Santrauka
Pskoviečiai pasiuntiniais paprašė Vytauto būti jų valdovu, žadėdami jo klausyti, mokėti duoklę ir įsileisti jo vietininką. Pskoviečiai Vytautui kasmet duodavo pusę tos duoklės, kurią naugardiečiai mokėjo auksu, žirgais ir kailiais.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Pskoviečiai pasiuntiniais paprašė Vytauto būti jų valdovu, žadėdami jo klausyti, mokėti duoklę ir įsileisti jo vietininką.
| c-001 | |||
t-002 Pskoviečiai Vytautui kasmet duodavo pusę tos duoklės, kurią naugardiečiai mokėjo auksu, žirgais ir kailiais.
| c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Pskoviečiai pasiuntiniais paprašė Vytauto būti jų valdovu, žadėdami jo klausyti, mokėti duoklę ir įsileisti jo vietininką.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Didysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs visas savo pajėgas, ištraukė į Naugardo žemę2 , prastovėjo šešis mėnesius prie Porchovo miesto3 ir, nepaėmęs miesto, nuėjo per Naugardo ir Pskovo žemę niokodamas, de gindamas ir imdamas nelaisvėn * . Sekančiais metais didysis kunigaikštis Vytautas išsi rengė prieš Pskovo miestą5 ir paėmė Pskovo miestus Veližą6 ir Krasnyj Gorod7 . Pskoviečiai, nebenorėdami, kad jis toliau niokotų jų žemę, atsiuntė savo pasiunti nius pas didįjį kunigaikštį Vytautą, kad jis būtų jų valdovu, žadėjo jo klausyti ir kasmet mokėti jam duok lę bei įsileisti jo vietininką, ir didysis kunigaikštis (07
Puslapis 103
pasodino pas juos vietininku Pinsko kunigaikštį Juri jų, pramintą Nosimi8 , o pats su visomis pajėgomis nu žygiavo prieš Naugardą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|
Santrauka: Pskoviečiai Vytautui kasmet duodavo pusę tos duoklės, kurią naugardiečiai mokėjo auksu, žirgais ir kailiais.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir davė naugardiečiai didžiajam kunigaikščiui Vy tautui kiekvienais metais duoklės po dešimt tūkstančių auksinų 1 0 ir keturias dešimtis sunkiųjų žirgų, kuriuos dabar vadina fryzais, ir keturias dešimtis kailinių, ir devynias galybes sabalų, ir lūšių, ir kiaunių, ir lapių, ir šermuonėlių, ir voverių kailių. Mokėjo naugardie čiai šitiek į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iždą kiekvienais metais, o pskoviečiai davė pusė to, ką davė naugardiečiai, tiek auksu ir žirgais, tiek kai liais “. Didysis kunigaikštis Vytautas, išplėtęs valstybę nuo jūros ligi jūros l2 , gyveno daug metų ir buvo tris kar tus vedęs 1 3 : pirmą kartą su Ona, Smolensko kunigaikš čio Svetoslavo dukra l< ; antrą kartą su Lukomlio ir Starodubo kunigaikščio Andrejaus 1 5 dukterimi Mari ja ‘6 ; ir trečią kartą su Julijona, kunigaikščio Jono Al- gimantaičio Alšėniškio dukra I7 , o kunigaikščių Simono Rūsčiojo ir Viazino 1 8 Andrejaus dukterėčia.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|
Ryšiai
Susiję objektai
- Didžiojo Naugardo respublika
- Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- didysis kunigaikštis
- duoklė
- kunigaikščiai
- vietininkas
- Bažnyčios pašventinimas per dideles iškilmes
- Belaisvių išpirkimas per pasiuntinius ir sidabro mokėjimus
- Daumantas (kunigaikštis, XV a.)
- Dovydas (Gardino pilininkas)
- Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)
- Klaipėdos miesto ir trijų kryžiuočiams pavaldžių pilių sunaikinimas (1323 m.)
- Lietuviai
- Lietuvos ir pskoviečių kampanija Revelio žemėje ir prie Pskovo (1323 m. vasaris—kovas)
- Lietuvos žygiai į Sembą ir Dobrynės kunigaikštystę (1323 m. vasara—ruduo)
- Lietuvos žygis į Dorpato vyskupo valdas (1322 m.)
- Medininkų žemės mūšis (1320 m. liepos 27 d.)
- Mykolas (Kijevo vyskupas)
- Naugardo pasidavimas Vytautui ir duoklės nustatymas
- Parfėjus
- Pskovo metraštininkas
- Silvestras Levontjevičius
- Stanislovas (Plocko vyskupas)
- Vytauto žygis į Naugardo žemę ir Porchovo apgultis
- Vytauto žygis į Pskovą ir Pskovo taika (1426 m.)
- fryzai
- Žirgai
- Pskovo pasidavimas Vytautui ir vietininko paskyrimas