Vladislovas Jogaila nusprendė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį. Siekdamas didelės valdžios, Jogaila pirmiausia sutelkė jėgas nusikratyti dėdės Kęstučio. Vladislovo Jogailos lėšomis pradėtą statyti Šv. Jono bažnyčią užbaigė Vytautas.
Con cedimus ac darnus hanc libertatem, quod per totum nostrum Magnum Ducatum Lithuaniae et Russiae nullum thelo- neum a quibuscumque mercantiis darė et solvere tenebuntur; sed juxta consu etudinem antiquam a Nostris Praede cessoribus et signanter Serenissimis Principibus Avo videlicet Olgerdo, olim Magno Duce Lithuaniae et Domi no Vladislao Rege Poloniae, tunc autem 32 ## Puslapis 49 I KNYGA padaugėjo gyventojų dėl čionai atvykstančių rusinu, kuriuos ypač užtarė Marija, Algirdo žmona, pasinešusi lietuviams pa gonims skiepyti krikščionišką graikų apeigų tikėjimą. Algirdui užleidus sostą, jo sūnus jaunasis Jogaila (Ja- gaytto)27, dar tėvui gyvam esant, paėmė į savo rankas aukš čiausiąją Lietuvos valdžią. Ėmė krašte krikti feodalinės visuomenės pamatai, kurią tinkamai išlaikyti gebėjo Gedi minas.
Tuomet, kai protai jau buvo nuteikti prieš didįjį kunigaikštį, karalius Vladislovas Jogaila, gerai žinodamas, kas Lietuvoje dedasi, ir suprasdamas, jog namų karui nebus galo, kol nepavyks brolio nuo šio krašto valdžios nušalinti, nusprendė didžiuoju kunigaikščiu pakel ti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitė Vytauto bro lį. Tačiau šį sumanymą ir slaptus pasitarimus su Žygiman tu sugebėta išlaikyti gilioje paslaptyje. Jogaila, kad greičiau įgyvendintų savo ketinimus, netgi sugebėjo sumaniai nu raminti jau nujautusį savo nesaugumą Švitrigailą, kai pa imtus į nelaisvę paskutiniame kare Voluinėje du lietuvių didikus - Rumbautą ir Goštautą - išlaisvino ir atsiuntė jam į Vilnių13.
Siekiant didelės valdžios jam labiausiai trukdė se nasis Kęstutis - ir dėdės autoritetu, ir mūšiuose pelnyta šlo ve, o juolab griežtu ir nepalenkiamu būdu, todėl Jogaila visas jėgas sutelkė pirmiausia nusikratyti dėde, kaip artimiausiu, nes Trakuose gyvenusiu, kaimynu. Nuo tos akimirkos užvi rė dvejus metus trukusi kova, ir Vilniui šio vidaus karo 27 Jogaila (Jagiełło) lietuviškai iš tiesų buvo vadinamas Jagajłło, ir doku mentuose lotyniškai būdavo rašoma: Jagail, arba Jagal, Dei gratia rex in Let- tovia [Jogaila, arba Jagėla, Dievo ma lone lietuvių karalius]. Lenkai jį va dindavo trumpumo dėlei -Jagiełło, o lotyniškai - jagelo.
Tais 81 Karamzin Histor. Ross., vert. į apie tą pskoviečių pasiuntinybę, vy- lenk. k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil mes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - Stanislovas82.
Vėliau įvykiai ir permainos klostėsi labai netikėtai; Vilniaus miestiečių luomui tvir tėti nebuvo laiko. Didžiulė politinė permaina, atėjusi per Jogailą su Lietuvos krikštu ir sąjunga su Lenkija, vėliau greitas Lietuvos vasalų virtimas turtingiausia aristokratija - visa tai Vilniaus mies tiečiams nesuteikė nei progos, nei palankaus meto įgyti daugiau laisvių. Be to, Rusios miestai, būtent Pskovas ir Didysis Naugar- das, atsidūrė kitokiose aplinkybėse.
Beprotiškai įniršęs, kaip sako Lietuvos istorikai3, užsipuolė karalių, užgauliai priekaištau damas jam ir jį supantiems lenkams, kad Podolę, nuo seno priklausančią Lietuvai, norį neteisėtai iš jo atimti. Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas. Tačiau kai ši jo nelaisvė gana ilgai užsi tęsė, apie tai pasklido žinia ne tik Lenkijoje, bet ir tolesnėse šalyse.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
