Jonas Karolis Katkevičius: jos nebeišgelbėjo nė karaliaus atsiųstas Katkevičius. Jonas Karolis Katkevičius: a. Śliwiński, J. K. Chod- kiewicz (1929) ; Balčiūnas, Pirmasis švedų karas ir Kirchholmo kova (Karo Arch. I); V. Biržiška, D. Lietuvos hetmonas J. K. Katkevičius (Mūsų Žin. 1921, Nr. 3); — XV—XVIII a. Lietuvos kariuomenės vadai (ten pat, 1922, NN 6—7); A.. Jonas Karolis Katkevičius: jonui Jeronimui K. († 1579 m.) mirus, jo vietą užėmė sūnus Jonas Karolis. Iš pradžių jis gavo Žemaičių seniūniją ir lauko hetmono buožę, o vėliau (1605 m.) — didžiojo hetmono buožę ir Vilniaus vaivadiją (1616 m.).
Baigęs studijas, J. K. Chodkevičius 1590 m. pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1595 m. Ukrainoje, vadovaudamas kuopai, pasižymėjo malšindamas ka- zokų sukilimą. Veiksmuose prieš kazokus dalyvavo ir1596 m. 1599 m. tapo Žemaitijos seniūnu. 1600 m. dalyvavo Lenkų žygiuose į Valakiją ir Moldaviją. Tais pačiais metais tapo LDK lauko etmonu. 1601-1602 m., kartu su didžiuoju etmonu K. Radvila Perkūnu, ko- vojo prieš švedus Livonijoje. 1602 m. jam pavesta vadovauti jungtinėms Lenkijos ir Lietuvos pajė- goms Livonijoje. 1603 m. jo vadovaujamos pajėgos sėkmingai kovojo su švedais dabartinėje Estijos teri- torijoje. 1604 m. Švedijos karaliumi tapus Karoliui Ix, karo veiksmai Livonijoje suintensyvėjo. Nepaisant nuolatinio lėšų stygiaus Lietuvos kariuomenės išlai- kymui (kartais J. K. Chodkevičius algas kariams mo- kėjo iš savo asmeninių lėšų), Lenkijos kariuomenės pasitraukimo, jo nedidelė kariuomenė pergalingai kovojo prieš švedus. 1605 m. J. K. Chodkevičius tapo Lietuvos didžiuoju etmonu. Tais pačiais metais jis pa- siekė savo garsiąją pergalę ties Salaspiliu ir neleido švedams užimti Rygos.
Šis laimėjimas - puikus gy- nybinio mūšio pavyzdys. Chotino mūšis tapo paskutine legendinio Lietuvos karve- džio Jono Karolio Chodkevičiaus pasiekta pergale. Šios pergalės dėka Lenkija buvo sukurti galingiausią savo laiko karinę jėgą.
Jonui Jeronimui K. († 1579\n m.) mirus, jo vietą užėmė sūnus Jonas Karolis. Iš pradžių\n jis gavo Žemaičių seniūniją ir lauko hetmono buožę, o vėliau (1605\n m.) — didžiojo hetmono buožę ir Vilniaus vaivadiją (1616 m.).
rudenį numalšinus rokošą Len-\nkijos karalystėje, Jonas Karolis Chodke-\nvičius grįžo į Livoniją ir per trumpą laiką\nišvadavo Kuoknesę ir Viljandį. 1609 m.\nkovo mėnesį jis pabandė pulti Daugavgryvą\nir taip pralaužti Rygos blokadą, bet pa-\npildomais įtvirtinimais sustiprinę senąją\ntvirtovę, Nilsomo Sternskioldomo vado-\ndinamasis Zebžidovskio rokošas privertė vaujama 250 švedų karių įgula su 29 patran-\nJoną Karolį Chodkevičių nutraukti karo komis sugebėjo atsilaikyti prieš netikėtą\nveiksmus Livonijoje ir vykti į Lenkiją padėti lietuvių puolimą.