Brasta

Santrauka

Todėl, nenorėdamas skriausti savo artimiausiojo bendradarbio, Jogaila prašė Vytautą laikinai pasitenkinti pietinėmis Kęstučio srities žemėmis — Gardino ir Brastos sritimis. Radvila Juodasis įkūrė Brastoje spaustuvę, kur buvo spausdinamos lenkiškos protestantų knygos ir buvo lenkiškai išspausdinta Biblija. Ateinančiais 1596 m. Brastoje buvo sušauktas pravoslavų sinodas, kur unija turėjo būti viešai paskelbta.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių tikėjosi paramos.		c-001
t-002 Brasta buvo tarp krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių abu magistrai pasižadėjo nepulti.		c-002
t-003 Vytenis prijungė prie Lietuvos Traidenio anksčiau laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą.		c-003
t-004 Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta.		c-004
t-005 Jogaila prašė Vytautą laikinai pasitenkinti Gardino ir Brastos sritimis bei Voluine su Lucku.		c-005
t-006 Brastoje jėzuitų kolegija atsirado vicekanclerio Leono Kazimiero Sapiegos fundacijos pagrindu.		c-006
t-007 Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj.		c-007
t-008 Vytauto laikais Palenkėje pilys imtos statyti Melnike ir galbūt Brastoje.		c-008
t-009 Lietuvoje (Brastoje) dar vieną spaustuvę 1553 m. įkūrė Mikalojus Radvila Juodasis.		c-009
t-010 Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.		c-010
t-011 Liepos pabaigoje gynyba jau telkėsi prie Brastos, bet kaip tik tuo metu – liepos 24 dieną atėjo žinia iš Varšuvos apie Stanislovo Augusto kapituliaciją ir prisijungimą prie Targovicos konfederacijos.		c-011
t-012 LDK kariuomenė turėjo daug sunkumų su karo vadais (kitaip nei Lenkijos kariuomenė Ukrainoje, kuriai vadovavo Juzefas Poniatovskis), nebuvo iki galo pasirengusi karui, tačiau pasipriešino prie Myro, Brastoje ir be didesnių nuostolių atsitraukė prie Varšuvos.		c-012
t-013 Rugsėjo 11 dieną Targovicos ir Vilniaus konfederacijos Brastoje susijungė į vieną Abiejų Tautų konfederaciją ir savo centru paskelbė Gardiną.		c-013
t-015 Vytautas Lietuvių Brastoje pastatė bažnyčią pirmosios žmonos Marijos Praksėdos atminimui.		c-015
t-016 1379 m. paliaubose abu magistrai pasižadėjo nepulti Brastos ir kitų krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių.		c-016
t-017 Vilniaus katedrai buvo dovanoti dideli valsčiai Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose.		c-017
t-018 Jogaila užėmė Vytauto valdžioje buvusias Lucko, Brastos ir Suražo pilis.		c-018
t-020 1544 m. Brastos seime Žygimantas perdavė sūnui Lietuvos valdžią.		c-020
t-021 Žygimantas Augustas, į Vilnių atvykęs tiesiai iš Brastos seimo kartu su karaliene Elžbieta ir didele dvariškių svita, tais pačiais metais ir su geriausiomis pranašystėmis perėmė valdžios vadžias.		c-021
t-022 Brastoje iš žydo buvo paimti 96 raudonieji auksinai po 56 lenkiškus grašius už užstatą sidabrui.		c-022
t-023 Slupskis Brastoje davė 38 lietuviškus grašius palūkanų nuo filipkų.		c-023

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Kęstutis paliko žmoną Brastoje ir slaptai išvyko į Žemaičius, iš kurių tikėjosi paramos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dabar Kęstučio padėtis žymiai pablogėjo. Netekęs Vilniaus ir Trakų ir neturėdamas saugios vietos, jis norėjo kreiptis į sa vo žentą Mozūrijos kunigaikštį Jonušą, bet ir šis, pasinaudoda mas Lietuvoje kilusiais sūmaisčiais, paėmė pasienio sritis, Dro hičiną ir Melniką. Negavęs pagalbos Mozūrijoje ir palikęs sa vo žmoną Brastoje, Kęstutis slaptai išvyko į Žemaičius, iš ku rių ir begalėjo laukti paramos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Brasta buvo tarp krikščioniškų Trakų kunigaikštijos sričių, kurių abu magistrai pasižadėjo nepulti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Su pagoniškąja Lietuva pirmąsias nuolatinio karo paliau bas Ordinas padarė 1379 m. Labai įdomios ir viduramžiui charakteringos jų sąlygos: paliaubos daromos 10 metų. Abu magistrai pasižadėjo nepulti krikščioniškų Trakų kunigaikšti jos sričių (Gardino, Volkovisko, Drahočyno, Mielniko, Bielsko, Brastos, Kamienco) Lietuvos gi kunigaikščiai — Jogaila su Kęstučiu, — pasižadėjo nepulti prie tų pat sričių prieinančių Ordino apskričių (Osterodes, Ortelsburgo, Wartenburgo ir Varmijos)^1 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vytenis prijungė prie Lietuvos Traidenio anksčiau laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytenis taip pat atgavo didžiąją dalį Palenkės (irgi jotvingų žemes, ku- rias buvo užėmę tie patys Voluinės ir Mozūrų kunigaikščiai), prijungė prie Lietuvos jau Traidenio laikinai užimtą Drohičiną ir Brastą. Tuo būdu savo įpėdiniui, broliui Gediminui, Vytenis paliko jau didelę valstybę su aiškiai nustatyta politikos linija.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą, kuriam priklausė Trakai, Palenkė, Gardinas ir Brasta.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vyriausias sūnus, Man- v y d a s, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką ir Volkoviską, Algir- das — Krėvą ir Vitebską, Kęstutis buvo gavęs ilgą vakarų pasienio ruožą — Trakus, Palenkę, Gardiną ir Brastą. Jo žinioje buvo ir (tada dar pusiau savarankiški) Žemaičiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Jogaila prašė Vytautą laikinai pasitenkinti Gardino ir Brastos sritimis bei Voluine su Lucku.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl, nenorėdamas skriausti savo artimiausiojo bendradarbio, Jogaila prašė Vytautą laikinai pasitenkinti pieti- nėmis Kęstučio srities žemėmis — Gardino ir Brastos sritimis — ir pridedama Voluinės sritimi su Lucku.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Brastoje jėzuitų kolegija atsirado vicekanclerio Leono Kazimiero Sapiegos fundacijos pagrindu.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvyžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy- žiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra- džios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų šių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Vytauto laikais Palenkėje pilys imtos statyti Melnike ir galbūt Brastoje.