Jogaila

Santrauka

Jogaila šiame šaltinyje rodomas kaip Lietuvos valdovas, tapęs Lenkijos karaliumi ir nulėmęs naują Lietuvos santykių su Lenkija etapą. Jis siejamas su 1382 m. sutartimi su kryžiuočiais, Krėvos aktu, krikštu Krokuvoje, Vilniaus vyskupystės įkūrimu ir susitarimais dėl Vytauto valdžios. Papildomai pabrėžiami jo valdžios perėmimas po Algirdo mirties, 1380 m. paliaubos su Livonija, Ostrovo susitaikymas su Vytautu, vaidmuo 1387 m. krikšto pradžioje ir liudijimas apie jo neraštingumą.

Vaidmenys

Lenkijos karalius
Lietuvos valdovas

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1382 m. Jogaila sudarė sutartį su kryžiuočiais, atidavė jiems Žemaičius iki Dubysos ir pasižadėjo krikštytis.		c-001
t-004 1386 m. Jogaila atvyko į Krokuvą ir ten buvo pakrikštytas.		c-004
t-005 Po krikšto Jogaila gavo Vladislovo vardą, vedė Jadvygą ir buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.		c-005
t-006 Po krikšto Jogaila įkūrė Vilniaus vyskupystę, pastatė katedrą ir pirmąsias parapijines bažnyčias.		c-006
t-007 1401 m. buvo garantuota, kad po Vytauto mirties Lietuva turėsianti grįžti Jogailai ir jo įpėdiniams.		c-007
t-008 1428 m. Jogaila pirmą kartą pamatė Palangą, jau būdamas žilas senelis.		c-008
t-009 Jogaila įsipareigojo visus lietuvių tautos gyventojus net jėga priversti paklusti Romos Bažnyčiai.		c-009
t-010 1398 m. Jogaila formaliai pripažino Vytautą vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.		c-010
t-011 1409 m. Vytautas ir Jogaila sutarė bendrą karinį planą prieš ordiną.		c-016 c-011
t-012 Jogaila iš pradžių pritarė Vytauto vainikavimuisi, bet vėliau jam kliudė.		c-012 c-012
t-017 1430 m. lapkričio 7 d. tarp Jogailos ir jo brolio Švitrigailos sudarytose paliaubose Jogaila pažadėjo grąžinti užimtas Podolės pilis, bet lenkų ponai jų negrąžino.		c-023
t-018 1431 m. liepos viduryje Jogaila, siekdamas išlaikyti Lietuvą tampresniame pavaldume, reikalavo paklusnumo iš jaunesniojo brolio.		c-024
t-019 1434 m. birželio 1 d. Jogaila mirė prieš mirtį nesėkmingai mėginęs susitaikyti su Švitrigaila.		c-025
t-020 Po Algirdo mirties Jogaila perėmė didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje.		c-026
t-021 1380 m. vasarį Jogaila su Livonijos magistru Vilhelmu von Vrymersheimu sudarė penkių mėnesių paliaubas.		c-027
t-022 1392 m. rugpjūčio 5 d. Ostrove Jogaila iškilmingai susitaikė su Vytautu.		c-028
t-023 1387 m. pradžioje Jogaila atvyko į Vilnių pradėti lietuvių krikšto ir pilyje sušaukė didikų suvažiavimą.		c-029
t-024 Jogailai priskiriamas lietuviškas maldų „Tėve mūsų“ ir „Tikiu Dievą“ vertimas.		c-030
t-025 Atsakyme Vytautui Jogaila teisinosi, kad laiškas Zigmantui buvo parašytas be jo žinios ir kad jis nemokėjo skaityti.		c-031
t-027 1385 m. Jogaila sutiko su dokumentu, kuris buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.		c-033
t-028 Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka.		c-034
t-030 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija.		c-036
t-031 Žalgirio mūšio rytą Vytautas siekė lemiamo mūšio, o Jogaila delsė, laukdamas Ordino pasiūlymo derėtis.		c-037
t-032 1413 m. Vytautas su Jogaila pradėjo krikštyti žemaičius.		c-038
t-033 Jogaila 1429 m. sausio 9–29 d. dalyvavo Lucko suvažiavime, skirtame Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti.		c-039
t-034 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.		c-040
t-035 Išėjęs iš politinės krizės, Jogaila tuojau ėmė vykdyti vieną reikšmingą Kriavo pažadų punktą — 1386 m. gale jis vyko Lietuvos krikštyti.		c-041
t-040 Vytautas ir Jogaila 1409 m. gruodžio mėn.		c-046
t-041 Kai Jogailai ėmė aiškėti, jog Vytautui mirus Lietuva teks vienam iš jo sūnų, buvo jau linkęs vainikavimui nesipriešinti.		c-047
t-042 Iš Vilniaus Vytautas su Jogaila išjojo X.17 d. į Trakus.		c-048
t-043 Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tampa Lenkijos karaliumi.		c-049
t-045 Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.		c-051
t-046 Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.		c-052
t-047 Todėl 1413 m. Vytautas su Jogaila pradeda krikštyti žemaičius.		c-053
t-048 Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29.		c-054
t-049 ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.		c-055
t-050 1431 m. liepos viduryje Lenkijos karalius Jogaila, siekdamas išlaikyti tampresniame pavaldume tėvoninę Lietuvą, reikalavo paklusnumo iš jaunesniojo brolio.		c-056
t-051 1434 m. birželio 1 d. Jogaila mirė, prieš mirtį nesėkmingai bandęs susitaikyti su Švitrigaila.		c-057
t-052 Pasimeldęs Jogaila, ne tik Vytauto, bet ir lenkų riterių raginamas, užsidėjo šarvus ir nu vyko prie kariuomenės.		c-058
t-053 Jogaila netrukus įsakė duoti ženklą mūšiui.		c-059
t-054 1386 m. Jogaila su savo broliais, Vytautu, kaipo Gardino kunigaikščiu, ir būriu dvaro didikų išvyko į Krokuvą priimti krikšto, vesti lenkų karalaitę Jadvygą ir karūnuotis Lenkijos karaliumi.		c-060
t-055 Jogaila mokė žmones pagrindinių katalikybės tiesų, nes trūko galinčių lietuviškai aiškinti naują tikėjimą.		c-061
t-056 Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą.		c-062
t-058 Po to Kauno saloje buvo sušauktas Žemaitijos sienų reikalu suvažiavimas, (1413), kuriame, neskaitant Vytauto ir Makro, dalyvavo dar Jogaila, Ordino pasiuntinys Mykolas Küchmeisteris, lietuvių ir lenkų bajorai, Ordino riteriai.		c-064
t-060 Jogaila, lenkų bajorų ir kunigų lydimas, atvyko Lietuvon ir pradėjo lietuvius krikštyti.		c-066
t-061 1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys.		c-067
t-062 Vytautui grįžus, tarp jo ir Jogailos rugpiūčio mėn.		c-068
t-063 Ir dabar, kada Jogaila jam atiduoda aukščiausią savo valdžią iki gyvos galvos (ad tempora vite nostre) visose Lietuvos kuni gaikštijos žemėse, jis, norėdamas dar labiau gerbti jį, karūną, (^1) ) a) Vytauto dokumento, duoto 1401 m.		c-069
t-064 Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg damas gyvo lenkų.		c-070
t-065 Jadvygai mirus lenkai, nenorėdami, kad unija būtų nu traukta, Jogailai pažadėjo, jog Lenkijos sostą turės teisę užimti jo vaikai, neatsižvelgiant iš kurios jie būtų žmonos.		c-071
t-066 1417 m. Jogaila vedė trečią žmoną.		c-072
t-067 Jogaila niekad nebuvo visiškai nutraukęs santykių nei su Vytautu, nei su Lietuva—jis dažnai čia viešėdavo: ar tai pasita rimų, ar tai poilsio, ar, pagaliau, medžioklių progomis.		c-073
t-068 Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zig mantą apie tai pasikalbėti.		c-074
t-069 Šitame laiške Jogaila atkalbinėjo Zigmantą nuo sumanymo ka rūnuoti Vytautą.		c-075
t-070 Tuo tarpu Vytautas gavo iš Jogailos atsakymą, kuriame jis teisinasi, kad anas laiškas Zigmantui buvo parašytas be jo ži nios; jam nežinomas net ir jo turinys.		c-076
t-071 Norėdamas savo projektą įgyvendinti, Jogaila pats ryžosi atvykti į Lietuvą ir prašė Vytauto dar nesikarūnavus palaukti jo^4 ).		c-077
t-072 Ant rytojaus įvyko didelis pasitarimas, ku riame Jogaila griežtai stojo už Vytauto karūnaciją ir nurodė Zb.		c-078
t-073 Jogaila su ašaromis akyse pasižadėjo išpildyti visus Vytauto prašymus ir, visa iš širdies atleisdamas, priminė jam susirūpin ti sielos išganymu.		c-079
t-074 Jogailos ir Vytauto rūmuose bu vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ).		c-080
t-075 Gavęs po Torno taikos iš Jogailos Podoliją, pasiuntė jam iš sa vo iždo 20.000 grašių^2 ), kurie lenkams buvo reikalingi mokėti kariuomenei.		c-081
t-076 Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu čio kovos metu su Jogaila.		c-082
t-077 Stačiai keistai atrodo Vytauto pasitikėjimas Jogaila, nors jau ne kartą buvo paaiškėję, kad Jogaila neteisingai elgėsi.		c-083
t-078 Per Jogailą atėjusi Lietuvos krikšto ir sąjungos su Lenkija politinė permaina Vilniaus miestiečiams nesuteikė daugiau laisvių.		c-084
t-079 Algirdui užleidus sostą, Jogaila dar tėvui gyvam esant perėmė aukščiausiąją Lietuvos valdžią.		c-085
t-080 Jogaila lietuviškai buvo vadinamas Jagajłło, o lotyniškuose dokumentuose rašytas kaip Jagail arba Jagal.		c-086
t-081 Bajoras Vaidila patarimais ir įtaka rėmė Jogailos siekius.		c-087
t-082 Staiga užkluptas Jogaila nepajėgė apsiginti, o Kęstutis užėmė miestą ir pilis bei įkalino Jogailą su motina.		c-088
t-083 Jogaila sutelkė nemažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus.		c-089
t-084 Jogaila pasišovė siekti Lenkijos sosto ir sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje.		c-090
t-085 Vytautas, skaitydamasis su Jogailos siekiais, kūrė įstatymus ir įsipareigojimus Lietuvos interesams ginti.		c-091
t-086 Vladislovo Jogailos lėšomis pradėta statyti Šv. Jono bažnyčia 1386 m. buvo Vytauto užbaigta ir pašventinta.		c-092
t-087 Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.		c-093
t-088 Vladislovas Jogaila nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.		c-094

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Jogaila 1382 m. susaistė save sutartimi su kryžiuočiais.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Todėl Vytautas nuvyko į kryžiuočius prašyti pagalbos. Tie jį mielai priėmė, nes tikėjosi, kad, lai- kydami pas save Vytautą, privers Jogailą būti nuolaidesnį. O Jogaila 1382 m. buvo sudaręs su kryžiuočiais sutartį, kuria jis atidavė kryžiuočiams Žemaičius iki Dubysos, pasižadėjo 4 metų būvyje krikštytis, o be to, pasižadėjo be kryžiuočių pritarimo su niekuo nekariauti ir nedaryti jokios taikos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1386 m. Jogaila Krokuvoje priėmė krikštą.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

1386 m. Jogaila at- vyko į Krokuvą; su juo kartu atvyko ir keli jo broliai su Vy- tautu. Krokuvoje tuojau buvo atliktas Jogailos ir kartu atvy- kusių kunigaikščių krikštas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Krikštas, jungtuvės ir karūnacija padarė Jogailą Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tada atnaujino tikėjimo išpažinimą ir Vytautas, gaudamas Aleksandro vardą. Jogaila prie krikšto gavo Vladislovo vardą. Po krikšto įvyko jo jung- tuvės su Jadvyga ir karūnacija Lenkijos karalium (krikštas buvo 1386 m. vasario 15, jungtuvės — 18 d., o karūnacija — kovo 4 d.).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Jogaila pradėjo bažnytinę Lietuvos organizaciją.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vilniaus vyskupystės įkūrimas. Pats krikštas dar nieko ne- reiškė: be bažnyčių ir katalikų dvasininkų kraštas ir toliau galėjo likti pagoniškas. Todėl tuojau po krikšto Jogaila įkūrė Vil- niaus vyskupystę, pastatė ka- tedrą ir dar 7 pirmąsias para- pijines bažnyčias krašte (Uk- mergėje, Maišiogaloje, Ne- menčine, Medininkuose, Krė- voje, Obalčiuose ir Ainoje).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1401 m. Jogailai ir jo įpėdiniams buvo rezervuota Lietuvos grąža po Vytauto mirties.

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Vytauto ir Lietuvos bajorų dokumentai buvo parašyti Vilniuje; Jogailos dokumentas yra žu- vęs, tad nežinia, kur jis duotas; lenkų bajorai savo dokumentą su- rašė Radome. Todėl šis susitarimas yra vadinamas Vilniaus Radomo susitarimu. Juo buvo patvirtintas Vytauto sava- rankiškumas: jis buvo paskelbtas tikruoju valdovu, bet kartu bu- vo garantuota, kad po jo mirties visa Lietuva turėsianti grįžti Jo- gailai ir jo įpėdiniams, Lenkų karaliams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Jogaila 1428 m. pirmą kartą pamatė Palangą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

labai siaurą priėjimą prie Baltijos (Palangos), kurią čia pirmą kartą pamatė Jogaila, jau būdamas žilas senelis (1428)^3. Vytauto pasirodymas Dniepro žemupio plotuose, užvaldymas anos klajoklių bei nomadų tautų (vengrų, pečeniegų, chazarų, po lovcų-kumanų, pagaliau mongolų-totorių), viena po kitos šimtmečių bėgyje teriotos ar laikinai apgyventos stepės, turėjo atnešti čia pastovesnius santykius. Vytauto «arklių girdymas» Juodojoje jūroje ilgai pasiliko žmonių atminime.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Jogaila įsipareigojo jėga priversti lietuvius paklusti Romos Bažnyčiai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Įsakyme buvo įsakmiai pažymėta : jeigu kas butų anksčiau vedęs rusę, ar moteris ištekėjusi už ruso, «turi sekti kataliką, ar katalikę » ir priimti Romos krikštą. Prie to jie « gali būti verčiami net kūno bausmėmis »^20. Savo dokumente Jogaila pareiškė, jog, jo broliams ir visiems Lietuvos didikams sutinkant, jis įsipareigojo visus lietuvių tautos gyventojus, kokioje jie bebūtų sektoje, «patraukti, pašaukti, net jėga priversti » paklusti Romos Bažnyčiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Jogaila 1398 m. formaliai pripažino Vytautą vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

(^316) III skyrius: valstybės suklestėjimas Vytauto veikimą totorių stepėse palaikė ir Jogaila. 1398 galo jis formaliai pripažino pusbroliui ir daugiau teisių, pavadindamas jį « vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu » — « supremus dux Litua niae »^24. Pagaliau ir Vilnių iki pat mirties karalius užleido Vytau tui.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Vytautas ir Jogaila 1409 m. sutarė bendrą karinį planą.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Karo pasisekimas turėjo priklausyti nuo apgalvotos strategijos ir gausiai sutelktos kariuomenės. Vytautas ir Jogaila 1409 m. gruodžio mėn. sutarė bendrą karinį planą, kuris už pusmečio buvo įvykdytas. Susijungusios Červinske prie Vyslos lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą^5.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Jogaila iš pradžių pritarė Vytauto vainikavimuisi, bet vėliau stojo skersai kelio.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gausus ir platus laiškai^9 rodo, jog Vytautas prieš lenkų nusistatymą gynė visos Lietuvos reikalus ir jos nepriklausomybę, nepakęsdamas D. L. kunigaikštijos žeminimo. Savo mokytojo Olesnickio įtakoje Dlugošas yra neteisingai suvedęs Vytauto vainiko klausimą tik į jo asmeninius interesus ir ambicijas ; tai kritiškai yra įrodyta^10. Vytautui užgaunanti pasirodė Jogailos laikysena, kuris, pradžioje pritaręs Vytauto vainikavimuisi^11 , paskui atsistojo skersai kelio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Jogaila papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Suvažiavus gausiam kryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino maršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhel mas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19. Viena jų Jogaila su Skirgaila pasižadėjo ketverių metų būvyje pasikrikštyti su visu kraštu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-015

Santrauka: Jogaila papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kad būtų galima įeiti į tą bendruomenę ir gauti aukščiausios Bažnyčios valdžios patvirtinimą, reikėjo dar nugalėti kryžiuočių daromas kliūtis. Pirmasis Italijon vykstąs Jogailos pasiuntinys (Trąba) Habs burgų žemėse buvo įmestas kalėjiman. Kai Poznanės Dobrogostas pasiekė Romą ir pranešė (1388), kas Lietuvoje buvo atlikta, pra džioje jis gavo atsargius įgaliojimus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-016

Santrauka: Jogaila papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

1398 galo jis formaliai pripažino pusbroliui ir daugiau teisių, pavadindamas jį « vyriausiuoju Lietuvos kunigaikščiu » — « supremus dux Litua niae »^24. Pagaliau ir Vilnių iki pat mirties karalius užleido Vytau tui. Jis prašė Romą, kaip matyti iš Bonifaco IX bulės, paremti žygį prieš « bedieviškas gaujas totorių, pagonių, turkų ir kitu bar barų bei tautų»^25.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-020

Santrauka: Jogaila papildomas patvirtintas šaltinio paminėjimas.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon. Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m. besi kaudamas su totoriais prie Vorsklos. Išėjęs iš politinės krizės, Jogaila tuojau ėmė vykdyti vieną reikšmingą Kriavo pažadų punktą — 1386 m. gale jis vyko Lietuvos krikštyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai
patikimumo_pagrindimas	Citata automatiškai pririšta prie exact source offsetų.

c-023

Santrauka: Paliaubų sutartis sieja Jogailą su konfliktu dėl Podolės pilių ir Švitrigailos valdžios.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tuo pasipiktino „visi lietuviai“, kilo didžiulė įtampa. 1430 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytos paliaubos tarp Lenkijos kara- liaus Jogailos ir jo brolio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos. Jogaila pažadėjo grąžinti užimtas Podolės pilis, bet lenkų ponai apgaulės būdu pilių negrąžino.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-024

Santrauka: Jogaila siejamas su bandymu išlaikyti Lietuvą artimesnėje priklausomybėje.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Jogaila pažadėjo grąžinti užimtas Podolės pilis, bet lenkų ponai apgaulės būdu pilių negrąžino. Kilo karinė įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos. 1431 m. liepos viduryje Lenkijos karalius Jogaila, siekdamas išlaikyti tampresniame pavaldume tėvoninę Lietuvą, reikalavo pa- klusnumo iš jaunesniojo brolio.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-025

Santrauka: Jogailos mirtis ir nesėkmingi bandymai taikytis su Švitrigaila įvardijami kaip jo gyvenimo pabaigos faktas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1434 m. birželio 1 d. mirė Jogaila, prieš mirtį nesėkmingai bandęs susitaikyti su Švitrigaila (tokių bandymų būta ir anksčiau). Švitrigaila, išlaikydamas savo įtakoje pietryti- nes LDK žemes, siekė susigrąžinti Vilniaus sostą, kartu ir visą valstybę. Tais metais Švitrigaila su LDK ry- tinių žemių rusų ku- nigaikščiais ir bajorais „išžygiavo į Lietuvą“.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-026

Santrauka: Po Algirdo mirties Jogaila perėmė didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Toliau nuo 1377 metų istorijoj Vytautas vis labiau aikštėja, ir kadangi su jo gyvenimu ir laime turi glaudų ryšį tolimesni įvykiai, tai juos iki Kęstučio mirties beveik visus paminėsime. Tuojau po 1377 metų Vytauto sėkmingo žygio baigė savo amžių didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas. Didžiojo kunigaikščio valdžią Vilniuje, kaip Kęstučio su Algirdu buvo sutarta, užėmė jo vyriausias sūnus Jogaila, Vytauto amžininkas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-027

Santrauka: Jogaila 1380 m. sudarė penkių mėnesių paliaubas su Livonijos magistru.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių pasėtas nesantaikos grūdas augo. Jogaila ir pats ta linkme veikė. 1380 metų vasario mėn. jis jau vienas pats padarė su Livonijos magistru Vilhelmu von Vrymersheimu penkiems mėnesiams paliaubas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-028

Santrauka: Ostrove Jogaila iškilmingai susitaikė su Vytautu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Painformuotas apie galutinius Vytauto žygius, Jogaila rugpiūčio mėn. 5 d. atvyko Ostrovan, netoli Lydos. Čia Jogai los dvariškių ir Vytauto bajorų akivaizdoj įvyko iškilmingas jųdviejų susitaikinimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-029

Santrauka: Jogaila Vilniuje pradėjo krikšto darbą ir sušaukė didikų suvažiavimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1387 m. pradžioje Jogaila ir Vytautas D. atvyko į Vilnių pradėti lietuvių tautos krikštijimo darbo. Kartu su jais atvyko keli Jogailos broliai, Cereteno^1 ) vyskupas Andrius Vosylius, didelis skaičius dvasininkų ir daug lietuvių bei lenkų didikų. Lenkų kronikininkas Dlugošas rašo, kad buvo atvykusi ir Lenki jos karalienė Jadvyga, Jogailos žmona, bet tai nėra tikra, nes tuo pat laiku ji buvo Juodoje Rusijoje. Dvasininkų tarpe buvo pra lotų, teologijos daktarų, vienuolių. Vilniaus pilyje Jogaila sušaukė didesnį didikų suvažiavi mą, kuriame pareiškė, kad Lietuvoje įvedamas katalikų tikėji mas, visiems lietuviams privalomas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-030

Santrauka: Jogailai priskiriamas pagrindinių maldų vertimas į lietuvių kalbą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tik kai kurie lietuviai, mo kėjusieji kalbėti rusiškai, galėjo be vertėjų pagalbos mažiau ar daugiau suprasti lenkų ir čekų kunigų pamokslus. Todėl ir Vy tautui D. su Jogaila teko mokyti žmones pagrindinių kataliky bės tiesų ne vien todėl, kad karališko žodžio žmonės labiau klausė, bet nebuvo kam lietuviškai aiškinti naujo tikėjimo. Jo gaila šituo ar kuriuo kitu laiku išvertęs lietuvių k. „Tėve mū sų“ ir „Tikiu Dievą“^2 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-031

Santrauka: Jogaila teisinosi dėl laiško Zigmantui ir pripažino neraštingumą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tarpu Vytautas gavo iš Jogailos atsakymą, kuriame jis teisinasi, kad anas laiškas Zigmantui buvo parašytas be jo ži nios; jam nežinomas net ir jo turinys. Ir nenuostabu, nes jis nemokėjo skaityti. Iš kitos pusės tai rodo, kiek Jogaila jau bu vo nustojęs savo valios Lenkijoj ir patekęs visokių patarėjų įta kon ir net valdžion, kad be jo žinios ir sutikimo galėjo jo vardu rašinėti raštus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-033

Santrauka: 1385 m. Jogaila sutiko su dokumentu, kuris buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu. Su- tarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-034

Santrauka: Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka. Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teig- ti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta. Tačiau Jogaila neatsisakė savo teisių į Lietuvą kaip į tėvoniją ir Lietuva valstybingumo neprarado, tik tapo Lenkijos vasale. O tiksliau – Jogaila, Lietuvos didysis kunigaikštis, tapo Jogailos, Lenkijos karaliaus, vasalu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-036

Santrauka: 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, ku- ria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija. Ši privilegija yra svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas. Vasario 22-ąją Jogai- la išleido raštą, kuriuo visus lietuvius prisiekė patraukti į savo pusę ar net jėga priversti priimti katalikybę. Jogaila, pavertęs Lietuvą krikščioniška šalimi, panaikino pagrindinę politinės izoliacijos priežastį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-037

Santrauka: Žalgirio mūšio rytą Vytautas siekė lemiamo mūšio, o Jogaila delsė, laukdamas Ordino pasiūlymo derėtis.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Tos dienos rytą Jogailos ir Vytauto pozicijos skyrėsi. Vytautas troško lemiamo mūšio, o Jogaila laukė pasiūlymo derėtis – jis tęsė laiką, klau- sydamas mišių ir šventindamas riterius. Jogaila sąjungininkų kariuo- menės dydžiu, žygio kryptimi, grėsmingu jėgos demonstravimu manė priversti Ordiną pradėti derybas ir jam padiktuoti savo sąlygas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-038

Santrauka: 1413 m. Vytautas su Jogaila pradėjo krikštyti žemaičius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl 1413 m. Vy- tautas su Jogaila pradeda krikštyti žemaičius. 1418 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-039

Santrauka: Jogaila 1429 m. sausio 9–29 d. dalyvavo Lucko suvažiavime, skirtame Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

tuvos hegemonija regione ir santykiai su Lenkija po Melno taikos tapo svarbiausia politinė problema, pradėtas įgyvendinti Vytauto vainikavimo projektas buvo aktualus ir tarptautiniu mastu, nes be Lietuvos nebuvo galima išspręsti svarbesnių regiono klausimų. Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi- gmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš- čiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da- nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi- mas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-040

Santrauka: 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-041

Santrauka: Išėjęs iš politinės krizės, Jogaila tuojau ėmė vykdyti vieną reikšmingą Kriavo pažadų punktą — 1386 m. gale jis vyko Lietuvos krikštyti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vėliau laisvę atgavęs, Andrius žuvo Vytauto pusėje 1399 m. besi kaudamas su totoriais prie Vorsklos. Išėjęs iš politinės krizės, Jogaila tuojau ėmė vykdyti vieną reikšmingą Kriavo pažadų punktą — 1386 m. gale jis vyko Lietuvos krikštyti. Pakeliui iš Lietuvos kunigaikščių paėmęs paklusnumo raštus sau, Lenkijos karalienei ir Karūnai, Jogaila 1387 m. pra džioje atvyko Vilniun.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-046

Santrauka: Vytautas ir Jogaila 1409 m. gruodžio mėn.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Karo pasisekimas turėjo priklausyti nuo apgalvotos strategijos ir gausiai sutelktos kariuomenės. Vytautas ir Jogaila 1409 m. gruodžio mėn. sutarė bendrą karinį planą, kuris už pusmečio buvo įvykdytas. Susijungusios Červinske prie Vyslos lietuvių ir lenkų jėgos turėjo žygiuoti į Marienburgą^5.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-047

Santrauka: Kai Jogailai ėmė aiškėti, jog Vytautui mirus Lietuva teks vienam iš jo sūnų, buvo jau linkęs vainikavimui nesipriešinti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo tarpu Jogaila drauge su Olesnickiu atvyko į Vilnių. Kai Jogailai ėmė aiškėti, jog Vytautui mirus Lietuva teks vienam iš jo sūnų, buvo jau linkęs vainikavimui nesipriešinti. Bet visai kitaip buvo galvojama Lenkijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-048

Santrauka: Iš Vilniaus Vytautas su Jogaila išjojo X.17 d. į Trakus.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kai Jogailai ėmė aiškėti, jog Vytautui mirus Lietuva teks vienam iš jo sūnų, buvo jau linkęs vainikavimui nesipriešinti. Bet visai kitaip buvo galvojama Lenkijoje. Iš Vilniaus Vytautas su Jogaila išjojo X.17 d. į Trakus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-049

Santrauka: Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tampa Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1385 Krėvos sutartis. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tampa Lenkijos karaliumi. Prasideda Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-051

Santrauka: Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Viena iš sutarties sąlygų buvo Lietuvos krikštas, kurį Jogaila 1387 m., grįžęs iš Lenkijos, ir įgyvendino. Įvesdamas naująjį tikė- jimą, Jogaila naikino senojo tikėjimo apraiškas: šventąsias girias, žalčius, šventąją ugnį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-052

Santrauka: Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1385 m. rugpjūčio 14 d. į Krėvos pilį atvyko lenkų delegacija. Lenkai, regis, jau turėjo parengtą sutarties dokumentą. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu. Su- tarties sąlygos: Jogaila ima žmona Lenkijos karalaitę Jadvygą, pažada įvesti Lietuvoje katalikų tikėjimą, atgauti prarastas Lenkijos žemes, paleisti lenkų belaisvius ir „prišlieti“ Lietuvą prie Lenkijos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-053

Santrauka: Todėl 1413 m. Vytautas su Jogaila pradeda krikštyti žemaičius.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Todėl 1413 m. Vy- tautas su Jogaila pradeda krikštyti žemaičius. 1418 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-054

Santrauka: Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

tuvos hegemonija regione ir santykiai su Lenkija po Melno taikos tapo svarbiausia politinė problema, pradėtas įgyvendinti Vytauto vainikavimo projektas buvo aktualus ir tarptautiniu mastu, nes be Lietuvos nebuvo galima išspręsti svarbesnių regiono klausimų. Lietuvos ir Lenkijos valdovų – Vytauto ir Jogailos – susitikimui su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zi- gmantu I Vidurio ir Rytų Europos politikos problemoms aptarti ir buvo skirtas Lucko suvažiavimas, vykęs 1429 m. sausio 9–29 d. Suvažiavime taip pat dalyvavo Maskvos didžiojo kunigaikščio ir Tverės kunigaikščio pasiuntiniai, Riazanės, Odojevo, Didžiojo Naugardo, Pskovo kunigaikš- čiai, popiežiaus legatas, Vokiečių ordino, Aukso ordos, Moldavijos, Da- nijos karaliaus ir Bizantijos imperatoriaus pasiuntiniai. Lucko suvažiavi- mas rodė LDK ir Vytauto vaidmens svarbą regione, o į Lietuvos istoriją įėjo pirmiausia dėl Vytauto vainikavimo plano, kurį rėmė Zigmantas I ir Vokiečių ordinas, siekdamas sukurti regione atsvarą Lenkijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-055

Santrauka: ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino uni- ja, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-056

Santrauka: 1431 m. liepos viduryje Lenkijos karalius Jogaila, siekdamas išlaikyti tampresniame pavaldume tėvoninę Lietuvą, reikalavo paklusnumo iš jaunesniojo brolio.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kilo karinė įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos. 1431 m. liepos viduryje Lenkijos karalius Jogaila, siekdamas išlaikyti tampresniame pavaldume tėvoninę Lietuvą, reikalavo pa- klusnumo iš jaunesniojo brolio. Šis vedė derybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kry- žiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos karaliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d., Skirsnemunėje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-057

Santrauka: 1434 m. birželio 1 d. Jogaila mirė, prieš mirtį nesėkmingai bandęs susitaikyti su Švitrigaila.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Pėstininkas. Ginkluotas ankstyvuoju pa- rakiniu ginklu. Legvieji šaunamieji ginklai išplito xv a. pradžioje

Mūšio išvakarėse

1434 m. birželio 1 d. mirė Jogaila, prieš mirtį nesėkmingai bandęs susitaikyti su Švitrigaila (tokių bandymų būta ir anksčiau).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-058

Santrauka: Pasimeldęs Jogaila, ne tik Vytauto, bet ir lenkų riterių raginamas, užsidėjo šarvus ir nu vyko prie kariuomenės.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pasimeldęs Jogaila, ne tik Vytauto, bet ir lenkų riterių raginamas, užsidėjo šarvus ir nu vyko prie kariuomenės. Kariuomenė jau buvo visai paruošta ir laukė ženklo. Jogaila ilgai nuo kalnelio žiūrėjo į savąją ir prie šininkų kariuomenę. Paskui nusileido pakalnėn ir pradėjo il gas riterių įšventinimo ceremonijas. Iš viso įšventino riteriais apie tūkstantį vyrų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-059

Santrauka: Jogaila netrukus įsakė duoti ženklą mūšiui.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogaila netrukus įsakė duoti ženklą mūšiui. Karaliui buvo parinkta saugi vieta, iš kur jis galėjo matyti visą kovos lauką, o jo niekas nematė, ir jį apstatė geriausia sargyba. Jį saugojo kunigaikščio Kaributo vėliava, kurią dar prieš karą Vytautas buvo Jogailai nusiuntęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-060

Santrauka: 1386 m. Jogaila su savo broliais, Vytautu, kaipo Gardino kunigaikščiu, ir būriu dvaro didikų išvyko į Krokuvą priimti krikšto, vesti lenkų karalaitę Jadvygą ir karūnuotis Lenkijos karaliumi.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1386 m. Jogaila su savo broliais, Vytautu, kaipo Gardino kunigaikščiu, ir būriu dvaro didikų išvyko į Krokuvą priimti krikšto, vesti lenkų karalaitę Jadvygą ir karūnuotis Lenkijos karaliumi. Jo krikštas įvyko 1386 m.vasario mėn. 15 d. Kro kuvos katedroje, kur jį pakrikštijo Gniezno vysk. Bodzanta Vladislovo vardu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-061

Santrauka: Jogaila mokė žmones pagrindinių katalikybės tiesų, nes trūko galinčių lietuviškai aiškinti naują tikėjimą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tik kai kurie lietuviai, mo kėjusieji kalbėti rusiškai, galėjo be vertėjų pagalbos mažiau ar daugiau suprasti lenkų ir čekų kunigų pamokslus. Todėl ir Vy tautui D. su Jogaila teko mokyti žmones pagrindinių kataliky bės tiesų ne vien todėl, kad karališko žodžio žmonės labiau klausė, bet nebuvo kam lietuviškai aiškinti naujo tikėjimo. Jo gaila šituo ar kuriuo kitu laiku išvertęs lietuvių k. „Tėve mū sų“ ir „Tikiu Dievą“^2 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-062

Santrauka: Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Motiejus, vėliau Žemaičių ir Vilniaus vyskupas, ir vienas kunigas iš Kauno^1 ). Dar prieš vyskupijos įkūrimą Jogaila iš Vilniaus išvyko į rytų Lietuvą. Čia jis aplankė didesnius Lietuvos miestelius, kaip Ašmeną, Lydą, Krėvę, Eišiškius, Merkinę, Gardiną ir k., kur buvo sukviečiami vietiniai ir iš apylinkių žmonės ir, pamo kius juos tikėjimo tiesų, krikštijami.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-064

Santrauka: Po to Kauno saloje buvo sušauktas Žemaitijos sienų reikalu suvažiavimas, (1413), kuriame, neskaitant Vytauto ir Makro, dalyvavo dar Jogaila, Ordino pasiuntinys Mykolas Küchmeisteris, lietuvių ir lenkų bajorai, Ordino riteriai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas Didysis, sulaukęs Makro Lietuvoje, pirmiausia pasistengė patraukti jį į savo pusę: jis gražiai Makrą priėmė, gausiai jį apdovanojo ir pakėlė į savo riterius. Po to Kauno saloje buvo sušauktas Žemaitijos sienų reikalu suvažiavimas, (1413), kuriame, neskaitant Vytauto ir Makro, dalyvavo dar Jogaila, Ordino pasiuntinys Mykolas Küchmeisteris, lietuvių ir lenkų bajorai, Ordino riteriai. Ordino pasiuntinys įteikė Mak rui reikalavimą, kad jis priverstų Vytautą sugriauti atnaujintą Veliuoną, kuri esanti Ordino žemėje ir atiduoti kryžiuočiams visas Nemuno ir Nevėžio krantuose Vytauto pastatytas pilis^4 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-066

Santrauka: Jogaila, lenkų bajorų ir kunigų lydimas, atvyko Lietuvon ir pradėjo lietuvius krikštyti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet tuo tarpu teks pakalbėti apie Jogailos darbus, sugrįžus jam į Lietuvą. Jogaila, lenkų bajorų ir kunigų lydimas, atvyko Lietuvon ir pradėjo lietuvius krikštyti. Dėl krikščionybės lietuviai maišto nekėlė: tas reikalas jau seniai buvo pribrendęs.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-067

Santrauka: 1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vyguntas, būdamas Vladislovo iš Opolės žentas, gavo Dobrynės žemes iki gyvos galvos, nes pati Kernavės kunigaikštija buvo maža. Kad šito kia reforma buvo manoma padaryti, rodo ir šis faktas. 1391 m. liepos 22 d. Jogaila išdavė Skirgailai dokumentą, kad Vilniaus ir kitų miestų be jo žinios niekam neatiduos, net ir tikram savo broliui, ir kad Vilnių ir kitus miestus valdys tiesiog pats Jogaila ir jo palikuonys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-068

Santrauka: Vytautui grįžus, tarp jo ir Jogailos rugpiūčio mėn.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautui grįžus, tarp jo ir Jogailos rugpiūčio mėn. 5 d. Ost rovoje (Gard.) įvyko taika. Jogaila dovanojo Vytautui ir jo šalininkams jų nusikaltimus, paėmė iš visų ištikimybės priesai ką ir grąžino Vytautui visą jo tėviškę: Trakus, Gardiną ir dar pridėjo kitas žemes, jų tarpe — Lucką, kuris vos neseniai, t. y. tų pačių metų bal. mėn. 16 d. buvo patvirtintas Lenkijai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-069

Santrauka: Ir dabar, kada Jogaila jam atiduoda aukščiausią savo valdžią iki gyvos galvos (ad tempora vite nostre) visose Lietuvos kuni gaikštijos žemėse, jis, norėdamas dar labiau gerbti jį, karūną, (^1) ) a) Vytauto dokumento, duoto 1401 m.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmiausia susipažinsim su Vytauto duotu dokumentu^2 ). Vytautas pradžioj savo akto primena, kad kai lenkai pasi kvietė į savo sostą Jogailą, tada jis jam kaip karaliui Vladislovui, lenkų Karūnai ir tos karalystės didikams gryna mintimi, neatšau kiamu noru, nei priverstas, nei suklaidintas, abiem pusėm sutin kant, tvirtai bei laisvai prižadėjo ir tai dokumentu patvirtino, kad niekados Jogailos karalystės ir karūnos gyventojų neapleis, bet visados visa galybe ir jėga jų laikysis ir juos nuo priešų gins. Ir dabar, kada Jogaila jam atiduoda aukščiausią savo valdžią iki gyvos galvos (ad tempora vite nostre) visose Lietuvos kuni gaikštijos žemėse, jis, norėdamas dar labiau gerbti jį, karūną,

(^1) ) a) Vytauto dokumento, duoto 1401 m. sausio 18 d. Vilniuj, yra išli kęs iki mūsų laikų originalas (kun. Cartoriškių archyve). b) Lietuvių bajorų dokumentas išduotas tais pačiais metais ir tą pačią dieną Vilniuj; originalas žuvęs. c) Lenkų karališkos tarybos dokumento, duoto 1401 m. kovo 11 d. Ra dome, išlikęs originalas su 49 antspaudomis, yra Radvilų archyve Niesvyžiuj.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-070

Santrauka: Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg damas gyvo lenkų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos įvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui pasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin čą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg damas gyvo lenkų nepasitenkinimo^1 ), davė Vytautui lėno teisė mis taip pat tos žemės vakarinę dalį su Kamieniecu, išstumdamas iš čia karūnos seniūną. Jau 1409 m. Jogaila žadėjo Vytautui atiduoti Podoliją, kad jį labiau patrauktų į artimesnį politinį bendradarbiavimą prieš kryžiuočius; dabar jam atiduodamas tą žemę, į kurią reiškė pretenzijų ir Vengrų karalius, susiejo Vy tautą stipriu bendrumo ryšiu santykiuose su Zigmantu, ir su Lenkija, kurioj tos pačios pretenzijos grėsė raumumui valdant Raudonąją Rusiją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-071

Santrauka: Jadvygai mirus lenkai, nenorėdami, kad unija būtų nu traukta, Jogailai pažadėjo, jog Lenkijos sostą turės teisę užimti jo vaikai, neatsižvelgiant iš kurios jie būtų žmonos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jadvygai mirus lenkai, nenorėdami, kad unija būtų nu traukta, Jogailai pažadėjo, jog Lenkijos sostą turės teisę užimti jo vaikai, neatsižvelgiant iš kurios jie būtų žmonos. Bet Ho rodlės unija šį klausimą, kaip žinom, nutyli; buvo tik pripažinta Lenkijos karalaitė Jogailos duktė Jadvyga ir jai padaryta išti kimybės priesaika: matyt, nenorėta tos teisės išplėsti ant tų Jogailos vaikų, kurie būtų kilę ne iš Piastų dinastijos. 1417 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-072

Santrauka: 1417 m. Jogaila vedė trečią žmoną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1417 m. Jogaila vedė trečią žmoną. Dėl to iškilo konfliktas, nes kai kurie didikai, ypač didžlenkiai, pasipriešino jo paskutiniosios žmonos karūnacijai, remdamiesi padaryta priesaika Jadvygai. Tada Jo gaila pareiškė, kad jis paliksiąs Lenkiją savo dukteriai ir jos vyrui, kuri jai išrinks lenkai, pats gi su žmona išsikelsiąs i pa veldimą Lietuvą, kame pagal tą įpėdinystės teisę viešpatautų ir jo sūnūs, sulaukti iš paskutinės žmonos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-073

Santrauka: Jogaila niekad nebuvo visiškai nutraukęs santykių nei su Vytautu, nei su Lietuva—jis dažnai čia viešėdavo: ar tai pasita rimų, ar tai poilsio, ar, pagaliau, medžioklių progomis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogaila niekad nebuvo visiškai nutraukęs santykių nei su Vytautu, nei su Lietuva—jis dažnai čia viešėdavo: ar tai pasita rimų, ar tai poilsio, ar, pagaliau, medžioklių progomis. Sunkiau siomis Lietuvai valandomis, pav., kad ir bado metu, ištiesdavo jis savo duosnią ranką.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-074

Santrauka: Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zig mantą apie tai pasikalbėti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Dvi dienos prieš Jogailos išvažiavimą iš Lucko, Zigmantas už ėjo pas Jogailą ir pasiūlė jam karūnuoti Lucko suvažiavimo šei mininką, kuris nemažai vargo padėjo sušaukdamas čia valdo vus ir tiek daug nusipelnė ne tik Lietuvai, įvesdamas joje krikš čionybę, bet ir visai Europai, sulaikydamas totorių užplūdimą ir iškeldamas bažnyčių unijos problemą. Jogaila, išgirdęs, kad Vytautas apie tą sumanymą nieko nežino, pasiuntė į jį patį Zig mantą apie tai pasikalbėti. Nors buvo jau vakaras, Zigmantas aplankė Vytautą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-075

Santrauka: Šitame laiške Jogaila atkalbinėjo Zigmantą nuo sumanymo ka rūnuoti Vytautą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tai buvo lyg alyva į ugnį. Šitame laiške Jogaila atkalbinėjo Zigmantą nuo sumanymo ka rūnuoti Vytautą. Jis sakosi pats gerai neapgalvojęs buvo da vęs sutikimą ir nurodo, kad iš to galįs kilti tarp Lietuvos ir Len kijos naminis karas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-076

Santrauka: Tuo tarpu Vytautas gavo iš Jogailos atsakymą, kuriame jis teisinasi, kad anas laiškas Zigmantui buvo parašytas be jo ži nios; jam nežinomas net ir jo turinys.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo tarpu Vytautas gavo iš Jogailos atsakymą, kuriame jis teisinasi, kad anas laiškas Zigmantui buvo parašytas be jo ži nios; jam nežinomas net ir jo turinys. Ir nenuostabu, nes jis nemokėjo skaityti. Iš kitos pusės tai rodo, kiek Jogaila jau bu vo nustojęs savo valios Lenkijoj ir patekęs visokių patarėjų įta kon ir net valdžion, kad be jo žinios ir sutikimo galėjo jo vardu rašinėti raštus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-077

Santrauka: Norėdamas savo projektą įgyvendinti, Jogaila pats ryžosi atvykti į Lietuvą ir prašė Vytauto dar nesikarūnavus palaukti jo^4 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Be to, Jogaila labai gerai suprato, kad laisva ir paveldima Lietuvos karalija būtų buvusi tikra garantija tvirtai laikytis Lenkijoj ir ją valdyt, išlaikant dinastijos teises savo rankose. Norėdamas savo projektą įgyvendinti, Jogaila pats ryžosi atvykti į Lietuvą ir prašė Vytauto dar nesikarūnavus palaukti jo^4 ). Lenkai bijojo leisti vieną Jogailą į Lietuvą ir prisiprašė, kad leistų kartu su juo vykti ir kai kuriems jų atstovams.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-078

Santrauka: Ant rytojaus įvyko didelis pasitarimas, ku riame Jogaila griežtai stojo už Vytauto karūnaciją ir nurodė Zb.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ant rytojaus įvyko didelis pasitarimas, ku riame Jogaila griežtai stojo už Vytauto karūnaciją ir nurodė Zb. Olesnickio ir lenkų ponų užsispyrimą, kaip didžiausią kliū tį^2 ). Dabar Lietuvoj susidūrė dvi pažiūros: vieną atkakliai gy nė Zb.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-079

Santrauka: Jogaila su ašaromis akyse pasižadėjo išpildyti visus Vytauto prašymus ir, visa iš širdies atleisdamas, priminė jam susirūpin ti sielos išganymu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Visi susirinkę prie savo valdovo gailiai verkė. Jogaila su ašaromis akyse pasižadėjo išpildyti visus Vytauto prašymus ir, visa iš širdies atleisdamas, priminė jam susirūpin ti sielos išganymu. Kelis kartus Vytautas išpažino savo nuodė mes Vilniaus vyskupui Motiejui; priėmė Švenčiausiąjį ir pa skutinį patepimą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-080

Santrauka: Jogailos ir Vytauto rūmuose bu vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pinigai, kuriais buvo mokami mokesčiai Vytauto valdymo laikais, taip pat buvo įvairūs. Jogailos ir Vytauto rūmuose bu vo kartais mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų; bet tai dar nebuvo monetos, o paprasti sukapoti sidabro gabalai^5 ). Taip pat jau nuo Algirdo ir Kęstučio laikų Lietuvoje kursavo ir Čeki jos grašiai — tikros monetos, kurių 60 sudarydavo vieną rublį (rublis —^1 / 2 svaro gryno sidabro).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-081

Santrauka: Gavęs po Torno taikos iš Jogailos Podoliją, pasiuntė jam iš sa vo iždo 20.000 grašių^2 ), kurie lenkams buvo reikalingi mokėti kariuomenei.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Žodžiu šios kontri bucijos ir, bendrai, mokesčiai bei duoklės didino Vytauto iždą. Gavęs po Torno taikos iš Jogailos Podoliją, pasiuntė jam iš sa vo iždo 20.000 grašių^2 ), kurie lenkams buvo reikalingi mokėti kariuomenei. Taip maždaug atrodo Vytauto žemės ūkis ir jam mokami mokesčiai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-082

Santrauka: Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu čio kovos metu su Jogaila.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Istoriniai reikšmingas Vytauto veikimas prasideda Kęstu čio kovos metu su Jogaila. Jis atsidūrė sunkioje būklėje: abu buvo jam artimi — Kęstutis kaip tėvas, Jogaila kaip draugas — pusbrolis. Jo veikime reiškėsi svyravimo: jis norėjo prie šus sutaikinti, tarpininkavo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-083

Santrauka: Stačiai keistai atrodo Vytauto pasitikėjimas Jogaila, nors jau ne kartą buvo paaiškėję, kad Jogaila neteisingai elgėsi.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Stačiai keistai atrodo Vytauto pasitikėjimas Jogaila, nors jau ne kartą buvo paaiškėję, kad Jogaila neteisingai elgėsi. Vytauto per di delis pasitikėjimas buvo Kęstučio mirties priežastis. Tie tragin gi pergyvenimai turėjo Vytautui padaryti didelį įspūdį.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-084

Santrauka: Per Jogailą atėjusi Lietuvos krikšto ir sąjungos su Lenkija politinė permaina Vilniaus miestiečiams nesuteikė daugiau laisvių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-085

Santrauka: Algirdui užleidus sostą, Jogaila dar tėvui gyvam esant perėmė aukščiausiąją Lietuvos valdžią.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Ja- gaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukš čiausiąją Lietuvos valdžią. Ėmė krašte krikti feodalinės visuomenės pamatai, kurią tinkamai išlaikyti gebėjo Gedi minas. Galingesni vasalai grasino suvaržyti didžiojo ku nigaikščio valdžią, tad Jogailai kilo mintis visus tiesio giai valdomus lenus sujungti į vieną valstybę ir, tuo vėlei susilpninus feodalizmą, ateičiai pakloti vienvaldystės pa grindus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-086

Santrauka: Jogaila lietuviškai buvo vadinamas Jagajłło, o lotyniškuose dokumentuose rašytas kaip Jagail arba Jagal.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nuo tos akimirkos užvi rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma lone lietuvių karalius]. Lenkai jį va dindavo trumpumo dėlei -Jagiełło, o lotyniškai - jagelo. Panašiai lietuviš kai vadinami buvo ir Skirgaila, Švit rigaila, Karigaila, Šumigaila, Punigai- la, užuot sakius: Skirgėla, Karigėla ir 1.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-087

Santrauka: Bajoras Vaidila patarimais ir įtaka rėmė Jogailos siekius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jogailos siekius pata rimais rėmė ir, naudodamasis savo įtaka, dar skatino bajo ras Vaidila. Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-088

Santrauka: Staiga užkluptas Jogaila nepajėgė apsiginti, o Kęstutis užėmė miestą ir pilis bei įkalino Jogailą su motina.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jogailai pristigo pajėgų gintis taip staiga užkluptam, tad miestas ir pilys bemat buvo Kęstučio užimtos, turtai ir žirgai paimti, o pats Jogaila su motina uždaryti į kalėjimą31. locke.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-089

Santrauka: Jogaila sutelkė nemažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kai visa tai vyko, Jogaila, seniai laukęs tinkamo meto at gauti savo paveldą ir atkeršyti už Vaidilos mirtį, sutelkė ne mažas pajėgas ir, turėdamas ryšių su Vilniaus miestiečiais, nusprendė užimti Vilnių ir Trakus. Hanulas, arba Hanka32, užmuš, o mūsų kraštą užvaldys.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-090

Santrauka: Jogaila pasišovė siekti Lenkijos sosto ir sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jogaila, nuvargintas giminaičių, kunigaikščių tarpusavio vaidų ir nematydamas galimybės įveikti žiau riausių Lietuvos priešų kryžiuočių neįstojus į stiprių krikš čioniškųjų valstybių gretas, pasišovė didžiam sumanymui - siekti Lenkijos sosto ir sukurti naują galingą valstybę Šiau rės Europoje. Tai pastūmėjo jį aukoti susitarimą ir turtingą leną prieštaringo likimo dar nepalaužtam Vytautui, kuris irgi negaišdamas griebėsi netikėtai pasitaikiusios progos; ap simetęs, jog suruošė žygį prieš Skirgailą, gebėjo išsprukti iš 40 To mūšio miglotus aprašymus Vy gando ir Komerio kronikose minty se perkratydamas, manau, kad til tas, kur kautasi, turėjęs būti per Vingrių upokšnį Trakų kelyje, gal netoli pranciškonų, juk sunku pati kėti, kad būtų kalbama apie tiltą per Viliją.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-091

Santrauka: Vytautas, skaitydamasis su Jogailos siekiais, kūrė įstatymus ir įsipareigojimus Lietuvos interesams ginti.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Įžvalgia savo politika Vytautas, nors skaityda- masis ir su Jogailos siekiais, ir neišvengęs jungimosi su Lenki ja pasekmių, vis dėlto sugebėjo atsilaikyti kurdamas savus įstatymus ar įsipareigojimus, kurie buvo reikalingi išimtinai Lietuvos interesams ginti. Didesnioji Vilniaus miestiečių da lis juk buvo gerokai didesnį gyventojų skaičių Lietuvoje su darę rusinai, išpažįstantys graikų apeigų tikėjimą, todėl Vy tautas neskubėjo imtis vykdyti tokių privilegijų, kurios būtų 80 Miesto archyve tų privilegijų nėra li kę pėdsakų, bet jas mini K o j a ł o- w i c z Miscellanea, p.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-092

Santrauka: Vladislovo Jogailos lėšomis pradėta statyti Šv. Jono bažnyčia 1386 m. buvo Vytauto užbaigta ir pašventinta.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- lenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155

Puslapis 172

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil mes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - Stanislovas82.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-093

Santrauka: Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas. Tačiau kai ši jo nelaisvė gana ilgai užsi tęsė, apie tai pasklido žinia ne tik Lenkijoje, bet ir tolesnėse šalyse. Lenkijos bajorai, pasipiktinę tokiu akiplėšišku Švitri gailos elgesiu, susirinkę Varkoje, nusprendė pirmiausia ofi cialiai nusiųsti pas jį pasiuntinius, kurie pareikalautų išlais vinti karalių, o jeigu tai nieko neduotų, - surengti žygį į Lietuvą susirinkus ties Kijanų kaimu prie Viepšo4.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-094

Santrauka: Vladislovas Jogaila nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakel ti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitė Vytauto bro lį. Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygiman tu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nu raminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai pa imtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Lietuvos istorijos žinių bazė

Naršyklė

Santrauka

Vaidmenys

Teiginiai

Reikšmingi paminėjimai

Puslapis 172

Ryšiai

Susiję objektai

Grafiko Vaizdas

Turinys

Atgalinės Nuorodos