1323 m. šaltiniai mini dar platesnes kovas. Gardino pilininkas Dovydas su lietuvių kariuomene niokojo Revelį, Danijos kara- liaus žemę (šiaurinę Estiją). Kovo viduryje „lietuviai iš Žemaitijos užkariavo Klaipėdos miestą“ ir jį sudegino kartu su trimis gre- timomis kryžiuočiams pavaldžiomis pilimis.
Iš Marienburgo, Karaliaučiaus, Revelio senienų aiškėja, kad lietuvių karo vėliavose paprastai būdavo pavaiz duotas žirgas arba gaidys. Revelyje, šv. Olafo bažnyčioje, pats mačiau medinį kotą su kažkokio audeklo gabalu, kuriame bu vo žalvarinis balandžio dydžio gaidys; tatai laikyta pagonybės laikų vėliava, paimta Latvijoje.
P. 383***** _ Kronika Niemiecka J. F. R. (Z rękopismu au- tentycznego, objašnil, tlómaczenie polskie doląc- zyt i do druku podal Teodor Narbutt // MAB RS. - E 22. - B. 54). Kaip byloja šio parengto spaudai ran kraščio pratarmė, Rivijaus kroniką T. Narbutas įsi gijo 1808 metais Revelyje, tai yra per vadinamąjį Suomijos karą.
Igumiai džiaugdamies nešiojo kruvinas kardas nuo namų lig namų, jog išsiliuosavo nuo smarkių kraugerių, it prieš kokią šventę grindis* trobų, kaipo subjaurotas nuo krau gerių vokyčių, išmazgojo, vildamies, jog nuo šiol lykuos laimingas dienas savo gyvenimo. Tuojau susirinkę 10 000 igumių pakėlė sau karvedį ir danų pilį, arba Revelį, apgulė. Taip pat patrakę vikio- nys vyskupą Hermaną su diduomene pilėj Hapsa- loj apgulė.