Pskoviečiai pasiuntiniais paprašė Vytauto būti jų valdovu, žadėdami jo klausyti, mokėti duoklę ir įsileisti jo vietininką. Pskoviečiai Vytautui kasmet duodavo pusę tos duoklės, kurią naugardiečiai mokėjo auksu, žirgais ir kailiais.
Ir davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy tautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių auksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos dabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir devynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, ir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie čiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, ką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai liais ". Didysis kunigaikštis Vytautas, išplėtęs valstybę nuo jūros ligi jūros l2 , gyveno daug metų ir buvo tris kar tus vedęs 1 3 : pirmą kartą su Ona, Smolensko kunigaikš čio Svetoslavo dukra l< ; antrą kartą su Lukomlio ir Starodubo kunigaikščio Andrejaus 1 5 dukterimi Mari ja '6 ; ir trečią kartą su Julijona, kunigaikščio Jono Al- gimantaičio Alšėniškio dukra I7 , o kunigaikščių Simono Rūsčiojo ir Viazino 1 8 Andrejaus dukterėčia.
Po ankstesnių plėšikavimų, kaip aprašo Teodoras Narbutas, Daumantas su 180 pskoviečių raitelių liepos 18 d. po persikėlimo per Dauguvą sustojo pailsėti, o pskoviečius užpuolęs Gerdenis mūšį pralaimėjo ir vos išsigelbėjo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Po tų plėšikavimų, kai \nDaumantas su 180 pskoviečių raitelių, persikėlęs atga\nlios per Dauguvą, liepos 18 dieną įsikūrė pailsėti, mi\nnėtasis Gerdenis pavijęs puolė juos, tačiau suvis pralai\nmėjo mūšį ir vos pats išsigelbėjo sėkmingai persikėlęs \nper Dauguvą.