Santrauka

Dusburgietis teigia, kad senos Vokiečių ordino tradicijos dvasia nušviečiamas Ordino įsikūrimas Kulmo žemėje, dovanotoje Mazovijos kunigaikščio Konrado, šis. Dusburgietis teigia, kad „Pranešime…“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie. Dusburgietis teigia, kad prūsijos žemės aprašymas Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė, Mazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Prieš tai Kulmo žemė buvusi Mazovijos kunigaikščių valda.
t-002 1323 m. Vilniuje duotame laiške skelbta, kad per Mazovijos kunigaikščio Boleslavo valdas galima saugiai atvykti į Lietuvą.
t-003 Per vieną lietuvių antpuolį smarkiai nukentėjo Dobrynės kunigaikštystė, kaimyninė Mazovija ir artimos apylinkės.
t-004 Balińskis užuominą apie saugų kelią per Mazoviją laikė svarbiu Gedimino laiškų netikrumo įrodymu.
t-005 „Pranešime...“ minimas pagonių brovimasis į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas.
t-006 Prūsijos žemę iš vienos pusės ribojo Mazovijos kunigaikštystė.
t-007 1367 m. Kęstučio vedami lietuviai įsibrovė į Mazoviją pasiplėšti grobio.
t-008 Jogaila su kariuomene patraukė prieš Mazovijos kunigaikštį Jonušą ir iš keršto nuniokojo Mazoviją.
t-009 Boleslovas, Mazovijos kunigaikštis, užpuolė Palenkę ir užėmė Melniką, Belską bei Drohičiną.
t-010 Narbutas pasakojo, kad pranašė paskelbė dievų valią be ginklų pulti Mazoviją, kur esą laukė didelis laimikis.

Ryšiai