Santrauka

Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net. 1253 VII 6 susikūrusios Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi.

Mindaugas, Lietuvos karalius, vėlesnėje kronikos iliustracijoje.

Pagrindinis atvaizdas

Mindaugas, Lietuvos karalius, vėlesnėje kronikos iliustracijoje.

TiesioginisRankraštisPirminis

en:Alexander Guagnini (1538-1614) • 1578 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Mindaugas) Atidaryti šaltinį

2 vaizd. / 2 tiesiog. / 0 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1262 m. Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, nusiaubė Ordino užnugarį Pavyslyje.
t-002 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos, kilusios nepasitenkinus jo politika vokiečių atžvilgiu.
t-003 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams.
t-004 Mindaugas, gelbėdamasis nuo Livonijos Ordino, buvo priverstas taikytis ir priimti katalikų tikėjimą.
t-005 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, pasikrikštijęs ir 1253 m. karūnuotas karaliumi.
t-006 Mindaugo krikštas ir karalystė nepanaikino pagoniškų dievų vaidmens Lietuvoje.
t-007 Gediminas laiške popiežiui ir kardinolams rašė, kad karalius Mindaugas su visa tauta buvo priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą.
t-008 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įtraukė ją į Europos šalių sistemą.
t-009 Mindaugas sukūrė ankstyvosios Lietuvos valstybę, kuri suteikė galimybę išlikti lietuvių tautai.
t-010 1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui.
t-011 1248 m. Mindaugui kilo grėsminga opozicija, sudaryta iš jo brolvaikių, Livonijos ordino ir Voluinės.
t-012 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, krikštijęsis ir 1253 m. karūnuotas karaliumi.
t-013 Pasak eiliuotosios Livonijos kronikos, 1244 m. Mindaugas su 30 000 lietuvių nuniokojo Livonijos Ordino žemes.
t-014 Mindaugas 1219 m. kartu su kitais Lietuvos žemės kunigaikščiais sudarė taikos sutartį su Haliču-Voluine.
t-015 Maukoldas buvo Mindaugo, dar vadinamo Mendogu, tėvas.
t-016 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įvedė ją į Europos šalių sistemą.
t-017 Mindaugas, karūnavęsis per Livonijos ordiną, tapo popiežiaus vasalu ir gavo teisę į tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją.
t-018 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet vėliau nuo jo atkrito.
t-019 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje krikštijosi.
t-020 Mindaugas tapo popiežiaus, o ne imperatoriaus vasalu ir gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją.
t-021 Genealoginėje ištraukoje Mindaugas nurodomas kaip Lietuvos kunigaikštis 1240 m., Erdeno nužudytas 1263 m. arba 1265 m.
t-022 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams, o Vakarų Europos parama Ordinui sustiprėjo.
t-023 Balińskis Gedimino laiškuose išskyrė užuominą apie karaliaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl Kryžiuočių ordino kaltės.
t-024 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl teutonų išdavysčių nuo jo atkrito.
t-025 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“.
t-026 Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę, kuri suteikė lietuvių tautai galimybę išlikti ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.
t-027 Teiginys apie žynių luomo nebuvimą buvo grindžiamas duomenimis apie Mindaugo ir Kęstučio dalyvavimą aukojimo apeigose.
t-028 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su tauta priėmė krikščionybę, bet dėl kryžiuočių smurto nuo jos atsimetė.
t-029 Dalis jotvingių žemių įėjo į Mindaugo valstybės sudėtį.
t-030 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos.
t-031 Gedimino laikais įsitvirtinus leniniam valdymui, buvo įgyvendintos Mindaugo politinės pastangos.
t-032 Balińskis teigė, kad Gedimino veiklumo dėka buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos.
t-033 1259 m. Mindaugo dokumente išvardytos Dainavos, arba Jotvingijos, terrulae.
t-034 Maukoldas citatoje nurodomas kaip Mindaugo, dar vadinto Mendogu, tėvas.
t-035 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“.
t-036 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įtraukė ją į Europos šalių sistemą.
t-037 Mindaugas, atgavęs Žemaitiją ir Kuršą bei nusiaubęs Sembą, sukurstė Prūsijos žmones atsimesti nuo kryžiuočių.
t-038 Mindaugas, susilaukęs rusų paramos, slaptai ir netikėtai įsibrovė į Mazoviją.
t-039 Mirus Mindaugo žmonai, Daumanto žmona atvyko į Mindaugo rūmus tvarkyti šeimynos moterų ir surengti šermenų.
t-040 Narbutas Mindaugą vadina Lietuvos ir Rusios kunigaikščiu ir jo žudikais įvardija Daumantą, Treniotą bei Tautvilą.
t-041 Narbutas Mindaugo valdymo pradžią sieja su 1240 metais ir nuo jos skiria aiškesnės Lietuvos istorijos laikotarpį.
t-042 Narbutas aiškesnės Lietuvos istorijos pradžią siejo su Mindaugu ir laikotarpiu nuo 1240 iki 1386 metų.
t-043 Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos.
t-044 O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė.
t-045 Mindaugas, patyręs, jog riteriai, ir vyskupas, ir vi sa Rygos kariauna nori jam \|Tautvilai\| padėti, pabūgo ir slapta nusiuntė pas Rygos magistrą Andrių 1 5 [pasiun tinius] ir davė jam daug dovanų, ir tuomi jam įsiteikė.
t-046 Mindaugas kunigaikščiavo Lietuvos žemėje ir ėmė žudyti savo brolius ir savo giminaičius, o kitus išvarė iš krašto, ir ėmė pats vienas kunigaikščiauti visoje Lietuvos žemėje, ir ėmė labai didžiuotis, girtis didžia šlove bei didybe, ir nepakentė nė vieno, kuris būtų galėjęs jam paprieštarauti.
t-047 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės.

Ryšiai