Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Brasta

LaikotarpisXIIIXXIXX1237–2000

Žemėlapis

Kraunami ryšiai...

Santrauka

Todėl, nenorėdamas skriausti savo artimiausiojo bendradarbio, Jogaila prašė Vytautą laikinai pasitenkinti pietinėmis Kęstučio srities žemėmis — Gardino ir Brastos sritimis. Radvila Juodasis įkūrė Brastoje spaustuvę, kur buvo spausdinamos lenkiškos protestantų knygos ir buvo lenkiškai išspausdinta Biblija. Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Karalius užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
t-002 Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta.
t-003 1505 m. Šach Achmedas buvo atgabentas iš Vilniaus į seimą Brastoje, o vėliau pasiųstas gyventi į Trakus.
t-004 1379 m. paliaubose Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Brastos.
t-005 Brasta buvo tarp krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių abu magistrai pasižadėjo nepulti.
t-006 Brastoje jėzuitų kolegija atsirado vicekanclerio Leono Kazimiero Sapiegos fundacijos pagrindu.
t-007 1544 m. Brastos seime Žygimantas dar prieš mirtį perdavė sūnui Žygimantui Augustui Lietuvos valdžią.
t-008 Brastoje buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų protestantai turėjo beveik kiekvienoje savo parapijoje.
t-009 1379 m. paliaubose abu Ordino magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, tarp jų Brastos.
t-010 Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
t-011 Vytauto laikais Brasta minima kaip galima pilies statybos vieta Palenkėje, rusėniškose LDK žemėse.
t-012 Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą su Trakais, Palenke, Gardinu ir Brasta.
t-013 Negavęs pagalbos Mozūrijoje, Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius ieškoti paramos.
t-014 Vytauto laikais Palenkėje pilys imtos statyti Melnike ir galbūt Brastoje.
t-015 Brastoje Slupskis sumokėjo 38 lietuviškus grašius palūkanų nuo filipkų.
t-016 Vilniaus katedrai buvo dovanoti dideli valsčiai Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose.
t-017 Po Brastos seimo Žygimantas Augustas tais pačiais metais atvyko į Vilnių su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita.
t-018 1792 m. liepos pabaigoje gynybai telkiantis prie Brastos, atėjo žinia apie Stanislovo Augusto prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.
t-019 Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis 1575 m. perkėlė Brastos spaustuvę į Vilnių ir atidavė ją besikuriančiam jėzuitų universitetui.
t-020 Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.
t-021 Brastoje iš žydo buvo paimti 96 raudonieji auksinai po 56 lenkiškus grašius už sidabro užstatą karaliaus reikalams.
t-022 Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių tikėjosi paramos.
t-023 1544 m. Brastos seime Žygimantas dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią.
t-024 Po Brastos seimo Žygimantas Augustas tais pačiais metais atvyko į Vilnių su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita.
t-025 LDK kariuomenė pasipriešino prie Myro ir Brastoje, o paskui be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos.
t-026 Brastos paviete buvę dideli valsčiai minimi tarp valdų, kuriomis buvo aprūpinta Vilniaus katedra.
t-027 Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.
t-028 Lietuvos metraštyje Brasta, Drohičinas ir Melnikas vaizduojami kaip Batu nusiaubti ir sunaikinti miestai, kuriuos Erdvilas atstatė.
t-029 Lietuvos metraštis pasakoja, kad Kęstutis atvyko į Gardiną pas sūnų, o žmoną pasiuntė į Brastą, pasikliaudamas žentu Jonušu.
t-030 Teodoras Narbutas Brastos apylinkėse mini svarbias jotvingių gyvenvietes, kurias 1237 m. ketino užpulti Danieliaus vadovauti Pietų Rusios kunigaikščiai.
t-031 Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta.

Ryšiai