Mindaugas

Santrauka

Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net. 1253 VII 6 susikūrusios Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-023 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje suspėjo krikštytis.		c-001
t-025 Mindaugas sukūrė ankstyvosios Lietuvos valstybę, kuri suteikė galimybę išlikti lietuvių tautai.		c-003
t-027 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įvedė ją į Europos šalių sistemą.		c-005
t-029 Pasak Eiliuotosios Livonijos kronikos, 1244 m. Mindaugas su 30 000 lietuvių nuniokojo Livonijos ordino žemes.		c-007
t-030 Mindaugas 1250 m. apsikrikštijo, nes taikydamasis su Livonijos ordinu turėjo priimti katalikų tikėjimą.		c-008
t-031 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos.		c-009
t-032 Karalius Mindaugas padėjo pamatus Lietuvos valstybei.		c-010
t-033 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams.		c-011
t-034 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje krikštijosi.		c-012
t-035 Mindaugo krikštas ir karalystė citatoje vertinami kaip epizodas pagoniškos Lietuvos istorijoje.		c-013
t-036 1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje Mindaugas buvo paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių.		c-014
t-038 1248 m. Mindaugo padėtis tapo grėsminga, nes jo valdžiai priešinosi brolvaikiai, Livonijos ordinas ir Voluinė.		c-016
t-040 Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę, kuri suteikė lietuvių tautai galimybę išlikti ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.		c-018
t-042 Mindaugas sugebėjo sukurti valstybę ir, nors laikinai, įeiti į Europos šalių sistemą.		c-020
t-044 1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo.		c-022
t-046 Balińskis teigė, kad Gedimino veiklumo dėka buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos.		c-024
t-047 Maukoldas citatoje nurodomas kaip Mindaugo, dar vadinto Mendogu, tėvas.		c-025
t-048 Genealoginėje ištraukoje Mindaugas nurodomas kaip Lietuvos kunigaikštis 1240 m., nužudytas 1263 m. arba 1265 m.		c-026
t-049 Gediminas laiške popiežiui ir kardinolams teigė, kad karalius Mindaugas su tauta buvo priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą.		c-027
t-050 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet vėliau nuo jo atkrito.		c-028
t-051 Balińskis Gedimino laiškuose išskyrė užuominą apie karaliaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl Kryžiuočių ordino kaltės.		c-029

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje suspėjo krikštytis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo I a. po Kristaus ji jau patenka į Romos ir kitų civilizacijų akiratį. Paprastai ma- noma, kad iš šių proistorinių gelmių ateina tokios kultūrinės vertybės kaip lietuvių kalba, tautosaka ir folkloras, taip pat lietuvių pagoniškoji religija, nors šios išsikristalizavimas šiandien dažniausiai priskiriamas jau valstybės kūrimosi laikams. Valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikš- tija – buvo sukurta XIII a. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net

Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 17 suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Mindaugas sukūrė ankstyvosios Lietuvos valstybę, kuri suteikė galimybę išlikti lietuvių tautai.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įvedė ją į Europos šalių sistemą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prūsai – išnaikinti, o Min- daugas ne tik sugebėjo sukurti valstybę, bet ir įeiti, nors laikinai, į Europos šalių sistemą. Jis buvo vienintelis naujausiosios Viduramžių Europos valdo- vas, sugebėjęs paversti savo tautą ir valstybę istoriniu subjektu. Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m. nužudė Mindaugą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Pasak Eiliuotosios Livonijos kronikos, 1244 m. Mindaugas su 30 000 lietuvių nuniokojo Livonijos ordino žemes.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Mindaugo jau turėta Lie­ tuvoje jei ne aukščiausia valdžia, tai bent pirmaujanti reikšmė, nes, kaip žinia, tais metais jis padaręs didelį žygį į Mozūrus. 1244 met., pasak eiliuotosios Livonijos kronikos, Mindaugas su 30.000 lietuvių nuteriojęs Livonijos Ordino žemes^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Mindaugas 1250 m. apsikrikštijo, nes taikydamasis su Livonijos ordinu turėjo priimti katalikų tikėjimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Gelbėdamasis Mindaugas buvo priverstas taikintis su pavojingiausiu priešu — Livonijos Ordinu, o tas statė vieną sąlygą — priimti katalikų tikėjimą. Ir 1250 met. Mindaugas apsikrikštijo; apkrikštijo ir daug savo didikų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Mindaugo broliavimosi su vokiečiais politika buvo nepatenkinta tautiškoji — pagoniš­ koji lietuvių partija. Dėl tos giminės nesantaikos 1263 met. ir padėjo galvą Mindaugas. Mindaugas žuvo, bet jo darbas nežuvo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Karalius Mindaugas padėjo pamatus Lietuvos valstybei.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tryliktas amžius Lietuvai davė kelis didžiuosius kunigaikščius, kurie lyg ir atbaigė vieną Lietuvos istorijos epochą. Jų tarpe žymiausias buvo karalius Mindaugas, padėjęs pamatus Lietuvos valstybei. Pačioje XIII amž. pabaigoje Lietuvos istorijos šaltiniai mini ma­ žai žinomą ir palikusį istorijos miglose Lietuvos kunigaikštį Liutaverą (Pukaverą).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis. 1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo. 1274 m. sukilimas buvo visiškai už- gniaužtas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje krikštijosi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Nuo I a. po Kristaus ji jau patenka į Romos ir kitų civilizacijų akiratį. Paprastai ma- noma, kad iš šių proistorinių gelmių ateina tokios kultūrinės vertybės kaip lietuvių kalba, tautosaka ir folkloras, taip pat lietuvių pagoniškoji religija, nors šios išsikristalizavimas šiandien dažniausiai priskiriamas jau valstybės kūrimosi laikams. Valstybė – Lietuvos Didžioji Kunigaikš- tija – buvo sukurta XIII a. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net

Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 17 suspėjo krikštytis, o 1253 m. – karūnuotis karaliumi.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Mindaugo krikštas ir karalystė citatoje vertinami kaip epizodas pagoniškos Lietuvos istorijoje.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

kišką etnosą, o Netimero vadovaujamiems pajudėti toliau nuo gentinės santvarkos į valstybę, į kurią būtų verta traukti misionieriams. Lietuva liko su lietuvių kalba, mistiškai skambančiomis sutartinėmis, sakmėmis ir pasakomis, su savo pagoniškais dievais. Su pagonišku veidu Lietuva dar gyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo laikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir iki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, kiek apie vyriausiąjį Dievą – „ir mes turime vieną Dievą…“ Aiškindamas Gedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką pagonių žynys Lizdeika ir išpranašaus Vilniaus įkūrimą ir šlovę.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: 1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje Mindaugas buvo paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1219 m. Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartyje (sudarytoje taip pat ir dėl plėšiamųjų žygių į Lenkiją) būsimasis Lietuvos valstybės kūrėjas Mindaugas paminėtas ketvirtuoju tarp penkių vyresniųjų kunigaikščių. Taigi matyti, kad 1219 m. Lietuva buvo dar ne valstybė, o tik žemių konfe- deracija, neturėjusi vieno valdovo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: 1248 m. Mindaugo padėtis tapo grėsminga, nes jo valdžiai priešinosi brolvaikiai, Livonijos ordinas ir Voluinė.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai- čiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma- tija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą. Per jį 1251 m. pavasarį (ar vasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o sau – karaliaus karūną.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-018

Santrauka: Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę, kuri suteikė lietuvių tautai galimybę išlikti ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 30 tarsi užbaigia valstybės susikūrimą, nes Lietuvą pripažino to meto pasau- lis. Vien to pakaktų Mindaugą laikyti viena iš svarbiausių ir Lietuvai dau- giausia nusipelniusių asmenybių. Mindaugas sukūrė didžiausią ankstyvo- sios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę, suteikusią galimybę išlikti lietuvių tautai ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-020

Santrauka: Mindaugas sugebėjo sukurti valstybę ir, nors laikinai, įeiti į Europos šalių sistemą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl suomiai, estai ir latviai buvo nukariauti, prūsai – išnaikinti, o Min- daugas ne tik sugebėjo sukurti valstybę, bet ir įeiti, nors laikinai, į Europos šalių sistemą. Jis buvo vienintelis naujausiosios Viduramžių Europos valdo- vas, sugebėjęs paversti savo tautą ir valstybę istoriniu subjektu. Nalšios kunigaikštis Daumantas (iš kurio Mindaugas paveržė žmoną), veikęs išvien su stipriausiu Mindaugo varžovu Treniota, 1263 m. nužudė Mindaugą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-022

Santrauka: 1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Per beveik tris dešimtmečius kryžiuočiai nukariavo visas prūsų gentis. 1260 m. kilus didžiajam prūsų sukilimui, Lietuva siuntė prūsams savo kariuomenę į pagalbą, tačiau, žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, pagalba nutrūko, o Vakarų Europos parama Ordinui labai sustiprėjo. 1274 m. sukilimas buvo visiškai už- gniaužtas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Balińskis teigė, kad Gedimino veiklumo dėka buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvie­ tės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie­ kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Maukoldas citatoje nurodomas kaip Mindaugo, dar vadinto Mendogu, tėvas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tasai Dovilas ar Dovydas turėjo būti pir­ masis Vilniaus kunigaikštis, Vido, praminto Vilku, ir Er- deno tėvas. Maukoldas buvo Mindaugo, arba Mendogo, tė­ vas3. Didžiųjų bei dalinių kunigaikščių Riuriko ainių, kilmės a PyccKaH AeToriHCb cb BocKpe- Tepöyprb 1793.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Genealoginėje ištraukoje Mindaugas nurodomas kaip Lietuvos kunigaikštis 1240 m., nužudytas 1263 m. arba 1265 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

GEDIMINAS ’ MAUKOLDAS, kartu su broliu Lietuvos kunigaikštis MINDAUGAS, Lietuvos kunigaikštis 1240 m., Erdeno nužudytas 1263 m. ar 1265 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Gediminas laiške popiežiui ir kardinolams teigė, kad karalius Mindaugas su tauta buvo priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Viename jų, skirtame popiežiui ir kardinolams, Gediminas prašo: esą jo pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo tauta būtų priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą, tik kryžiuočių magist­ ro smurtas ir nesuskaičiuojamos išdavystės greit privertu- sios nuo jo atsimesti, todėl jis vėl likęs prie savo tėvų tikėji­ mo, juk ne kartą jo pirmtakai siuntę pasiuntinius pas Rygos arkivyskupus, kad tartųsi dėl santaikos, bet anie buvo žiau­ riai nužudyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet vėliau nuo jo atkrito.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tai ir yra priežastis, kad jūsų kilnybei šiuo laišku pareiš­ kiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa sa­ vo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl bro­ lių iš teutonų namo magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to tikėjimo at­ krito; kaip tik dėl to ir mes, deja, ligi šios dienos esame pri­ versti pasilikti savo senolių klaidoje. Iš tikrųjų, daugelį kartų mūsų pirmtakai, norėdami su­ daryti taiką, siuntė savo pasiuntinius ponams Rygos arki­ vyskupams, tačiau tie [teutonų ordino broliai] juos žiauriai nužudydavo, kaip tai matyti iš atvejo, buvusio pono Isamo metu, kai jis, kaip viešpaties Bonifacijaus atstovas, sudarė taiką bei paliaubas tarp mūsų ir teutonų namo brolių ir sa­ vo laišką mums atsiuntė; tačiau, kai pasiuntiniai grįžo iš po­ no Isamo namo, pakeliui vienus jie užmušė, kitus pakorė arba privertė, kad jie patys pasiskandintų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Balińskis Gedimino laiškuose išskyrė užuominą apie karaliaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl Kryžiuočių ordino kaltės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia, joms priklauso užuomina apie kara­ liaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl kryžiuočių Or­ dino kaltės. Kaipgi Gediminas, sėdėdamas soste po 50 metų nuo ano viešpatavimo, nebūtų žinojęs savo pirmtako atsi­ metimo priežasčių? O žinodamas ar nebūtų verčiau jų nu­ tylėjęs?

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Andrius Algirdaitis
• Estai
• Karūna
• Kryžiuočių ordinas
• Latviai
• Lietuviai
• Morta
• Vokiečiai
• kunigaikščiai
• magistras
• pagonybė
• žygis
• „ir mes turime vieną Dievą…“
• A. Varno paveikslas „Mindaugo karūnacija“
• Aukštaičiai
• Datum in Lettowia in curia nostra
• Edividas
• Katalikų Bažnyčia
• Kristijono įšventinimas Lietuvos vyskupu ir Lietuvos vyskupijos išskyrimas (1254 m.)
• Lietuvių kunigaikščių stačiatikybės priėmimas Rusios žemių valdyme
• Lietuvos Didžioji Kunigaikštija
• Lietuvos kunigaikščių derybos dėl krikšto (krikštas)
• Lietuvos kunigaikščių derybos dėl krikšto ir karūnacijos (krikštas)
• Lietuvos valstybės sukūrimas XIII a. viduryje
• Lietuvos valstybės susikūrimas apie 1240 m
• Liutaveras (Pukaveras)
• Mindaugo ir Livonijos ordino taika bei Mindaugo krikštas (1250 m. gale – 1251 m. pradžia)
• Mindaugo karūnacija
• Mindaugo karūnacija (1253 m.)
• Mindaugo krikštas (krikštas)
• Mindaugo krikštas ir karūnos išsirūpinimas (krikštas)
• Mindaugo krikšto sukakties minėjimas J. A. V. lietuvių kolonijose (krikštas)
• Mindaugo mirtis
• Mindaugo žygis į Livonijos Ordino žemes
• Monetos
• Monetų kalimas ir pabūklų, varpų liejimas
• Mongolų (totorių) invazija (1237-1240 m.)
• Mongolų imperija
• Pilininkas
• Polocko užvaldymas ir Naugarduko metropolijos įkūrimas (apie 1300 m.)
• Prekyba su Prūsais (Dancigu ir Karaliaučiumi)
• Rygiečiai
• Rygos pirklių prekybos teisė Lietuvoje (1253 m.)
• Rygos vokiečiai
• Sosto paveldėjimo principas Gediminaičių dinastijoje
• Treniota Vykintaitis
• Treniotos nužudymas (1264 m.)
• Vidaus kolonizacija Sūduvos giriose
• Vikintas
• Vilniaus miesto valdymas pilininkų ir bendruomenės parinkto seniūno priežiūra
• Vilniaus universiteto leidykla
• Voluinės ir Lietuvos kunigaikščių sutartis (1219 m.)
• apostazija
• aukščiausiasis karalius nesisteminė karalystė valdovo titulavimo terminai
• donacija
• družina
• ekspansija
• filius specialis sanctae Romanas Ecclesiae
• jako tebe delia mir atvorim so Vykyntom, zane brat’ju našu mnogu pogubi
• kultūrinimas
• kunic
• lietopisis
• lietopisis lietopisiai
• misijų teorija
• sostapilis
• vasalas
• vasaliniai feodai
• vidaus kolonizacija
• Šventoji Romos imperija
• Žemių kunigaikščių veiksmų derinimas konfederacijoje
• Žiemgaliai
• „Mindaugas – pirmas ir vienintelis vainikuotas Lietuvos karalius“
• „Mindaugo Lietuvą“
• „aukščiausiuoju karaliumi“
• „didžiausią ankstyvosios Lietuvos istorijos kūrinį – valstybę“
• „mano priešo priešas yra mano draugas“
• „tauta galėjo apsisaugoti tik sukūrusi valstybę“
• kunigaikštija
• Durbės mūšis (1260 m.)
• Mindaugo pasiuntinių siuntimas pas popiežių (1251 m.)