Vilnius

Santrauka

Vilnius šiame šaltinyje rodomas kaip valdžios ir pilies centras, dėl kurio 1382 m. vyko kova, kaip svarbi Vytauto bažnytinės veiklos vieta ir kaip vienas iš miestų, kuriuose buvo sprendžiamas Lietuvos valdžios likimas.

Pavadinimai šaltiniuose

Vilnius
Vilnia
Vilniaus pilis

Kas tai

Vilnius čia yra sostinė ir miestas, kuriame telkėsi Lietuvos valdovas, buvo duodami svarbūs dokumentai, kūrėsi valdžios institucijos ir augo miesto savivalda.

Geografinis ir istorinis kontekstas

Šaltinyje Vilnius pasirodo Gedimino sostinės, Vytauto laikų valstybės stiprėjimo ir miestų savivaldos plėtros kontekste. Miestas minimas ir kaip svarbi vėlesnių politinių, kultūrinių ir religinių procesų vieta.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1323 m. Gediminas gyveno Vilniuje, iš čia rašė laiškus ir derėjosi su Ryga bei Ordinu, o Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine.		c-001
t-002 Gediminas teigė Vilniuje pastatydinęs porą bažnyčių.		c-002
t-003 1401 m. Vytauto ir Lietuvos bajorų dokumentai buvo surašyti Vilniuje, todėl susitarimas vadinamas Vilniaus ir Radomo susitarimu.		c-003
t-004 Pirmieji vaivadų ir kaštelionų urėdai buvo įsteigti Vilniuje ir Trakuose.		c-004
t-005 Vytauto laikais Vilnius išaugo į didelį rytų Europos miestą.		c-005
t-008 Vilniaus sostinės įkūrimo legenda siejama su Gedimino medžiokle ir Lizdeikos išaiškintu sapnu.		c-008
t-009 Vėliausiai 1322 m. Gediminas jau buvo perkėlęs savo sostinę į Vilnių.		c-009
t-010 Nuo XIV amžiaus pirmos pusės Vilnius ir Kremlius pateikiami kaip Lietuvos ir Maskvos dinastinio antagonizmo ašys.		c-010
t-011 1392 m. Vytautas turėjo gauti ir Vilnių.		c-011
t-014 1933 m. vasarą Šapoka Vilniuje rinko archyvinę medžiagą apie Ketverių metų seimo laikotarpį.		c-014
t-015 Dėstydamas Vilniaus universitete Šapoka paskaitose labiau susidomėjo sostinės istorija.		c-015
t-016 V. Daugirdaitė-Sruogienė iki 1944 m. dirbo istorijos mokytoja Kaune ir Vilniuje.		c-016
t-017 1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje.		c-017
t-018 Vilniaus įkūrimo legenda pasakoja, kad Gedimino sapno geležinis vilkas pranašavo būsimo miesto garsą.		c-018
t-020 1344-1345 m. žiemą Kęstutis, susitaręs su broliu, užėmė Vilnių ir suėmė Jaunutį.		c-020
t-021 Rygiečio pirklio Hanulio vadovaujami, Vilniaus miesto vokiečiai suvaidino žymų vaidmenį.		c-021
t-022 1382 m. birželio 12 d. į Vilnių atvykusiam Jogailai Hanulis įteikė pilies raktus.		c-022
t-023 Į Lietuvą siunčiama pagal binė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo būti viskuo Jogailos aprūpinta.		c-023
t-024 Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas Europos centro statmenį nustatė 25 km į šiaurę nuo Vilniaus.		c-024
t-025 Savo ruožtu lietuviai buvo apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į „Minsko Lietuvą“, tačiau neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus.		c-025
t-026 XVI-XVIII a. Vilnius buvo Europos sostinė, kurioje sugyveno dešimt konfesijų.		c-026
t-027 1323 m. Gediminas perkėlė Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių.		c-027
t-028 Gedimino laiškai siejami su pirmuoju Vilniaus paminėjimu rašto šaltiniuose ir Lietuvos europėjimo programa.		c-028
t-029 Pranciškonų kankinių istorija davė pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų.		c-029
t-030 XIV a. Vilniuje turėjo būti susiformavusi rusėnų pusė, stačiatikių gyvenama miesto dalis.		c-030
t-031 1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių.		c-031
t-032 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija.		c-032
t-033 Kijevo ir visos Rusios metropolitas buvo įkurdintas Vilniuje, kur jam pastatyta katedra ir rezidencija.		c-033
t-034 Po 1604 m. kanonizacijos šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos ir Vilniaus globėju.		c-034
t-035 Po Lietuvos krikšto LDK buvo suformuota Vilniaus katalikų vyskupija.		c-035
t-036 Vilniaus Bernardinų bažnyčios centrinė nava citatoje minima kaip Lietuvos gotikai būdingų aukštų erdvių pavyzdys.		c-036
t-038 Lietuva katalikybę priėmė 1000 metų vėliau nei Vakarų Europos šalys, o reformacija vėlavo tik 22 metais: 1539 m. Vilniuje ją pradėjo liuteronas Abraomas Kulvietis.		c-038
t-039 Jėzuitų švietimo sistemos viršūne tapo 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas.		c-039
t-040 Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasirodę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarkyti į universitetą.		c-040
t-041 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus kolegiją universitetu.		c-041
t-042 Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras.		c-042
t-043 J. K. Glaubicas suformavo Vilniaus baroko mokyklą kaip savitą baroko architektūros atmainą.		c-043
t-044 XVIII a. Vilnius tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros klestėjimo simboliu ir buvo pavadintas Lietuvos Jeruzale.		c-044
t-045 Rimtesnės kautynės vyko birželio 11 dieną prie Myro, tačiau birželio 14-ąją Vilnius buvo atiduotas be kovos.		c-045
t-046 1794 m. balandį sukilėliai išvadavo Vilnių iš rusų ir Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą.		c-046
t-047 Vilnius tuomet turėjo apie 25 tūkst. gyventojų ir buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos miestas.		c-047
t-048 1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai.		c-048
t-049 Vilniaus universitetas tapo didžiulės Vilniaus švietimo apygardos centru.		c-049
t-050 Napoleonas leido Vilniuje įkurti jo pareigūnų prižiūrimą Laikinąją LDK vyriausybę.		c-050
t-051 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo iniciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“.		c-051
t-052 Vilniuje pastatyta ir „atstatyta“ (tose vietose, kur jos buvo iki XVII a.) apie dešimt cerkvių.		c-052
t-053 Vilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą - jau 200 tūkst.		c-053
t-054 Vytautui nepavyko įveikti Vilniaus, kuriame jis neturėjo palaikytojų.		c-054
t-055 1387 m. pradžioje Jogaila atvyko į Vilnių, pakeliui paėmęs Lietuvos kunigaikščių paklusnumo raštus.		c-055
t-056 Paties Jogailos įsakymu Vilniaus pilies papėdėje esančioje alkvietėje ir kitur aplink buvo sunaikinti aukų židiniai.		c-056
t-057 1392 m. Vytautas, nors dokumentuose tai neminima, turėjo gauti ir Vilnių.		c-057
t-058 1393 m. Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių spręsti Vytauto ir Skirgailos ginčo.		c-058
t-059 Bet tuo pat laiku, nesant Vilniuje stiprios valdžios, Gediminaičių rytuose įgytosios sritys ėmė atsipalaiduoti ir netekti glaudaus ryšio su centru.		c-059
t-061 Per 20 metų kryžiuočiai surengė 70 žygių į Lietuvą, pirmą kartą pasiekdami Vilnių ir Trakus, lietuviai į tai atsakė 30 žygių į Ordino teritoriją.		c-061
t-062 Lietuvos metraštis nurodo, kad rugsėjo 1 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.		c-062
t-063 Septynios paimtos livoniečių vėliavos buvo nugabentos į Vilniaus Šv. Stanislovo katedrą kaip pergalės simbolis.		c-063
t-064 Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte.		c-064
t-065 1503 m. Aleksandras privilegija nurodė statyti Vilniaus gynybinę mūro sieną.		c-065
t-066 Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palaidoti Vilniuje.		c-066
t-067 Prieš mūšį 1564 m. pradžioje, iš Maskvos į Vilnių dar nespėjus parvykti pasiuntiniams su žinia, kad dėl paliaubų susitarti nepavyko, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė dvi didelės - po kelias dešimtis tūkstančių karių, kariuomenės.		c-067
t-068 1655 m. liepą rusai ir jų sąjungininkai kazokai, sumušę lietuvius prie Ašmenos, priartėjo prie Vilniaus.		c-068
t-069 Etmonas, pamatęs, kad jo kariuomenė supama, ir kad respublikonai jau užėmė gurguolę, nusprendė trauktis į Vilnių.		c-069
t-070 Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių ir svarbiausias vertybes suvežė į dominikonų vienuolyną.		c-070
t-071 Juos persekiojęs respublikonų kariuomenės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.		c-071
t-072 1794 m. balandžio 23 d. Vilniaus puolime dalyvavo apie 580 Lietuvos karių ir 20 artilerijos pabūklų.		c-072
t-073 Liepos 19-20 d. Vilnių ir jo apylinkes gynė apie 4 tūkst. kovotojų su 13 artilerijos pabūklų.		c-073
t-074 Balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė 2500 pėstininkų, 300 raitelių ir 19 artilerijos pabūklų.		c-074
t-075 Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną.		c-075
t-076 Netrukus, 1919 m. balandžio 19 d. lenkų kariuomenė puolė ir užėmė Vilnių.		c-076
t-078 1919 m. balandžio pradžioje Lietuvos karinė vadovybė, sužinojusi apie telkiamas lenkų pajėgas, nutarė pulti Vilnių ir pirmiau nei lenkai jį užimti.		c-078
t-079 1919 m. balandžio 19-21 d. po sunkių kovų lenkai užėmė Vilnių ir išstūmė bolševikus iš miesto.		c-079
t-085 Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir nusiaubė kaimus iki pat Vilniaus.		c-085
t-086 Po Algirdo didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje perėmė jo vyriausias sūnus Jogaila.		c-086
t-087 Vytautui išvykus iš Vilniaus, Jogailos šalininkai jo vardu užėmė pilį.		c-087
t-088 1382 m. birželio 12 d. Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir išmušė Kęstučio sargybas.		c-088
t-089 Taip, pavyzdžiui, yra išlikusių ži nių, kad Vytautas pastatė apie 35 bažnyčias įvairiose Lietuvos valstybės vietose: Vilniuje katedrą (1399) ir šv.		c-089
t-090 Vytautas su savo šalininkais nutarė slapčia užimti Vilnių, bet jų sumanymas buvo išduotas.		c-090
t-091 1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys.		c-091
t-092 Lietuvą vienu metu valdė du didieji kunigaikščiai: Algirdas Vilniuje, o Kęstutis Trakuose.		c-092
t-093 Gediminas pranešė pats pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke.		c-093
t-094 Gediminas iš Vilniaus rašė laiškus popiežiui ir Vakarų Europos miestams, derėjosi su Ryga ir Ordinu.		c-094
t-095 Švitrigaila daug kartų puolė Zigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis nieko nelaimėdavo.		c-095
t-097 Į Vilnių buvo pasiųsta daug Maskvos bajorų ir pravoslavų dvasininkų, turėjusių šnipinėti ir teikti žinias Maskvai.		c-097
t-098 Aleksandras buvo kaltinamas Vilniuje nestatantis Elenai reikalingos cerkvės ir spaudžiantis pravoslavus.		c-098
t-099 1544 m. Žygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir perėmė valdžią Lietuvoje.		c-099
t-100 Tais laikais Vilnius pasidarė vienas gražiausių rytų Europos miestų.		c-100
t-101 Vilniuje prie Šv. Jono bažnyčios veikė aukštesnioji teisės mokykla.		c-101
t-102 1538 m. Abraomas Kulvietis Vilniuje atidarė protestantiškąją mokyklą, bet netrukus buvo priverstas ją uždaryti ir pasišalinti.		c-102
t-103 Mikalojus Radvila Juodasis Lukiškėse pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją vilniečius.		c-103
t-104 1569 m. Vilniaus vyskupas Protasevičius parsikvietė jėzuitus į Lietuvą, o jie Vilniuje gavo namus, Šv. Jono bažnyčią ir dvarų.		c-104
t-105 1579 m. vasarą karalius iš Vilniaus išžygiavo prieš caro kariuomenę, kuri buvo suspiesta Pskove.		c-105
t-106 Rengiantis 1579 m. žygiui Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla.		c-106
t-107 Po Varšuvos seimo atvykęs į Vilnių valdovas sušaukė lietuvių seimą ir tarėsi, kaip toliau veikti kare.		c-107
t-108 Vilniaus vyskupas Protasevičius atsikvietė jėzuitus į Vilnių, kur jie įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje.		c-108
t-109 1578 m. Vilniaus jėzuitai paprašė leisti įkurti Vilniuje akademiją, o Steponas Batoras tam pritarė.		c-109
t-110 Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų.		c-110
t-111 1655 m. rusams užėmus Vilnių, mieste kilęs gaisras siautė 17 dienų.		c-111
t-112 Miestuose, ypač Vilniuje, kur mišrai gyveno katalikai su protestantais, kildavo visokių nesusipratimų ir muštynių.		c-112
t-113 Jėzuitai Vilniuje pirmiausia įkūrė savo kolegiją, o vėliau ir akademiją.		c-113
t-114 Michałas Balińskis buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas bei miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis.		c-114
t-115 1812 m. rugsėjo 22 d. Michałas Balińskis įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultetą.		c-115
t-116 Tuo metu Vilniuje veikė kelios masonų ložės.		c-116
t-117 Michałas Balińskis gyveno Vilniuje, bendradarbiavo miesto periodinėje spaudoje ir rinko dokumentus apie Vilniaus istoriją.		c-117
t-118 Rusų valdžia kontroliavo tik Vilniaus miestą, iš kurio pasitraukė keli šimtai universiteto studentų ir įsiliejo į su kilėlių gretas.		c-118
t-119 Michałas Balińskis 1838 m. aiškino, kad Vilniaus miesto istorijos veikalą nuo 1818 m. rašė apie Lietuvą ir jos senąją sostinę.		c-119
t-120 1859 m. išleistame vadove po Vilnių autorius Adomas Ho norijus Kirkoras su pasitenkinimu pastebėjo, kad jo mylimas miestas jau turi savo istorikus.		c-120
t-121 1864 m. sausio 1 d. Michałas Balińskis mirė Vilniuje ir buvo palaidotas Jašiūnų dvare.		c-121
t-122 Vienas jų - Gediminas - pats įkūrė Vilnių ir ten sutelkė pagrindinę lietuvių feodalų valdžią.		c-122
t-123 Vietovė, kurioje dabar yra Vilnius, Islandijos keliautojų pasakojimuose minima jau XII a., o XIII a. viduryje ten būta medinių namų gyvenvietės.		c-123
t-124 Vietoje, kur dabar stovi Vilnius, ant Vilnios slėnį supančių kalvų iki Gedimino veikiausiai būta medinės tvirtovės.		c-124
t-125 Vilniaus istorija, anot šaltinio, prasideda 1321 m., kai Gediminas tapo Lietuvos ir Rusios valdovu.		c-125
t-126 1323 m. gegužės 26 d. Vilniuje rašytuose laiškuose Gediminas vadino Vilnių savo karališkuoju miestu.		c-126
t-127 Gedimino laikais Vilnius jau buvo miestas ir sostinė, o minoritai mieste turėjo prieglobstį ir šventoves.		c-127
t-128 1323 m. spalio 2 d. Vilniuje pasirašyta sutartis laikoma pirmu autentišku paliudijimu, kad Vilnius buvo miestas ir Gedimino sostinė.		c-128
t-129 1325 m. Vilniuje pasirašyta Gedimino sutartis su Łokietka dėl bendros kovos su Prūsijos ordinu.		c-129
t-130 Ankstyvasis Vilnius, anot šaltinio, labiau priminė kelis sujungtus didelius kaimus negu mūro sienų ir bokštų saugomą miestą.		c-130
t-131 Gedimino valdymo metu Vilnius ėmė tapti gana svarbiu prekybos centru.		c-131
t-132 Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine.		c-132
t-133 Gedimino rūpesčiu Vilnius iškilo iš mažareikšmės gyvenvietės į galingos valstybės sostinę.		c-133
t-134 Po politinių pokyčių Vilniuje Lietuvos ir Rusios valdymas, kaip ir pats Vilnius, perėjo Algirdui.		c-134
t-135 Algirdas leido Romos vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo apeigas.		c-135
t-136 Apie 1345 m. Vilniaus prastuomenė užėmė pranciškonų vienuolyną ir nužudė keturiolika vienuolių.		c-136
t-137 Algirdo laikais Lietuvos sostinė kelis kartus buvo žiauriai nuniokota, bet valdovas išgelbėdavo Vilnių nuo visiškos pražūties.		c-137
t-138 1377 m. birželio pabaigoje Ordino pajėgos puolė Vilnių, o padegtas miestas neteko dviejų trečdalių namų.		c-138
t-139 Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.		c-139
t-140 Vilniaus pilininkas ir miestiečiai naktį sumušė Kęstučio įgulą ir Žemutinę bei Aukštutinę pilis atidavė Jogailai.		c-140
t-141 Vilnius liko šalies sostine ir nuolatine aukščiausiojo Lietuvos valdovo buveine.		c-141
t-142 Tačiau mūšio metu į me dinius miesto namus mestas deglas sukėlė didžiulį gaisrą, per kurį didelę Vilniaus dalį pasiglemžė ugnis.		c-142
t-143 Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio kotos.		c-143

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1323 m. Gediminas gyveno Vilniuje, iš čia rašė laiškus ir derėjosi su Ryga bei Ordinu, o Vilnius tapo nuolatine Lietuvos sostine.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Gediminas gyveno jau Vilniuje. Tais metais jau iš Vilniaus jis rašė savo garsiuosius laiškus popiežiui ir vakarų Europos mies- tams, iš Vilniaus jis derėjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vil- niuje kitais metais jis turėjo pasikalbėjimą su popiežiaus legatų pasiuntiniais dėl krikšto. Nuo to laiko Vilnius jau tapo nuolatine Lietuvos sostine.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Gediminas teigė Vilniuje pastatydinęs porą bažnyčių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kad nelai- kytų jo užsispyrėliu pagonim, jis, be to, pranešė, kad jo valstybėje jau esą krikščionių, vienuolių, turinčių ir savo bažnyčių; jis pats pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Citata pagrindžia Vilniaus vietą 1401 m. susitarimo dokumentų istorijoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytauto ir Lietuvos bajorų dokumentai buvo parašyti Vilniuje; Jogailos dokumentas yra žu- vęs, tad nežinia, kur jis duotas; lenkų bajorai savo dokumentą su- rašė Radome. Todėl šis susitarimas yra vadinamas Vilniaus Radomo susitarimu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Citata tiesiogiai nurodo Vilnių kaip pirmųjų vaivadų ir kaštelionų urėdų vietą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmieji tokie vaivadų ir kaštelionų urėdai buvo įsteigti Vilniuje ir Trakuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Citata apibūdina Vilniaus išaugimą Vytauto laikais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vilnius pasidarė didelis rytų Europos miestas. Žo- džiu, Vytautas padėjo pamatus naujajai Lietuvai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vilniaus sostinės įkūrimo legenda siejama su Gedimino medžiokle ir Lizdeikos išaiškintu sapnu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Citata patvirtina, kad Gediminas sostinę į Vilnių buvo perkėlęs ne vėliau kaip 1322 m.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Istoriškai yra tikra, kad vėliausiai 1322 m. Gediminas Vilniun jau buvo perkėlęs savo sostinę^15.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Vilnius pateikiamas kaip viena iš Lietuvos ir Maskvos dinastinio antagonizmo ašių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Galima sakyti jau nuo XIV amžiaus pirmos pusės į Gedimino sostinės Vilniaus ir į Jono Kalitos tvirtovės Kremliaus pamatus buvo įmūrytas tų dviejų valstybių ir jas valdančiųjų dinastijų (Gediminaičių-Riurikaičių) antagonizmas (H. Paszkiewicz), pasto viai lydėjęs jas per tolimesnius šimtmečius.

teiginio_tipas	interpretacija
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Citata rodo, kad 1392 m. Vytautas turėjo gauti ir Vilnių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors 1392 m. dokumentuose nie kur nepaminėta, bet Vytautas tada turėjo gauti ir Vilnių^24.

teiginio_tipas	interpretacija
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: 1933 m. vasarą Šapoka Vilniuje rinko archyvinę medžiagą apie Ketverių metų seimo laikotarpį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Iš Ketverių metų seimo arba Didžiojo reformų seimo laikotar pio, 1933 m. vasarą prisirinkęs Vilniuje ir archyvinės medžiagos, Šapoka paskelbė keturias studijas (Senovė, 1936; LP, t. 1).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Dėstydamas Vilniaus universitete Šapoka paskaitose labiau susidomėjo sostinės istorija.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ėmęs dėstyti Vilniaus universitete, Šapoka specialiau savo paskaitose susidomėjo sostinės istorija ir tremtyje paskelbė tyri nėjimų. Su jo kaip redaktoriaus vardu labiausiai lietuvių visuo menėje yra surišta populiari «Lietuvos istorija» (1936), kurią rašė penki autoriai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: V. Daugirdaitė-Sruogienė iki 1944 m. dirbo istorijos mokytoja Kaune ir Vilniuje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pirmiausia minėtina žymi veikėja ir istorijos mokytoja Kaune ir Vilniuje (iki 1944) V. Daugirdaitė-Sruogienė. Baigusi Humanitarinių mokslų fakultetą (1929), ji Lietuvos periodikoje rašė daug straipsnių iš Lietuvos praeities, išspausdino (Senovė 1938) «Žemaičių bajorų ūkis I pusėje XIX šimtmečio», 1935 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-017

Santrauka: 1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1324 m. jis derėjosi su totoriais savo naujoje sostinėje Vilniuje. O jau kitais metais Uzbeko kunigaikščiai savo karo žygyje esą Gediminui pridarę daug pikta (mnogo zla) ir su daug belaisvių grįžę atgal (PSRL X, 189).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Vilniaus įkūrimo legenda pasakoja, kad Gedimino sapno geležinis vilkas pranašavo būsimo miesto garsą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-019

Santrauka: Vėliausiai 1322 m. Gediminas jau buvo perkėlęs savo sostinę į Vilnių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Istoriškai yra tikra, kad vėliausiai 1322 m. Gediminas Vilniun jau buvo perkėlęs savo sostinę^15. Kai rytiniame savo šone Lietuva vis daugiau įgijo žemių, reikėjo ir sostinei parinkti vietą labiau etnografinių lietuvių žemių rytuose.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: 1344-1345 m. žiemą Kęstutis, susitaręs su broliu, užėmė Vilnių ir suėmė Jaunutį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Susitaręs su broliu, Kęstutis 1344-1345 m. žiemą užėmė Vilnių, o patį Jau nutį suėmė. Pabėgęs Maskvon pas savo švogerį, didįjį kunigaikštį Simeoną, ir čia pasikrikštijęs Jono vardu (1345.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-021

Santrauka: Rygiečio pirklio Hanulio vadovaujami, Vilniaus miesto vokiečiai suvaidino žymų vaidmenį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vytautui išvykus į Trakus, Jogailos šalininkai išžudė Kęstučio sargybas ir užėmė pilį. Rygiečio pirklio Hanulio vadovaujami, Vilniaus miesto vokiečiai suvaidino žymų vaidmenį. Kai 1382.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: 1382 m. birželio 12 d. į Vilnių atvykusiam Jogailai Hanulis įteikė pilies raktus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai 1382.VI. 12 d. iš Vitebsko atvyko į Vilnių Jogaila, Hanulis jam įteikė pilies raktus^13 , ir Vytautas, atvykęs su savo kariuomene prie pilies mūrų, jau nieko nebegalėjo padaryti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-023

Santrauka: Į Lietuvą siunčiama pagal binė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo būti viskuo Jogailos aprūpinta.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Į Lietuvą siunčiama pagal binė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo būti viskuo Jogailos aprūpinta. Bet šio suverenumas buvo siauri namas, kai jis įsipareigojo ordinui padėti prieš jo priešus ir be jo žinios, patarimo ir valios nepradėti karo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas Europos centro statmenį nustatė 25 km į šiaurę nuo Vilniaus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visai neseniai Pran- cūzijos nacionalinis geografijos institutas atliko naujus skaičiavimus, pa- gal kuriuos iš 180 km aukščio geografiškai išvestas centro statmuo yra 25 km į šiaurę nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Europos centro koordina- tės 54o55’ šiaurės platumos, 25o19’ rytų ilgumos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Savo ruožtu lietuviai buvo apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į „Minsko Lietuvą“, tačiau neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Savo ruožtu lietuviai buvo apsisprendę kurti Lietuvos valstybę etniniais pagrindais, nebepretendavo į „Minsko Lietuvą“, tačiau neįsivaizdavo savo valstybės be istorinės sostinės Vilniaus. Be to, moderniosios Lietuvos valstybės kūrėjai pretendavo į Mažosios Lietuvos žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: XVI-XVIII a. Vilnius buvo Europos sostinė, kurioje sugyveno dešimt konfesijų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa- sauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro- poje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek- tūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: 1323 m. Gediminas perkėlė Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1323 Gediminas perkelia Lietuvos sostinę iš Trakų į Vilnių. 1385 Krėvos sutartis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Gedimino laiškai siejami su pirmuoju Vilniaus paminėjimu rašto šaltiniuose ir Lietuvos europėjimo programa.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Reikšmingiausiu Gedimino politikos atspindžiu yra laikomi jo laiškai. Nors jie dažniausiai siejami tik su pirmu Vilniaus paminėjimu rašto šal- tiniuose, kartu rodo, kad Gediminas kūrė nuoseklią Lietuvos europėjimo programą. Iš jų matyti labai platus (turint galvoje tarptautinę Lietuvos izoliaciją) Gedimino politinis akiratis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Pranciškonų kankinių istorija davė pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Apie atvykėlius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mįslingo- ji pranciškonų kankinių istorija, davusi pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų. Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų nužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVI a. pradžioje jų palaidojimo vietoje statoma koplyčia (prie kurios vėliau įsikurs Bonifra- trų vienuolynas).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: XIV a. Vilniuje turėjo būti susiformavusi rusėnų pusė, stačiatikių gyvenama miesto dalis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Ryškiausiai dviejų visuomenių – pagoniškos ir stačiatikiškos – suartėji- mas turėjo būti matomas valstybės sostinėje Vilniuje. Tai atsispindi senojo Vilniaus istorijoje. Jame XIV a. turėjo būti susiformavusi „rusėnų pusė“, t. y. stačiatikių gyvenama miesto dalis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: 1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1387 m. Jogaila atvyko į Vilnių krikštyti lietuvių. Kilmingieji bajorai krikštytis kviesti į Vilnių su šeimomis ir kiekvienas atskirai pašlakstytas vandeniu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-032

Santrauka: 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, ku- ria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija. Ši privilegija yra svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: Kijevo ir visos Rusios metropolitas buvo įkurdintas Vilniuje, kur jam pastatyta katedra ir rezidencija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas Vilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ suformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a. pabaigos, o G.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Po 1604 m. kanonizacijos šv. Kazimieras tapo svarbiausiu Lietuvos ir Vilniaus globėju.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Po kanonizacijos (1604) šv. Kazimieras tapo svarbiau- siu Lietuvos bei Vilniaus globėju ir pagrindiniu šventuoju, o Kaziuko mu- gės – tai iki šių dienų iš LDK laikų ateinanti tradicija. Lietuvos europėjimas neįsivaizduojamas be bažnytinės organizacijos sukūrimo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-035

Santrauka: Po Lietuvos krikšto LDK buvo suformuota Vilniaus katalikų vyskupija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tuoj pat po krikšto LDK šalia jau veikusių stačiatikių vysku- pijų buvo suformuotos keturios katalikų vyskupijos (Vilniaus, Žemaičių, Lucko ir Kijevo), steigėsi vienuolijos. Iki XVI a. vidurio susikūrė sep- tynios vienuolijos (žymiausios – pranciškonų ir bernardinų), turinčios 18 vienuolynų – keturi įsikūrė Vilniuje, po du Kaune ir Gardine.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: Vilniaus Bernardinų bažnyčios centrinė nava citatoje minima kaip Lietuvos gotikai būdingų aukštų erdvių pavyzdys.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos gotikinė architektūra perėmė pagrindi- nius šio stiliaus bruožus – aukštas erdves (Vilniaus Bernardinų bažny- čios centrinė nava) ir grakštumą (Vilniaus Šv. Onos bažnyčia). Tiesa, šias bažnyčias statė aukščiausios klasės meistrai iš užsienio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: Lietuva katalikybę priėmė 1000 metų vėliau nei Vakarų Europos šalys, o reformacija vėlavo tik 22 metais: 1539 m. Vilniuje ją pradėjo liuteronas Abraomas Kulvietis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuva katalikybę priėmė 1000 metų vėliau nei Vakarų Europos šalys, o reformacija vėlavo tik 22 metais: 1539 m. Vilniuje ją pradė- jo liuteronas Abraomas Kulvietis. Tokia įvykių seka rodė ne tik tai, kad Lie- tuva tapo europinės struktūros šalimi, bet ir A.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Jėzuitų švietimo sistemos viršūne tapo 1579 m. įkurtas Vilniaus universitetas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų moky- klų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkur- tas 1579 m.). Lietuvos siekis būti integralia Vidurio Europos dalimi lėmė solidžią ir originalią karinės inžinerijos mokyklą, kurios reikšmingiausiu darbu tapo Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) (1650).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasirodę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarkyti į universitetą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasiro- dę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarky- ti į universitetą. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570 m. liepos 17 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII patvirtino Vilniaus kolegiją universitetu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 80 Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą. 1579 m. spalio 29 d. popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinusią Vilniaus kolegiją uni- versitetu. Naujoji mokykla vadinosi Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu – Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-042

Santrauka: Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrindinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vilniaus universitetas iki pat uždarymo 1832 m. buvo ne tik pagrin- dinė Lietuvos mokykla, bet ir svarbiausias kultūros centras. Baroko epochos kultūros turinį nulėmę jėzuitai skleidė savo idėjas per Vilniaus universitetą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-043

Santrauka: J. K. Glaubicas suformavo Vilniaus baroko mokyklą kaip savitą baroko architektūros atmainą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

J. K. Glaubi- cas suformavo baroko architektūrinio stiliaus atmainą, neturinčią analogo – Vilniaus baroko mokyklą. Mokykla išsiskiria dekoratyvių, kompozicinių ir architektūrinių elementų deriniu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-044

Santrauka: XVIII a. Vilnius tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros klestėjimo simboliu ir buvo pavadintas Lietuvos Jeruzale.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Taip Vilnius XVIII a. tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros kles- tėjimo simboliu ir buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“ (Jerušalaim de Lite). Šiandien mokslas XVIII–XIX a. sandūros Vilnių priskiria pirmam žydų pasaulinių kultūros centrų dešimtukui (šalia Amsterdamo, Londo- no, Varšuvos, Lvovo, Salonikų, Stambulo, Tuniso ir Bagdado).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-045

Santrauka: Rimtesnės kautynės vyko birželio 11 dieną prie Myro, tačiau birželio 14-ąją Vilnius buvo atiduotas be kovos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Rimtesnės kautynės vyko birželio 11 dieną prie Myro, tačiau birželio 14-ąją Vilnius buvo atiduotas be kovos. Liepos pabaigoje gynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną at- ėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: 1794 m. balandį sukilėliai išvadavo Vilnių iš rusų ir Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvoje sukilimas prasidėjo 1794 m. balandžio 16 d. Šiau- liuose, sukilėlių vadu tapo Jokūbas Jasinskis. Sukilėliai balandį išvadavo iš rusų Vilnių ir Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą, kuriuo

2 skyrius • L E N K I J O S I R L I E T U V O S VA L S T Y B I Ų J U N G T U V Ė S 97 sudaryta sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Vilnius tuomet turėjo apie 25 tūkst. gyventojų ir buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos miestas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vilnius tuomet turėjo apie 25 tūkst. gyventojų, ir tai buvo trečias pagal dydį Rusijos imperijos miestas, nors be- maž 10 kartų mažesnis už Sankt Peterburgą ir Maskvą. Prieš baudžiavos panaikinimą Vilniaus gyventojų skaičius priartėjo prie 60 tūkst.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: 1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pradėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1801 m. ši gubernija vėl padalyta į dvi: Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas, kurios tapo pavaldžios tais pat metais Vilniuje pra- dėjusiai veikti generalgubernatoriaus institucijai. 1819 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Vilniaus universitetas tapo didžiulės Vilniaus švietimo apygardos centru.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vykdant šią reformą, įkurta didžiulė Vilniaus švietimo apygarda, kurios valdžioje atsidūrė visos prie Rusijos prijungtos buvusios LLV že- mės ir 9 mln. jų gyventojų. Šios apygardos centras – Vilniaus universitetas, 1803 m. reorganizuotas pagal populiariausią Europos universitetų mode- lį ir gavęs Imperatoriškojo universiteto statusą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-050

Santrauka: Napoleonas leido Vilniuje įkurti jo pareigūnų prižiūrimą Laikinąją LDK vyriausybę.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Napoleonas leido Vilniuje įkurti savo pareigūnų prižiūrimą Laikinąją LDK vyriausybę, kuri palaikė viešąją tvarką krašte ir įsipareigojo organizuoti karinius dalinius, prisidė- siančius prie Napoleono kariuomenės (trečdalį jos sudarė Varšuvos kuni- gaikštystės pulkai). Liepos mėn. Vilniaus katedroje, dalyvaujant Varšuvos kunigaikštystės delegacijai, deklaruotas noras iš naujo susivienyti su Len- kija, susigrąžinant LDK prarastas žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: 1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo iniciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1832 m. nutarta uždaryti Vilniaus universitetą, – anot uždarymo ini- ciatorių, „Lietuvos laisvamanybės lizdą“. Tiesa, tuomet dviejų šio univer- siteto fakultetų bazėje buvo įsteigtos dvi atskiros, Rusijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios aukštosios mokyklos: Vilniaus medicinos-chirur- gijos akademija ir Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Vilniuje pastatyta ir „atstatyta“ (tose vietose, kur jos buvo iki XVII a.) apie dešimt cerkvių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vil- niuje pastatyta ir „atstatyta“ (tose vietose, kur jos buvo iki XVII a.) apie dešimt cerkvių. Tuo norėta pademonstruoti, kad Šiaurės Vakarų krašto centras yra ne ką mažiau stačiatikiškas nei katalikiškas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Vilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą - jau 200 tūkst.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Vilnius tuo metu turėjo 155 tūkst. gyventojų (prieš Pirmąjį pasaulinį karą jau 200 tūkst.), Kaunas – daugiau kaip 70 tūkst. gyventojų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: Vytautui nepavyko įveikti Vilniaus, kuriame jis neturėjo palaikytojų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Įveikti tačiau Vilnių, kur Vytautas palaikytojų neturėjo, nepasisekė. Bet ir Trakai greit buvo prarasti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: 1387 m. pradžioje Jogaila atvyko į Vilnių, pakeliui paėmęs Lietuvos kunigaikščių paklusnumo raštus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo raštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pra džioje atvyko Vilniun. Kaip prieš metus Krokuvoje buvo įvykdy tas Lietuvos kunigaikščių krikštas, taip Gedimino sostinėje pir miausia turėjo būti krikštijami bajorai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: Paties Jogailos įsakymu Vilniaus pilies papėdėje esančioje alkvietėje ir kitur aplink buvo sunaikinti aukų židiniai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Paties Jogailos įsakymu Vilniaus pilies papėdėje esančioje alkvietėje ir kitur aplink buvo sunaikinti aukų židiniai. Buvo liepta iškirsti šventais laikomus medžius ir giraites, išmušti namuose gerbiamus žalčius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: 1392 m. Vytautas, nors dokumentuose tai neminima, turėjo gauti ir Vilnių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nors 1392 m. dokumentuose nie kur nepaminėta, bet Vytautas tada turėjo gauti ir Vilnių^24. Dlu gošas jį pavadino «Lietuvos žemės valdytoju », o žymus ordino kronikininkas J.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-058

Santrauka: 1393 m. Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių spręsti Vytauto ir Skirgailos ginčo.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1393 m. tarp jo ir Skirgailos vėl kilo smarkus ginčas, kuriam išspręsti Jogaila ir Jadvyga nuvyko į Vilnių. Abu pusbro liai isipareigoįo, reikalui esant, šauktis karalienės tarpininkavimo (1393.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-059

Santrauka: Bet tuo pat laiku, nesant Vilniuje stiprios valdžios, Gediminaičių rytuose įgytosios sritys ėmė atsipalaiduoti ir netekti glaudaus ryšio su centru.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Bet tuo pat laiku, nesant Vilniuje stiprios valdžios, Gediminaičių rytuose įgytosios sritys ėmė atsipalaiduoti ir netekti glaudaus ryšio su centru. Energingos Vytauto reformos ir naujų žemių laimėjimai užtikrino jam jėgą rytuose, kokios iki tol nebuvo įgijęs jokis Ge diminaitis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-061

Santrauka: Per 20 metų kryžiuočiai surengė 70 žygių į Lietuvą, pirmą kartą pasiekdami Vilnių ir Trakus, lietuviai į tai atsakė 30 žygių į Ordino teritoriją.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per 20 metų kryžiuočiai su- rengė 70 žygių į Lietuvą, pirmą kartą pasiekdami Vilnių ir Trakus, lietuviai į tai atsakė 30 žygių į Ordino teritoriją. Lietuvos gynyba ėmė trūkinėti ir tik didžiulių pastangų dėka pavyko atsilaikyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-062

Santrauka: Lietuvos metraštis nurodo, kad rugsėjo 1 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo pasodintas didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje ir Trakuose.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos metraščio liudijimu, „Lietuva pasodino didįjį kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį didžiojoje kunigaikštystėje Vilniuje ir Trakuose rugsėjo 1 d.“ Greitai

Puslapis 69

Žygimanto Kęstutaičio val- Po pralaimėjimo Lietuvai yr A \ Vidinė politinė kova Lietuvoje nurimo soste įsitvirtinus 1440 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-063

Santrauka: Septynios paimtos livoniečių vėliavos buvo nugabentos į Vilniaus Šv. Stanislovo katedrą kaip pergalės simbolis.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Paimtos 7 livonie- čių vėliavos, kurios buvo nugabentos į Vilniaus šv. Stanislovo bažnyčią - katedrą kaip pergalės simbolis. Tačiau Ordinas vis dar siekė išlaikyti savo pozicijas Lietuvos ir Lenkijos atžvilgiu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-064

Santrauka: Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš metus įvykęs jų žygis leido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko, Vitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkėse - tikrajame LDK branduolyje, tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame krašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad sėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-065

Santrauka: 1503 m. Aleksandras privilegija nurodė statyti Vilniaus gynybinę mūro sieną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kai Krymo totorių antpuoliai ėmė

| | pasiekti Vilniaus apylinkes, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkinda-

mas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. Gardine išleista privilegija nurodė statyti

a i miesto gynybinę mūro sieną

Puslapis 79

Nuo 1466 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-066

Santrauka: Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palaidoti Vilniuje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kilmingi žuvusieji buvo atvežti ir palai- doti Vilniuje. Čia, valdovui grįžus, įvyko triumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami belaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai, Vilniaus katedroje pakabintos trofėjinės vėliavos. (Kaip liudija Mykolas Lietuvis, jos su kitomis čia saugotomis sudegė per 1530 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-067

Santrauka: Prieš mūšį 1564 m. pradžioje, iš Maskvos į Vilnių dar nespėjus parvykti pasiuntiniams su žinia, kad dėl paliaubų susitarti nepavyko, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė dvi didelės - po kelias dešimtis tūkstančių karių, kariuomenės.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Prieš mūšį 1564 m. pradžioje, iš Maskvos į Vilnių dar nespėjus parvykti pasiuntiniams su žinia, kad dėl paliaubų susitarti nepavyko, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę įsiveržė dvi didelės - po kelias dešimtis tūkstančių karių, kariuomenės. Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio,

iš Polocko traukė į Drucką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-068

Santrauka: 1655 m. liepą rusai ir jų sąjungininkai kazokai, sumušę lietuvius prie Ašmenos, priartėjo prie Vilniaus.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Nors Lietuvos kariuomenė 1654-1655 m. kiek galėdama stabdė rusų ver- žimąsi, 1655 m. pavasarį Rusijos kariuomenė užėmė Minską, o liepą lietuvius prie Ašmenos sumušę, rusai ir jų sąjungininkai kazokai priartėjo prie Vilniaus. Rugpjūčio 7 d. po aršių kautynių priešas užėmė Lietuvos sostinę, netrukus buvo užimti Trakai ir Kaunas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-069

Santrauka: Etmonas, pamatęs, kad jo kariuomenė supama, ir kad respublikonai jau užėmė gurguolę, nusprendė trauktis į Vilnių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Etmonas, pama- tęs, kad jo kariuomenė supama, ir kad respublikonai jau užėmė gurguolę, nusprendė trauktis į Vilnių. Kartu su juo pasitraukė iždininkas B. P. Sapiega ir marša- las A. P. Sapiega bei totorių vėliavos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-070

Santrauka: Etmonas, iždininkas ir maršalas vakare pasiekė Vilnių ir svarbiausias vertybes suvežė į dominikonų vienuolyną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Etmonas, iždininkas ir marša- las vakare pasiekė Vilnių, iš visų savo rūmų suvežė svarbiausias vertybes į dominikonų vienuolyną, kuriame ir pernakvojo, o ryte, paskleidę gandą, kad vyksta į Drują bei Bychovo tvir- tovę, iš tikrųjų suskubo trauktis į Kuršą - į Bauskę ir Mintaują. Juos persekiojęs respublikonų kariuome- nės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-071

Santrauka: Juos persekiojęs respublikonų kariuomenės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Juos persekiojęs respublikonų kariuome- nės dalinys įžengė į Vilnių Sapiegoms jau išvykus iš miesto.

Buzdyganas XVII a.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-072

Santrauka: 1794 m. balandžio 23 d. Vilniaus puolime dalyvavo apie 580 Lietuvos karių ir 20 artilerijos pabūklų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Lietuvos pajėgos Vilniaus puolime balandžio 23 d. daly- vavo LDK 4-ojo pėstininkų regimento (pulko) dvi sumažintos kuopos, 7-ojo fuzilierių regimento dvi sumažintos kuopos, LDK tribunolo vengrų vėliavos dalinio 50 karių, artilerijos ir inžineri- jos korpusų kariai. Iš viso apie 580 karių ir 20 vienetų artilerijos pabūklų (visi jie buvo pilies arsenale stacionariose po- zicijose). Jiems talkino apie 500 įvairiai ginkluotų civilių Vilniaus gyventojų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-073

Santrauka: Liepos 19-20 d. Vilnių ir jo apylinkes gynė apie 4 tūkst. kovotojų su 13 artilerijos pabūklų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Vėliau Vilnių nuo rusų puolimo gynė gen. mjr. Jono Mejeno divizija, kurią sudarė 2-0ji ir 3-ioji Tautinės kavalerijos brigados, mjr. Jozefo Grabinskio Jėgerių batalionas,

LDK kariuomenės artileristai prasidėjus sukilimui Vilniuje (2004 m. vykusi 1794 m. sukilimo kovų inscenizacija)

du 4-ojo pėstininkų regimento kadriniai batalionai. Iš viso divizijoje buvo 876 pés- tininkai ir 591 raitelis (1467 kariai). Divizija turėjo 6 pabūklus, kurių dauguma buvo iš- dėstyta įtvirtinimuose Liepkalnyje. Vilniaus miesto įgulą sudarė nedideli 4-ojo ir 8-ojo pėstininkų regimentų ir raitelių atsarginiai padaliniai - apie 1000 karių, tik 420 tu- réjo šautuvus, taip pat 7 artilerijos pabū- klus. Įguloje taip pat buvo Vilniaus pavieto (žemės gen. mjr. T. Korsako) milicijos ba- talionas ir keli eskadronai bei keletas kitų smulkesnių sukilėlių padalinių. Gynyboje dalyvavo apie 1500 ginkluotų Vilniaus gy- ventojų, iš kurių apie 500 turėjo šaunamuo- sius ginklus, likę buvo ginkluoti specialiai kovai perdarytais dalgiais ir nukaltomis ietimis. Iš viso liepos 19-20 dienomis Vilnių ir jo apylinkes gynė apie 4 tūkstan- čiai kovotojų su 13 artilerijos pabūklų. Trečiojoje kovų fazėje (rugpjūčio 11 d.) Vilniaus įgula buvo papildyta regulia- riais daliniais ir išaugo maždaug iki 5 tūkstančių karių, tačiau Vilniaus gy- nėjų artilerija nebuvo papildyta.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-074

Santrauka: Balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė 2500 pėstininkų, 300 raitelių ir 19 artilerijos pabūklų.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Mėginta šautuvus gaminti Gardine,

tačiau vadovybė savais gamintojais nepasitikėjo

Rusijos pajėgos

Lietuviams puolant balandžio 23 d. Vilniuje buvusią rusų įgulą sudarė: Narvos muškietininkų pulko vienas batalionas ir trys kompanijos (kuo- pos), Pskovo muškietininkų pul- ko du batalionai, Dono kazokų pulkas, keturios lauko artileri- jos kompanijos (kuopos) ir ke- letas kitų smulkesnių dalinių. Iš viso 2500 pėstininkų, 300 rai- telių ir 19 artilerijos pabūklų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-075

Santrauka: Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus ir Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pagrindinė priešo vora slinko iš Vilniaus pro Trakus, | | Aukštadvarį ir pasiekė Jiezną. Į rinktinę buvo priimami tik tie savanoriai, kurie turėjo bent | | šiek tiek pakenčiamus batus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-076

Santrauka: Netrukus, 1919 m. balandžio 19 d. lenkų kariuomenė puolė ir užėmė Vilnių.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Netrukus, 1919 m. balandžio 19 d. lenkų kariuomenė puolė ir užėmė Vilnių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-078

Santrauka: 1919 m. balandžio pradžioje Lietuvos karinė vadovybė, sužinojusi apie telkiamas lenkų pajėgas, nutarė pulti Vilnių ir pirmiau nei lenkai jį užimti.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1919 m. balandžio pradžioje Lietuvos karinė vado- vybė, sužinojusi apie telkiamas lenkų pajėgas, nutarė pulti Vilnių ir pirmiau nei lenkai jį užimti.

Balandžio 3-8 d.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-079

Santrauka: 1919 m. balandžio 19-21 d. po sunkių kovų lenkai užėmė Vilnių ir išstūmė bolševikus iš miesto.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

— 1919 m. balandžio 16-17 lenkai užėmė Lydą E). Balandžio 19-21 d. po sunkių kovų lenkai užėmė Vilnių ir išstūmė bolševikus iš meso Pasitraukus į vakarus vokiečių pajėgoms, lenkai balan- džio 27 d. užėmė Gardin Iki gegužės 1 d. lenkų kariai užėmė Musninkus, Giedraičius £PA, Švenčionis, Adutiši Smurgainis (E).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-085

Santrauka: Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir nusiaubė kaimus iki pat Vilniaus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kada Kryžiuočių Ordino maršalka Gotfrydas von Lindenas įsiveržė į Lietuvos gilumą ir, nueida mas net lig pat Vilniaus, degino kaimus, plėšė žmonių turtą ir juos pačius ėmė nelaisvėn, tuo metu Algirdas, negalėdamas sku biai suorganizuoti apsigynimo, užsidaręs Vilniaus pilyje, pasi kvietęs maršalką ir išmetinėjęs jam neriterišką elgesį; o Kęstutis, keršydamas už krašto teriojimą, pasiuntė Vytautą į Užnemunę sunaikinti vokiečių maisto atsargą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-086

Santrauka: Po Algirdo didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje perėmė jo vyriausias sūnus Jogaila.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje, kaip Kęstučio su Algirdu buvo sutarta, užėmė jo vyriausias sūnus Jogaila, Vytauto amžininkas. Jaunam Jo gailai tapus didžiuoju kunigaikščiu, Kęstutis vis tiek, kaip ir pir miau, stengėsi palaikyti gerus santykius su Vilniaus kunigaikš čio dvaru ir važinėjo ten į didžiojo kunigaikščio tarybą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-087

Santrauka: Vytautui išvykus iš Vilniaus, Jogailos šalininkai jo vardu užėmė pilį.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tarpu Vilniuje, dar sti pri Jogailos partija ir visi Kęstučio priešai apie ją susispietę, pasinaudodami Vytauto iš miesto išvykimu, Jogailos vardu užėmė pilį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-088

Santrauka: 1382 m. birželio 12 d. Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir išmušė Kęstučio sargybas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tą pačią dieną, kada Vilniuje miesčionys užėmė pilį ir iš mušė Kęstučio sargybas, t. y. 1382 m. birželio 12 d., Jogaila su ta kariuomene, kurią buvo Kęstučiui žadėjęs pagalbai, atėjo nuo Vitebsko Vilniun ir, šalininkų remiamas, tuojau jį paėmė, o Ry gos pirklys Hanulo įteikė jam pilies raktus^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-089

Santrauka: Taip, pavyzdžiui, yra išlikusių ži nių, kad Vytautas pastatė apie 35 bažnyčias įvairiose Lietuvos valstybės vietose: Vilniuje katedrą (1399) ir šv.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Taip, pavyzdžiui, yra išlikusių ži nių, kad Vytautas pastatė apie 35 bažnyčias įvairiose Lietuvos valstybės vietose: Vilniuje katedrą (1399) ir šv. Onos bažnyčią,
118
Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-090

Santrauka: Vytautas su savo šalininkais nutarė slapčia užimti Vilnių, bet jų sumanymas buvo išduotas.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Susišaukęs savo šalinin kus nutarė slapčia užimti Vilnių. Bet jų sumanymas liko iš duotas. Nepavykus paimti Vilniaus ir dar labiau po to pasun kėjus padėčiai, Vytautui su savo šalininkais nieko kito nebeliko daryti, kaip vėl eiti tuo pačiu keliu, jau kartą išmėgintu: pa traukti į Prūsus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-091

Santrauka: 1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-092

Santrauka: Lietuvą vienu metu valdė du didieji kunigaikščiai: Algirdas Vilniuje, o Kęstutis Trakuose.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Mes žinom, kad Lietuvą savo laiku valdė du didžiuoju ku nigaikščiu: Algirdas Vilniuj, Trakuose Kęstutis. Toks Lietu vos žemių dviejų kun.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-093

Santrauka: Gediminas pranešė pats pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kad nelai- kytų jo užsispyrėliu pagonim, jis, be to, pranešė, kad jo valstybėje jau esą krikščionių, vienuolių, turinčių ir savo bažnyčių; jis pats pastatydinęs porą bažnyčių Vilniuje ir vieną Naugarduke. O tuo pat laiku rašytuose laiškuose pranciškonų ir domininkonų vie- **Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis 1337 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-094

Santrauka: Gediminas iš Vilniaus rašė laiškus popiežiui ir Vakarų Europos miestams, derėjosi su Ryga ir Ordinu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tais metais jau iš Vilniaus jis rašė savo garsiuosius laiškus popiežiui ir vakarų Europos mies- tams, iš Vilniaus jis derėjosi su Ryga ir su ordinu, pagaliau Vil- niuje kitais metais jis turėjo pasikalbėjimą su popiežiaus legatų pasiuntiniais dėl krikšto.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-095

Santrauka: Švitrigaila daug kartų puolė Zigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis nieko nelaimėdavo.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Švitrigaila daug kartų puolė Zigmantą ir kartą net pasiekė Vilnių ir Trakus, tačiau vis nieko nelaimėdavo. 1435 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-097

Santrauka: Į Vilnių buvo pasiųsta daug Maskvos bajorų ir pravoslavų dvasininkų, turėjusių šnipinėti ir teikti žinias Maskvai.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pirmiausia jos tėvas pareikalavo, kad ji liktų pravoslavė; su ja į Vilnių buvo pasiųstas didokas skaičius Maskvos bajorų ir pravoslavų dva- sininkų, kurie čia turėjo šnipinėti ir teikti žinias Maskvai. Jai pačiai tėvas griežtai nurodė, kaip ji turi laikytis Vilniuje, kokiuos santykius turi palaikyti su katalikais ir t.t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-098

Santrauka: Aleksandras buvo kaltinamas Vilniuje nestatantis Elenai reikalingos cerkvės ir spaudžiantis pravoslavus.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jis pats nuolat kaltino Aleksandrą, kad šis nestatąs Vilniuje Elenai reikalingos cerkvės, kad spau- džiąs pravoslavus ir t.t. Pagaliau 1499 m., prisidengdamas pra- voslavų gynimu, jis net pradėjo karą su Lietuva.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-099

Santrauka: 1544 m. Žygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos didysis kunigaikštis ir perėmė valdžią Lietuvoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu 1544 m. Zigmantas Augustas apsigyveno Vilniuje, kaip didysis Lietuvos kunigaikštis, ir jam atiteko visa valdžia Lietuvoj; tėvas pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Po tėvo mirties 1548 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-100

Santrauka: Tais laikais Vilnius pasidarė vienas gražiausių rytų Europos miestų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tais laikais Vilnius pasidarė vienas gražiausių rytų Europos miestų. Jame tada buvo pilna italų staty- bininkų ir mokslininkų humanistų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-101

Santrauka: Vilniuje prie Šv. Jono bažnyčios veikė aukštesnioji teisės mokykla.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Nuo Vytauto laikų prie bažnyčių ir vienuolynų Lietuvoje ėmė rastis mokyklų. XV amž. gale ir XVI amž. pra- džioje jų dar daugiau atsirado. Bet vis tai buvo tiktai pradžios mokyklos. Tik Vilniuje prie šv. Jono bažnyčios buvo aukštes- nioji teisės mokykla. Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir

aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-102

Santrauka: 1538 m. Abraomas Kulvietis Vilniuje atidarė protestantiškąją mokyklą, bet netrukus buvo priverstas ją uždaryti ir pasišalinti.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Kol buvo gyvas Zigmantas II Senasis, niekas nedrįso Lie- tuvoje atvirai skelbti protestantizmo. 1538 m. Abraomas Kul- vietis buvo atidaręs Vilniuje savo protestantiškąją mokyklą, tačiau veikiai buvo priverstas ją uždaręs pasišalinti. Bet Zig- manto Augusto laikais virto kitaip: tuomet protestantų buvo pilnas Vilnius; jų mokslas buvo skelbiamas net iš didžiojo kuni- gaikščio koplyčios.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-103

Santrauka: Mikalojus Radvila Juodasis Lukiškėse pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją vilniečius.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Lietuvoje protestantų galva ir uoliausias protestantizmo skleidėjas pasidarė artimiausias Zigmanto Augusto patarėjas Mikalojus Radvila Juodasis. Tam tikslui jis nau- dojo visą savo valdžią ir turtą. Lukiškiuose (Vilniaus prie- miesty) jis pastatė kalvinų bažnyčią ir traukė į ją visus vilnie- čius. Savo dvaruose, kurių buvo pilna Lietuva, jis pašalino katalikų kunigus, pakeisdamas juos kalvinais.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-104

Santrauka: 1569 m. Vilniaus vyskupas Protasevičius parsikvietė jėzuitus į Lietuvą, o jie Vilniuje gavo namus, Šv. Jono bažnyčią ir dvarų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Jėzuitų į Lenkiją atkvietė garsus katali- kybės gynėjas Varmi- jos vyskupas St. Hozi- jas (1564 m.). Jie buvo įkurdinti Varmijos vys- kupystės centre Brauns- berge, o iš ten paplito po visą Lenkiją. 1569 m. į Lietuvą jų parsi- kvietė Vilniaus vys- kupas Protasevi- čius. Jie gavo Vilniuje namus, šv. Jono bažny- čią ir keletą dvarų. Čia jie pradėjo savo darbą, greit paplisdami po visą Lietuvą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-105

Santrauka: 1579 m. vasarą karalius iš Vilniaus išžygiavo prieš caro kariuomenę, kuri buvo suspiesta Pskove.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu surinkus pinigų, prisi- samdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisi- gaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),

1579 m. vasarą pats karalius iš Vilniaus išžygiavo prieš caro kariuomenę, kuri buvo suspiesta Pskove. Livonijoje tuo metu jau buvo pagerėję reikalai: karalium paskelbtas Magnusas jau buvo paties caro pašalintas, o kraštas, matydamas, kad ruošiamasi rimtam karui, jau nebelinko į caro pusę, ir Lietuvos kariuo- menei be didelio vargo pasi- sekė atsiimti nemaža miestų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-106

Santrauka: Rengiantis 1579 m. žygiui Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu surinkus pinigų, prisi- samdžius Vengrijoje ir Vokietijoje kareivių, prisipirkus ir prisi- gaminus ginklų (tada Vilniuje buvo įsteigta patrankų liejykla),

1579 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-107

Santrauka: Po Varšuvos seimo atvykęs į Vilnių valdovas sušaukė lietuvių seimą ir tarėsi, kaip toliau veikti kare.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Po Var- šuvos seimo atvykęs į Vil- nių, jis čia sušaukė vienų lietuvių seimą, kur padė- kojęs jiems už uolų dalyvavimą kare, susitarė, kaip toliau veikti. Buvo suorganizuota dar didesnė kariuomenė (lietuviai dabar davė net 12.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-108

Santrauka: Vilniaus vyskupas Protasevičius atsikvietė jėzuitus į Vilnių, kur jie įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl Vilniaus vyskupas Protasevičius, norėdamas paruošti kunigų iš savo žmonių tarpo ir rūpindamasis kovoti su protestantais, atsikvietė į Vilnių jė- zuitų; jie čia įkūrė pirmą aukštesniąją mokyklą Lietuvoje, vadi- namą kolegija (žiūr. 254 psl.). Maža to, vyskupas Protasevičius, nesigailėdamas savo turtų, rūpinosi įkurti Vilniuje ir aukštąją mokyklą. Tatai jis irgi pavedė padaryti tiems patiems jėzuitams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-109

Santrauka: 1578 m. Vilniaus jėzuitai paprašė leisti įkurti Vilniuje akademiją, o Steponas Batoras tam pritarė.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl kai 1578 m. Vilniaus jėzuitai per vysk. Protasevičių ir J. Radvilą paprašė jį leisti įkurti Vilniuje akademiją, Stp. Batoras labai mielai sutiko ir davė privilegijos raštą, kurį jis antrą kartą iškilmingai patvirtino atvykęs į Lietuvą (1579 m.). Netrukus akademijos įkūrimą pa- tvirtino ir popiežius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-110

Santrauka: Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultū- ros turtų. Biblioteka pakeliui iš jų buvo atimta ir grąžinta, bet vis dėlto daug kas buvo išvežta, o kai kas tenai tebėra dar ir šiandien.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-111

Santrauka: 1655 m. rusams užėmus Vilnių, mieste kilęs gaisras siautė 17 dienų.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Miestai buvo apiplėšti ir sudeginti (1655 m. rusams užėmus Vilnių, gais- ras jame siautė net 17 dienų). Dvarai taip pat buvo sunaikinti ir sudeginti, o jų valstiečiai išbėgioję.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-112

Santrauka: Miestuose, ypač Vilniuje, kur mišrai gyveno katalikai su protestantais, kildavo visokių nesusipratimų ir muštynių.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Miestuose, ypač Vil- niuje, kur mišrai gyveno katali- kai su protestantais, kildavo vi- sokių nesusipratimų ir muš- tynių. Dažniausiai muštynių atsitikdavo švenčių metu, per procesijas, kada ypatingai vieni kitus gebėdavo įžeisti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-113

Santrauka: Jėzuitai Vilniuje pirmiausia įkūrė savo kolegiją, o vėliau ir akademiją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Čia jie pir- miausia Vilniuje įkūrė savo kolegiją, o vėliau ir akademiją. Nesitenkindami Vilnium, jie labai greit savo mokyklų tinklą išplėtė po visą kraštą (žiūr.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-114

Santrauka: Michałas Balińskis buvo Vilniaus universiteto suklestėjimo ir žlugimo liudininkas bei miesto kultūrinio gyvenimo dalyvis.