Beje, ne visi klaipėdiškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską. Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.
Tik tada Švitrigaila energingai ėmėsi taikos reikalų; į Vilnių iš Didžiojo Naugardo pasiųsti bojarinai - Ivanas Jermoliničius ir Chariničius - pir momis vasario dienomis sudarė su juo sutartį, kuria buvo ga rantuojama abipusis saugumas ir prekybos laisvė6. Anų laikų Vilniaus prekybiniai ryšiai, Vytauto laikais išplitę, jau buvo pasiekę Gdanską ir Sileziją, neskaitant Karaliaučiaus, Rygos ir rusų miestų, su kuriais buvo prekiaujama nuo seno. Dar niekada Kryžiuočių ordinas neturėjo tokios įtakos Lietuvos reikalams, kaip tuomet.
Taigi Abiejų Tautų Respublika:\n•\t aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, \n•\t sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir \nbajoriškosios demokratijos tradiciją, \n•\t Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių \nribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa-\nsauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“,\n•\t iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro-\npoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir \nšventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas,\n•\t išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek-\ntūros mokyklą,\n• sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje \nteisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – \nkonstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje.
Tiesa, Versalio taikos konferencija (1919) nuo Vokietijos atskyrė tik dalį Mažosios Lietu- vos – Klaipėdos kraštą, tačiau jo neatidavė Lietuvai. Beje, ne visi klaipė- diškiai lietuvininkai norėjo jungtis prie Lietuvos ir siekė „laisvojo miesto“ statuso (panašaus į Dancigo (dabar Gdanskas)). Pagrindiniai Lietuvos istorijos metmenys Taigi, bendriausias Lietuvos istorijos modelis būtų toks: tarp miškingosios Rytų Europos priešistorinių archeologinių kultūrų 3–2 tūkstančiai metų prieš Kristų atsirado baltų kultūra.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)