Santrauka
Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską. Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Per Gdanską Abiejų Tautų Respublika XVII–XVIII a. aprūpino Vakarus javais, gabendama juos į Amsterdamą. |
| t-002 Kai kurie klaipėdiškiai lietuvininkai siekė laisvojo miesto statuso, panašaus į Dancigo, dabartinio Gdansko, statusą. |
| t-003 Per Gdanską Abiejų Tautų Respublika XVII–XVIII a. aprūpino Vakarus javais, gabendama juos į Amsterdamą. |
| t-004 Vytauto laikais Vilniaus prekybiniai ryšiai jau siekė Gdanską ir Sileziją. |
| t-005 XVI a. antroje pusėje Gdanske buvo saugotos kelios Dusburgiečio kronikos rankraštinės ištraukos. |
| t-006 Kova dėl Livonijos labiausiai domino didesnio uosto neturėjusią Lietuvą, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. |
| t-007 Kai kurie Klaipėdos krašto lietuvininkai siekė laisvojo miesto statuso, panašaus į Dancigo, dabartinio Gdansko. |
| t-008 Kova dėl Livonijos labiausiai domino didesnio uosto neturėjusią Lietuvą, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. |
| t-009 Gvagninis, nors jo istorija para šyta lotyniškai ir išspausdinta užsienyje: pirmas tomas išėjo 1650 m. Gdanske, o antras — 1669 m. Antverpene. |
| t-010 Atvykęs į Gdanską, karalius dalį maištininkų nubaudė mirtimi, o dalį, tai yra tuos, kurie, paskubomis pabėgę, išnešė iš po kala vijo sveikas galvas, įtraukė į pasmerktųjų sąrašus; ši taip nubaudęs kaltininkus, jis sugrąžino miestiečiams ir tikintiesiems. |
Ryšiai
- Prekiavo su: Vilnius