Livonija

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o\n1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos.\nKad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algir­\ndas su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kol vokiečių kariau­\nna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių\npulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu\nnusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan­\nčiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę\nišsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė\nnuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivys­\nkupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejoti­\nnas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu bu­\nvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pagaliau įsimaišė Pran- cūziją, kuri norėjo Gustavą Adolfą įtraukti į einantį Vokie- tijoje 30 metų karą, ir 1629 m. Altmarke buvo padarytos 6 metams paliaubos. Visa Livonija, anapus Dauguvos, su Ryga buvo palikta švedams.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

## Puslapis 115\n\n[_] Lietuvai 1618 m. atitekusi Maskvos teritorija\n\n[7] 1621-1629 m. švedų užimta ATR pavaldžios\nLivonijos kunigaikštystės teritorija\n\nPied Nauga rdasO L\n\nfren Lietuvai atitekusios teritorijos\n„>.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo pat metu Maskva turėjo užgrobusi Tartų (Dorpato) vys-\nkupystę, Švedai — Talino (Revelio) miestą su apylinkėmis, o\nDanai — buvusias Kuršo vyskupystės žemes, vadinamąją Pil-\ntenę, ir Saremos (Eželio) vyskupystę. Bet didžiausioji Livonijos\ndalis teko Lietuvai.\nLivonijos administratorium 1561 m.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

- • —\n126\n\n## Puslapis 143\n\nIl KNYGA\npo įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry­\nžiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir\nkalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos­\ntoliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie\nVilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu­\nčio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra­\nfas Algardas34.