Karalius užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis. Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta. 1505 m. Šach Achmedas buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje, o vėliau pasiųstas gyventi į Trakus.
Su gautas ir Vilniuje pasodintas į kalėjimą Šach Achmedas pri darė nemažai rūpesčių karaliui ir seimui. Jis buvo atgaben tas iš Vilniaus į seimą Brastoje 1505 metais, po to pasiųstas gyventi į Trakus. Jo reikalu ne kartą į Vilnių buvo atvažia vę Nogajaus ordos pasiuntiniai ir Maskvos bojarinai, ir Vil niaus pilyje tuomet kildavęs didelis sujudimas.
) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.\nŽygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos \nseimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, \ntais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė \nvaldžios vadžias. Tiktai jaunos ir dorovingos karalienės \nmirtis 1545 metų liepos 17 dieną paskandino liūdesyje rū\nmus ir miesto gyventojus29.
Pats tuo metu už\nėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su\nražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur\nmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip\npatvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau\nVilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
LDK kariuomenė turėjo daug sunkumų su karo \nvadais (kitaip nei Lenkijos kariuomenė Ukrainoje, kuriai vadovavo Juze-\nfas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, tačiau pasipriešino \nprie Myro, Brastoje ir be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos. Iš \n72 pabūklų ji prarado tik septynis.
Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė \nkatalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Ra-\ndvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į \nVilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.
Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Ra- dvila Juodasis. Tai reformacijos nulemtas įvykis. Po dešimtmečio čia pa- sirodė įspūdingas leidybos kūrinys – „Brastos Biblija“.
Pats tuo metu už\nėmęs Vytauto valdžioje buvusias pilis: Lucką, Brastą ir Su\nražą, pagaliau kovo mėnesį, Skirgailos padedamas, štur\nmu užėmė ano valdos sostinę Gardiną ir šiaip taip\npatvarkęs tolesnę Lietuvos gynybą, pargrįžo į Lenkiją. Tačiau\nVilniaus diecezijos senųjų turto do- Vilnensis.
Žemės teismo knygų, išlikusių Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Minske, apžvalga iki 1600 m.: žemės teismo knygos kaip šaltinis tiriant bajorijos istoriją