Dovydas buvo Gardino krašto karo vadas, šaltiniuose apibūdinamas kaip Gardino srities kunigaikštis arba Gardino pilininkas. Jam priskiriami Gedimino laikų žygiai prieš Revelį ir Mozūriją, taip pat Gardino krašto gynyba po kryžiuočių puolimų.
Medininkų\nžemėje sutriuškino įsiveržusius į Žemaitiją kryžiuočius (III, 338); puldama plačiu frontu,\nLietuvos kariuomenė 1322 m. nusiaubė Livonijoje Dorpato vyskupo valdas54, Dovydo\nGardiniškio vedami lietuviai ir pskoviečiai 1323 m. vasario mėn. užpuolė danų vasalinėje\npriklausomybėje buvusią Revelio žemę; kai sekantį mėnesį Pskovą puolė Livonijos\nordinas, Lietuvos ir pskoviečių jėgos atstūmė priešą nuo miesto sienų55.
1324 m. kovo mėn. kryžiuočiai sunaikino Gardino pilinin-\nko Dovydo dvarą, kiek vėliau puolė ir Gardiną, visus metus tęsėsi\nabipusiai puldinėjimai. Lapkritį Gedimino „galinga kariuomenė“,\nvadovaujama Gardino pilininko Dovydo, siaubė Mozūrijos žemę,\no kita „didžiausia“ kariuomenė - Livonijos pietryčiuose Rezeknės\nregioną.
Tais pačiais metais, kai dykrose smarkiai ištvino vandenys, Dovydas, Gardino pilininkas,\nsu aštuoniais šimtais vyrų patraukė į karą ir, išdėstęs savo karius pasalose, pats su\n80 vyrų įsibrovė į Prūsijos žemės valsčių, vardu Unzatrapis, iš kur, sudeginęs keletą\nnamų, išsivarė daug nelaisvėn paimtų žmonių ir išsigabeno galybę pagrobtų daiktų.\nJuos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras,\nir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo\npereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie gabenosi. Kiti bėgdami\npakliuvo į jų pasalas, ir visi, apimti baimės, iš karto pasitraukė, tačiau kelyje patyrė tiek\npavojų, kad retas kuris namo sugrįžo sveikas ir gyvas.
1324 m. kovo mėn. kryžiuočiai sunaikino Gardino pilinin-\nko Dovydo dvarą, kiek vėliau puolė ir Gardiną, visus metus tęsėsi\nabipusiai puldinėjimai. Lapkritį Gedimino „galinga kariuomenė“,\nvadovaujama Gardino pilininko Dovydo, siaubė Mozūrijos žemę,\no kita „didžiausia“ kariuomenė - Livonijos pietryčiuose Rezeknės\nregioną.
1324 m. kovo mėn. kryžiuočiai sunaikino Gardino pilinin-\nko Dovydo dvarą, kiek vėliau puolė ir Gardiną, visus metus tęsėsi\nabipusiai puldinėjimai. Lapkritį Gedimino „galinga kariuomenė“,\nvadovaujama Gardino pilininko Dovydo, siaubė Mozūrijos žemę,\no kita „didžiausia“ kariuomenė - Livonijos pietryčiuose Rezeknės\nregioną.
Tais pačiais metais, kai dykrose smarkiai ištvino vandenys, Dovydas, Gardino pilininkas,\nsu aštuoniais šimtais vyrų patraukė į karą ir, išdėstęs savo karius pasalose, pats su\n80 vyrų įsibrovė į Prūsijos žemės valsčių, vardu Unzatrapis, iš kur, sudeginęs keletą\nnamų, išsivarė daug nelaisvėn paimtų žmonių ir išsigabeno galybę pagrobtų daiktų.\nJuos persekioti leidosi su būreliu karių brolis Ulrichas iš Drinlevės, Tepliavos komtūras,\nir brolis Fridrichas Kvicas, jo padėjėjas; iš pradžių išardę tiltą, kuriuo lietuviai turėjo\npereiti, jie nukovė 55 jų vyrus ir atsiėmė iš jų visą grobį, kurį šie gabenosi. Kiti bėgdami\npakliuvo į jų pasalas, ir visi, apimti baimės, iš karto pasitraukė, tačiau kelyje patyrė tiek\npavojų, kad retas kuris namo sugrįžo sveikas ir gyvas.