Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
14 teiginiai17 įrašai10 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Prieš tai Kulmo žemė buvusi Mazovijos kunigaikščių valda. 1323 m. Vilniuje duotame laiške skelbta, kad per Mazovijos kunigaikščio Boleslavo valdas galima saugiai atvykti į Lietuvą. Per vieną lietuvių antpuolį smarkiai nukentėjo Dobrynės kunigaikštystė, kaimyninė Mazovija ir artimos apylinkės.
Patikrinti teiginiai
Prieš tai Kulmo žemė buvusi Mazovijos kunigaikščių valda.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kulmo (Kulmos?) žemė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1222 m. Vardas įsitvirtino\nXIII a. 3—4 dešimtmečiais vyskupo Kristijono misijos bei kryžiuočių įkurdinimo šiame\nregione metu. Prieš tai Kulmo žemė buvusi Mazovijos kunigaikščių valda.
1323 m. Vilniuje duotame laiške skelbta, kad per Mazovijos kunigaikščio Boleslavo valdas galima saugiai atvykti į Lietuvą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šio antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip bjaurius tikėjimo ardytojus, eretikus, melagius ir jokios garbės neturinčius žmones. Per viešpaties Mazovijos kunigaikščio Boleslavo kunigaikš tystę galės kiekvienas saugiai atvykti į mano valdomą žemę. Duota Vilniuje 1323 viešpaties metais, pačioje Kristaus kūno dienoje.
Per vieną lietuvių antpuolį smarkiai nukentėjo Dobrynės kunigaikštystė, kaimyninė Mazovija ir artimos apylinkės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tokios didelės sėkmės padrąsinti, lietuviai vėliau, rugpjūtį, prasi- gavo net iki Wehlau [Vėluva] apylinkių, kur sudegino šešis kaimus ir įtakingą kryžiuotį Fridrichą fon Quitzą kartu su trisdešimt šešiais kariais nužudė8. Per vieną tokių antpuolių baisiausiai nukentėjo Dobry nės kunigaikštystė, kurią maždaug tuo metu valdė kuni gaikštienė Anastazija, kaimyninė Mazovija bei artimos apy linkės1 1 . Iki to laiko sėkmės lydėti lietuviai taip suįžūlėjo, kad Šv.
Balińskis užuominą apie saugų kelią per Mazoviją laikė svarbiu Gedimino laiškų netikrumo įrodymu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau kodėl Ge diminas būtų slėpęs tą priežastį nuo legatų, ypač jei ji būtų susijusi su Ordino riteriais? Trečias ir itin svarbus laiškų netikrumo įrodymas yra užuomina juose apie Mazoviją, kaip apie kraštą, per kurį kviestieji svetimšaliai galį laisvai, saugiai ir be jokių vargi nančių mokesčių atvykti į Lietuvą ir iš jos grįžti atgal. Taigi tą Mazovijos kunigaikštį reikėtų laikyti buvus Lietuvos val dovo sąjungininku, sutartinai veikiančiu sprendžiant sve timšalių atvykimo reikalus.
„Pranešime...“ minimas pagonių brovimasis į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
„Pranešime...“ kalbama apie pagonių brovimąsi į Mazovijos kunigaikščio Konrado valdas, apie Dobrynės brolius, apie tai, kaip buvo pakviestas Vokiečių ordinas, o Kulmo žemė užrašyta broliams, apie Prūsijos atskirų žemių (iki Sembos) nukariavimą, apie Sventopelko, Lietuvos ir prūsų bendrą kovą.
Prūsijos žemę iš vienos pusės ribojo Mazovijos kunigaikštystė.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
2. Prūsijos žemės aprašymas\n\n Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė,\nMazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė. Vysla — tai upė, atitekanti nuo\nKrokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją\nbei Pomeraniją nuo Prūsijos186.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 4 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 3 | 3 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 3 | 5 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 0 | 1 |