Santrauka
Gediminas padarė žygį į Livoniją ir ją didžiai nusiaubė. Livonijos valstybė nebuvo vienalytė; joje iš tikrųjų buvo net 6 atskiros jungtinės valstybės: 4 vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas. Po ilgų derybų buvo sudaryta sutartis (1561 m.), kuria Livonija pasidavė Zigmantui Augustui, kaip didžiajam Lietuvos kunigaikščiui; nustatyti ryšį su Lenkija buvo palikta vėlesniam laikui.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Magistras dar balandį prašė Švitrigailos kartu su Livonija, Podole, Valakija-Moldavija ir totoriais pulti Lenkiją. | c-001 | |
| t-002 1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą, kai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį. | c-002 | |
| t-003 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas. | c-003 | |
| t-004 1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. | c-004 | |
| t-005 1621 m. švedai užėmė didelę dalį Livonijos, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu. | c-005 | |
| t-006 Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti. | c-006 | |
| t-007 Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. | c-007 | |
| t-008 Pirmasis pagonių krikštu susirūpino misijonierius Meinhardas, kuris buvo paskirtas ir pirmuoju Livonijos vyskupu (apie 1180 m.). | c-008 | |
| t-009 1201 m. pastatyta Rygos pilis vėliau tapo valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu. | c-009 | |
| t-011 Atsilygindamas už tai, Gediminas padarė žygį į Livoniją ir ją didžiai nusiaubė. | c-011 | |
| t-012 Livonijai buvo pripažinta tikėjimo laisvė ir plati savivaldybė. | c-012 | |
| t-013 Bet didžiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai. | c-013 | |
| t-014 Livonija buvo valdoma abiejų jungtinių valstybių; mokesčiai iš jos vienais metais eidavo į Lietuvos, o kitais metais į Lenkijos iždą. | c-014 | |
| t-015 Batorui ateinant į sostą, Lietuvos ir Maskvos ginčas dėl Livonijos tebebuvo neišspręstas. | c-015 | |
| t-016 Caras siekė įgyti Livoniją, kuri tuo metu buvo suskaldyta tarp kelių valstybių. | c-016 | |
| t-017 1582 m. sutartimi caras atsisakė Livonijos, Polocko ir Veližo, o jam buvo grąžinti tik Didieji Lukai. | c-017 | |
| t-018 Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją. | c-018 | |
| t-020 Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą. | c-020 | |
| t-021 Livonijos karuose 1558–1583 m. Lietuva ir Lenkija gavo didžiąją Livonijos dalį, kartu ir Rygą. | c-021 | |
| t-022 Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. | c-022 | |
| t-023 Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. | c-023 | |
| t-026 Gediminas su Livonija sudarė prekybinę sutartį. | c-026 | |
| t-027 Lietuviai, pasukę į Livoniją, ją smarkiai nuniokojo. | c-027 | |
| t-028 1372 m. Ordinas puolė Lietuvą vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos. | c-028 | |
| t-029 Ordino kronikose 1345–1382 m. užregistruota 30 žygių iš Livonijos. | c-029 | |
| t-030 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių korpusas. | c-030 | |
| t-031 1621 m. švedai užėmė didelę Livonijos dalį, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu. | c-031 | |
| t-034 Sutikdami krikštytis, jie reikalavo, kad Vokiečių ordinas Lietuvai grąžintų žiemgalius ir kuršius Livonijoje. | c-034 | |
| t-035 Paliaubomis pasibaigė ilgai trukę Lietuvos karai su Maskva dėl Livonijos. | c-035 | |
| t-036 1629 m. Altmarko paliaubomis Livonija anapus Dauguvos su Ryga buvo palikta švedams. | c-036 | |
| t-037 Stepono Batoro laikais Lietuvos ir Lenkijos karai su Maskva baigėsi Polocko ir visos Livonijos atgavimu. | c-037 | |
| t-038 Zigmanto Vazos laikais Livonija iki Dauguvos upės atiteko Švedijai. | c-038 | |
| t-039 Štumdorfo taika grąžino Lietuvai ir Lenkijai tik Latgalą, o didžioji Livonijos dalis su Ryga liko Švedijai. | c-039 | |
| t-040 Iš Livonijos Vilnių pasiekdavo rykai ir rūbai. | c-040 | |
| t-041 Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas. | c-041 | |
| t-042 Rygoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę. | c-042 | |
| t-043 Jogaila be Kęstučio žinios sudarė taikos sutartį su Prūsijos kraštu ir Livonija. | c-043 | |
| t-044 Lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją. | c-044 | |
| t-045 Gedimino misija prašė popiežiaus į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti tikėjimo mokymą išmanančių vyrų. | c-045 | |
| t-047 Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė į Prūsiją ir Livoniją. | c-047 | |
| t-048 Vytauto laikais Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais. | c-048 | |
| t-049 Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską. | c-049 | |
| t-051 Švitrigaila buvo remiamas visos Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių galybės. | c-051 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Magistras dar balandį prašė Švitrigailos kartu su Livonija, Podole, Valakija-Moldavija ir totoriais pulti Lenkiją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Lenkijai suartėjus su čekų husitais, Ordinui kilo didelė grėsmė. Magistras dar balandį prašė Švitrigailos kartu su Livonija, Podole, Valakija-Mol- davija ir totoriais pulti Lenkiją. Tuo tar- pu žemaičiai puolė Kuršą ir niokojo jį 19 dienų, husitų ir Lenkijos kariuomenė įsiveržė į Ordino valdas birželio pradžioje, viską naikino ir degino.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą, kai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Kita vertus, svarbu, kad ir tragiško- mis aplinkybėmis buvo suduotas lemia- mas smūgis Livonijos ordinui, tuo pačiu ir visam Vokiečių-kryžiuočių ordinui. 1435 m. spalį smogta Livonijai dar kartą, kai žemaičiai Kurše sudegino Durbės pilį.
1435 m. gruodžio 31 d. sudaryta Bresto (Kujavy) taika tarp Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio ir Vokiečių-kryžiuočių ordino didžiojo ma- gistro Rusdorfo, atstovaujančio Ordino že- mėms Prūsijoje, Livonijoje ir Vokietijoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
valdovui Zigmantui Vazai kovoti su maiš- tininkais. Tuo pasinaudojo Švedijos ka- ralius Karolis 1x, kuris sutelkęs pajėgas pradėjo aktyvius veiksmus Livonijoje. 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovau- jamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas, kuris 1608 m. rugpjūčio 1 d. užėmė Daugavgryvos senąją pilį ir pra- dėjo Rygos miesto blokadą, neleisdamas
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1608 m. rudenį numalšinus rokošą Len- kijos karalystėje, Jonas Karolis Chodke- vičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. 1609 m. kovo mėnesį jis pabandė pulti Daugavgryvą ir taip pralaužti Rygos blokadą, bet pa- pildomais įtvirtinimais sustiprinę senąją tvirtovę, Nilsomo Sternskioldomo vado- dinamasis Zebžidovskio rokošas privertė vaujama 250 švedų karių įgula su 29 patran- Joną Karolį Chodkevičių nutraukti karo komis sugebėjo atsilaikyti prieš netikėtą veiksmus Livonijoje ir vykti į Lenkiją padėti lietuvių puolimą. Po nepavykusio puolimo
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1621 m. švedai užėmė didelę dalį Livonijos, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo metu pačiai Lietuvai grėsė pavojus iš Švedijos - švedai 1621 m. užėmė didelę dalį Livonijos, karu grasino ir Rusija, ta- čiau nepaisant to, lietuviai atskubėjo len- kams į pagalbą kovoje su turkais.
kavalerija
Jungtinė kariuomenė
1621 m. birželio pabaigoje LDK kariuo- menė atvyko į Lvovą. Liepos 14 d. lietuviai atžygiavo į bendrą stovyklą prie Orinino, netoli Podolės Kameneco. Jungtinėje kariuomenėje buvo 33180 karių (daugiau nei devyniolika tūkstančių kavalerijos ir apie keturiolika tūks- tančių pėstininkų) LDK kariuomenę sudarė 3350 husarų, 750 reitarų, 2200 kazokų ir totorių, 2350 pėstininkų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
J. Sobieskio pradėtą karą su Turkija ir jam net pavyko atsi- imti šiek tiek Lenkijos anksčiau prarastų “ teritorijų, tačiau tai nevirto įspūdingomis pergalėmis. Todėl Augustas 11 nusprendė išvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti. Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Augus- tas II pripažino Prūsijos kunigaikštystės “(kartu su Brandenburgu) statuso pakélima _, į karalystės lygmenį, mainais į Prūsijos- „ Brandenburgo įsipareigojimą per savo te- ritoriją nepraleisti švedų kariuomenės. Augusto II siekius rėmė ir dalis Švedijos kara- liaus Karolio x11 valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. Augusto II “planams nepritarė seimas, pareika- lavęs iš Lietuvos teritorijos išvesti jo „ Saksonijos kariuomenę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pirmasis pagonių krikštu susirūpino misijonierius Meinhardas, kuris buvo paskirtas ir pirmuoju Livonijos vyskupu (apie 1180 m.).
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmasis pago- nių krikštu susirūpino misijonierius Meinhardas, kuris buvo paskirtas ir pirmuoju Livonijos vyskupu (apie 1180 m.). Bet pirmoji krikščionių bendruomenė Padauguvy buvo silpna, ir pagonys labai dažnai ją išnaikindavo, gyventojus išžudydavo, jų sodybas ir bažnyčias sudegindavo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1201 m. pastatyta Rygos pilis vėliau tapo valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kad būtų lengviau gintis, jis pasta- tė Rygos pilį (1201 m.), kuri vėliau virto visos valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu. Apsaugai jis ėmė kviestis karių iš Vokietijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Atsilygindamas už tai, Gediminas padarė žygį į Livoniją ir ją didžiai nusiaubė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Atsilygindamas už tai, Gediminas padarė žygį į Livoniją ir ją didžiai nusiaubė.
**Sumanymas krikštytis.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonijai buvo pripažinta tikėjimo laisvė ir plati savivaldybė.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Visai Livonijai bu- vo pripažinta tikėjimo laisvė (mat, ji buvo protestantiška) ir plati savivaldybė, o iš Kuršo ir Žiemgalos buvo sudaryta ku- nigaikštystė su sostine Jelgavoje (Mintaujoje), kuri buvo pa- vesta vasalo teisėmis valdyti Ketleriui, ligi pasibaigs jo giminė. Šitos sutarties nepripažino tik Rygos miestas; jis liko nepri- klausomos iki 1582 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bet didžiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo pat metu Maskva turėjo užgrobusi Tartų (Dorpato) vys- kupystę, Švedai — Talino (Revelio) miestą su apylinkėmis, o Danai — buvusias Kuršo vyskupystės žemes, vadinamąją Pil- tenę, ir Saremos (Eželio) vyskupystę. Bet didžiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai. Livonijos administratorium 1561 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonija buvo valdoma abiejų jungtinių valstybių; mokesčiai iš jos vienais metais eidavo į Lietuvos, o kitais metais į Lenkijos iždą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Livonija buvo valdoma abiejų jungtinių valstybių; mo- kesčiai iš jos vienais metais ei- davo į Lietuvos, o kitais metais į Lenkijos iždą.
Pasienio stulpas, Lietuvos Lenkijos ir Prūsų kuni- gaikštijos sienų susiėjimo vietoje pastatytas 1545 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Batorui ateinant į sostą, Lietuvos ir Maskvos ginčas dėl Livonijos tebebuvo neišspręstas.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Batorui ateinant į sostą, tarp Lietuvos ir Maskvos tebebuvo neišspręstas ginčas dėl Li- vonijos (žiūr. 217 psl.). 1571 m. tarp jų buvo pasirašytos 3 me- tų paliaubos, ir abi pusės žinojo, kad toliau neišvengs karo, nes caras Jonas IV žūt būt norėjo gauti sau patogų išėjimą į Baltijos jūrą, t. y. užimti didžiąją dalį Livonijos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Caras siekė įgyti Livoniją, kuri tuo metu buvo suskaldyta tarp kelių valstybių.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Caras tuo tarpu sugalvojo lengvesnį būdą Livonijai įgyti. Livonija tada buvo suskaldyta tarp kelių valstybių: vieną dalį valdė Lietuva su Lenkija, kitą — Švedija, trečią — Danija, o ketvirtą buvo užgrobęs caras. Jau 1570 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1582 m. sutartimi caras atsisakė Livonijos, Polocko ir Veližo, o jam buvo grąžinti tik Didieji Lukai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Todėl po ilgų derybų, 1582 m. sausio 15 d. buvo pasirašyta 10 metų karo paliaubos. Sutartyje caras atsisakė nuo Livonijos, Polocko ir Veližo; jam buvo grąžinti tik Didieji Lukai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vėliau lietuvių žygiai padažnėjo – kasmet vyko po vieną–du žygius ir ne tik į rusų pusę, bet ir į Lenkiją bei Livoniją. Plėšiamieji žygiai rodė didėjant lietuvių jėgą, jie tokių žygių skaičiumi pralenkė turtingus prūsus ar karingus kuršius.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su krikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti krikščionio valdovo statusą. Po Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus Lietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Livonijos karuose 1558–1583 m. Lietuva ir Lenkija gavo didžiąją Livonijos dalį, kartu ir Rygą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Livonijos karuose 1558–1583 m. Lietuva ir Lenkija gavo didžiąją Livonijos dalį, kartu ir Rygą. Tačiau Švedija ėmė siekti viešpatauti Baltijos jūroje (dominium maris Baltici).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suin- teresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome- nę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
L I E T U V O S I S T O R I J A 88 apraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius Lietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gediminas su Livonija sudarė prekybinę sutartį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jis tada žiemop (XI. 1) su Livonija sudarė prekybinę sutartį. Labiau teisus tad yra Naugardo I metraštis, užrašęs žinią, jog Gediminas yra miręs savo mirtimi 1340-1341 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuviai, pasukę į Livoniją, ją smarkiai nuniokojo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kryžininkai grįžo atgal, o lietuviai, pasukę Livonijon, ją smarkiai nuteriojo. Esą ten buvę užmušta apie 2000 žmonių10 11 12 13. Vyriausias ordino magistras (Ludolfas König) to didelio išsiruošimo nelaimingą pabaigą ir svečių bei riterių priekaištus taip esąs širdin paėmęs ir dvasiniai pakrikęs, jog atsisakęs pareigų (1345.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1372 m. Ordinas puolė Lietuvą vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Jie dar padažnino savo « reizus » Lietuvon: 1370 jų padarė du, o 1372 puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. Kad būtų galima kiek pailsėti nuo tolimesnių teriojimų, Algir das su Kęstučiu pradėjo su ordinu derybas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Ordino kronikose 1345–1382 m. užregistruota 30 žygių iš Livonijos.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Ordino kronikose 1345-1382 m. yra suregistruota 66 žygiai iš Prūsų kryžiuočių ir 30—iš Livonijos. Į tą skaičių neįeina pasienyje ordino riterių suorganizuoti savanorių — « plėšikėlių » (vad.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių korpusas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovau- jamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas, kuris 1608 m. rugpjūčio 1 d.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1621 m. švedai užėmė didelę Livonijos dalį, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Tuo metu pačiai Lietuvai grėsė pavojus iš Švedijos - švedai 1621 m. užėmė didelę dalį Livonijos, karu grasino ir Rusija, ta- čiau nepaisant to, lietuviai atskubėjo len- kams į pagalbą kovoje su turkais.
kavalerija
Jungtinė kariuomenė
1621 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Todėl Augustas 11 nusprendė išvyti iš Livonijos švedus ir ją užvaldyti. Augustas II susitarė su Rusijos valdovu Petru I dél jo paramos prieš Švediją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Augusto II siekius rėmė ir dalis Švedijos kara- liaus Karolio x11 valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. Augusto II “planams nepritarė seimas, pareika- lavęs iš Lietuvos teritorijos išvesti jo „ Saksonijos kariuomenę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sutikdami krikštytis, jie reikalavo, kad Vokiečių ordinas Lietuvai grąžintų žiemgalius ir kuršius Livonijoje.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Iš savo pusės, sutikdami apsi krikštyti, jiedu pirmiausia reikalavo, kad Vokiečių Ordinas Lie tuvai grąžintų žemes iki Deimės ir Alės upių Prūsijoje ir Žiemga lius bei Kuršius Livonijoje. Kadangi Lietuvai apsikrikštijus Ordino egzistencijai Lietuvos pasieniuose nebūtų buvę pagrindo, tai jiedu siūlė Ordinui išsikelti į Rusijos pietus, ginti krikščionis nuo totorių užpuldinėjimo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Paliaubomis pasibaigė ilgai trukę Lietuvos karai su Maskva dėl Livonijos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
** Šitomis paliaubomis pasibaigė ilgai traukęsi karai su Maskva dėl Livonijos. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija. Caras Jonas IV, gal būt, dary- damas šias paliaubas, ir galvojo vėl kada nors pradėti karą
su Lietuva, tačiau jam jau nebeteko kariauti, nes netrukus (1584 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1629 m. Altmarko paliaubomis Livonija anapus Dauguvos su Ryga buvo palikta švedams.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pagaliau įsimaišė Pran- cūziją, kuri norėjo Gustavą Adolfą įtraukti į einantį Vokie- tijoje 30 metų karą, ir 1629 m. Altmarke buvo padarytos 6 metams paliaubos. Visa Livonija, anapus Dauguvos, su Ryga buvo palikta švedams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Stepono Batoro laikais Lietuvos ir Lenkijos karai su Maskva baigėsi Polocko ir visos Livonijos atgavimu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuvos sienos Vazų laikais
Ilgai trukę karai su Maskva dėl Livonijos pasibaigė Lie- tuvos ir Lenkijos laimėjimu: Stepono Batoro laikais buvo atgautas Polockas ir visa Livonija (žiūr. 285—289 psl.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Zigmanto Vazos laikais Livonija iki Dauguvos upės atiteko Švedijai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Zigmanto Vazos laikais, šiam pradėjus karą dėl Švedijos sosto, Livonija buvo prarasta: ji net iki Dauguvos upės atiteko Švedijai (žiūr. 304, 328 psl.).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Štumdorfo taika grąžino Lietuvai ir Lenkijai tik Latgalą, o didžioji Livonijos dalis su Ryga liko Švedijai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tik labai suma- žėjo Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomoji Livonija: didžioji jos dalis su Ryga liko Švedijai; Štumdorfo taika (žiūr. 318 psl.) tebuvo atgauta tik viena Latgala.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Livonijos Vilnių pasiekdavo rykai ir rūbai.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 40
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS atveždavo kai kokių Rytų vaisių, o iš Lenkijos, glaudžia gi minyste susietos, ir iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai. Juk jei visas kraštas, didesne dalimi anuomet dar laukinis, svetimšaliams pirkliams galėjo būti pelno šaltinis, tai jo sos tinei, ypač turinčiai rūmus tokio galingo valdovo, koks bu vo Gediminas, tie ryšiai, suprantama, buvo pravartus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno Lenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vla dislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tau tos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pa matus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rygoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jogaila be Kęstučio žinios sudarė taikos sutartį su Prūsijos kraštu ir Livonija.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
364, taip pat, tik pa prastais žodžiais tą įvykį yra aiški nęs: „Po to mūsų tėvas (Kęstutis) su sižinojo iš kelių savo draugų, kad kunigaikštis Jogaila, be mūsų tėvo žinios ir nuo jo slėpdamasis, sudarė taikos sutartį su Prūsijos kraštu ir su Livonija, ir taip išdavė mūsų tėvą, ir atidavė jį pražūčiai. Ir prisiekė Jogai la, kaip mūsų tėvui nepadės, ir gy rėsi, kaip mano tėvą ir mane patį pa gaus, ir kaip mano tėvą ir mane pati 35
Puslapis 52
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Pasigailėjo laimėtojas Jogailos, nors iš surastų pas jį doku mentų akivaizdžiai įsitikino jo priešiškumu, bet, Vytautui užsistojus, kartu su motina į tėvoniją, į Vitebską, išsiuntė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kol vokiečių kariau na dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan čiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivys kupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejoti nas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu bu vo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gedimino misija prašė popiežiaus į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti tikėjimo mokymą išmanančių vyrų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Mat atvyko į popiežiaus rūmus misija žodžiu pareikšti popiežiui apie Gedimino ryžtą pereiti į naują tikėjimą ir prašyti, kad teiktųsi į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti dievotų ir gerai išma nančių tikėjimo mokymą vyrų, kurie uoliai prisidėtų pildant valdovo sumanymą. Atvykę taip pat Rygos miesto pasiun tiniai pranešė popiežiui, kad Gediminas prašęs Ordino ri terių, vyskupų ir Livonijos miestų tarpininkauti sudarant taiką, kad dėl to tartasi ir kartu apsvarstytas valdovo laiškų, rašytų į Vokietiją, tikrumas ir pagaliau po pasitarimų pas jį išleista ori misija, kuri pagarbiai sutikta, iškilmingai pri imta ir kuri pagal turimus įgaliojimus sudarė taikos sutar tį, ištisai visą abiejų besitariančių pusių priesaikomis pa tvirtintą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė į Prūsiją ir Livoniją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
- • — 126
Puslapis 143
Il KNYGA po įtemptos, tačiau perniek nuėjusios, pilies apsupties, kry žiuočiai galop atsitraukė ir, palikę Vilnių, kraštą ugnimi ir kalaviju nusiaubę, grįžo į Prūsiją ir Livoniją. Puolėjų nuos toliai buvo irgi ne mažesni; be daugybės nukautų karių, prie Vilniaus šūvio pakirstas žuvo Lietuvos kunigaikštis, Kęstu čio sūnus, Vytauto tikras brolis Tautvilas ir Hohenšteino gra fas Algardas34.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto laikais Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Juk tas didis žmogus mėgo tvarką ir krašte jos reikalaudavo, glo bojo pirklius, ir prekyba Vilniuje jau plačiai išsišakojo - su Prūsijos bei Livonijos miestais, su Pskovu, Naugardu ir Mask va, o naudodamasi galingo monarcho parama, jau pasiekė ir tolimus kraštus, bet jai trukdydavo dažni karai: ir, regis, Vil nius savo dydžiu ir turtais nepasiekė tokių aukštumų, iki ko kių turėjo išaugti būdamas tokios didelės valstybės sostinė. Esant karinei valdžiai, viešpataujant valdovams, besirūpinan tiems vien nukariavimais ir, po teisybei, naujos monarchijos kūrimu, toje sumaištyje, kuri anuomet dar tvyrojo šiaurės kraštuose, kai barbariškumas lėtai ir sunkiai traukėsi, įveik tas Kristaus tikėjimo šviesos, miestai tikrai dar negalėjo su klestėti!
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila buvo remiamas visos Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių galybės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
210
Puslapis 227
III KNYGA čų su Vytautu nuolat susijęs su Ordinu, visiškai pasidavęs jo įtakai, dabar, remiamas stipraus šalininko ir visos Prūsijos bei Livonijos kryžiuočių galybės, buvo taip pakerėtas noro tapti Lietuvos valdovu, jog nebeįstengė slėpti troškimo at keršyti. Šį norą dar labiau sustiprino Vilniuje gauta žinia, kad Podolės bajorai, vadovaujami Gregoro Kierdėjaus, klastingai sugavę Daugirdą Gedgailą, anuomet Vytauto vardu valdžiusį Podolę, visą šį kraštą nuo Lietuvos atplėšė Lenkijai, atiduo dami viršenybę Bučackiams.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |