Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Mindaugas

LaikotarpisXIII1219–1265

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

2 vaizd. / 2 tiesiog. / 0 susij.

Santrauka

Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos. viduryje, jos pirmasis valdovas Mindaugas net. 1253 VII 6 susikūrusios Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas vainikuojasi karaliumi.

Mindaugas, Lietuvos karalius, vėlesnėje kronikos iliustracijoje.

Pagrindinis atvaizdas

Mindaugas, Lietuvos karalius, vėlesnėje kronikos iliustracijoje.

TiesioginisRankraštisPirminis

en:Alexander Guagnini (1538-1614) • 1578 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Mindaugas) Atidaryti šaltinį

2 vaizd. / 2 tiesiog. / 0 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 1262 m. Mindaugo kariuomenė, vadovaujama Treniotos, nusiaubė Ordino užnugarį Pavyslyje.
t-002 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos, kilusios nepasitenkinus jo politika vokiečių atžvilgiu.
t-003 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams.
t-004 Mindaugas, gelbėdamasis nuo Livonijos Ordino, buvo priverstas taikytis ir priimti katalikų tikėjimą.
t-005 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, pasikrikštijęs ir 1253 m. karūnuotas karaliumi.
t-006 Mindaugo krikštas ir karalystė nepanaikino pagoniškų dievų vaidmens Lietuvoje.
t-007 Gediminas laiške popiežiui ir kardinolams rašė, kad karalius Mindaugas su visa tauta buvo priėmęs krikščioniškąjį tikėjimą.
t-008 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įtraukė ją į Europos šalių sistemą.
t-009 Mindaugas sukūrė ankstyvosios Lietuvos valstybę, kuri suteikė galimybę išlikti lietuvių tautai.
t-010 1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui.
t-011 1248 m. Mindaugui kilo grėsminga opozicija, sudaryta iš jo brolvaikių, Livonijos ordino ir Voluinės.
t-012 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, krikštijęsis ir 1253 m. karūnuotas karaliumi.
t-013 Pasak eiliuotosios Livonijos kronikos, 1244 m. Mindaugas su 30 000 lietuvių nuniokojo Livonijos Ordino žemes.
t-014 Mindaugas 1219 m. kartu su kitais Lietuvos žemės kunigaikščiais sudarė taikos sutartį su Haliču-Voluine.
t-015 Maukoldas buvo Mindaugo, dar vadinamo Mendogu, tėvas.
t-016 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įvedė ją į Europos šalių sistemą.
t-017 Mindaugas, karūnavęsis per Livonijos ordiną, tapo popiežiaus vasalu ir gavo teisę į tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją.
t-018 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet vėliau nuo jo atkrito.
t-019 Mindaugas buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas ir XIII a. viduryje krikštijosi.
t-020 Mindaugas tapo popiežiaus, o ne imperatoriaus vasalu ir gavo teisę į savarankišką, tiesiai popiežiui pavaldžią vyskupiją.
t-021 Genealoginėje ištraukoje Mindaugas nurodomas kaip Lietuvos kunigaikštis 1240 m., Erdeno nužudytas 1263 m. arba 1265 m.
t-022 Žuvus Lietuvos karaliui Mindaugui, nutrūko Lietuvos pagalba 1260 m. sukilusiems prūsams, o Vakarų Europos parama Ordinui sustiprėjo.
t-023 Balińskis Gedimino laiškuose išskyrė užuominą apie karaliaus Mindaugo grįžimą prie pagonybės dėl Kryžiuočių ordino kaltės.
t-024 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su visa karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl teutonų išdavysčių nuo jo atkrito.
t-025 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“.
t-026 Mindaugas sukūrė Lietuvos valstybę, kuri suteikė lietuvių tautai galimybę išlikti ir vėliau perimti Vakarų civilizaciją.
t-027 Teiginys apie žynių luomo nebuvimą buvo grindžiamas duomenimis apie Mindaugo ir Kęstučio dalyvavimą aukojimo apeigose.
t-028 Gedimino laiške teigta, kad karalius Mindaugas su tauta priėmė krikščionybę, bet dėl kryžiuočių smurto nuo jos atsimetė.
t-029 Dalis jotvingių žemių įėjo į Mindaugo valstybės sudėtį.
t-030 Mindaugas žuvo 1263 m. dėl giminės nesantaikos.
t-031 Gedimino laikais įsitvirtinus leniniam valdymui, buvo įgyvendintos Mindaugo politinės pastangos.
t-032 Balińskis teigė, kad Gedimino veiklumo dėka buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos.
t-033 1259 m. Mindaugo dokumente išvardytos Dainavos, arba Jotvingijos, terrulae.
t-034 Maukoldas citatoje nurodomas kaip Mindaugo, dar vadinto Mendogu, tėvas.
t-035 1245–1246 m. vokiečių kronikininkas Mindaugą pavadino „aukščiausiuoju karaliumi“.
t-036 Mindaugas sukūrė valstybę ir, nors laikinai, įtraukė ją į Europos šalių sistemą.
t-037 Mindaugas, atgavęs Žemaitiją ir Kuršą bei nusiaubęs Sembą, sukurstė Prūsijos žmones atsimesti nuo kryžiuočių.
t-038 Mindaugas, susilaukęs rusų paramos, slaptai ir netikėtai įsibrovė į Mazoviją.
t-039 Mirus Mindaugo žmonai, Daumanto žmona atvyko į Mindaugo rūmus tvarkyti šeimynos moterų ir surengti šermenų.
t-040 Narbutas Mindaugą vadina Lietuvos ir Rusios kunigaikščiu ir jo žudikais įvardija Daumantą, Treniotą bei Tautvilą.
t-041 Narbutas Mindaugo valdymo pradžią sieja su 1240 metais ir nuo jos skiria aiškesnės Lietuvos istorijos laikotarpį.
t-042 Narbutas aiškesnės Lietuvos istorijos pradžią siejo su Mindaugu ir laikotarpiu nuo 1240 iki 1386 metų.
t-043 Grindžiama mintis, kad Lietuvos valdovų (Vytauto, Gedimino, o gal ir Mindaugo) valstybės pakraščiuose, ne lietuvių, o senųjų rusų (arba rusėnų), taip pat žemaičių gyvenamose teritorijose turėjo būti įkurdinti ištikimi žmonės iš Lietuvos.
t-044 O sava valstybė, atėjusi iš Mindaugo, Kęstučio, Algirdo ir Vytauto laikų, buvo jų svajonių, ateities planų garantas, pati didžiausia vertybė.
t-045 Mindaugas, patyręs, jog riteriai, ir vyskupas, ir vi sa Rygos kariauna nori jam \|Tautvilai\| padėti, pabūgo ir slapta nusiuntė pas Rygos magistrą Andrių 1 5 [pasiun tinius] ir davė jam daug dovanų, ir tuomi jam įsiteikė.
t-046 Mindaugas kunigaikščiavo Lietuvos žemėje ir ėmė žudyti savo brolius ir savo giminaičius, o kitus išvarė iš krašto, ir ėmė pats vienas kunigaikščiauti visoje Lietuvos žemėje, ir ėmė labai didžiuotis, girtis didžia šlove bei didybe, ir nepakentė nė vieno, kuris būtų galėjęs jam paprieštarauti.
t-047 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos