Santrauka
Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net. 1253 VII 6 susikūrusios Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi.

Pagrindinis atvaizdas
Mindaugas, Lietuvos karalius, vėlesnėje kronikos iliustracijoje.
TiesioginisRankraštisPirminis
Licencija: Public domain
Eiti į galeriją (Mindaugas) Atidaryti šaltinį
2 vaizd. / 2 tiesiog. / 0 susij.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1262 m. Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, nusiaubė Ordino užnugarį Pavyslyje. |
| t-002 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos, kilusios nepasitenkinus jo politika vokiečių atžvilgiu. |
| t-003 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams. |
| t-004 Mindaugas, gelbėdamasis nuo Livonijos Ordino, buvo priverstas taikytis ir priimti katalikų tikėjimą. |
| t-005 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, pasikrikštijęs ir 1253 m. karūnuotas karaliumi. |
| t-006 Mindaugo krikštas ir karalystė nepanaikino pagoniškų dievų vaidmens Lietuvoje. |
| t-007 Gediminas laiške popiežiui ir kardinolams rašė, kad karalius Mindaugas su visa tauta buvo priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą. |
| t-008 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įtraukė ją į Europos šalių sistemą. |
| t-009 Mindaugas sukūrė ankstyvosios Lietuvos valstybę, kuri suteikė galimybę išlikti lietuvių tautai. |
| t-010 1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui. |
| t-011 1248 m. Mindaugui kilo grėsminga opozicija, sudaryta iš jo brolvaikių, Livonijos ordino ir Voluinės. |
| t-012 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, krikštijęsis ir 1253 m. karūnuotas karaliumi. |
| t-013 Pasak eiliuotosios Livonijos kronikos, 1244 m. Mindaugas su 30 000 lietuvių nuniokojo Livonijos Ordino žemes. |
| t-014 Mindaugas 1219 m. kartu su kitais Lietuvos žemės kunigaikščiais sudarė taikos sutartį su Haliču-Voluine. |
| t-015 Maukoldas buvo Mindaugo, dar vadinamo Mendogu, tėvas. |
| t-016 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įvedė ją į Europos šalių sistemą. |
| t-017 Mindaugas, karūnavęsis per Livonijos ordiną, tapo popiežiaus vasalu ir gavo teisę į tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. |
| t-018 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet vėliau nuo jo atkrito. |
| t-019 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje krikštijosi. |
| t-020 Mindaugas tapo popiežiaus, o ne imperatoriaus vasalu ir gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją. |
| t-021 Genealoginėje ištraukoje Mindaugas nurodomas kaip Lietuvos kunigaikštis 1240 m., Erdeno nužudytas 1263 m. arba 1265 m. |
| t-022 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams, o Vakarų Europos parama Ordinui sustiprėjo. |
| t-023 Balińskis Gedimino laiškuose išskyrė užuominą apie karaliaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl Kryžiuočių ordino kaltės. |
| t-024 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl teutonų išdavysčių nuo jo atkrito. |
| t-025 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“. |
| t-026 Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę, kuri suteikė lietuvių tautai galimybę išlikti ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją. |
| t-027 Teiginys apie žynių luomo nebuvimą buvo grindžiamas duomenimis apie Mindaugo ir Kęstučio dalyvavimą aukojimo apeigose. |
| t-028 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su tauta priėmė krikščionybę, bet dėl kryžiuočių smurto nuo jos atsimetė. |
| t-029 Dalis jotvingių žemių įėjo į Mindaugo valstybės sudėtį. |
| t-030 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos. |
| t-031 Gedimino laikais įsitvirtinus leniniam valdymui, buvo įgyvendintos Mindaugo politinės pastangos. |
| t-032 Balińskis teigė, kad Gedimino veiklumo dėka buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos. |
| t-033 1259 m. Mindaugo dokumente išvardytos Dainavos, arba Jotvingijos, terrulae. |
| t-034 Maukoldas citatoje nurodomas kaip Mindaugo, dar vadinto Mendogu, tėvas. |
| t-035 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“. |
| t-036 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įtraukė ją į Europos šalių sistemą. |
| t-037 Mindaugas, atgavęs Žemaitiją ir Kuršą bei nusiaubęs Sembą, sukurstė Prūsijos žmones atsimesti nuo kryžiuočių. |
| t-038 Mindaugas, susilaukęs rusų paramos, slaptai ir netikėtai įsibrovė į Mazoviją. |
| t-039 Mirus Mindaugo žmonai, Daumanto žmona atvyko į Mindaugo rūmus tvarkyti šeimynos moterų ir surengti šermenų. |
| t-040 Narbutas Mindaugą vadina Lietuvos ir Rusios kunigaikščiu ir jo žudikais įvardija Daumantą, Treniotą bei Tautvilą. |
| t-041 Narbutas Mindaugo valdymo pradžią sieja su 1240 metais ir nuo jos skiria aiškesnės Lietuvos istorijos laikotarpį. |
| t-042 Narbutas aiškesnės Lietuvos istorijos pradžią siejo su Mindaugu ir laikotarpiu nuo 1240 iki 1386 metų. |
| t-043 Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. |
| t-044 O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė. |
| t-045 Mindaugas, patyręs, jog riteriai, ir vyskupas, ir vi sa Rygos kariauna nori jam \|Tautvilai\| padėti, pabūgo ir slapta nusiuntė pas Rygos magistrą Andrių 1 5 [pasiun tinius] ir davė jam daug dovanų, ir tuomi jam įsiteikė. |
| t-046 Mindaugas kunigaikščiavo Lietuvos žemėje ir ėmė žudyti savo brolius ir savo giminaičius, o kitus išvarė iš krašto, ir ėmė pats vienas kunigaikščiauti visoje Lietuvos žemėje, ir ėmė labai didžiuotis, girtis didžia šlove bei didybe, ir nepakentė nė vieno, kuris būtų galėjęs jam paprieštarauti. |
| t-047 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės. |
Ryšiai
- Žmonos: Morta
- Sūnūs: Vaišelga (kunigaikštis)
- Tėvai: Maukoldas
- Rėmė Mindaugą (valdovas, XIII a.): Rusai
- Mindaugas (valdovas, XIII a.) valdė Lietuva, Slanimas, Valkaviskas
- Mindaugas (valdovas, XIII a.) puolė Cesys, Embutė, Kuršas, Mazovija, Prūsija, Semba
- Mindaugas (valdovas, XIII a.) surengė žygį į Kuršas, Livonija