui, kad šis nesutaria su bendruomene ir neturi gaisrui gesinti reikmenų.
t-319 Aktuota ir duota Vilniuje, mūsų vyskupijos kurijoje bei įprastos mū sų rezidencijos name pirmadienį, po Velykų sekmadienio, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais metais nuo Kristaus gimimo.
t-320 Balińskis svarstė, kad Vilniaus pradžia galėjo siekti IX-X a. normanus, kūrusius seniausias gyvenvietes Lietuvoje.
t-321 1569 m. liepos 1 d. Vilniaus pasiuntiniai Liublino seime kartu su kitais LDK delegatais pasirašė susivienijimo dekretą.
t-322 Gedimino valdymo laikais Vilnius ėmė darytis svarbiu prekybos centru.
t-323 Duo ta Vilniuje, artimiausią šeštadienį po Viešpaties žengimo į dangų šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt ant raisiais Viešpaties metais.
t-324 Apie 1555 m. Vilniuje pasirodė kunigas, slapta persiėmęs viklifininkų sektos nuostatomis.
t-325 1545 m. gegužės 4 d. Švč. Trejybės prieglaudos pajamų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui.
t-326 Vilnius tapo Žygimanto ir Švitrigailos grupuočių kovos taikiniu.
t-327 VI lentelės 40-ajame piešinyje Narbutas nurodė Vilniaus miesto senovinį herbą.
t-328 Algirdo laikais Lietuvos sostinė kelis kartus buvo žiauriai nuniokota, bet valdovas išgelbėdavo Vilnių nuo visiškos pražūties.
t-329 Vilniaus istorija, anot šaltinio, prasideda 1321 m., kai Gediminas tapo Lietuvos ir Rusios valdovu.
t-330 Popiežiui buvo įteiktas 1323 m. Vilniuje sudarytos sutarties nuorašas, išverstas iš vokiečių į lotynų kalbą.
t-331 Vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant Vilnios slėnį supančių kalvų iki Gedimino veikiausiai būta medinės tvirtovės.
t-332 Didysis magistras tris savaites ir dvi dienas apgulė Vilniaus pilis, bet jų neužėmė.
t-333 Po Vytauto mirties Švitrigaila atvyko į Vilnių anksčiau, negu mirė valdovas.
t-334 1443 m. Vilniuje totorių pasiuntinių prašymu Chadži Girėjus buvo iškilmingai paskelbtas Perekopo chanu.
t-335 Gedimino laiškas buvo duotas Vilniuje 1323 m. Kristaus Kūno dieną.
t-336 Žygimantas po nesėkmingo Švitrigailos persekiojimo Ašmenoje tučtuojau užėmė Vilnių ir Trakus.
t-337 Gediminas laiške skelbė pastatęs pranciškonų bažnyčią savo karališkajame mieste Vilniuje.
t-338 1838 m. Mykolas Balinskis aiškino, kad rašydamas Vilniaus miesto istoriją siekė aprašyti Lietuvą ir jos senąją sostinę, o ne Lenkiją.
t-339 Žygimanto Augusto laikais į Vilnių atvyko Krokuvos amatininkai, prisidėję prie miesto cechų organizavimo.
t-340 1506 m. totoriams nusitaikius į Vilnių, miestiečiai apjuosė miestą mūro pylimu.
t-341 Italų meistrai šešerius metus dirbo Vilniuje ir Šv. Stanislovo bažnyčioje pastatė marmurinius Elžbietos ir Barboros antkapius.
t-342 Didysis magistras, siekdamas atimti Vilnių iš Vytauto, vasarą per Šv. Jokūbą vėl išsiruošė anapus Nemuno.
t-343 Valdant Žygimantui, Vingrių šaltiniai tapo svarbiu Vilniaus saugumo ir patogumo klausimu.
t-344 Didžiojo Naugardo bojarinai Ivanas Jermoliničius ir Chariničius Vilniuje sudarė sutartį su Švitrigaila.
t-345 Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila nusprendė įsteigti kolegiją lietuvių ir rusų jaunuoliams auklėti.
t-346 1812 m. rugsėjo 22 d. Michałas Balińskis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą.
t-347 Jono Dominyko Lopacinskio laiškai rodo Vilniaus, kaip sostinės ir svarbaus komunikacijos taško, reikšmę Augusto III valdymo epochoje.

Ryšiai