Santrauka

Tačiau Švedija ėmė siekti viešpatauti Baltijos jūroje (dominium maris Baltici). ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiškė pretenzijas į Švedijos sostą. 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Kovos su švedais paliko gilų pėdsaką lietuvių liaudies atmintyje, tai rodo įvairūs padavimai ir pasakojimai apie švedus, „švedkapius“ ir švedų buvimą Lietuvoje.
t-002 XVII a. ATR kariavo su Švedija 1600–1629 m. ir 1655–1660 m., o karus komplikavo Vazų pretenzijos į Švedijos sostą.
t-003 1655–1660 m. švedai kariavo jau Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, o Lietuvos magnatai 1655 m. netgi sudarė Kėdainių sutartį su Švedija, tačiau švedams įsitvirtinti Lietuvoje nepavyko.
t-004 1655–1660 m. švedai kariavo Lietuvos ir Lenkijos teritorijose, bet Lietuvoje įsitvirtinti jiems nepavyko.
t-005 Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje, vadindama šį tikslą dominium maris Baltici.
t-006 XVII a. ATR kariavo su Švedija 1600–1629 m. ir 1655–1660 m., o karus komplikavo Vazų pretenzijos į Švedijos sostą.
t-007 Narbutas Švedijoje minėjo vyriausiąjį žynį ir teisėją, kuris dėl šių pareigų save laikė aukščiausiuoju karaliumi.

Ryšiai