Santrauka
Gediminas padarė žygį į Livoniją ir ją didžiai nusiaubė. Livonijos valstybė nebuvo vienalytė; joje iš tikrųjų buvo net 6 atskiros jungtinės valstybės: 4 vyskupystės, ordinas ir Rygos miestas. Po ilgų derybų buvo sudaryta sutartis (1561 m.), kuria Livonija pasidavė Zigmantui Augustui, kaip didžiajam Lietuvos kunigaikščiui; nustatyti ryšį su Lenkija buvo palikta vėlesniam laikui.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1372 m. Ordinas puolė Lietuvą vienu metu iš Prūsijos ir Livonijos. |
| t-002 Mindaugui reikėjo kovoti su krikščioniškąja Livonija dėl pagoniškos Žemaitijos ir Vakaruose išlaikyti krikščionio valdovo statusą. |
| t-003 Lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją. |
| t-004 1629 m. Altmarko paliaubomis Livonija anapus Dauguvos su Ryga buvo palikta švedams. |
| t-005 1621–1629 m. švedai užėmė ATR pavaldžios Livonijos kunigaikštystės teritoriją. |
| t-006 Vytauto laikais Vilniaus prekyba plėtėsi su Prūsijos ir Livonijos miestais, Pskovu, Naugardu ir Maskva. |
| t-007 1338 m. lapkričio 1 d. Gediminas su Livonija sudarė prekybinę sutartį. |
| t-008 Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti. |
| t-009 Petro iš Dusburgo kronikos nuorašas buvo Livonijos Roneburgo pilies bažnyčioje. |
| t-010 Gedimino laikų Vilnių iš Livonijos pasiekdavo rykai ir rūbai. |
| t-011 Štumdorfo taika grąžino Lietuvai ir Lenkijai tik Latgalą, o didžioji Livonijos dalis su Ryga liko Švedijai. |
| t-012 1248 m. Mindaugo opoziciją sudarė jo brolvaikiai, kurie į pagalbą pasitelkė Livonijos ordiną ir Voluinę. |
| t-013 1579 m. pavasarį Steponui Batorui atvykus į Vilnių buvo rimtai rengiamasi žygiui į Livoniją. |
| t-014 Didžiausioji Livonijos dalis teko Lietuvai. |
| t-015 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas. |
| t-016 1323 m. spalio 2 d. Lietuva Vilniuje sudarė taikos sutartį su Livonijos vyskupais, Livonijos ordinu, Ryga ir Revelio žemės danų vietininku. |
| t-017 Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė ir grįžo į Prūsiją bei Livoniją. |
| t-018 Gedimino misija prašė popiežiaus į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti tikėjimo mokymą išmanančių vyrų. |
| t-019 Jogaila be Kęstučio žinios sudarė taikos sutartį su Prūsijos kraštu ir Livonija. |
| t-020 Iki mirties 1229 m. vyskupas Albertas buvo naujos vokiečių valstybės Livonijoje valdovas. |
| t-021 1608 m. rudenį numalšinus rokošą Lenkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodkevičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką išvadavo Kuoknesę ir Viljandį. |
| t-022 Lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją. |
| t-023 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių korpusas. |
| t-024 Livonija vis glaudžiau šliejosi prie Prūsijos. |
| t-025 1557 m. Vilniuje sutelkta kariuomenė žygiavo į Livoniją prieš kalavijuočių ordino magistrą Firstenbergą. |
| t-026 1302 m. didysis magistras Gotfridas su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją. |
| t-027 Kryžiuočiai padažnino žygius į Lietuvą: 1370 m. surengė du, o 1372 m. puolė vienu metu iš Prūsų ir Livonijos. |
| t-028 Didesnio uosto neturėjusi Lietuva buvo labiausiai suinteresuota kova dėl Livonijos, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. |
| t-029 Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. |
| t-030 Švitrigaila, nieko nepasiekęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino riterius kartu pulti Vitebską. |
| t-031 Augustas II nusprendė išvyti švedus iš Livonijos ir ją užvaldyti. |
| t-032 Magistras dar balandį prašė Švitrigailos kartu su Livonija, Podole, Valakija-Moldavija ir totoriais pulti Lenkiją. |
| t-033 Maskvos kariuomenės sutriuškintas Livonijos magistras Gotardas Ketleris patikėjo Žygimantui Augustui save, ordiną ir valdas. |
| t-034 Ordino kronikose 1345–1382 m. užregistruota 30 žygių iš Livonijos. |
| t-035 Livonijos magistras su savo pajėgomis dalyvavo Vytauto vedamuose pulkuose prie Vilijos. |
| t-036 Švitrigaila prikalbino Livonijos ordino riterius kartu su juo pulti Vitebską. |
| t-037 Švitrigaila siekė tapti Lietuvos valdovu, remdamasis Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių galybe. |
| t-038 1204 m. Livonija popiežiaus Inocento rūpesčiu buvo atversta į Kristaus tikėjimą. |
| t-039 Caras siekė įgyti Livoniją, kuri tuo metu buvo suskaldyta tarp kelių valstybių. |
| t-040 Gedimino misija popiežiaus prašė į Livoniją ir Lietuvą atsiųsti tikėjimo mokymą išmanančių vyrų. |
| t-041 1621 m. švedai užėmė didelę dalį Livonijos, o Rusija grasino Lietuvai karu. |
| t-042 Iš Livonijos Vilnių pasiekdavo rykai ir rūbai. |
| t-043 Dinaburgo komtūras Livonijos magistrui pranešė, kad iš nelaisvės paleistas Švitrigaila vėl traukia į mūšio lauką. |
| t-044 Po 1183 m. žygio į Rusios žemes lietuviai kasmet rengė po vieną ar du žygius ne tik į Rusią, bet ir į Lenkiją bei Livoniją. |
| t-045 1201 m. pastatyta Rygos pilis vėliau tapo valstybės centru ir didžiausiu Livonijos miestu. |
| t-046 Vytauto laikais Vilniaus prekyba buvo išsišakojusi su Prūsijos ir Livonijos miestais. |
| t-047 Po nesėkmingos Vilniaus pilies apsupties kryžiuočiai atsitraukė į Prūsiją ir Livoniją. |
| t-048 Augusto II siekius rėmė dalis Švedijos karaliaus Karolio XII valdymu nepatenkintos Livonijos aristokratijos. |
| t-049 Danijos karaliaus Valdemaro II valdžia plito vokiečių užkariautoje Livonijoje ir Rygoje. |
| t-050 Ordino kronikose 1345-1382 m. suregistruoti 66 kryžiuočių žygiai iš Prūsų ir 30 žygių iš Livonijos. |
| t-051 Karaliaučius buvo svarbus komunikacijos mazgas kelyje į Livoniją. |
| t-052 1608 m. vasarą Livonijoje išsilaipino grafo Frederiko Joachimo Mansfeldo vadovaujamas 8000 Švedijos karių ekspedicinis korpusas. |
| t-053 1380 m. Jogailos aplinkoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir Žemaitijos kunigaikštystę. |
| t-054 1621 m. švedai užėmė didelę dalį Livonijos, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu. |
| t-055 Rygoje buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę. |
| t-056 Livonijos prijungimas Livonijos būklė XVI amžiuje. |
| t-057 Pagal Stryjkovskio kroniką buvo restauruoti Livonijos Ronneburgo analai ir nekrologas. |
| t-058 1621 m. švedai užėmė didelę Livonijos dalį, o Rusija tuo metu grasino Lietuvai karu. |
| t-059 Livonijos vokiečių žemėse, kaip ir Lietuvoje bei jai priklausiusioje Rusioje, nuo seno buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas. |
| t-060 Štumdorfo taika iš Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdytos Livonijos grąžino tik Latgalą. |
| t-061 Stepono Batoro laikais Lietuvos ir Lenkijos karai su Maskva baigėsi Polocko ir visos Livonijos atgavimu. |
| t-062 Tragiškomis aplinkybėmis Livonijos ordinui buvo suduotas lemiamas smūgis, kartu paveikęs ir Vokiečių-kryžiuočių ordiną. |
| t-063 Švitrigaila siekė tapti Lietuvos valdovu, remdamasis Prūsijos ir Livonijos kryžiuočių galybe. |
| t-064 Utenis perkėlė karą iš Kuršo į Livoniją, kur kuršių ir žemaičių kariuomenė nusiaubė didelius plotus. |
| t-065 Mindaugo karvedžiai nuolat siaubė Livoniją, o prie Lielvardės pilies Dauguvos pakrantėse vyko kovos. |
| t-066 Jogaila, gavęs paramą iš Livonijos ir Prūsijos, su kariuomene traukė iš Vilniaus. |
| t-067 Vytautas įsiveržė į Livoniją, nusiaubė kaimus ir užėmė Daugpilį Dauguvos pakrantėje. |
| t-068 Vitebsko apgula užtruko mėnesį, nes gynėjai, ypač Livonijos kariai, priešinosi iš paskutiniųjų. |
| t-069 Vilhelmui Fiurstenbergui su ordinu perėjus į Liuterio šalininkus, Livonijoje kilo neramumų. |
| t-070 Numalšinęs Livoniją, Žygimantas Augustas pasiuntė pasiuntinius derėtis dėl taikos su Maskva. |
| t-071 Livonijos luomų atstovai nusprendė, kad Livonija sudaro sąjungą su Lietuva ir pereina į Žygimanto Augusto globą. |
| t-072 Narbutas rašė, kad 1243 m. Livonijos riteriai, šaukdami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius. |
| t-073 1583 m. jėzuitai į Žemaičius ir Livoniją pasiuntė tris misionierius: kunigą Jokūbą Lencicijų ir du jo bičiulius. |
| t-074 Narbutas svarstė, kodėl Henrikas Latvis, rašęs apie Livoniją, neminėjo krivio, jeigu šis valdė tą šalį. |
| t-075 Narbutas ginkluoto atvertimo pradžią siejo pirmiausia su Livonija, vėliau su Prūsija, Lietuva ir Žemaitija. |
| t-076 Narbutas pasakoja legendą, kad iš Bitinijos išsiųsti keliautojai per Tartariją, Roksolaniją, venedų ir alanų žemes pateko į Livoniją. |
| t-077 1583 metais jėzuitai į Žemaičius ir Livoniją pasiuntė tris misionierius: kunigą Jokūbą Lencicijų ir du jo bičiulius. |
| t-078 Livonija buvo valdoma abiejų jungtinių valstybių; mokesčiai iš jos vienais metais eidavo į Lietuvos, o kitais metais į Lenkijos iždą. |
| t-079 Šitomis paliaubomis pasibaigė ilgai traukęsi karai su Maskva dėl Livonijos. |
| t-080 Septyni šimtai Livonij rs raitelių, išsiųstų kariau ti Prūsijoje, susiruošė į žygį 1466 m e ta i žiemos pabaigoje, manydami, L iv o n ijo s raiteliai žūjog tada bus lengviau išvensta Ž e m a itijo je gti lietuvių saugų. |
| t-081 Jau Livonijos (Ronneburgo) analai parodė, kad Stryjkovskis nebuvo tikslus šaltinių atžvilgiu. |
Ryšiai
- Buvo kelionės vieta: Bernardas (Šv. Teofrido vienuolyno abatas), Jonas Karolis Chodkevičius, Jonas Karolis Katkevičius, Kryžiuočių ordinas, Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)
- Puolė Livoniją: Lietuviai
- Užėmė Livoniją: Maskvėnai, Maskvos kariuomenė, Rusijos kariuomenė, Švedai
- Gynė Livoniją: Lietuvos luomai
- Buvo siuntimo vieta: Gotfridas Hohenlohė, Jonas XXII (arkivyskupas, XIV a.)
- Buvo žygio kryptis: Lietuviai, Mindaugas (valdovas, XIII a.), Vytenis (valdovas, XIII–XIV a.)
- Prekiavo su: Vilnius
- Turėjo priklausinį: Karkuso pilis (pilis, XIII a.)
- Livonija priklausė Lietuva