Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

Jogaila

LaikotarpisXIVXV1380–1430

ŽemėlapisGalerija

Kraunami ryšiai...

15 vaizd. / 8 tiesiog. / 7 susij.

Santrauka

piešti įsivaizduojami Lietuvos valdovų portretai 1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 35 kunigaikščiai – Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis, Algirdo sūnus Jogaila ir iškiliausias dinastijos atstovas Kęstučio sūnus Vytautas Didysis (valdė 1392–1430). Išeitis buvo 1385 m. sudaryta Krėvos sutartis su Lenkija, pagal kurią Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi. Jogaila su šio dokumento turiniu sutiko, jis buvo priimtas ir į istoriją įėjo Krėvos sutarties vardu.

Jogailos antspaudas su Lenkijos ereliu ir Lietuvos Vyčiu, 1386 m.

Pagrindinis atvaizdas

Jogailos antspaudas su Lenkijos ereliu ir Lietuvos Vyčiu, 1386 m.

TiesioginisAntspaudasPirminis

Unknown author Unknown author • 1386-05-03 • Wikimedia Commons

Licencija: Public domain

Eiti į galeriją (Jogaila) Atidaryti šaltinį

15 vaizd. / 8 tiesiog. / 7 susij.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Vladislovas Jogaila nusprendė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pakelti Starodubo kunigaikštį Žygimantą Kęstutaitį.
t-002 Siekdamas didelės valdžios, Jogaila pirmiausia sutelkė jėgas nusikratyti dėdės Kęstučio.
t-003 Vladislovo Jogailos lėšomis pradėtą statyti Šv. Jono bažnyčią užbaigė Vytautas.
t-004 Jogailos laikais Lietuvos krikštas ir sąjunga su Lenkija neleido Vilniaus miestiečiams įgyti daugiau laisvių.
t-005 Beginklis Jogaila su visa savo palyda buvo įkalintas pilyje ir daugybės kareivių saugojamas.
t-006 Jogaila siekė Lenkijos sosto ir ketino sukurti naują galingą valstybę Šiaurės Europoje.
t-007 Algirdui užleidus sostą, jo sūnus Jogaila dar tėvui gyvam esant perėmė aukščiausiąją Lietuvos valdžią.
t-008 Jogaila, siekdamas atgauti paveldą ir atkeršyti už Vaidilos mirtį, sutelkė pajėgas ir nusprendė užimti Vilnių bei Trakus.
t-009 Jogailos siekius patarimais rėmė ir savo įtaka skatino bajoras Vaidila.
t-010 Pagal 1385 m. Krėvos sutartį su Lenkija Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.
t-011 1385 m. rugpjūčio 14 d. Jogaila sutiko su Krėvos sutarties dokumento turiniu.
t-012 Eidintas, Bumblauskas, Kulakauskas ir Tamošaitis Jogailos elgesį sudarant Krėvos sutartį aiškina ankstyvojo monarcho valstybės kaip nuosavybės samprata.
t-013 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus vyskupui, kuria buvo įsteigiama ir aprūpinama vyskupo institucija.
t-014 Žalgirio mūšio rytą Jogaila delsė laukdamas Ordino pasiūlymo derėtis, o Vytautas troško lemiamo mūšio.
t-015 Po Žalgirio mūšio Vakaruose sklido paskviliai, kad Jogailos ir Vytauto pergalė buvusi netikra, nes jie rėmėsi pagonimis ir totoriais musulmonais.
t-016 Jogailos ir Jadvygos vedybomis 1386 m. prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas.
t-017 Pasimeldęs Jogaila Vytauto ir lenkų riterių raginimu užsidėjo šarvus ir nuvyko prie kariuomenės.
t-018 Jogaila netrukus įsakė duoti ženklą mūšiui.
t-019 1386 m. Jogaila su savo broliais, Vytautu, kaipo Gardino kunigaikščiu, ir būriu dvaro didikų išvyko į Krokuvą priimti krikšto, vesti lenkų karalaitę Jadvygą ir karūnuotis Lenkijos karaliumi.
t-020 1413 m. Kauno saloje vykusiame Žemaitijos sienų suvažiavime dalyvavo Jogaila.
t-021 1392 m. rugpjūčio 5 d. Ostrovoje Jogaila sudarė taiką su Vytautu ir grąžino jam tėviškę.
t-022 Po Torno taikos Jogaila davė Vytautui lėno teisėmis vakarinę Podolijos dalį su Kamieniecu.
t-023 Po Jadvygos mirties lenkai pažadėjo Jogailai, kad Lenkijos sostą galės užimti jo vaikai.
t-024 1417 m. Jogaila vedė trečią žmoną.
t-025 Jogaila nebuvo visiškai nutraukęs santykių su Vytautu ir Lietuva, nes dažnai čia viešėdavo.
t-026 Lucke Zigmantas pasiūlė Jogailai karūnuoti Vytautą, kuris buvo suvažiavimo šeimininkas.
t-027 Laiške Jogaila atkalbinėjo Zigmantą nuo sumanymo karūnuoti Vytautą.
t-028 Jogaila atsakyme Vytautui teisinosi, kad laiškas Zigmantui buvo parašytas be jo žinios.
t-029 Jogaila suprato, kad laisva paveldima Lietuvos karalija padėtų jam tvirtai laikytis Lenkijoje ir išlaikyti dinastijos teises.
t-030 Jogailos ir Vytauto rūmuose kartais buvo mokama rubliais, patekusiais iš slavų kraštų.
t-031 Istoriškai reikšmingas Vytauto veikimas prasidėjo Kęstučio kovos su Jogaila metu.
t-032 Autoriaus vertinimu, Vytauto pasitikėjimas Jogaila buvo per didelis ir tapo Kęstučio mirties priežastimi.
t-033 1392 m. Jogaila susitaikė su Vytautu, kai šis atsisakė sąjungos su Ordinu ir gavo valdyti visą Lietuvą.
t-034 Jogaila su Olesnickiu atvyko į Vilnių ir, aiškėjant Vytauto įpėdinystei, linko nesipriešinti vainikavimui.
t-035 Kojelavičius Jogailai priskiria klastingą dėdės nužudymą ir morališkai nepateisina jo slaptų sandėrių su kryžiuočiais.
t-036 Tapęs Lenkijos karaliumi, Jogaila Petro Pšonkos ir Otono Čecharovičiaus turtus perdavė karalystės iždui.
t-037 Sulaukęs paramos iš Livonijos ir Prūsijos, Jogaila su kariuomene traukė iš Vilniaus.
t-038 Prieš Kęstučio kariuomenę stojęs Jogaila numanė, kad kova pareikalaus didelių aukų, todėl pirmiau bandė veikti žodžiais.
t-039 Jogaila įsakė suimti Kęstutį ir Vytautą: Kęstutį nuvežti į Krėvą, o Vytautą įkalinti Vilniuje.
t-040 Sužinojęs apie Jadvygos paskelbimą Lenkijos karaliene, Jogaila nutarė prašyti jos rankos.
t-041 Jogaila asmeniškai pasveikino karalienę ir per Skirgailą bei Vytautą pasiuntė jai gausių dovanų.
t-042 Sužinojęs apie Švitrigailos veiksmus Vitebske, Jogaila paliepė Vytautui kariauti, kol šis atsiims žemes ir sutriuškins Švitrigailą.
t-043 Įspėtas dėl gresiančio karo, Jogaila susitarė su Vytautu ir atvyko į Kauną, apsimesdamas turįs kitų ketinimų.
t-044 Norėdamas palengvinti maisto stokos kamuojamos Lietuvos dalią, Jogaila įsakė į Lietuvą gabenti dvidešimt laivų grūdų.
t-045 Jogaila atsakė, kad svarbiais valstybės reikalais negali nieko nutarti be luomų pritarimo.
t-046 Matydamas kryžiuočių sėkmę, karalius Jogaila įsakė visoms Lenkijos žemėms stoti į kovą su Prūsija.
t-047 Kai Edigejus siaubė Rusią, Jogaila Sanoke susituokė su Elžbieta ir iškėlė vestuvių puotą.
t-048 Aptaręs pasiūlymus su senatu ir Vytautu, Jogaila sutiko jungtis į karą su turkais tik susitarus visiems krikščionių valdovams.
t-049 Iš Lucko grįžęs į Lenkiją, Jogaila Korčine sukvietė seimą, kad luomai nuspręstų, kaip priešintis Vytauto siekiams.
t-050 Sužinojęs apie Vytauto vainikavimo reikalą, karalius Jogaila ieškojo užtarėjų ir apie viską pranešė Romos popiežiui.
t-051 Jogaila sakė nieko nedarysiąs be lenkų senatorių, kuriuos jam priskyrė valstybė, pritarimo.
t-052 Raginamas imtis veiksmų prieš Boleslovą, Jogaila neilgai priešinosi ir pasiuntė žygūnus pas Žygimantą.
t-053 Narbutas aiškina, kad Jogaila ir Vytautas iš pagarbos Birutei paliko jai Žemaitijoje ilgiau išlikusį aukurą ir apeigas.
t-054 Narbutas atmeta nuomonę, kad Šventosios vardas kilo iš lietuvių krikštijimo jos vandeniu Jogailai atvertus tautą.
t-055 Narbutas aprašo autorių, giriantį Vladislovą Jogailą, jo brolius ir jų nuolankumą bažnyčiai dėl lietuvių atvertimo.
t-056 Narbutas rašo, kad Vladislovas Jogaila į Konstancos susirinkimą pasiuntė Teodorą Lenką skųsti kryžiuočių žiaurumų.
t-057 Narbutas rašo, kad 1392 metais Vladislovas Jogaila pasiuntė Jeronimą Prahiškį pas Vytautą skelbti Lietuvoje krikščionių tikėjimo.
t-058 Dėl Jogailos, troškusio ka raliaus sosto, lengvabūdiškumo Podolė buvusi atplėšta nuo Lietuvos ir prijungta prie Lenkijos.
t-059 Jogaila nesusipažinęs su L ietuvos isto rija, k u r aišk iai p asak y ta, k ad jo p irm tak ai Jo g a ila bei V y tau tas p a p rastai už p inigus L iv o n ijo je sam dydavęsi k arių?
t-060 Vyriausias—Jogaila Vladislovas1 8 ; antras — Skirgaila1 9 , trečias — Švitrigaila3 0 , ketvir tas— Kaributas2 1 , penktas — Dimitrijus2 2 , Koreco ku nigaikštis 2 3 , šeštas — kunigaikštis Vasilijus 2 4 .
t-061 Paskui, po didžiojo kunigaikš čio Algirdo mirties praėjus dvejiems ar daugiau metų, didysis kunigaikštis Jogaila jį labai aukštai iškėlė ir išleido už jo tikrą savo seserį, kunigaikštytę Mariją 3 B , kuri buvo pirmiau ištekėjusi už kunigaikščio Dovydo 4 0 .
t-062 Tas Vaidila turėjo di delę galią pas didįjį kunigaikštį Jogailą.
t-063 Vėliau karalius Jogaila atsiuntė iš Lenkijos žymiau sius ponus, kurie paėmę kunigaikštytę Sofiją parvežė pas jį į Krokuvą.
t-064 Lietuvos metraštis teigia, kad aPIE JOGAILOS IR VYTAUTO KARĄ SU PROSUOS VOKIEČIAIS IR APIE JŲ NUGALĖJIMĄ MOSYJE PRIE DUBROVNOS Sesi tūkstančiai devyni šimtai dvidešimt pirmaisiais metais nuo pasaulio sutvėrimo, o nuo dievo gimimo tūkstantis keturi šimtai dvyliktaisiais metais 1 prasidė jo.
t-065 Ir mes su mūsų tėvu stovėjome ant vieno kalno, o kunigaikštis Jogaila ant kito kalno, priešais mus.
t-066 O kunigaikštis Jogaila pažado neišpildė, atstojo nuo tiesos ir mano tėviškės man neatidavė, o davė mano tėviškę savo broliui kunigaikščiui Skirgailai.
t-067 Tais laikais jo brolis Jogaila, lenkiškai Vladislovu vadinamas, sėdėjo Krokuvos karalystės soste.
t-068 Lietui 35 Belzo kunigaikščio Jurgio sūnus Jonas (orig.— Iwan Jurjewicz Belskiį) buvo Gedimino vaikaičio Jurgio Narimantaičio sū nus; jis figūruoja tarp įkaitų, kuriuos 1386 m. Jogaila pristatė Len kijos didikams kaip laiduotojus, kad Jogaila Įvykdys savo.
t-069 Skunde dėstomos priežastys, dėl kurių kilo Vytauto konfliktas su savo pusbroliu Jogaila.
t-070 Mažai težinoma mums patiems, o Europai visai negirdė ta, istorija, garsi riterių žygiais ir išmintingiausia Mindaugo, Ge dimino, Algirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika, istorija menkame plote išsitenkančios Tautos, kuri pati viena, savosios pagonybės.
t-071 Si epocha baigėsi 1386 metais, tai yra visiškai įvedus krikščionybę Lietuvoje, kai Jogaila vedė Lenkijos kara lienę Jadvygą, pats priėmė krikščionių tikėjimą ir vertė tą pat daryti visą tautą.

Ryšiai

Atgalinės Nuorodos